Verslas

Ekonomikos metinis augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį užfiksuotas vienintelėje iš Baltijos valstybių, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Per pirmus tris šių metų metų mėnesius Lietuva sukūrė 2,4 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP). Latvijos ekonomikos metinis nuosmukis sausį-kovą siekė 1,5 proc., Estijos – 0,7 procento.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijai (LIPFA) nuo birželio 1 d. vadovauja „Swedbank“ investicijų valdymo vadovas Tadas Gudaitis, kurį asociacijos valdybos nariai išrinko ir paskyrė naujuoju asociacijos direktoriumi, rašoma asociacijos pranešime. Pirmą kartą suformuotoje LIPFA valdyboje taip pat dirbs „INVL Asset Management“ vadovė Laura Križinauskienė, „Luminor investicijų valdymo“ vadovė Loreta Načajienė bei „SEB investicijų valdymo“ vadovas Tadas Peciukevičius.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2019-ųjų tuo pat laiku, padidėjo 2,4 proc. ir to meto kainomis siekė 11,1 mlrd. eurų. Tuo metu pirmąjį ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2019-ųjų ketvirčiu, realus ekonomikos pokytis buvo neigiamas – minus 0,3 proc., antrąjį BVP įvertį paskelbė Statistikos departamentas. Anksčiau buvo skelbta, kad pirmąjį ketvirtį metinis ekonomikos augimas siekė 2,5 proc., o per ketvirtį –  0,2 proc. nuosmukis.

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ pirmadienį atnaujina reguliarius skrydžius iš Kauno į Nyderlandų miestą Eindhoveną bei Norvegijos miestus Olesiundą ir Bergeną. Tai pirmieji reguliarūs skrydžiai iš Kauno oro uosto, atlaisvinus karantino suvaržymus. Į šiuos miestus reguliarūs skrydžiai vyks pirmadieniais ir penktadieniais, nurodoma bendrovės internetinėje svetainėje. Ketvirtadienį „Wizz Air“ taip pat planuoja atnaujinti skrydžius iš Kauno į dar vieną Norvegijos miestą – Stavangerį.

Karantiną Vyriausybė pratęsė iki birželio vidurio, tačiau darželiams ir mokykloms leido veikti. Taip pat nuspręsta ligos išmokų už prižiūrimus vaikus nebesieti su pačiu karantinu. Netrukus jos bus nutrauktos, nors galbūt vaiko dar nenorite ar negalite kur nors išleisti. Iki karantino ligos išmoka už prižiūrimą vaiką buvo skiriama fiksuotam laikotarpiui. Pavyzdžiui, savaitei arba dviems. Tačiau per koronaviruso pandemijos įkarštį nuspręsta išmokas mokėti tol, kol baigsis karantinas.

Sporto klubai jau veikia, tačiau sportuojantieji į juos neskuba. Nors sporto klubų atstovai tikina, kad srautai didesni nei tikėtasi, tačiau įprasto lankytojų skaičiaus galima tikėtis tik kitąmet. Kaip bebūtų, nors dalis abonementus turinčių žmonių sporto klubų dar vengia, kai kuriems iš jų teks mokėti už nenaudojamas paslaugas dar nesibaigus karantinui.

Švelnėjant karantino sąlygoms duris atvėrė grožio salonai. Atlikta tyrimas rodo, kad keitėsi tiek pačių salonų veikla, tiek klientų įpročiai, o dalis paslaugų – pabrango. Vis dėlto kai kurie kirpėjų ir grožio specialistų atstovai tikina – paslaugos teikiamos įprastomis kainomis. „Treatwell“, turinti internetinę platformą, per kurią gyventojai gali užsiregistruoti grožio paslaugoms, pateikė ataskaitą apie grožio rinką Europoje po karantino švelninimo.

Prasidėjus karantinui, dalis tautiečių neteko pajamų šaltinio. Todėl tiek Užimtumo tarnyba, tiek savivaldybės sulaukė daugybės prašymų padėti finansiškai šiuo sunkiu laikotarpiu. Tačiau iš darbo atleista jauna mergina iš Klaipėdos paramos nesulaukia iki šiol, nors darbo neteko dar prieš karantiną. Institucijos aiškina, kad visi be pajamų likę gyventojai gali gauti finansinę paramą, tačiau turi pateikti reikalingus dokumentus.

Atsiskaitymai kortelėmis karantino piko metu kovo ir balandžio mėnesiais sumažėjo daugiau kaip dešimtadaliu, taip pat krito ir apyvarta, tačiau Lietuvos bankų asociacija (LBA) sako, kad elektroninių mokėjimų dalis šiuo laikotarpiu turėjo išaugti. LBA duomenys rodo, kad atsiskaitymų kortelėmis skaičius kovo-balandžio mėnesiais smuko 16 proc., apyvarta – 11 proc. LBA prezidentas Mantas Zalatorius sumažėjimą sieja su įvestu karantinu ir jo pasekmėmis.

Artėjanti vasara atneša ne tik pramogas, bet ir darbus. Vienas jų – žolės pjovimas. Sodybose ar soduose įsikūrę tautiečiai dažniausiai šio darbo imasi patys. Tačiau atokesnėms sodyboms prižiūrėti samdo įmones ar pavienius darbininkus. Šie tikina, kad žolė pjaunama ne tik dėl grožio. Dažnas sodybos savininkas bijo kaimynų skundų ir baudos už neprižiūrėtą sklypą. Kęstutis Kipšas sodų ar sklypų priežiūra Šiaulių ir Klaipėdos apskrityse užsiima jau keletą metų.

Dažnai sakoma, kad Lietuvos žemės ūkis išaugina gerokai daugiau produkcijos, nei suvartoja šalies gyventojai. Dėl to dalį produkcijos ir eksportuoja. Tačiau kone kiekvieną pavasarį kartoja ta pati istorija: kaip sako pardavėjai ir augintoja, kai kurių daržovių ima trūkti, o importinės yra brangesnės. Prieš metus viešumoje buvo nemažai skelbta apie tai, kad parduotuvėse itin pabrango svogūnai ir česnakai. Šiemet eilė atėjo kitoms daržovėms.

Karantino metu nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad beveik dvigubai išaugo susidomėjimas sodybomis ar vasarnamiais. Žmonės domisi kainomis ir galimybėmis turėti nuosavą būstą trumpam poilsiui gamtoje arba ir nuolatiniam gyvenimui. Daug susidomėjimo sulaukia moduliniai namai, kuriuos surinkti ir pastatyti užtenka 4 savaičių. Be to, kai kuriais atvejais jiems nebūtini statybų leidimai.

Lietuvos darbo užmokesčio fondas, kurį lemia dirbančiųjų skaičius ir jų vidutinės darbo pajamos, balandį buvo beveik 220 mln. eurų (14 proc.) mažesnis nei prieš koronaviruso krizę vasarį, tačiau sumažėjusias įmonių galimybes darbuotojams mokėti darbo užmokestį iš dalies amortizavo valstybės parama, teigia „Sodros“ direktorė.

Tęsiantis karantinui Vilniaus naujų būtų pardavimai beveik sustojo. Balandžio mėnesį buvo parduota 93 procentais mažiau butų negu prieš karantiną, apie tai feisbuke paskelbė NT ekspertas, įmonės „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius. Nekilnojamo turto (NT) ekspertas tikina, kad vystytojai tikisi greito rinkos atsigavimo, tačiau potencialūs pirkėjai laukia žemesnių kainų o jos tikėtina, kad kris.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ ir Suomijos koncerno „Fortum“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje baigiama statyti 160 mln. eurų vertės kogeneracinė jėgainė (KKJ) į šalies perdavimo tinklą patiekė pirmąją pagamintą elektrą.  komercinę veiklą jėgainė pradės po kelių savaičių. Bandomuoju režimu ketvirtadienį pirmą kartą išbandytas „Siemens“ kompanijos 26 MW elektrinės galios generatorius per metus pagamins apie 175 GWh elektros – tiek užteks kasmet elektra aprūpinti apie 70 tūkst.

Birželio mėnesį dalis senjorų sulauks didesnių pensijų, daugiau gyventojų pasieks nedarbo išmokos, tačiau baigiantis mokslo metams ir nelikus apribojimų veikti ugdymo įstaigoms, ligos išmokų mokėjimas bus baigiamas daugeliui tėvų, kurie iki šiol namuose prižiūrėjo vaikus. Daugelis senjorų, gaunančių pensijas į sąskaitas mokėjimo įstaigose, priklausomai nuo to, kurio banko paslaugomis naudojasi, sulauks lėšų nuo birželio 9 iki 12 dienos.

Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama žaliosios energetikos plėtrai, kuria siekiama prisidėti prie tvarios aplinkos kūrimo. Lietuvoje šis procesas taip pat įsibėgėja: vis dažniau senų daugiabučių modernizacijos metu gyventojai renkasi skirti didesnes investicijas ir įsidiegti atsinaujinančius energijos šaltinius.

Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje bent vienos rūšies pensiją gavo 899,8 tūkst. asmenų, arba maždaug kas trečias šalies gyventojas (32,2 proc.), rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys. Per praėjusius metus pensijų gavėjų skaičius sumažėjo 4,9 tūkst. (0,5 proc.), teigiama pranešime.  Su senatve susijusias pensijas praėjusių metų pabaigoje gavo 667,8 tūkst. asmenų, arba ketvirtadalis šalies gyventojų. 1 tūkst.

Nuo birželio 8 d. visam laikui duris užvers ne vienerius metus Olandų g. 6, veikusi parduotuvė „Maxima X“. Nuo birželio 4 d. įvairioms tik šioje parduotuvėje esančioms prekėms bus taikomos išpardavimo nuolaidos. Paskutinė parduotuvės darbo diena – birželio 7 d., rašoma pranešime spaudai. „Siekdami patenkinti klientų poreikius apsipirkti greitai ir patogiai arčiau namų, pastaraisiais metais išplėtėme parduotuvių tinklą sostinės Antakalnio mikrorajone.

Per karantiną į darbo inspektorius kreipėsi 45 darbuotojai, kurie skundėsi buvę darbdavių diskriminuojami dėl amžiaus. Tai sudaro 3 proc. visų skundų, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.  „45 prašymai dėl amžiaus yra. Apie 3 proc. visų kreipimųsi. Nežinau, kiek nubausta darbdavių“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, kuris svarsto Užimtumo įstatymo pataisas dėl paramos vyresniems darbuotojams, penktadienį sakė Eglė Radišauskienė.

Kauno Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukciją pradėjusi ir apie ketvirtadalį darbų atlikusi Turkijos įmonė liko skolinga ne tik maždaug septynioms dešimtims „Kayi Construction“ darbininkų iš Turkijos, bet ir Lietuvos įmonėms. Lėšų neatgavusių įmonių gali būti apie dvi dešimtis, teigė lrt radijas.

Greitaeigiu kateriu „Raketa“ nuplaukti iš Kauno į Nidą ir grįžti šią vasarą kainuos apie 100 eurų, rašo „Kauno diena“. Viešosios įmonės „Vandens kelias" vadovas Nerijus Šilagalis dienraščiui nurodė, kas restauruotu laivu į vieną pusę kelionė asmeniui kainuos 49 eurus, norintys sėdėti prie lango, už bilietą mokės 59 eurus. Per savaitę laivas į pajūrį plauks tris kartus.  Anksčiau skelbta, jog investicijos į šį maršrutą siekė daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

Svarbi magistralės „Via Baltica“ 40 kilometrų ilgio atkarpa nuo Marijampolės iki Suvalkų vis dar nerekonstruojama, o jai numatytos sumos pučiasi ir jau gerina rekordus. Šios atkarpos rekonstrukcijai numatytas lėšų poreikis smarkiai pranoksta investicijas, už kurias buvo atnaujintas gerokai ilgesnis šio kelio ruožas nuo Kauno iki Marijampolės: 2015-aisiais pradėta ir 2018-ųjų lapkritį baigta 57 kilometrų trasa iš viso kainavo 156,4 mln. eurų.

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ penktadienį atnaujina reguliarius skrydžius į Vokietijos šiaurės vakaruose esantį Dortmundą.  Pirmasis lėktuvas iš Vilniaus kils 7.35 val., o iš Dortmundo į Vilnių parskris 17.45 val., skelbia Vilniaus oro uostas. Skrydžiai vyks pirmadieniais ir penktadieniais.  Nuo pirmadienio bendrovė taip pat pradės skraidinti iš Kauno į Norvegijos miestus Olesiundą ir Bergeną.

Banko sąskaitoje laikomi pinigai greitai nuvertėja, dėl to turtingi žmonės, taip pat pensijų fondai, kuriems atiduodate valdyti savo pinigus, juos investuoja, pavyzdžiui, į akcijas. Dėl pandemijos jų kainos vienu metu gerokai sumažėjo. Tačiau dabar yra vėl didesnės nei prieš metus. Dėl susiklosčiusios situacijos kasdien pranešama apie tūkstančius naujų bedarbių ir ties bankroto slenksčiu atsiduriančias įmones.

Dėl karantino susidaręs verslo sąstingis, panašu, kai kuriuose sektoriuose mažėja, nors kilusios problemos vis dar slegia verslininkų pečius – ne išimtis ir automobilių rinka. Visgi, gyventojams, planavusiems įsigyti naujesnį automobilį ir turėjusiems tam pinigų, tik retais atvejais tai reiškia progą automobilį nusipirkti pigiau.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad kovojant su ekonominėmis koronaviruso epidemijos pasekmėmis būtina atsižvelgti ne tik į socialinės atskirties mažinimą, bet ir atkreipti dėmesį į vartojimo skatinimą, ypač turint omenyje suprastėjusius vartotojų lūkesčius.  „Pagal vartotojų lūkesčius tai, ką mes matome dabar, tai yra jau pusė kelio nueita iki 2010 metų žemiausio vartojimo pasitikėjimo taško, o yra nustatyta, kad tarp vartojimo ir vartojimo lūkesčių yra gana tampri koreliacija.

Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) dėl per didelės rizikos įpareigojus Vilniaus valdžią nutraukti 156 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono koncesijos konkursą, projektą turėjusio finansuoti „Baltcap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis apgailestauja, kad 15 metų bendro darbo nuėjo perniek. Kaip rašo portalas 15min.lt, pasak Š. Stepukonio, dėl dabartinio VPT aiškinimo Lietuvoje negalėtų veikti nė vienas privačios ir viešosios partnerystės (PPP) projektas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pasisakė apie pasiektą „liūdną ribą“, kai mirčių nuo naujojo koronaviruso skaičius šalyje pasiekė 100 tūkstančių. Prezidentas sulaukė kritikos dėl pernelyg ilgai trukusios tylos ir negebėjimo vykdyti savo pareigos: suteikti paguodos nukentėjusiems nuo viruso ir jų artimiesiems. „Ką tik pasiekėme labai liūdną ribą: koronaviruso pandemija JAV nusinešė jau 100 tūkst. gyvybių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė D. Trumpas, praėjus beveik 16 val.

Seimas spręs, ar keisti įmonių valdybų formavimo tvarką, leidžiant jų  daugumą sudaryti iš valstybės ar savivaldybių tarnautojų.   Parlamentarai ketvirtadienį priėmė svarstyti tokias Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisas: už balsavo 49 Seimo nariai, prieš – keturi, o susilaikė septyni. Toliau pakeitimai Seime bus svarstomi birželio pabaigoje.

Dauguma pasieniečių už darbą karantino metu gavo 10-20 proc. priemokas, rodo BNS pateikta Vidaus reikalų ministerijos informacija. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams kovą buvo išmokėtos 10 proc. priemokos, tokią priemoką gavo 1990 pareigūnų. Balandį 10 proc. priemoką gavo 122, o 20 proc. priemoką – 2078 pasieniečiai. Ministerijos teigimu, už gegužę planuojama priemokas mokėti kaip ir balandžio mėnesį.

Siekiant padėti Butanui kovoti su koronaviruso plitimu, Lietuva skyrė 10 tūkst. eurų paramą apsauginių veido kaukių gamybai, ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Jos teigimu, trečiadienį Lietuvos ambasadorius Indijoje Julius Pranevičius pasirašė susitarimą su Butano nevyriausybine organizacija „Zamin Friends Forever” dėl paramos skyrimo veido kaukių gamybai.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad koronaviruso krizės sukrėstas šalies ūkis šiuo metu yra patekęs į smukimo stadiją, o išėjimas iš jos priklausys nuo sutelktinių valdžios veiksmų ir kompleksinių priemonių, orientuotų ne vien į trumpalaikę, bet ir ilgesnę perspektyvą.  „Manau, kad kaip tik dabar mes ir esame smukimo stadijoje.

Vokietijos automobilių gamintoja BMW laikosi numatyto plano ir trečiadienį pasauliui atskleidė oficialiai pristatė atnaujintus 5 serijos modelius, taip pat 6 serijos „Gran Turismo“ bei iš tinklo įkraunamą hibridinį naująjį „BMW X2 xDrive25e“. BMW prekės ženklo vadovas Lietuvoje Martynas Daujotas teigia, kad bene daugiausiai dėmesio susilaukė atnaujintos 5 serijos modeliai, kurie atsinaujino vizualiomis detalėmis ir pasipildė efektyvesnėmis elektrifikuotomis pavaromis: „Dabar visose šios serijos...

Prezidentas Gitanas Nausėda palankiai vertina Vyriausybės iniciatyvą mokėti subsidijas darbdaviams, karantino metu išleidžiantiems 60 metų ir vyresnius darbuotojus į prastovas.  „Tokius siūlymus, kurie mažina atskirtį, skirtį tarp įvairių kategorijų darbuotojų, socialinių kategorijų darbuotojų aš vertinu teigiamai, nes iš tikrųjų šiandien pasigirsta įvairių nuomonių, kurios kartais skamba ganėtinai apmaudžiai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Ketvirtadienį Seimas skubiai svarsto Vyriausybės patvirtintas įstatymo pataisas, numatančias išmokas tėvams, kurie karantino laikotarpiu prižiūri vaikus. Po pateikimo už pataisas balsavo 74 Seimo nariai, 2 buvo prieš, o 19 susilaikė. Dabar pataisas svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o jau kitą savaitę jos turėtų būti priimtos galutinai.

Ketvirtadienį Seime paskubomis svarstomos Vyriausybės patvirtintos Užimtumo įstatymo pataisos. Jomis keičiama karantino metu nustatyta tvarka, kaip mokamos subsidijos prastovose buvusių darbuotojų darbo užmokesčiui. Po pateikimo už pataisas balsavo 74 Seimo nariai, 2 buvo prieš, o 19 susilaikė. Dabar pataisas svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o jau kitą savaitę jos turėtų būti priimtos galutinai.

Premjeras Saulius Skvernelis palaiko prekybą silpnuoju alkoholiu Lietuvos lauko kavinėse, paplūdimiuose ar paviljonuose vasaros metu. Jo teigimu, tai būtų puiki paskata verslui ne tik ekonominės krizės metu, o legaliai parduodant alkoholį poilsiautojų pamėgtose vietose, anot premjero, pavyktų užkirsti kelią alkoholizmui viešose vietose.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Lietuva turi siekti tapti ne tik mokėtoja, bet ir gavėja Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontai“. Ketvirtadienį Prezidentūros surengtoje nuotolinėje konferencijoje šia tema L. Linkevičius pabrėžė, kad tam būtina keisti tiek europinius instrumentus, tiek ir  „atlikti savo namų darbus“ Lietuvoje.

Europos Komisijos pasiūlytas 750 mlrd. eurų atkūrimo fondas, iš kurio Lietuva gali tikėtis 6,3 mlrd. eurų, nemažins valstybėms narėms tenkančios paramos daugiamečiame Europos Sąjungos biudžete, tikina EK atstovybės Lietuvoje vadovas.  „Tikrai ne, nes tai tikrai yra atskiri dalykai, būtent vakar buvo pristatytas detaliai Atkūrimo fondo biudžetas, iš kurio Lietuva gali tikėtis 6,3 mlrd. eurų, iš jų 3,9 mlrd. eurų dotacijų ir 2,5 mlrd. eurų paskolų.

Europos Sąjungai (ES) raginant Lietuvą daugiau dėmesio skirti skaitmenizavimui ir žaliosioms iniciatyvoms, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies ekonomika nesikeičia taip greitai, kaip norėtųsi. „Daugiau nei du dešimtmečius visos politinės partijos deklaravo, kad yra svarbu tyrimus ir inovacijas nustatyti kaip pagrindinį šalies prioritetą“, – Prezidentūros surengtoje konferencijoje apie mokslo ir inovacijų politikos stiprinimą ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Lietuvoje gegužę statistikams užfiksavus išankstinę 0,5 proc. defliaciją, SEB banko ekonomistas sako, kad kainų mažėjimą labiausiai lėmė maisto, drabužių bei kuro kainų kritimas.  „Balandį tikėjausi, kad gegužę bus 0,1 proc. defliacija. (...) Daryčiau prielaidą, kad defliacija didesnė nei tikėjausi, nes maisto kainų mažėjimas gegužę buvo didesnis ir kuro kainų mažėjimas buvo šiek tiek didesnis“, – BNS sakė Tadas Povilauskas.

Tarptautinio restoranų prekinio ženklo „Burger King“ frančizės valdytoja Baltijos šalyse „Tallink Grupp“ pirmuosius greitojo maisto tinklo restoranus Lietuvoje ir Latvijoje atidarys „Akropolis Group“ valdomuose prekybos ir pramogų centruose. Lietuvoje pirmasis restoranas bus atidarytas Vilniaus „Akropolyje“, o Latvijoje – Rygos „Akropole“. Restoranai duris atvers antroje 2020 metų pusėje. „Mes ilgai ieškojome tinkamiausios vietos pirmiesiems restoranams Lietuvoje ir Latvijoje.

Tarpmiestinių keleivių vežėja „Kautra” nuo gegužės 29 dienos atnaujina dar keliolika papildomų reisų. Reisai numatyti į Vilnių, Klaipėdą, Panevėžį, Šiaulius, Druskininkus, Varėną, Šilutę ir kitus miestus.  Atnaujinus reisus Kaunas – Palanga bei Kaunas – Klaipėda per Šakius ir Šilutę susisiekimas su pajūriu bus atnaujintas 90% lyginant su kiekiu buvusiu iki karantino, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Vasarai ateinant jaučiame susisiekimo su pajūriu poreikį.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad Europos Komisijos pasiūlytas Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo planas turi rimtų trūkumų dėl lėšų panaudojimo neefektyvumo ir skolos naštos perkėlimo ateičiai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus teigimu, Lietuvos politikos formuotojai derybose turėtų neužsižaisti su pateiktų „skaičių magija“, o atidžiai vertinti finansinius įsipareigojimus ateityje bei ES lėšų panaudojimo sąlygas.

Šiąnakt nuo 23 val. iki penktadienio, gegužės 29 d., 5 val. bendrovė „SK ID Solutions“ atliks suplanuotus infrastruktūros techninės priežiūros darbus. Šiuo metu galimi „Smart-ID“ programėlės, mobiliojo parašo ir laiko žymų paslaugų sutrikimai. Bendrovė informuoja, kad techninės priežiūros laikotarpiu šiąnakt gali pasitaikyti įvairios trukmės sutrikimų, dėl kurių gali nepavykti pasinaudoti minėtomis paslaugomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ pradeda reguliarius skrydžius iš Vilniaus į Norvegijos sostinę Oslą. Lėktuvas iš Vilniaus oro uosto ketvirtadienį kils 19.40 val., o iš Oslo atgal į Vilnių grįš 00.40 val., nurodoma Vilniaus oro uosto tinklapyje. Skrydžiai vyks ketvirtadieniais ir sekmadieniais.  Trečiadienį į Oslą pradėjo skraidinti ir Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“. Reguliarūs skrydžiai šiuo metu vyksta ir į Frankfurtą, Rygą ir Taliną.

Po dviejų savaičių karantinas turėtų baigtis, tačiau jo pasekmes per savo kišenę gyventojai jus dar bent pora mėnesių. Kai kuriems karantinas už nieką padovanos per 1 tūkst. eurų. Tai užtikrinančią paskubomis priimtą tvarką kai kurie ekspertai vadina neracionalia ir kvaila. Jos sumanytojai teigia, kad pinigai duodami už nepatogumą. Paskubomis pakeistas Užimtumo įstatymas garantavo savarankiškai dirbantiems asmenims 257 eurų mėnesinę išmoką viso karantino metu ir 2 mėnesius jam pasibaigus.

 Elektra gyventojams nuo liepos turėtų pigti vidutiniškai apie 8 proc., o dujos – 15-22 proc. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį tvirtins naujus galutinius bendrovės „Ignitis“ tarifus antrajam metų pusmečiui.  Energijos kainos vartotojams peržiūrimos ir keičiamos dėl palankių kainų žaliavų rinkose.  Tarybos nutarimo projekte nurodoma, kad populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas mažėja 8,1 proc.