Verslas

Nuo penktadienio išmoka savanoriškai į kilmės šalį sutinkantiems grįžti neteisėtiems migrantams mažėja nuo 1000 iki 300 eurų, o dėl planų pratęsti 1000 eurų mokėjimą bus sprendžiama turint daugiau informacijos apie galimybes asmenis į Iraką grąžinti priverstinai, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Klausimas dėl savanoriško grįžimo yra toks, kad iki sausio 20 dienos galioja siūlymas ir galimybė asmenims gauti 1000 eurų ir 20 dieną asmenys apsisprendę turės galimybę tuo pasinaudoti.

Esame tikri, kad daugelis iš jūsų pastarosioms žiemos šventėms ruošėtės kitaip negu dar prieš kelerius metus: ko gero, daugelį, jeigu ne visas dovanas artimiesiems pirkote internetu. Gali būti, kad ir šventinį stalą ruošėte neišeidami iš namų, reikalingus produktus įsigydami elektroninėse parduotuvėse, rašoma pranešime spaudai. Pastaraisiais metais, ypač pasaulį sukausčius pandemijai, elektroninė prekyba tapo neatsiejama tarptautinio ir vietos verslo bei pirkėjų kasdienybės dalis.

Naujas COVID-19 viruso protrūkis bei suvaržymai skiepo atsisakiusiems asmenims turėjo pakankamai menkos įtakos gyventojų išlaidų įpročiams. Nepaisant rudenį fiksuoto minimalaus gyventojų išlaidų augimo sulėtėjimo, metų pabaigoje šalies gyventojai išleido daugiau, nei kada nors anksčiau, rašoma pranešime spaudai. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, mokėjimų kortelėmis apimtys paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo net trečdaliu didesnės nei prieš metus ir pasiekė visų laikų rekordą.

Seimas balsuos dėl tvarkos, kaip būtų skiriamos prastovų išmokos darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Už prastovas siūloma mokėti taip pat, kaip ir 2021 metų pradžioje – kas mėnesį, išmokos siektų ne daugiau kaip 1095 eurus – 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), kuris dabar yra 730 eurų. Jei karantinas truktų savaitę, dvi ar tris, proporcingai būtų skaičiuojama ir išmoka.

Ketvirtadienį Seimas planuoja galutinį balsavimą siekiant įteisinti privalomą medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimą. Pataisas inicijavo Vyriausybė, argumentuodama siekiu užtikrinti sveikatos apsaugos ir socialinės globos įstaigų darbą, sparčiai plintant COVID-19 omikron atmainai.

Gydytojai įspėja, kad vis augančios darbo valandos ir didėjantys užduočių skaičiai gali lemti darbuotojų emocinį ir fizinį perdegimą, todėl džiaugiasi, kad pagaliau Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) perdegimą įtraukė į ligų sąrašą. Jiems antrina ir darbuotojų atstovai. Anot jų, darbuotojai neskaičiuoja darbo valandų, dirba netausodami savo sveikatos. Tačiau darbdaviai nesutinka, kad perdegimas yra liga, dėl kurios reikėtų duoti nedarbingumą.

Seimui apsisprendus, kad nuo šios liepos Lietuvoje nebeliks įvairių skonių elektroninių cigarečių, dalis gyventojų kelia klausimą, kokių gaminių nebebus galima įsigyti. Šis draudimas apima visus skoninius elektroninius rūkymo gaminius, išimtis taikoma tik tabako skonio gaminiams. Tiesa, tabako rinkoje lieka dar viena nereglamentuota skonį turinti rūkalų rūšis.

Derybose su Vilniaus viešojo transporto vadovybe trečiadienį nepavyko pasiekti esminio sutarimo dėl darbuotojų keliamų reikalavimų, sako šios bendrovės didžiausios profesinės sąjungos vadovas Algirdas Markevičius. Pasak jo, keturias valandas užtrukusiose derybose su vadovybe ir įmonės valdyba apskritai nepaliestas klausimas dėl naujos kolektyvinės sutarties pasirašymo, taip pat abi šalys liko prie savo pozicijų dėl darbo apmokėjimo sistemos.

Seimas balsuos dėl tvarkos, kaip būtų skiriamos prastovų išmokos darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Už prastovas siūloma mokėti taip pat, kaip ir 2021 metų pradžioje – kas mėnesį, išmokos siektų ne daugiau kaip 1095 eurus – 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), kuris dabar yra 730 eurų. Jei karantinas truktų savaitę, dvi ar tris, proporcingai būtų skaičiuojama ir išmoka.

Šiuo metu Lietuvoje savo gyvenimo kokybe labai arba pakankamai patenkinti 61 proc. žmonių. Tiesa, iki COVID-19 pandemijos taip manančiųjų šalyje buvo dešimtadaliu daugiau – 71 procentas. Vis tik, palyginus su kitomis šalimis, šis rodiklis kito bene mažiausiai. Tokius duomenis atskleidė skaitmeninės visuomenės raidą analizuojantis tyrimas „Įtrauktieji piliečiai“, kurį Lietuvoje ir dar 21 pasaulio valstybėje atliko profesinių paslaugų bendrovė „EY“, rašoma pranešime spaudai.

Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas trečiadienį atmetė Aplinkos ministerijos siūlymą „žaliojo“ itin pigaus dyzelino įsigijimus žemdirbiams riboti jau nuo 2024 metų liepos.  Komitetas balsų dauguma, susilaikius vieninteliam „valstiečiui“ Kęstučiui Mažeikai, pritarė Žemės ūkio ministerijos pozicijai – 100 tūkst. litrų per metus lubas nustatyti nuo 2026 metų liepos, o nuo 2029-ųjų liepos – 50 tūkst. litrų.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad nuo Kinijos prekybos apribojimų nukentėjusių Lietuvos įmonių paramos prašymai bus vertinami sparčiau. Finansų ministerijos siūlymu numatyta supaprastinti vertinimą, ar jos tikrai negauna bankų finansavimo.  „Siūlymas susijęs su atsiradusiomis geopolitinėmis įtampomis, kai taikomi tam tikri prekybos ribojimai nepaskelbus sankcijų“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Viena didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupė „Swedbank“ apkarpė Baltijos valstybių ekonomikų augimo šiais metais prognozes, kaip pagrindines tokio sprendimo priežastis nurodydama infliacijos šuolį bei geopolitines įtampas. Palyginti su ankstesne, pernai lapkritį skelbta ekonomine apžvalga, Lietuvos ūkio augimo 2022-aisiais prognozė sumažinta nuo 3,3 proc. iki 3,2 proc., Latvijos – nuo 4,7 proc. iki 4,1 proc., Estijos – nuo 4,0 proc. iki 3,5 procento.

Įkandin kitų komercinių bankų, paslaugų įkainius didina ir trečias didžiausias Lietuvoje veikiantis bankas „Luminor“. Trečiadienį bankas elektroniniais laiškais apie tai informavo savo klientus, taip pat šią informaciją paskelbė interneto svetainėje. Banko laiške informuojama, kad nauji paslaugų tarifai pradės galioti nuo šių metų balandžio 1 d. „Luminor“ taikomas minimalus paslaugų mokestis didės 30 proc. – nuo dabartinių 1 euro iki 1,3 euro.

Puslaidininkių lazerių gamybos įmonę „Brolis Semiconductors“ valdančios įmonės „Brolis Group“ vienas įkūrėjų Kristijonas Vizbaras teigia, kad šalies lazerių pramonė yra paaukota dėl Lietuvos vertybinės politikos Kinijos atžvilgiu. Pasak jo, įmonės iškels gamybą iš Lietuvos arba plėsis kitose valstybėse.  Tai verslininkas pareiškė trečiadienį po susitikimo prezidentūroje, kur diskutuota apie ekonomikos atsparumą, Kinijai paskelbus neoficialias sankcijas Lietuvai.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sako, kad pagal pesimistiškiausią scenarijų uosto krova šiemet gali sumažėti daugiau nei 30 proc. – iki 31 mln. tonų. „Buvo skaičiuota, kad Klaipėdos uoste 2022-aisiais metais bus kraunama 31 milijonas tonų (krovinių – BNS), bet tada neturėtų būti visiškai sankcionuotų arba ketinamų sankcionuoti baltarusiškų krovinių“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Algis Latakas.

Vyriausybė trečiadienį išplėtė karantino metu tiesiogiai ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, tokiu būdu daugiau įmonių, nukentėjusių dėl pandemijos ir Kinijos prekybos apribojimų, galės pasinaudoti parama. „Sąrašas reikalingas atnaujinant tiesioginių kovid paskolų priemonę, kuria galės pasinaudoti ir problemų su Kinija turinčios įmonės.

Nuo pirmadienio įsigaliojus reikalavimui renginiuose dėvėti respiratorius, gyventojai ėmė juos iš vaistinių lentynų tiesiog šluoti. Žmonės skundžiasi respiratorių nerandantys daugelyje vaistinių. Tačiau jų atstovai tikina, kad nors respiratorių paklausa ir išaugo, dalyje vaistinių jų gali nebūti, bet iš esmės atsargų pakanka.

Sveikatos apsaugos ministerija viešojo sektoriaus darbuotojams ketina numatyti atskirą testavimo tvarką, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Žiūrime testavimo algoritmus kai kuriems kritinių tarnybų specialistams, kad jiems padarytume kitokią testavimo sistemą, kad ten taip pat būtų kaip ir švietimo srityje savikontrolės testai. Tas pats mechanizmas būtų kitoks ir mūsų testavimo infrastruktūrai nebūtų tokio didelio užkrovimo.

Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnams praėjusiais metais teko aiškintis per 47 tūkst. kelių eismo pažeidimų. Nuo sausio 1 d. įsigaliojo nauja tvarka – taisykles pažeidusius automobilius gali nutempti ir savivaldybės pareigūnai. Tikimasi, vairuotojai atidžiau žiūrės, kur palieka automobilį ir ar jis nesukelia nepatogumų ir net pavojaus kitiems, rašoma pranešime spaudai. „Kone pusė šimto tūkstančių pažeidimų per metus yra didžiulis skaičius.

Paklaustas, kokių sprendimų būtų galima imtis dėl Lietuvoje stipriai išaugusios infliacijos, prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad pirmiausiai reikėtų orientuotis į ne tik išorinių, bet ir vidinių investicijų pritraukimą Lietuvoje. „Esu tos nuomonės, kad mes turime labiau orientuotis į pasiūlos didinimą ir priimti tuos sprendimus, kurie būtų naudingi mūsų Lietuvos įmonėms.

Aukštųjų technologijų įmonės „Brolis Group“ vienas įkūrėjų Kristijonas Vizbaras teigė, kad iš užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio išgirdo, kad situacija dėl santykių su Kinija nesikeis. Verslininkas teigė, kad ketina investuoti nebe Lietuvoje, o užsienyje. Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį inicijavo diskusiją apie šalies ekonomikos atsparumą, Kinijai paskelbus neoficialias sankcijas Lietuvai.

 „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) pranešė oficialiai informavę į JAV sankcijų sąrašus įtrauktą Baltarusijos kalio trąšų gamintoją „Belaruskalij“ apie Vyriausybės nutarimą nuo vasario 1 dienos nutraukti bendrovių sutartį. Oficialus raštas Baltarusijos bendrovei buvo išsiųstas sausio 17 dieną, o sausio 18 dieną Baltarusijos bendrovei taip pat pranešta, kad pagal 2018 metais sudarytą ilgalaikę sutartį teikiamos paraiškos jos krovinių vežimui nuo vasario 1 dienos nebus suderintos.

Dujų kainos Europoje normalizuosis tik 2023 metų antroje pusėje, tačiau ir tada išliks pakankamai aukštos, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.  Pasak jo, 2021 metais šiek tiek sumažėjęs eksportas iš Rusijos į Europos Sąjungą paveikė gamtinių dujų kainą Europos rinkoje, kuri buvo pakilusi iki beveik 200 eurų už megavatvalandę (MW). Šiuo metu ji šiek tiek normalizavosi ir siekia apie 80–90 eurų, tačiau vis tiek yra aukštumose.

Kalbėdamas apie tai, kaip galima didinti Lietuvos verslo atsparumą, esant komplikuotiems santykiams su Kinija, prezidentas Gitanas Nausėda mato kelis sprendimo būdus. Vienas jų, anot prezidento, mokestiniai pakeitimai verslui, kitas – eksporto plėtra į kitus regionus. Kartu prezidentas politikus ragina su užsienio politika bei ekonomika susijusius sprendimus priimti atsižvelgiant į Lietuvos verslininkų interesus, nes, jo teigimu, tai yra šalies ekonomikos pagrindas.

Didžiausia JAV mažmeninkė „Walmart Inc.“ pateikė Patentų ir prekių ženklų tarnybai reikiamus dokumentus įregistruoti savo kriptovaliutą bei nepakeičiamus žetonus (angl. Non-Fungible Token, NFT), skelbia „MarketWatch“. Praėjusio mėnesio pabaigoje bendrovė pateikė mažiausiai tris paraiškas, informuodama reguliuotoją apie savo planus įregistruoti skaitmeninės valiutos prekės ženklą, kriptovaliutų prekybos paslaugą naudojant blokų grandinės (angl.

Prieš pusę amžiaus rašytus rekonstruojamo pastato šachtoje rastus laiškus Lietuvos paštas pristatė daliai adresatų, pranešė bendrovė. Pluoštas laiškų aptiktas rekonstruojant buvusį pašto pastatą Vilniuje.  „Aplinkybės, kodėl laiškai buvo paslėpti, deja, nėra žinomos. Jie buvo praplėšti, atskirti nuo vokų, todėl tikėtina, kad tikrinti.

Laikai, kai daugiabučių renovacija Lietuvoje buvo kontraversiška tema – jau praeityje. Faktą, kad Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą lietuviai vertina palankiai įrodo ne tik visuomenės apklausos, bet ir realūs gyventojų veiksmai – praėjusių metų pabaigoje pasibaigęs kvietimas renovuoti daugiabučius, gautų paraiškų skaičiumi sumušė rekordą.

Klaipėdos uosto krova pernai sumažėjo 4,7 proc. iki 45,5 mln. tonų, o šiemet, pesimistiškiausiu scenarijumi, krovinių srautas gali sumažėti trečdaliu – 14–15 mln. tonų.  Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika sako, jog padėtis Klaipėdos uoste šiemet bus įtempta dėl netenkamų  „Belaruskalij“ krovinių bei neoficialių Kinijos sankcijų Lietuvai, taip pat dėl augančių „Lietuvos geležinkelių“ tarifų.

Pernai antstoliai išieškojo ir kreditoriams sugrąžino per 166 mln. eurų skolų – 19 proc., arba 26,4 mln. eurų daugiau nei 2020 metais, trečiadienį skelbia Lietuvos antstolių rūmai. „Padidėjusi išieškotų skolų suma ir sumažėjęs naujų reikalavimų skaičius leidžia daryti išvadą, kad skolų krizės COVID-19 pandemija Lietuvoje bent jau kol kas nesukėlė,“ – pranešime teigė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.

Lietuva vienu metu susiduria su keliais ekonominiais iššūkiais. Lietuviškų prekių nebepriima Kinija, taip pat sunkiau ir Lietuvai įsivežti kiniškas prekes. Be to, dar auga beveik visų prekių ir paslaugų kainos. O centriniai bankai jau kalba apie planus kelti palūkanas.

Rusijos akcijų rinkoje antradienį užfiksuota didžiausia nuo 2020-ųjų pavasario pradžios kainų grūtis, kurią sukėlė paniškas išpardavimas bei ją skatino priverstinis spekuliacinių pozicijų uždarymas, išaugus geopolitinei rizikai dėl agresyvių Rusijos užmačių. Kainų griūtį lydėjo rekordinė prekyba. Maskvos vertybinių popierių biržos pagrindinis indeksas nukrito 6,5 proc. iki 3328,94 punkto, o RTS indeksas – 7,3 proc. iki 1367,45 punkto.

Viena didžiausių Lietuvos transporto ir logistikos bendrovių „Girteka Logistics“ Norvegijoje bylinėjasi dėl šios šalies teisėsaugos bendrovei pareikštų kaltinimų, kad ji nelegaliai vežė krovinius Norvegijos viduje. „Girteka“ kaltinimus neigia ir teismui apskundė jai skirtas baudas. Norvegijos portalo frifagbevegelse.no teigimu, Sognės ir Fjurdanės apygardos teismas bylą pradės nagrinėti balandžio 4 dieną.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Hanner“ į gyvenamųjų namų kvartalą šalia Vilniaus geležinkelio stoties, Panerių gatvėje, ketina investuoti apie 15 mln. eurų. „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis sako, kad butai bus skirti jaunimui, o nedidelę dalį nedidelių, iki 20 kv. metrų ploto butų ketinama įrengti nuomai. „Čia nėra nei prestižinė klasė, nei ekonominė, tai yra vidurinė klasė. Projektas yra Naujamiestyje, tai čia daugiau orientuojamės į jaunus žmones.

„Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vadovybė ir profsąjungos trečiadienį tarsis dėl profesinių sąjungų reikalavimo gerinti darbo sąlygas, pasirašyti naują kolektyvinę sutartį. Derybose su pastaruoju metu protestus rengiančia didžiausia įmonės profesine sąjunga planuoja dalyvauti įmonės valdybos atstovai, vadovas Darius Aleknavičius.

Seimo Kaimo reikalų komitetas svarstys, kokios galimos dyzelino kvotos ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms.   Komitetas trečiadienį balsuos dėl siūlymo dyzelinui 100 tūkst. litrų lubas įvesti nuo 2026 metų.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl kai kurių Seimo narių siūlymo spartinti pensijų indeksavimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo kol kas tam nepritarti, nes ji rengia pasiūlymus dėl pensijų ir kitų išmokų pokyčių.  Grupė Seimo narių siūlė keisti pensijų indeksavimo koeficiento apskaičiavimą, tam naudojant padvigubintą praėjusių metų vartotojų kainų indekso vidurkį.

Pensija daugeliui žmonių yra vienintelis pajamų šaltinis senatvėje. Nuo sukaupto darbo stažo ir sumokėtų įmokų gali priklausyti galutinė apskaičiuota jos suma – ir keli eurai per mėnesį gali tapti nemenka suma likusį gyvenimą. Įrodyti, kad „Sodra“ suklydo skaičiuodama pensiją sudėtinga, bet įmanoma. Kasmet daugiau kaip tūkstantis gyventojų apskundžia „Sodros“ specialistų sprendimus skirti senatvės pensiją. Dalį jų teismas patenkina.

Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas sako sunkiai suprantąs motyvus, kodėl Seimas atmetė valdančiųjų iniciatyvas liberalizuoti dabartinę alkoholio prekybos tvarką.  Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorius Mantas Zakarka balsavimą Seime vadino politiniais žaidimais. Pasak S. Galadausko, valdančiųjų teiktos pataisos būtų tik ištaisiusios anksčiau padarytas klaidas.

Antradienio popietę elektros vis dar neturi 8 tūkst. namų ūkių. Pasak ESO atstovo Pauliaus Kalmanto, naujų gedimų neatsiranda, todėl jų mažėja.  „Nuosekliai mažėja tas skaičius, artėjame prie tos ribos, kas būna įprasta dieną, kai tiekimas sutrinka apie 4-5 tūkst. vartotojų.“, – BNS sakė P. Kalmantas.   Be elektros Alytaus, Kauno, Utenos, Panevėžio regionuose vis dar yra maždaug po 1 tūkst. vartotojų, o Vilniaus regione – apie 3,5 tūkst.

Švelnesnė alkoholio pardavimo tvarka nesulaukė palaiminimo Seime. Parlamentarai nesutiko pritarti, kad alkoholį būtų galima įsigyti jaunesniems asmenims, taip pat imtis švelninti kitų prekybos alkoholiu ribojimų. Seimas antradienį svarstė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, tarp kurių dalis valdančiųjų siūlė leisti parduoti alkoholį asmenims nebe nuo 20, o nuo 18 metų amžiaus, taip pat švelninti alkoholio reklamos ribojimus.

Nuo ketvirtadienio Lietuvą alinančios audros šalies gyventojams atnešė šimtatūkstantinius nuostolius – padaryta žala gyvenamiesiems namams, transporto priemonėms, ūkiniams pastatams bei kieme laikomam žmonių turtui. Draudimo bendrovė „Gjensidige“ šiuo metu yra rezervavusi daugiau beveik 200 tūkst. eurų gamtos stichijos padarytai žalai atlyginti, rašoma pranešime spaudai.

Pernai pasiūlęs nugriauti ir statyti naują Vilniaus oro uosto atvykimo terminalą susisiekimo ministras Marius Skuodis dabar sako, kad galutinį atsakymą dėl to turėtų pateikti architektai.  Jo teigimu, antroje metų pusėje planuojama skelbti architektūrinės pastato vizijos konkursą.

JAV mažmeninės internetinės prekybos milžinė „Amazon“ persvarsto sprendimą uždrausti mokėjimus „Visa“ kredito kortelėmis Jungtinėje Karalystėje, bendrovėms dedant pastangas išspręsti ginčą dėl didelių skaičiuojamų mokesčių. Pasak bendrovės, „Amazon“ sprendimas nuo trečiadienio pašalinti galimybę atsiskaityti „Visa“ kredito kortelėmis, priimtas atsižvelgiant į didelius taikomus mokesčius, kol kas atidėtas. „Numatytas pokytis, susijęs su „Visa“ kredito kortelių naudojimu „Amazon.co.

Susiekimo ministras kartoja nesantis tikras, kad baltarusiškos trąšos po vasario 1 dienos nustos važiuoti per Lietuvą. Marius Skuodis sako, jog tranzitą sustabdytų tik Europos Sąjungos įvestos sankcijos.  Vyriausybė praėjusią savaitę nurodė „Lietuvos geležinkeliams“ nuo vasario 1-osios nutraukti sutartį su į JAV sankcijų sąrašus įtraukta Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“. Tačiau tai neužkirs kelio trąšas gabenti kitiems vežėjams ar ekspeditoriams.

Lietuvoje praėjusiais metais pirmą kartą įregistruota 146,6 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 0,3 proc. mažiau nei 2020 metais, o vidutinis jų amžius siekė 11 metų, remdamasi „Regitros“ duomenimis, skelbia bendrovė „Autotyrimai“. Dyzelinių automobilių dalis praėjusiais metais sudarė 69,4 proc. (2020 metais – 67,1 pro.). Per metus pasikeitė 195,1 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių savininkų – 6,3 proc. mažiau. Vidutinis savininką keitusių automobilių amžius buvo 14 metų.

Antradienio rytą Lietuvoje dėl stipraus vėjo padarinių elektros vis dar neturi 11 tūkst. vartotojų.  Pasak ESO atstovo Pauliaus Kalmanto, geriausia situacija Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestuose, o daugiausiai gedimų – Vilniaus mieste ir rajone, kur pirmadienį buvo stipresnis vėjas.  „Per naktį pavyko labai smarkiai pasistūmėti atstatant gedimus, vakar vakare dar buvo 20 tūkst. be elektros“, – BNS sakė P. Kalmantas.

Pinigai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Būdami vaikais turėjome taupykles, į kurias dėdavome dienpinigius ir įvairiomis progomis gautus grynuosius pinigus, o įžengę į paauglystę susidūrėme su norų ir galimybių iššūkiais. Tai metas, kai turime sustiprinti pradinius finansinius įgūdžius ir įgyti daugybę naujų. Gera naujiena: tai nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Lietuvai nutraukiant baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per jos teritoriją ir Klaipėdos uostą, dalis klaipėdiečių gali prarasti darbo vietas, uostas – maždaug trečdalį krovinių. Pasak uosto ir mesto vadovų, tam ruošiamasi, bet tikimasi blogiausio scenarijaus išvengti.