Verslas

Vyriausybė trečiadienį leido nuo ketvirtadienio atnaujinti reguliarųjį oro susisiekimą tarp Lietuvos ir Vokietijos bei Nyderlandų.  Užsienio reikalų ministerija (URM) teigia, kad į ją dėl skrydžių maršrutų atnaujinimo iš šių šalių kreipėsi aviakompanijos  „AirBaltic“ ir „Wizz Air“.  „Tai būtų „Wizz Air“ siūlytos krytpys į Dortmundą ir Eindhoveną, į Eindhoveną taip pat ir iš Kauno.

Europos Komisija siūlo, kad Lietuva galėtų pretenduoti į 6,3 mlrd. eurų iš kuriamo Europos atsigavimo fondo, kurio bendra vertė siekia 750 mlrd. eurų. Tai BNS patvirtino Lietuvos deleguotas aplinkos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. „Iš naujojo fondo Lietuvai siūloma 6,3 mlrd. eurų. Iš jų 3,9 mrd. eurų – subsidijos, o 2,4 mlrd. eurų – paskolos. Tai papildomos lėšos greta daugiametės finansinės perspektyvos“, – BNS trečiadienį sakė V. Sinkevičius.

Vyriausybė siūlo mokėti subsidijas darbdaviams, ekstremalios situacijos ar karantino metu išleidžiantiems 60 metų ir vyresnius darbuotojus į prastovas.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymui trečiadienį pritarė Vyriausybė. Jei Seimas priims pataisas, subsidija, kuri galios ir pasibaigus karantinui, bet tęsiantis ekstremaliai situacijai, siekų 100 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei minimali alga (MMA, 607 eurai) arba 70 proc.

Šalies kelių projektams paskirstyta dar beveik 51 mln. eurų. Dar viena dalis iš 150 mln. eurų Vyriausybės papildomai keliams skirtų lėšų susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus įsakymais paskirstytos pirmadienį.  23,3 mln. eurų dabar skirta keliams remontuoti, o 27,4 mln. eurų – gyvenvietėse esantiems bei jas jungiantiems žvyrkeliams asfaltuoti. Praėjusią savaitę J. Narkevičiaus įsakymais keliams jau buvo paskirstyta 31,3 mln. eurų.

Kinijos gamintojų „Hikvision“ ir „Dahua“ vaizdo stebėjimo kameros turi saugumo spragų, leidžiančių nesunkiai prisijungti prie jų per nuotolį ir vykdyti stebėjimą, teigia Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas Rytis Rainys. NKSC, po LRT tyrimo atlikusi šių Lietuvos institucijose naudojamų, taip pat didelę rinkos dalį Europoje užimančių vaizdo kamerų kibernetinio saugumo vertinimą, rado keturis esminius saugumo pažeidimus.

Europos Komisija trečiadienį ruošiasi paskelbti pasiūlymą įsteigti fondą, kuris padėtų valstybėms narėms įveikti koronaviruso sukeltą ekonominį nuosmukį. Jei valstybės pritars, Europos Komisija atsigavimo fondui savo vardu rinkose pasiskolintų šimtus milijardų eurų, garantuodama daugiamečiu Europos Sąjungos (ES) biudžetu. Fondas kuriamas reaguojant pirmiausia į Italijos ir Ispanijos pagalbos prašymus, tačiau į jį galės pretenduoti ir kitos šalys.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupė „Grigeo“ per tris šių metų mėnesius uždirbo  4,023 mln. eurų grynojo pelno – 41,7 proc. daugiau nei pernai sausį-kovą (2,839 mln. eurų). Bendrovės konsoliduotos pajamos palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 2,33 proc. iki 36,156 mln. eurų (37,02 mln. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą tarpinius rezultatus pranešė „Grigeo“. Vien pagrindinės grupės įmonės „Grigeo“ grynasis pelnas sausį-kovą mažėjo 74 proc.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti Biudžeto ir finansų komiteto, atlikusio prieš dešimtmetį vykusios ekonomikos krizės aplinkybių tyrimą, išvadas. Toliau Seimas jas svarstys birželio 2 dieną.   Išvadas Seimui pristatė europarlamentaras tuometinis komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad šių metų biudžetas turi būti patikslintas.    „Nuosekliai teigiame, kad apsvarsčius visas ekonomikos skatinimo iniciatyvas, be abejo, valstybės biudžetas nusipelno būti patikslintas“, – antradienį Seime sakė S. Krėpšta, pristatydamas prezidento iniciatyvas dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimo iki 15 proc. ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo iki 400 eurų nuo liepos 1-osios.

Seimą pagaliau pasiekė prieš porą metų pradėto ir pernai baigto 2009–2010 metų finansų krizės tyrimo išvados. Tyrimą atlikę seimūnai siūlo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų Andriaus Kubiliaus vadovautos Vyriausybės skolinimosi politiką. Taip pat Vyriausybei siūloma nagrinėti galimybę kurti valstybinį banką. Savo ruožtu opozicija kritikuoja valdančiuosius už tyrimą, kuris primena archeologinius tyrinėjimus, o Lietuvos bankas tyrėjus kaltina selektyviai atrinkus informaciją.

Europos Komisija (EK) antradienį pritarė Lietuvos valstybės pagalbos schemai, kuri leis pritraukti iki 1 mlrd. eurų vertės investicijų į vidutines ir dideles įmones, nukentėjusias dėl koronaviruso COVID-19 protrūkio. EK patvirtino Lietuvos planus įsteigti fondą, kurio dydis sieks iki 1 mlrd. eurų. Fondas per skolos ir rekapitalizavimo priemones investuos į Lietuvoje veikiančias vidutines ir dideles įmones, kurias paveikė koronaviruso protrūkis, teigiama Konkurencijos tarybos pranešime.

Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant laikinai, iki metų pabaigos penkiais punktais iki 15 proc. sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM), valstiečiai siūlo tarifo nekeisti. Kita Seimo narių grupė GPM mažinimui neprieštarauja, tačiau mažesnį tarifą siūlo taikyti tik pajamoms iki vieno vidutinio darbo užmokesčio.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė prezidento siūlymui mažinti gyventojų pajamų mokestį. Tai padarius, dalis darbuotojų pusmetį turėtų gauti bent kiek daugiau pinigų į rankas. Didžiausias sumas gautų uždirbantys daugiausia, dėl to valdantieji iš anksto pranešė tik iš dalies palaikysią Gitano Nausėdos pasiūlymą. Už Gyventojų pajamų mokesčio ir lydinčiųjų įstatymų pataisas balsavo 62 parlamentarai, 5 buvo prieš, o susilaikė 15. Dabar jiems bus laukiama Vyriausybės išvados.

Valdžios parama verslui, nukentėjusiam nuo koronaviruso krizės,  nėra lengvai pasiekiama dėl per sudėtingų sąlygų ir perteklinių reikalavimų. Taip mano 65,5 proc. įmonių, parodė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atlikta apklausa. Anot LVK prezidento Valdo Sutkaus, pateikti paraišką įmonėms dažnai kliudo techninės kliūtys, ne visos valstybės institucijų informacinės sistemos buvo pritaikytos didelei apkrovai.

Lietuvai ir Lenkijai planuojant tiesti jūrinį elektros kabelį „Harmony Link“, šalių elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ ir PSE antradienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pranešė „Litgrid“.   Maždaug 680 mln. eurų vertės nuolatinės srovės (HVDC) jungtis Baltijos jūra yra didžiausias ir brangiausias Baltijos šalių sinchronizavimo su žemynine Europa projektas. Iki 700 megavatų jūrinė jungtis turėtų būti tiesiama 2021-2025 metais.

Valstiečių lyderiai Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis kartoja, kad prezidento siūlymas penkiais punktais iki 15 proc. laikinai sumažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą yra socialiai neteisingas.   R. Karbauskis įsitikinęs, kad tokio siūlymo Seimas nepalaikys, tačiau pritars neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimui.  S. Skvernelio teigimu, mažiausias pajamas gaunančius žmones finansinė parama pasieks būtent didinant NPD.

Finansų ministras toliau kartoja labai atsargiai vertinantis prezidento  siūlymą laikinai sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Vilius Šapoka  perspėja, kad priimant mokesčių pakeitimus, negalima švaistytis valstybės lėšomis. „Galiu pasakyti, kad labai atsargiai vertinu bet kokius mokestinius siūlymus, o ypač GPM mažinimą, kadangi nežinia, kiek laiko tęsis pandemija“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė V. Šapoka. Anot jo, Gitano Nausėdos siūlymas nuo 20 iki 15 proc.

Vyriausybė tvirtina matanti karantino atpalaidavimo efektus darbo rinkai, tačiau statistika byloja, kad situacija joje tebėra labai sudėtinga. Kas savaitę vis dar fiksuojamas kylantis nedarbo lygis, o darbuotojų paieškų portaluose skelbimų yra trečdaliu mažiau nei prieš metus. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas antradienį Vyriausybėje apžvelgė naujausias darbo rinkos tendencijas. Jo teigimu, jau pradedami matyti karantino atpalaidavimo efektai.

Vyriausybė nepritaria prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą, nes ši priemonė nepadėtų spręsti socialinės atskirties ir skurdo problemų, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. „Matome, kad didesnę dalį lėšų gautų tie, kurie turi didesnes pajamas.

Antradienio rytą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame dėmesį skyrė nuveiktiems darbams. Anot jo, apie nuveiktus darbus kalbėti trukdė nukreipta prieš juos propaganda, o opozicija nesitikėjo, kad darbai pradės kalbėti patys už save.

Antradienį Seimas spręs, ar pritarti prezidento siūlymui ir sumažins gyventojų pajamų mokestį. Tai padarius, dalis darbuotojų pusmetį turėtų gauti bent kiek didesnes algas. Tačiau taip padidėtų ir valstybės biudžeto deficitas, kuriam padengti tektų skolintis dar daugiau lėšų. Žinoma, jas turės grąžinti visi gyventojai. Kaip jau skelbta, šalies vadovas siūlo nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą mažinti iki 15 proc.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pristatys trilijono eurų vertės atsigavimo po koronaviruso krizės planą, kuris, kaip ji tikisi, parodys kelią į nesutariančių sostinių kompromisą. Europos Sąjungą ištiko didžiausia per visą istoriją recesija, tad didėja spaudimas pradėti leisti pinigus ir tempti iš krizės 27 bloko nares, ypač tas, kurios dėl didelių skolų negali išsikapstyti pačios.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 11 proc. Elektros brangimas fiksuotas ir Latvijoje bei Estijoje, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Gegužės 18-24 dienomis biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 27,18 euro už megavatvalandę (MWh). Tiek pat elektra kainavo ir Latvijoje, kur ji pabrango 11 proc. Estijoje kaina kilo 19 proc. iki 29,36 euro. Tuo metu biržoje elektros kaina smuko 14 proc.

Prieš kelis dešimtmečius nutiesto betoninio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai skirta 31,374 mln. eurų Europos Sąjungos paramos. Už šias lėšas bus atnaujinamas  kelio ruožas nuo 16 iki 21,5 kilometro.  Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, iki šiol šio kelio rekonstravimui ES finansavimas nebuvo skirtas, darbai buvo atliekami Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas pasirašė vyriausybės nutarimą, kuriuo įvedamas laikinasis naftos produktų importo draudimas – jis galios iki spalio mėnesio. Dokumentas paskelbtas oficialiame Rusijos teisinės informacijos portale. Nutarimas skelbia, jog iki spalio 1 dienos uždraudžiama importuoti benziną, dyzeliną, kurą laivams, gazolius.

Nedarbas Lietuvoje praėjusią savaitę paaugo 0,1 procentiniu punktu ir pasiekė 11,7 proc. Nuo karantino pradžios oficialus nedarbo lygis išaugo 2,4 punkto. Užimtumo tarnybos duomenimis, gegužės 25 dieną šalyje buvo 200,9 tūkst. bedarbių. Praėjusią savaitę mažiausiai žmonių nuo karantino pradžios kreipėsi dėl darbo – po 1 tūkst. per dieną. Karantino piko metu – ketvirtąją jo savaitę – kreipdavosi po 1,9 tūkst. žmonių.

Šalies kelių projektams paskirstyta 31,315 mln. eurų. Dalis iš 150 mln. eurų Vyriausybės papildomai keliams skirtų lėšų susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus įsakymais jau paskirstytos praėjusį penktadienį.  Lėšos skirtos keliams, vedantiems į teritorijas, kur kuriamos darbo vietos, pasienio keliams, taip pat keliams į lankytinas, rekreacines bei kurortų teritorijas, pėsčiųjų ir dviračių takams bei kelių saugumo priemonėms.

Europos Komisija patvirtino Lietuvos pateiktą su koronaviruso protrūkiu susijusią 10 mln. eurų paramos schemą kultūros ir meno institucijoms bei organizacijoms. Kaip pirmadienį pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, parama bus skiriama tiesioginėmis dotacijomis naujų produktų ir paslaugų kūrimui nuo kovo 19 iki gruodžio 31 dienos. „Schemos tikslas – padėti užtikrinti šių organizacijų veiklos tęstinumą viruso protrūkio metu ir jam pasibaigus“, – rašoma pranešime.

Vokietijos ekonomikos ministerija pirmadienį pristatė planus padidinti paramą smarkiai nukentėjusioms smulkioms bendrovėms, siūlydama 50 tūkst. eurų išmokas per mėnesį, kad padėtų joms išgyventi koronaviruso protrūkio sukeltą krizę. Pasiūlymas, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, šiuo metu svarstomas Finansų ministerijoje, o jo tikslas yra padėti įmonėms padengti fiksuotas išlaidas giliausio nuosmukio per kelis dešimtmečius metu.

Šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje per kelerius metus mažėjo įspūdingai, teigia finansų ministras, siejantis šią pažangą su visuomenės sąmoningumo augimu. Tačiau Viliaus Šapokos teigimu, dėl koronaviruso krizės išlieka rizika, kad šešėlis vėl augs.   „Jeigu pasižiūrėsime pastaruosius keletą metų, matyt, niekam jau nekyla abejonių, kad šešėlis Lietuvoje sparčiai traukiasi. Čia nesigirsiu, čia ne mano nuopelnas – visos Lietuvos žmonių nuopelnas ir tuo turime didžiuotis.

Praėjusį mėnesį šalyje dar galiojo gana griežti karantino reikalavimai, tad nemažai įmonių nedirbo arba tai darė minimaliu režimu. Nepaisant jų prastovų ir kritusio pardavimo, kai kurios įmonės ir sunkmečiu darbuotojams mokėjo įspūdingus atlyginimus. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, balandžio mėnesį Lietuvoje buvo 24 įmonės, kurių darbuotojams mokėto darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) direktorius Jonas Sakalauskas sako, kad dėl šalyje paskelbto karantino jo vadovaujamas teatras galėjo netekti apie milijono eurų pajamų, tačiau tvirtina, kad atleidimų nebuvo. „Per visą šį laikotarpį teatras skaičiuoja, kad neteko, būtent dėl tų pačių neįvykusių renginių iki birželio vidurio, pusės milijono.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad svarstant Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) pertvarką, būtina reformuoti kelių rinkliavos sistemą ir užtikrinti skaidrią vadovybės atranką. Prezidentas šiuos klausimus pirmadienį aptarė susitikime su premjeru Sauliumi Skverneliu, BNS sakė prezidento atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis.

Seimui baigiant svarstyti Vyriausybės inicijuojamas pataisas dėl Automobilių kelių direkcijos pertvarkos iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę, o vėliau – į akcinę bendrovę, bandoma kartu įteisinti ir nuostatą, kad direkcijos vadovybė liktų dirbti ir būsimoje įmonėje.  Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma Seime registravo tokią Kelių įstatymo pataisą. Jis siūlo direkcijos darbuotojus be konkurso perkelti į naują įmonę.

Karantino metu Lietuvos oro uostuose buvo nutraukti visi reguliarūs skrydžiai. Juose leidosi ir kilo tik krovininiai lėktuvai ir keli keleivinių, kurie pargabeno užsienyje įstrigusius lietuvius. Dabar Lietuvos oro uostų darbas atnaujinamas, vis daugiau oro linijų bendrovių pradeda vykdyti reguliarius skrydžius. Tačiau kai kurie karantino ribojimai vis tiek liko ir, tikėtina, pasiliks visam laikui.

Kipro valdžia patvirtino veiksmų planą dėl Larnakos ir Pafoso oro uostų atidarymo, rašo KNEWS portalas. Kipro transporto, ryšių ir viešųjų darbų ministras Yannis Karusos pranešė, kad kol kas tarptautinį oro susisiekimą numatyta atnaujinti dviem etapais: pirmasis etapas truks birželio 9-19 dienomis, o antrasis etapas prasidės birželio 20-ąją.

Jau ilgą laiką netyla ginčai dėl pesticidų ir trąšų naudojimo žemės ūkyje. Juos spręsti ėmėsi Europos Komisija (EK), kuri siūlo sumažinti 50 proc. pesticidų ir 20 proc. trąšų naudojimą. Tačiau Lietuvos ūkininkus toks siūlymas pykdo. Esą jie ir taip mažai tręšia laukus, palyginti su kitais Europos ūkininkais. Tačiau, kad šie EK siūlymai įsigaliotų reikia, kad juos patvirtintų Europos Parlamentas ir Taryba. Bet ekologinių sprendimų siūloma ir daugiau.

Daugybė keliautojų netolimoms kelionėms ieško pigesnių galimybių, pavyzdžiui vyksta autobusu ir perka bilietus akcijų metu. Tačiau dėl kilusios koronaviruso pandemijos ir uždarytų sienų buvo sustoję ne tik skrydžiai, bet ir kelionės autobusais.

Karantino metu itin išaugo prekių pristatymo į namus poreikis, padidėjo ir šioje srityje dirbančių žmonių krūvis. Visgi elektroninės parduotuvės „Barbora“ darbuotojai nuogąstauja, kad karantino metu jiems neužtikrinamos būtinos saugumo sąlygos, o per pusę paros trunkančią pamainą ne visada gaunama pietų pertrauka. Bendrovė atsiprašo, teigia vertinanti kiekvieną darbuotoją ir daro viską, kad nieko panašaus nebūtų.

Lietuvos įmonėse šiemet aptikta penktadaliu daugiau nei pernai  salmonelėmis užterštos paukštienos, kurios didžioji dalis – iš Lenkijos. Nors įmonės pačios renkasi, iš kokių tiekėjų pirkti žaliavą, Maisto ir veterinarijos tarnyba tikina, kad kontrolės priemonės veikia, o atvejų daugėja, nes dažniau tikrinama.

Koronavirusas griauna ne tik kelionių, bet ir vestuvių planus. Savo istorija pasidalijo šią vasarą susituokti su mylimuoju ketinanti Otilija. Nors COVID-19 grėsmė pamažu slūgsta, tačiau rizikuoti nenorintys būsimi jaunavedžiai jau perdėliojo dalį savo planų. Kalbant konkrečiau, buvo atsisakyta minties vykti į povestuvinę kelionę į egzotišką Rytų Afrikos valstybę Tanzaniją. Ieškota alternatyvų Lietuvoje, tiesa, teko pavargti, nes, anot Otilijos, pasiūlymų kainos juos šokiravo.

Nors karantino sąlygos Lietuvoje švelnėja, o verslo atstovai po kilusių biurokratinių naštų pradeda gauti subsidijas, darbo rinkoje nuotaikos išlieka niūrios – nuo karantino pradžios darbuotojų paklausa sumenko, o jaunimui ir kitų amžiaus grupių asmenims susirasti naują ar papildomą darbą tam tikrose srityse gali būti sudėtinga.

Kauno miesto savivaldybė paskelbė naujo lengvosios atletikos maniežo šalia stadiono ir sporto halės projektinius pasiūlymus. Pastato statybas pradėti tikimasi kitais metais. „Manau, kad pabaigus techninį projektą, planuosime biudžete lėšas ir tada paskelbsime rangos konkursą bei statybas. Tikimės, kad statybos leidimą gausime šiais metais, kitiems metams planuojame statybas“, – BNS teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.

Artėjant vasarai ir švelnėjant karantinui vis daugiau tautiečių ima galvoti apie atostogas arba trumpas savaitgalio išvykas. Kol situacija neaiški, dėl koronaviruso pandemijos daugelis, ilgesniam ar trumpesniam atokvėpiui, renkasi Lietuvos pajūrį, kurio verslininkai poilsiautojų jau laukia. Portalo tv3.lt žurnalistė gegužės 21 dieną apsilankė Palangoje, pagrindinėje J. Basanavičiaus gatvėje.

Ekonominė krizė yra bene geriausias laikotarpis imtis senokai atidėliotų permainų – taip pat ir asmeninės karjeros. Jau kitą savaitę Vyriausybė turėtų priimti sprendimą dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų, kurios leis dar daugiau gyventojų susigrąžinti pinigų, sumokėtų už įvairius mokslus.

Gegužės viduryje Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai pasirašė susitarimą, kuriuo buvo atšaukti kelionių apribojimus tarp Baltijos šalių. Tad jau galima pradėti planuoti vasaros atostogas kaimyninėje Latvijoje. Kaip buvo skelbta, per pirmąjį atvirų sienų savaitgalį į šią kaimyninę šalį išvyko daugiau kaip 12 tūkst. lietuvių išvyko į Latviją. O portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek kainuoja savaitgalis Latvijoje ir ką galima ten pamatyti.

Jei dar nepradėjote planuoti vasaros atostogų, metas suskubti – liko kiek daugiau nei mėnuo iki baigsis terminas išnaudoti savo ilgai kauptas atostogas. Prieš kelerius metus pakeistas Darbo kodeksas įpareigoja už daugiau kaip trejus metus sukauptas atostogas išleisti iki šių metų liepos 1-osios.

Vyriausybei švelninant oro susisiekimo ribojimus, Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ ir Vengrijos „Wizz Air“ kitą savaitę numato skrydžius iš Vilniaus į Taliną ir Oslą.  „Air Baltic“ teigimu, skrydžiai į Taliną vyks nuo pirmadienio, o į Oslą – nuo ketvirtadienio.  „Wizz Air“ svetainėje matyti, kad skrydis iš Vilniaus į Oslą numatytas šį sekmadienį, tačiau jis, tikėtina, neįvyks, nes Vyriausybė skrydžius atnaujinti leido nuo pirmadienio – gegužės 25 dienos.

Darbdavius vienijančios verslo organizacijos krizės metu žada įsipareigoti nemažinti atlyginimų darbuotojams, jei Seimas patvirtins prezidento Gitano Nausėdos siūlymus 5 punktais mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir 50 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Lietuvos verslo konfederacija su prezidentūra pirmadienį ketina pasirašyti tai numatantį memorandumą, BNS patvirtino Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.