Verslas

Lietuvai nutraukiant baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per jos teritoriją ir Klaipėdos uostą, dalis klaipėdiečių gali prarasti darbo vietas, uostas – maždaug trečdalį krovinių. Pasak uosto ir mesto vadovų, tam ruošiamasi, bet tikimasi blogiausio scenarijaus išvengti.

Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai priklausanti bendrovė „Laidojimo paslaugų centras“ (LPC) klientams perpardavinėjo naudotus karstus. Karstai, kuriuose mirusieji vežti kremuoti į Lenkijoje esantį krematoriumą, nebuvo deginami, o grįždavo į Lietuvą ir vėl atsidurdavo prekyboje. Esama liudijimų, kad centro salės darbuotojai acetonu valydavo ant dangčių likusias kremuoti vežamų žmonių pavardes, rodo LRT atliktas tyrimas.

Klaipėdos uoste dėl stipraus vėjo ribojus laivybą, pirmadienį apie 21 val. laivų judėjimas buvo atnaujintas, BNS informavo uosto atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė. Pirmadienio pavakarę iš Klaipėdos uosto negalėjo išplaukti 7 laivai, o leidimo įplaukti laukė 4 laivai. Vėjo greitis siekė 26 metrus per sekundę, vėliau susilpnėjo. Pasak I. Rotautaitės-Pukenės, dėl vėjo incidentų neužregistruota.

Vilniaus miestas, laimėjęs 1 mln. dolerių (876 tūkst. eurų) prizą, rengiasi įrengti mieste kelis šimtus mokymosi vietų, siekiant sostinę paversti didele mokykla. „Šį rytą paskelbta oficialiai žinia, kad mes esame tarp laimėtojų – tai iš tikrųjų sveikinu visus vilniečius. Akivaizdu, kad švietimas yra ta sritis, kur labiausiai reikia tobulėti, norint pagerinti ateities gyvenimą mums visiems“, – lrt antradienio rytą sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Prekybos centrą „Ikea“ Vilniuje franšizės pagrindu valdanti bendrovė „Felit“, praėjusiais finansiniais metais uždirbusi beveik 9,9 mln. eurų grynojo pelno, dividendams skyrė 10 mln. eurų.  Tai nurodoma Registrų centrui pateiktoje 2020-2021 finansinių metų ataskaitoje. Už 2019–q2020 finansinius metus bendrovė išmokėjo 8,45 mln. eurų dividendų. „Felit“ grynasis pelnas per 2020-2021 finansinius metus, kurie prasideda rugsėjį ir baigiasi kitų metų rugpjūtį, siekė 9,873 mln. eurų – 16,8 proc.

Seimas linkęs pritarti tvarkai, kaip būtų skiriamos prastovų išmokos darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Už prastovas siūloma mokėti taip pat, kaip ir 2021 metų pradžioje – kas mėnesį, išmokos siektų ne daugiau kaip 1095 eurus – 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), kuris dabar yra 730 eurų. Jei karantinas truktų savaitę, dvi ar tris, proporcingai būtų skaičiuojama ir išmoka.

Verslo atstovai sako vis sunkiau surandantys tinkamų darbuotojų, o laisvų darbo vietų skaičius šalyje pastaruoju metu nuolat auga. Įmonės žada didinti algas, tačiau pasigirsta svarstymų, kad dėl šios priežasties Lietuva gali likti nekonkurencinga tarp kitų regiono šalių. Ekspertai kalba, kad dėl mažo darbuotojų skaičiaus karjeros laipteliais sunku kopti ir labiau kvalifikuotiems darbuotojams.

Premjerei Ingridai Šimonytei kartojant, kad žmonėms neverta skųstis dėl šokiruojančių šildymo kainų, nes iš valdžios pusės padaryta viskas, kas įmanoma, socialdemokratai pirmadienį Seime užregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą: siūlo taikyti lengvatinį 0 procentų PVM tarifą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą, rašoma LSDP pranešime.

Pirmadienio pavakarę dėl sustiprėjusio vėjo į Klaipėdos uostą negali patekti dalis laivų. „Šiuo metu bangų aukštis siekia apie 5 metrus, locmanų kateris negali dirbti uosto išorėje, dėl to dalis laivų negali patekti į uostą. Keltų, kurie į uostą patenka be locmano, eismas neribojamas“, – pirmadienį pavakare BNS sakė Klaipėdos uosto kapitonas Vladas Motiejūnas. Pirmadienio pavakarę iš Klaipėdos uosto negalėjo išplaukti 7 laivai, o leidimo įplaukti laukė 4 laivai.

Nors sakoma, kad žiema kelininkus užklumpa netikėtai, visgi vairuotojai taip pat turi atlikti pagrindinius namų darbus, susijusius ne tik su saugiu vairavimu, bet ir transporto priemonės priežiūra. Viena iš būtinybių – nuvalyti apsnigtus, sunkiai įmatomus valstybinius regisracijos numerius.

Dalis Rygos oro uoste turėjusių leistis lėktuvų dėl snygio pirmadienį nukreipiami į Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, BNS patvirtino Lietuvos oro uostai.  „Mūsų žiniomis, lėktuvai tam tikru laikotarpiu iš Rygos oro uosto buvo nukreipiami į mūsų oro uostus dėl prastų oro sąlygų“, – BNS sakė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.

Pirmadienį prastas oras pridarė nemalonumų ne tik lietuviams. Dėl nepalankių gamtinių sąlygų į Rygą turėję skristi orlaiviai leidosi Lietuvoje arba suko ratus tikėdamiesi, kad gaus leidimą nutūpti. Iki 15 val. iš viso buvo nukreipti 6 skrydžiai, praneša Rygos oro uostas. Dar penki lėktuvai vėlavo nusileisti numatytu laiku. Nukreipti buvo lėktuvai, į Rygą skridę iš Kijevo, Varšuvos, Briuselio, Frankfurto, Dubajaus, Paryžiaus.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė pripažino, jog esama nerimo dėl Lietuvoje veikiančių užsienio investuotojų planų, susijusių su Kinijos veiksmais Lietuvos atžvilgiu.  Aušrinės Armonaitės teigimu, tikimasi, kad situacija bus deeskaluota.  „Daugiau apie įmonių planus, kad jos juos keičia, informacijos nėra.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad šiuo metu daugybė Lietuvos pensininkų patiria skurdo riziką. Nors pensijos kyla, pensininkų pinigines gerokai patuštins pabrangusios šildymo kainos, rekordiškai pabrangusi elektra, dujos, degalai ir net maisto produktai. Tad kiek turėtų augti pensijos, kad pensininkai galėtų gyventi oriai, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ ministrės M. Navickienės teiravosi žurnalistas Martynas Žilionis.

Lietuva palaiko siekį, kad pernai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pasiektas globalus sutarimas dėl pasaulinio minimalaus pelno mokesčio tarptautinėms įmonių grupėms būtų įgyvendintas Europos Sąjungos lygiu, pirmadienį prieš Euro grupės ir „Ecofin“ posėdžius sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Sutarimas numato, kad nuo 2023 metų didžiųjų tarptautinių įmonių grupių, kurių pajamos per metus viršija 750 mln. eurų, pelnas būtų apmokestintas bent 15 proc. tarifu.

Lietuvoje sparčiai plintant naujai koronaviruso omikron atmainai, nedarbingumo pažymėjimų kasdien išrašoma vis daugiau, teigia „Sodra“. „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič BNS teigė, kad labiausiai – net 60 proc. – jų daugėjo antrą sausio savaitę.   „Intensyviau auga nuo praėjusios savaitės. Jeigu lygintume praėjusio pirmadienio ir penktadienio duomenis, matytume, kad sausio 10 dieną buvo 6,9 tūkst.

Europoje ir toliau brangstant gamtinėms dujoms, sostinė stengiasi sumažinti vilniečiams kiekvieną mėnesį vis augančias šildymo sąskaitas. Pagal naujai įsigaliojusią tvarką šildymo kompensaciją šiemet gali gauti dvigubai daugiau gyventojų, jei kompensacijos nepakanka ar ji nepriklauso, gyventojai gali pasinaudoti mokėjimų atidėjimo galimybe. Per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius kompensacijomis būsto šildymui pasinaudojo daugiau nei 19 tūkst. vilniečių – jiems kompensuota beveik 1,5 mln.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį sakydamas kalbą pasaulio lyderiams per virtualų Davoso forumą, perspėjo, kad konfrontacija tarp galingųjų valstybių gali turėti „katastrofiškų pasekmių“. Šis pasaulinio politikos ir verslo elito susitikimas, anksčiau vykdavęs fiziškai Šveicarijos Alpėse, dėl tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos jau antrus metus iš eilės rengiamas nuotoliniu būdu. Xi Jinpingas forumą atidarė kalba, labai panašia į pasakytą praėjusiais metais.

Nedarbas Lietuvoje siekia šiek tiek daugiau negu 10 proc. Tačiau darbdaviai tikina, kad susiduria su darbuotojų trūkumu. Tai pastebi ir Užimtumo tarnyba, anot jos, darbo ieškantiems žmonėms įsidarbinti trukdo motyvacijos ir kvalifikacijos stoka. Darbdaviai įspėja, kad susidariusi situacija gali atnešti rimtų pasekmių ateityje. Užimtumo tarnybos duomenimis 2021 metais su darbuotojų trūkumu susidūrė daugiau nei pusė apklaustų darbdavių.

Komerciniams bankams įsipareigojus iki šių metų liepos įrengti maždaug 100 naujų pinigų išgryninimo vietų, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas vasarį aiškinsis šio proceso pažangą. Komitetas paprašė Lietuvos banko pateikti informaciją.  „Turėtume padaryti ir viešą parlamentinę kontrolę, (...) nes klausimas yra opus“, – pirmadienį komiteto posėdyje teigė komiteto vadovas Mykolas Majauskas.

Rusijos gamtinių dujų eksporto monopolininkas „Gazprom“ Stokholmo tarptautiniame arbitraže sausio 14-ąją inicijavo teisminį ginčą dėl dujų kainos Lenkijai padidinimo pagal galiojančią dvišalę sutartį atgaline data – nuo 2017-ųjų lapkričio mėnesio.

Bendrovės „Panevėžio specialusis autotransportas“ sandėliuose dar yra baltarusiškos druskos likučių, bet šiuo metu turėtų atkeliauti druska iš Egipto – iš Baltarusijos druska nebebus tiekiama. „Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonės Miesto tvarkymo skyriaus vadovas Sigitas Vainauskas ramino ir sakė, kad dar turi šiek tiek baltarusiškos druskos. „Baltarusiška druska pirkta pagal 2020 metais spalio mėnesį sudarytą pirkimo sutartį.

Nemažai žmonių savo telefonus krauna naktimis, kad iš ryto rastų pilnai įkrautą bateriją ir galėtų išmaniuoju naudotis visą dieną. Nors tai gali būti patogu, išmaniojo baterija tuo tikrai nesidžiaugia. Kodėl krauti telefoną naktimis žalinga ir kuo pakeisti šį įprotį, kad baterija tarnautų ilgiau? „Išmaniuosiuose naudojamos ličio jonų baterijos, kurios, kitaip nei senosios nikelio baterijos, neturi „atminties“. Paprastai sakant, jas galima įkrauti nepilnai ir dėl to jų talpa nesumažės.

Dešimt turtingiausių pasaulio žmonių padvigubino savo turtą per pirmuosius dvejus koronaviruso pandemijos metus, kuomet skurdas ir nelygybė sparčiai išaugo, sakoma pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje. Pasak organizacijos „Oxfam“, „turtingiausiųjų klubo“ turtas minėtu laikotarpiu išaugo nuo 700 mlrd. JAV dolerių iki 1,5 trln. JAV dolerių – vidutiniškai po 1,3 mlrd. JAV dolerių per dieną.

Ministerijoms jau kelis mėnesius neparengiant Pluoštinių kanapių įstatymo poįstatyminių teisės aktų, parlamentarai valdininkus skubina tai padaryti, kitaip, pasak jų, nukentės verslas.  Lietuvoje nuo praėjusių metų lapkričio jau leidžiama gaminti produktus ne tik iš kanapių sėklų ir pluošto, bet ir iš kitų šio augalo dalių, taip pat jais prekiauti, tačiau iki šiol nėra nei tokios gamybos, nei žaliavų tyrimų ir kontrolės taisyklių.

Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos, nekilnojamojo turto įsigijimą gyventojai vertina kaip jiems priimtiniausią investicinę priemonę, tačiau pastaruoju metu pastebimai augo ir investuojančių į akcijas skaičius. Todėl dažnam šiandien lėšų sukaupusiam ir investuoti nusprendusiam gyventojui iškyla klasikinis klausimas, kur jas nukreipti – į akcijas ar nekilnojamąjį turtą.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) administracines patalpas Vilniuje, Naujamiestyje, už 6,46 mln. eurų įsigijo bendrovė „Lofto valdymas“, rodo Registrų centro duomenys. Pastatus su partneriais įsigijusio „Lofto valdymo“ vadovas ir vienintelis akcininkas Bernardas Žukauskas BNS teigė, jog sudomino patalpų vieta.

2021-aisiais su darbuotojų trūkumu susidūrė daugiau nei pusė Užimtumo tarnybos apklaustų darbdavių. Praėjusių metų pabaigoje vykdytoje apklausoje nuomonę išreiškė 2,5 tūkst. šalies įmonių, rašoma pranešime spaudai.  Kas antra (50,5 proc.) apklausoje dalyvavusi įmonė nurodė 2021 m. susidūrusi su darbuotojų trūkumu ar patyrė sunkumų, siekdama užpildyti laisvas darbo vietas. 2020 m. tokių įmonių buvo kiek daugiau nei trečdalis (34,1 proc.

Teismui nutarus panaikinti Vilniaus rajone, Salininkuose, statybos atliekas tvarkančios įmonės Atliekų rūšiavimo centras taršos leidimą, jos atstovas teigia nesutinkantis su teismo sprendimu ir žada jį skųsti.   Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) sausio 7 dieną iš dalies patenkino Vilniaus apygardos prokuroro 2021-ųjų metų pradžioje pateiktą skundą.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pirmadienį vyksta į Briuselį, kur su Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrais tarsis dėl Lietuvos kiaulininkystės problemų bei prekybos su Kinija. Pasak K. Navicko, situacija dėl kiaulienos tebėra sudėtinga, todėl būtina atidžiai stebėti padėtį rinkoje, o Europos Komisija (EK) turi būti pasiruošusi imtis paramos priemonių, jei situacija toliau blogėtų.

Naujasis Bundesbanko vadovas perspėja, kad aukšta infliacija gali trukti ilgiau, nei tikėtasi. „Vidutinės trukmės kainų perspektyva yra ypač neaiški, – sakė J. Nagelis. – Šiuo metu matau didesnę riziką, kad infliacijos lygis gali išlikti aukštas ilgiau, nei šiuo metu tikimasi.

Lenkijoje nuo vasario bus taikomas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams. Lengvatiniu tarifu maisto produktai apmokestinami ir kitose ES šalyse. Lietuvoje tokiam siūlymui nepritaria nei finansų ministrė, nei ekonomistai. Anot jų, PVM lengvata tik papildytų prekybininkų kišenes ir ištuštintų Lietuvos biudžetą. Tuo metu patys prekybininkai sako, kad tai sustabdytų kainų augimą.

Per pastaruosius kelerius metus emigravę Lietuviai paliktiems namiškiams persiunčia vis mažiau pinigų. Oficialiais duomenimis, persiunčiamų perlaidų suma krito du kartus. Taip pas sumažėjo asmeniniai pervedimai iš Lietuvos, dabar nemažai jų keliauja į Baltarusiją. Ekspertai teigia, kad emigrantų perlaidos praranda populiarumą dėl gerėjančios finansinės situacijos Lietuvoje.

Situacija darbo rinkoje šiuo metu yra geresnė nei prognozuota prieš metus, tačiau lieka įtempta dėl galimo neigiamo Kinijos sankcijų poveikio šalies ekonomikai, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Ingos Balnanosienės teigimu, žiemą numatomas nežymus sezoninis nedarbo augimas.

Finansų ministerija nuo kitų metų siūlo apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą (NT). Specialistai tikina, kad tokių mokesčio pakeitimų reikėjo jau seniai, tačiau didesnės įtakos rinkai jis esą nedarys, nes žmonės ir toliau pirks būstus. Tuo metu ekonomistas NT mokesčio nauda abejoja. Anot jo, mokesčio administravimas kainuos daugiau nei iš jo bus surenkama pinigų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė NT mokestį siūlo įvesti jau kitais metais.

Kiekvienas automobilio savininkas žino apie būtinybę prižiūrėti savo transporto priemonę. Tiesa, siekiant užtikrinti gyventojų saugumą, automobilius reguliariai tikrina ir specialistai. Visgi viena iš kaimyninių valstybių žengė kitu keliu – atsisakė privalomų automobilių tikrinimų techninių apžiūrų centruose. Ar toks pat sprendimas galėtų būti įgyvendintas Lietuvoje? Visai neseniai Rusijoje panaikinta būtinybė automobiliams ir motociklams atlikti privalomą techninę apžiūrą.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), vasario viduryje lankysis Rusijoje, pranešė ministerijos atstovas spaudai Lukaszas Jasina. „Ateinančio mėnesio viduryje, greičiausiai vasario 15 dieną, ESBO pirmininkas susitiks su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu“, – L. Jasiną pacitavo Lenkijos spauda.

Artėjant pensiniam amžiui žmonės dažnai apsvarsto įvairius variantus – išeiti poilsio anksčiau ar toliau tęsti darbus? Iš tiesų pasirinktas laikas turi didelę įtaką pensijos dydžiui. Priklausomai nuo to, kada baigia darbinę karjerą, žmogaus pensija gali skirtis dešimtimis eurų per mėnesį ar tūkstančiais eurų per likusį gyvenimą. Ekspertai teigia, kad pensinio amžiaus nustatymas priklauso nuo keleto veiksnių.

Daugiau kaip 100 tūkst. Lietuvos gyventojų yra gavę ir nesumokėję baudų už kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų pažeidimus. Nesumokėtų baudų suma siekia beveik 90 mln. eurų, arba vidutiniškai beveik 900 eurų vienam pažeidėjui. Kai kuriems tai nė motas, nes yra gavusių ir per 1 tūkst. skirtingų baudų. Vis dėlto specialistai įspėja, kad norint išvengti didesnių nemalonumų, tokius reikalus geriau susitvarkyti.

Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida šeštadienį pranešė, kad ankstesnę dieną šalies kariuomenė išbandė dvi nuo geležinkelio platformų paleidžiamas taktines valdomas raketas. Šis raketų bandymas buvo jau trečias šį mėnesį. Jis buvo surengtas Jungtinėms Valstijoms paskelbus naujų sankcijų Pchenjano režimui. Pietų Korėjos kariškiai nurodė penktadienio popietę užfiksavę dviejų trumpo nuotolio balistinių raketų paleidimą.

Didėjanti infliacija, kylančios kainos ir į isteriją varančios šildymo sąskaitos kelia nerimą daugeliui žmonių. Tai, kad kaimyninė Lenkija atsižvelgdama į siaučiančią infliaciją panaikino maisto prekių pridėtinės vertės mokestį (PVM), taip pat nepadeda, nes Lietuvoje kyla begalė klausimų, ar mes negalime daryti panašiai, kodėl viskas taip beviltiškai brangsta ir kas bus toliau? Gruodį Lietuvos metinė infliacija perkopė 10 proc.

Automobilio valstybiniai numeriai – tarsi vizitinė vairuotojų kortelė, leidžianti atskleisti, kam priklauso transporto priemonė. Visgi netaisyklingas numerio ženklų naudojimas gali užtraukti rimtų nemalonumų. Policija įspėja, kad kai kuriais atvejais gali būti skiriama ir bauda. Kiekvienas transporto priemonės savininkas žino, kad naudoti automobilį be valstybinių numerių negalima.

Rekordiškai didelės sąskaitos už gruodį pasiekė ir Dievo namus. Dažnu atveju neapšildytos, kiaurais langais ir didžiulės bažnyčios gavo kelis tūkstančius siekiančias sąskaitas už elektrą ir dujas. Dvasininkai sako, kad sąskaitoms apmokėti teks skirti didelę dalį parapijos santaupų, o nelikus jų, liks šildytis tik karštai meldžiantis. Vos gyventojus pasiekė sąskaitos už gruodį, socialinius tinklus kaip man užtvindė pasipiktinimai. Gautas sąskaitas žmonės vadina rekordinėmis.

Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde mano, kad veiksniai, pastūmėję infliacijos augimą euro zonoje iki rekordinių aukštumų pastaraisiais mėnesiais, 2022-aisiais sumenks. „Tikimės, kad per šiuos metus infliaciją skatinantys veiksniai susilpnės“, – teigė Ch. Lagarde, sakydama kalbą Prancūzijos Senate. Euro zonoje metų infliacija gruodį pasiekė 5 proc. – visų laikų aukščiausią lygį, paskatinta sparčiai augančių energijos kainų.

Šiuo metu bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) turimais naujausiais duomenimis, elektros tiekimas, kuris buvo dingęs ilgiau kaip 3 min., yra atstatytas 105 tūkst. namų ūkių. Su elektros tiekimo sutrikimais susiduria vis mažiau, dabar apie 40 tūkst. klientų. Gedimai fiksuojami visur, kur praūžė itin stiprus vėjas – visoje šalyje.

Prisipažinkite, ir jūs naujuosius metus pradėjote pasižadėję imti sportuoti, numesti svorio, skaityti daugiau knygų, taupyti pinigus, daugiau keliauti... Sporto klubai pastebi, kad po Naujųjų į sales išties susirinko daugiau sportuojančių, tačiau treneriai jau dabar mano, jog netrukus jų motyvacija išblės. Sporto klubai pasakoja, kad sausis beveik kiekvienais metais yra tas mėnuo, kai salėse daugiausia žmonių.

Vilniaus oro uoste baigtas 36 mln. eurų kainavęs aerodromo atnaujinimas. Po rekonstrukcijos jame turėtų daugėti plataus fiuzeliažo, vadinamųjų „wide-body“ tipo lėktuvų. Didžiausia investicijų dalis – 14,1 mln. eurų – teko šiaurinio perono rekonstrukcijai ir išplėtimui, jame įrengtos 5 papildomos stovėjimo vietos didiesiems orlaiviams, pranešė Vilniaus oro uostas. „Galėsime lengviau pritraukti naujus vežėjus bei plėsti krypčių žemėlapį.

Registrų centras atideda suplanuotą e.sveikatos sistemos atnaujinimą, jis turėjo vykti nuo penktadienio vakaro iki šeštadienio ryto. „Toks sprendimas priimtas įvertinus galimas rizikas ir siekiant geriau pasiruošti atnaujinimo darbams. Apie naują sistemos atnaujinimo darbų datą bus pranešta atskiru pranešimu“, – rašoma penktadienį popiet išplatintame pranešime.

Vos vienas originalaus 1984 metų komikso puslapis su didelio populiarumo sulaukusiu herojumi Žmogumi Voru ketvirtadienį buvo parduotas Jungtinėse Valstijose už rekordinę 3,36 mln. JAV dolerių (2,93 mln. eurų) kainą, ir tai pavertė jį brangiausiai įvertintu superherojumi. Šiame piešinyje Žmogus Voras pirmą kartą komikse pavaizduotas juodu kostiumu, kuris vėliau paskatino „Marvel“ komiksų kūrėją Mike'ą Zecką sukurti antagonistą Venomą, pasirodžiusį „Marvel Super Heroes Secret Wars no.