Verslas

Leidus naudoti valstybės valdomos „Ignitis grupės“ baigiamą statyti  350 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinę jėgainę, jos bandymus numatoma pradėti vasaros viduryje, o komercinę veiklą – metų pabaigoje. Aplinkos apsaugos agentūra pranešė bendrovei Vilniaus kogeneracinė jėgainė antradienį išdavusi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Tai reiškia, kad jėgainė atitinka Lietuvos ir Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus.

Šalies centrinis banko prognozėmis, labiausiai tikėtinas scenarijus, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks dešimtadaliu, tačiau blogiausiu atveju kritimas gali siekti ir 21 proc. Antradienį Seime pristatydamas pranešimą apie Lietuvos banko (LB) pagrindinio tikslo įgyvendinimą, finansų rinkos būklę apie tai kalbėjo banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Didžiojoje Britanijoje nedarbo lygis šių metų pirmąjį ketvirtį išaugo dėl koronaviruso pandemijos, nors karantinas buvo įvestas praktiškai tik laikotarpio pabaigoje, parodė antradienį paskelbti oficialūs duomenys. Bendras bedarbių skaičius per tris mėnesius iki kovo pabaigos padidėjo 50 tūkst. iki 1,3 mln.

Vyriausybei paskelbus apie planą per artimiausius pusantrų metų į ekonomiką, švietimą, mokslo tyrimus bei kitas sritis investuoti 6,3 mlrd. eurų, verslo atstovai ir ekonomistai sako, kad turėti planą yra gerai, tačiau jie kritikuoja Vyriausybę dėl prastos komunikacijos, siekio priskirti nuopelnus sau bei plano nederinimo su verslu. Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad Vyriausybės antradienį paskelbtas planas yra panašus į viešųjų ryšių akciją, nes iš 6,3 mlrd.

Naujų automobilių pardavimų sumažėjimas Lietuvoje sausio-balandžio mėnesiais buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA). Lietuvoje per keturis mėnesius parduoti 12106 nauji automobiliai – 17,3 proc. mažiau nei pernai sausį-balandį, kai parduoti 14636 automobiliai. Mažesnis naujų automobilių pardavimų smukimas šiemet fiksuotas tik Vengrijoje (16,9 proc.) ir Suomijoje (11,8 proc.

Karantinas, keldamas ekonominę krizę, grasina Lietuvą paskandinti išvykstančių migrantų lavinoje. Darbo ir pajamų netekę tautiečiai vis garsiau svarsto apie darbo paieškas Vokietijoje, Norvegijoje ar duris migrantams užvėrusioje Didžiojoje Britanijoje. Tiesa, specialistai sako, kad viskas nėra taip paprasta, o ir situacija šiuo metu yra visiškai kitokia, nei 2008 metais.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) tiria dešimt viešųjų pirkimų, skirtų įsigyti asmens apsaugos priemones ir įrangą kovoje su koronavirusu bei neatmeta, kad dėl kai kurių sutarčių gali tekti kreiptis į teisėsaugą. Kaip BNS sakė laikinoji Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Jovita Petkuvienė, dėl įvairių priežasčių abejonių sukėlusių pirkimų vertė – apie 2,5 mln. eurų, keturis jų už beveik 1,9 mln. eurų vykdė Vilniaus miesto savivaldybė.

Seimas nusiteikęs palengvinti ir atpiginti keliones neįgaliesiems ir kai kuriomis sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms.    Nuo 2021 metų siūloma padvigubinti daugiau nei 10 metų nedidintas kompensacijas neįgaliųjų automobiliams, o sergantiems onkologinėmis ligomis leisti važiuoti su 80 proc. nuolaida tolimojo, vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais bei traukiniais.  Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Transporto lengvatų įstatymo pataisoms.

Šią vasarą progresyviame sostinės Naujamiesčio rajone duris atvers pirmasis šioje lokacijoje startuolių centras „Tech Loft“. Pagal unikalią architektūrinę koncepciją renovuotame 2,2 tūkst. kv. m pastate Algirdo gatvėje įsikurs IT ir kitas technologines inovacijas plėtojančios įmonės, dalyje pastato bus įrengtos bendradarbystės erdvės. Naujo startuolių centro „Tech Loft“ steigėjas yra verslininkas Darius Žakaitis. „Naujamiesčio rajonas Vilniuje šiuo metu turi didelį neišnaudotą potencialą.

„Lietuvos geležinkeliai“ grąžina dar 13 traukinių reisų, kurie buvo nutraukti karantino pradžioje.   Nuo ketvirtadienio daugiau traukinių kursuos tarp Vilniaus ir Kauno, Vilniaus ir Turmanto, Trakų, Kenos, tarp Klaipėdos ir Šilutės, pranešė bendrovė.

Pasaulį sukausčiusi koronaviruso krizė yra gera galimybė Lietuvai ir visam Rytų Europos regionui pritraukti naujų investicijų, sako užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas. Anot Manto Katino, COVID-19 krizės poveikis tiekimo grandinėms yra labai didelis ir įmonės ieško būdų, kaip jas perdėlioti.

Antradienį parlamentas priėmė įstatymo pataisą, kuri numato, kad išmokos už pensijų fonduose sukauptą turtą, kurias mokės „Sodra“, nebūtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Už įstatymą balsavo 118 Seimo narių, 1 buvo prieš. Kad priimta įstatymo pataisa įsigaliotų, ją dar turi pasirašyti prezidentas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pagrasino neribotam laikui įšaldyti finansavimą Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), jei per ateinančias 30 dienų nebus padaryta „reikšmingos pažangos“.    Vašingtonas balandžio viduryje sustabdė mokėjimus PSO, apkaltinęs šią Ženevoje įsikūrusią organizaciją, kad ji per daug artima Pekinui, dangsto koronaviruso protrūkį ir netinkamai valdo pandemiją.

Valstybei pradėjus mokėti subsidijas smulkioms, iki devynių darbuotojų turinčioms įmonėms, premjeras Saulius Skvernelis skelbia, kad netrukus iš viso bus išmokėta beveik 37 mln. eurų. Antradienį socialiniame tinkle premjeras Saulius Skvernelis rašė: „Kai kur tempas tikrai neblogas. Praėjusią savaitę startavome su nauja pagalbos priemone mažoms įmonėms, kuriose dirba iki 9 darbuotojų. Joms skiriamos vienkartinės subsidijos, kurių dydis priklauso nuo praėjusiais metais sumokėtų mokesčių.

Lietuvą ir pasaulį sukrėtusi koronaviruso pandemija sudavė smūgį ir pasaulio ekonomikai. Todėl Lietuva nusprendė imtis ne tik trumpalaikių ekonomikos skatinimo priemonių, bet kurti ilgalaikį investicijų planą. Per pusantrų metų Lietuva ketina investuoti 6,3 mlrd. eurų į įvairias sritis, tikėdamasi sulaukti dvigubos grąžos, praneša finansų ministras Vilius Šapoka.

Lietuva turi pasinaudoti koronaviruso sukeltos krizės situacija ir ieškoti būdų, kaip iš jos išeiti ekonomiškai sustiprėjus, sako prezidento patarėjas. Anot Simono Krėpštos, dabartinėje situacijoje galimybė atsiranda, nes nemažai įmonių svarsto galimybę perkelti savo gamybą į Europą. „Tikrai reikia pasinaudoti šia situacija. Nemažai įmonių svarsto perkelti savo gamybą iš tolimų kraštų į Europą.

Dalies didžiausių Europos bendrovių vadovai mano, kad atsigavimas nuo koronaviruso pandemijos padarytos žalos bus skausminga ir ilgas, rodo pirmadienį paskelbti apklausos rezultatai. Europos ekonomika šiuo metu išgyvena skaudžiausią ir staigiausią šiuolaikinėje istorijoje susitraukimą: prarasta milijonai darbo vietų, daugybė įmonių užsidarė.

Siekiant, kad kuo mažiau atliekų būtų šalinama sąvartynuose, siūloma diferencijuoti mokestį už aplinkos teršimą panaudotomis pakuotėmis. Už rinkoje platinamas neperdirbamas pakuotes verslui siūloma nustatyti didesnius mokesčius.  Tikimasi, kad nauja tvarka pakuočių atliekų turėtojus skatins jas sutvarkyti – tai jiems atsieis pigiau, negu mokėti didesnį mokestį už aplinkos teršimą.

Vyriausybė neseniai nutarė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų 345 mln. eurų skirti vykdyti įvairiems projektams. Panašu, kad Lietuva greit turėtų tapti didele statybų aikštele, nes didelė lėšų dalis skiriama būtent įvairiems kultūros ir mokslo įstaigų remontams ar jų renovacijoms. Kas dirbs statybose, jeigu daugelis trečiųjų šalių piliečių išvyko? Daugiausiai lėšų skirta Lietuvos nacionaliniame dramos teatrui – 10,8 mln. eurų.

„Uber“ pirmadienį paskelbė atsisakanti ketvirtadalio savo darbo jėgos ir mažinanti investicijas, kad susidorotų su finansine žala bendrovės verslui, kurį lėmė koronaviruso pandemija. Pasak generalinio direktoriaus Daros Khosrowshahio, San Fransiske įsikūrusi įmonė atleis apie 3 tūkst. darbuotojų ir sustabdys kai kurias investicijas, nesusijusias su pagrindine pavėžėjimo ir maisto pristatymo veikla.

Nors nuo šiandien karantinas dar labiau atlaisvėja ir odontologai, vaikų darželių auklėtojai, grožio procedūrų specialistai grįžta į darbus, vis garsiau prabylama apie padidėjusį bedarbių skaičių. Prognozės neguodžiančios – nedarbas gali padidėti dvigubai. Kokia situacija yra šiandieną ir ar nesugrius mūsų „Sodros“ sistema, kalbame su „Sodros“ direktore Julita Varanauskiene. Vos tik prasidėjo karantinas, pasipylė pranešimai, kad žmonės atleidinėjami iš darbo. Vienur – 10 proc.

Kiekvienas, dirbantis pagal darbo sutartį ir tuo pačiu savarankiškai, arba, pavyzdžiui, vykdantis dvi skirtingas veiklas, du kartus moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tačiau neįmanoma, kad tas pats žmogus už šiuos pinigus būtų ir gydomas dvigubai. Galutine nutartimi teismas nusprendė, kad reikalavimas mokėti dvigubai įstatymams neprieštarauja.

Seimo patvirtintą iki 200 eurų darbo paieškos išmoką galėtų gauti apie 60 proc. visų oficialių bedarbių – skaičiuojama, kad jų gali būti apie 120 tūkst. Anot Užimtumo tarnybos vadovės Ingos Balnanosienės, išmoka skirta tiems, kurie nedalyvauja jokiose kitose užimtumo priemonėse ir yra registruoti bedarbiai. Kada jie tapo bedarbiais, anot jos, nėra svarbu.  „Manyčiau, kad atkris apie 40 proc. žmonių, bet visi kiti pretenduos gauti išmoką“, – BNS sakė I. Balnanosienė.

Trečdalis (34 proc.) paskolų turinčių gyventojų balandį teigė, kad jiems nekyla sunkumų laiku grąžinti turimas paskolas. Bemaž tiek pat (32 proc.) konstatavo, kad skolų grąžinimas – nei didelė, nei nedidelė našta. Kiek daugiau negu ketvirtadalis, t. y. 28 proc., paskolų turinčių gyventojų pripažino, kad turimų paskolų ir skolų grąžinimas jiems yra didelė našta.  Finansiniai įsipareigojimai labiau slegia gyventojus, kurių šeimos mėnesio pajamos siekia iki 700 eurų: 56 proc.

Valdžiai galutinai pritarus visiškam elektros tiekimo rinkos liberalizavimui, pirmadienį pradėta visuomenės informavimo kampanija – jos metu gyventojai bus supažindinti su pokyčiais, kaip jau nuo kitų metų jiems reikės pasirinkti elektros tiekėją.   Teigiama, kad tiekti elektrą gyventojams nori net tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių įmonės. Visos jos žada pasiūlyti patrauklias kainas.

Karantino nulemti gyvenimo būdo ir įpročių pokyčiai, daliai realaus gyvenimo persikėlus į technologijų pasaulį, vis tik sukūrė teigiamų patirčių. Karantinas pakeitė vartotojų lūkesčius prekių ženklams, taip pat nulėmė didžiosios dalies piliečių planus vasarą leisti Lietuvoje.

Dažną pirkėją masina žemos prekių kainos, tad renkantis maisto produktus tenka atkreipti dėmesį į parduotuvėse skelbiamas nuolaidas ir akcijas. Kuriose prekybos vietose galima nusipirkti populiariausių dažno vartojimo prekių net ir ne akcijų metu? Prekių kainų lyginimo tyrimas atskleidžia prekybos tinklų lyderius, palankiausius pirkėjo kišenei.

Vyriausybei sušvelninus karantino sąlygas ir leidus prekybos centruose esančioms parduotuvėms atnaujinti veiklą, jų valdytojai pastebi pamažu augančius lankytojų srautus. Anot Kauno prekybos centro „Mega“ valdytojos bendrovės „Baltic Red“ rinkodaros direktorės Ievos Goštautaitės-Gedutės, pirmąją savaitę lankytojų srautas svyravo nuo 30 iki 70 proc. buvusio iki karantino pradžios. „Pirmąją dieną didesne apimtimi atidarius „Megą“ sulaukėme apie 30-40 proc. įprasto lankytojų skaičiaus.

Dėl koronaviruso krizės sustojusiam turizmo verslui Vyriausybės skirtas 45 mln. eurų paramos paketas yra papildomas postūmis sektoriui, sako ekonomikos ir inovacijų viceministras. Elijus Čivilis pabrėžia, kad turizmo sektoriui galioja ir visos kitos jau teikiamos valstybės paramos priemonės, o šis paketas yra labai specifinis. „Reikia nepamiršti, kad absoliučiai visos kitos horizontalios priemonės galioja ir turizmo kompanijoms.

Vyriausybei žadant papildomą 45 mln. eurų pagalbos paketą nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam turizmo sektoriui, Nacionalinė turizmo verslo asociacija sako, kad nėra aiškios paramos priemonės, be to, reikia greitesnių sprendimų.  Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, 30 mln. eurų bus skirta turizmo įmonėms teikiamoms paskoloms, 15 mln. eurų – atvykstamajam ir vietos turizmui skatinti, iš kurių 10 mln. eurų – medikų atostogoms Lietuvoje.

Vokietijos vyriausybės įgaliotinis dėl duomenų apsaugos Ulrichas Kelberis perspėjo federalinius pareigūnus, kad jie nenaudotų momentinio susirašinėjimo programa „WhatsApp“, sekmadienį pranešė leidinys „Handelsblatt“, cituodamas šio pareigūno pranešimą federalinės valdžios institucijoms.

Koronaviruso pandemija neabejotinai paveikė įprastą gyvenimo ritmą, o nemaža dalis dirbančiųjų galėjo išbandyti darbą nuotoliniu būdu. Štai socialinių tinklų gigantas „Twitter“, planuodamas savo ateitį po pandemijos, darbuotojams pranešė, kad jei tik norės, iš namų jie gali dirbti „amžinai“. Ekspertai mano, kad ir Lietuvoje padaugės įmonių, kurios į darbą iš namų žvelgs palankiau.

Šiuo metu išeiti į pensiją galima 5 metais anksčiau nei numatytas įprastas pensijos amžius. Tačiau gaunant išankstinę pensiją gerokai nukenčia jos dydis. Tačiau netrukus galima sulaukti didelių šios tvarkos permainos. Jeigu per visą karjerą dirbote gana ilgai ir turite sukaupę pakankamą darbo stažą, likus penkeriems ar mažiau metų iki pensinio amžiaus (dabar – 64 m. vyrams ir 63 metai moterims) galite išeiti į išankstinę pensiją.

Šiaulių rajono ūkininkas Raimundas Juknevičius – spalvinga asmenybė. Kelerius metus buvęs kartu ir muzikantas, ir ūkininkas, vis tik nusprendė rinktis ūkininko kelią. Tačiau chorvedžio ir vargonininko patirtis privertė „diriguojant“ bendraminčių kooperatyvui ir žemės ūkio technikai. R. Juknevičius neslepia, kad ūkininkavimas niekada nebuvo jo svajonė.

Kai kurie Seimo nariai siūlo nebemokėti išankstinės pensijos. Vietoj jos siūloma mokėti nedarbo išmokas – tam pritaria ir „Sodra“. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas per mėnesį ketina apsispręsti, kuriuo keliu bus einama.  Tokį sprendimą komitetas šią savaitę priėmė įstrigęs svarstymuose, ar žmonės, turintys 40 metų būtinąjį darbo stažą ir iki pensijos jiems likus keleriems metams, galėtų išeiti į išankstinę pensiją, o vėliau gautų nesumažintą senatvės pensiją.

Kinija per pustrečio mėnesio – nuo kovo 1 iki gegužės 16-osios – eksportavo medicininės paskirties prekių už 134,4 mlrd. juanių (19,5 mlrd. JAV dolerių), sekmadienį pranešė šalies muitinė. Jos duomenimis, buvo eksportuota 509 mln. apsauginių veido kaukių, 216 mln. apsauginių kostiumų, 810,3 mln. apsauginių akinių, 162 mln. naujų koronaviruso testo rinkinių, 727 tūkst. dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, 264,3 mln. infraraudonųjų spindulių termometrų ir 10,4 mln. porų chirurginių pirštinių.

Kelionių organizatorius „Kidy Tour“ praneša grąžinantis pinigus keleiviams, kurie dėl draudimo vykdyti skrydžius, negalėjo keliauti. „Kidy Tour“ su didžiuliu apgailestavimu praneša, jog dėl atsakingų institucijų nesusikalbėjimo ir biurokratizmo, negalime įvykdyti savo įsipareigojimo parvežti bilietus įsigijusius keleivius namo laiku. Įmonė negali prognozuoti, kiek užtruktų organizuoti skrydį kitomis datomis.

Šildytuvai kai kuriuose namuose dirba nuolatos tam, kad žmonės nejaustų diskomforto ir neprarastų šiltų, jaukių vakarų, sėdint namie. Milijonai gyventojų nė nežino apie elementarius energijos vartojimo būdus, kurie padėtų sutaupyti daugybę pinigų ir sumažintų išmetamo CO2 kiekius, rašoma portale independent.co.uk. Visai neseniai pasaulyje buvo minima energijos taupymo savaitė.

Koronavirusas šeštadienį nustatytas antram „Rimi“ gamybos padalinio darbuotojui, praneša prekybos centras. „Kaip ir vakar teigiamą koronaviruso testą gavęs, antrasis darbe nesilankė nuo praėjusio penktadienio, gegužės 8 d. Darbuotojas įvardino vieną artimą kontaktą.  Iki šiandien iš viso nustatyta penkiolika artimų kontaktų, su kuriais bendravo vakar teigiamą COVID testą gavęs „Rimi“ gamybos padalinio darbuotojas. Papildomai aštuoni darbuotojai saviizoliavosi savo noru.

Nors Lietuvoje dar karantinas, vis daugiau žmonių pradeda grįžti į įprastą darbą ir iš naujo planuoti vasaros atostogas. Tačiau jų planus gali apkartinti ne tik karantino ribojimai, bet ir mažesni atostoginiai. Pastarųjų gaus mažiau prastovose buvę tautiečiai. Pasak Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo narės Daivos Čibirienės, atostoginių dydį lemia vidutinis darbo užmokestis (VDU) per paskutinis 3 mėnesius iki atostogų pradžios. O jis karantino metu, tikėtina, daliai darbuotojų keitėsi.

Prasidėjęs karantinas sujaukė daugelio tautiečių kelionių planus. Tačiau šiuo metu jau ima daugėti skrydžių ir populiarios oro linijų bendrovės vasaros atostogas jau siūlo praleisti svetur. Pardavinėjami bilietai į lietuvių pamėgtas atostogų šalis – Turkiją, Italiją, Graikiją, Ispaniją, Prancūziją. Bet čia esantys karantino ribojimai atostogas gali prailginti iki 2 savaičių. Švelninant karantino sąlygas tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse jau pradedama leisti vykdyti skrydžius.

Svarstydami įsigyti automobilį, nepamirškite pagalvoti ir apie elektromobilius. Pirkdami naują arba naudotą elektromobilį dabar galite gauti kompensaciją iki 5 tūkst. eurų. Šia galimybe nuo balandžio pasinaudojo ne vienas. Kaip jau skelbta, nuo šių metų balandžio žmonės gali teikti prašymus norint gauti kompensaciją naujai įsigijus elektromobilį.

Atvėrus sienas tikimasi kelionių verslo, viešbučių atsigavimo Po dviejų mėnesių pertraukos Baltijos šalims atvėrus vidaus sienas, Lietuvos turizmo atstovai teigia, kad kad šis atlaisvinimas turėtų paskatinti išvykstamąjį turizmą. Tačiau siekiant pritraukti į šalį latvių ir estų, Lietuva turėtų labiau pasistengti, nes šioje rinkoje kovoja daug šalių. Pamažu atsigauna ir viešbučiai – Palangos viešbučių atstovai teigia, kad kai kurių jų užimtumas savaitgalį siekia 80 procentų.

Mėtines cigaretes pamėgusių rūkalių laukia eros pabaiga – kitą savaitę visoje Europos Sąjungoje įsigalioja draudimas prekiauti mentolio skonio tabako gaminiais. Kol tabako gamintojai įspėja, kad toks draudimas paskatins rūkančiuosius atsigręžti į kontrabandines cigaretes, pasieniečiai ramina ir sako tam prielaidų nematantys. Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje nuo 2020 m. gegužės 20-osios įsigalioja draudimas prekiauti mėtinėmis cigaretėmis.

Ko gero neįsivaizduojame skrydžio lėktuvu, be jo palydovų. Šiandien skrydžių metu keleiviais rūpinasi tiek stiuardesės moterys, tiek stiuardai vyrai. Tačiau anksčiau ši profesija priklausė tik vyrams. O pirmasis lėktuvas, kuriame stiuardese dirbo moteris, pakilo lygiai pieš 90 metų. Po šio skrydžio vyrų dirbti stiuardais nebepriimdavo, o moterims buvo taikomi aukšti grožio standartai.

Kazino ir lošimo automatų salonai nekeičia planų nuo pirmadienio atnaujinti veiklos, tačiau dėl nustatytų laiko apribojimų į darbą pakvies ne visus savo darbuotojus. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) penktadienį detalizavus reikalavimus šio sektoriaus veiklai per karantiną, lošimo namus „Casino Admiral“ Lietuvoje valdančios įmonės VSGA vadovas Evaldas Inčikas sako, kad įmonė pasiruošusi darbui.

Vyriausybei praėjusią savaitę patvirtinus pagalbos paketą nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam turizmo verslui, apie 10 mln. eurų žadama skirti ir medikų atostogoms Lietuvoje.   Pasak laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einančio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, kuriama sistema, pagal kurią medikai nuo rudens už 200 eurų galės pailsėti Lietuvoje, o už paslaugas sumokės valstybė.

„Per karantiną verčiau kentėti dantų skausmą, nei prašytis skubios pagalbos privačioje klinikoje už tokią kainą“, – sako su naujienų portalu susisiekusi skaitytoja Vaida (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut. past.). Vaida teigia, kad nulūžus dančiui kentė skausmą, todėl kreipėsi į privačią odontologijos kliniką, kuri karantino metu teikia skubią pagalbą.  „Už vizitą sumokėjau 170 eurų.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius penktadienį kreipėsi į teisėsaugą dėl šmeižto. Ministras teigia, kad tikrovės neatitinka žiniasklaidoje paskelbta informacija apie jo namo rekonstrukciją mainais už savivaldybės užsakymus. Ministras pareiškimą dėl šmeižto išsiuntė generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui, pranešė ministerija. Apie J. Narkevičiaus sandorius ketvirtadienį pranešė LRT.