Verslas

Euro zonos ekonomika šiais ir kitais metais augs sparčiau nei Jungtinių Valstijų, prognozuoja vienas didžiausių JAV investicinis bankas „Goldman Sachs“. Jo ekspertų dabartiniais vertinimais, 19 valstybių vienijančios euro zonos bendrasis vidaus produktas 2022 metais didės 4,4 proc., 2023-aisiais – 2,5 proc., o JAV – atitinkamai 3,5 proc. ir 2,2 procento.

Seimas po pateikimo nepritarė metiniam automobilių taršos mokesčiui, projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti. Aplinkos ministras teigė, kad transporto tarša yra labiausiai auganti, o nepriėmus mokesčio, Lietuvai gresia sankcijos. Kritikai teigė, kad taršos mokestis nesumažins, o tik taps dar didesne tarša gyventojams, kurie susiduria su kainų augimu. Už automobilių taršos mokestį po pateikimo balsavo 42 Seimo nariai, prieš – 35, 15 parlamentarų susilaikė.

Lenkijoje nuo vasario šešiems mėnesiams atšaukiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams, taip pat trąšoms, o PVM tarifas degalams mažinamas nuo 23 proc. iki 8 proc., pranešė Lenkijos radijas. „Tai bus esminiai kainų pokyčiai. Lenkai išvys dar mažesnes degalų kainas degalinėse. Tikiuosi, kad tai įvyks po trijų, daugiausiai – po keturių savaičių.

Turto banko parduoti ruošiamų objektų sąraše neseniai atsirado keturi Nidos švyturio kompleksui priklausantys statiniai, skelbia dienraštis „Vakarų ekspresas“. Tai papiktino Neringos savivaldybės atstovus, teigiančius, kad nesilaikoma duoto žodžio ir siekiančius perimti kompleksą. „Tai yra tiesiog nesąžiningas elgesys, nes mus patikino, jog kol kas nepaleis to švyturio pastatų išparceliavimo buldozerio.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad elektros kainų augimas rinkose antrąjį šių metų pusmetį gali branginti ją dar likusiems mažiausiems reguliuojamiems vartotojams. „Vartotojams (...) bus nustatoma visuomeninės tiekimo kainos viršutinė riba, kuri bus pakoreguota, atsižvelgiant į rinkos situaciją. O dabar matome, kad rinkos kainos pakankamai ženkliai auga.

Įtempti Lietuvos ir Kinijos santykiai lėmė, kad antra didžiausia pasaulio ekonomika ne tik nebeįsileidžia lietuviškų prekių, bet ir trukdo mūsų įmonėms įsivežti reikalingos kiniškos produkcijos. Verslo atstovai žada, kad be kiniškų prekių Lietuva veikiausia neliks, tačiau už jas teks mokėti daugiau. Tuo metu ekonomistai siūlo prekes vežtis nebe iš Kinijos, bet Taivano. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis tikino, kad Lietuva be kiniškų prekių tikrai neliks.

Pasaulinis augimas šiais metais „smarkiai sulėtės“, o visame pasaulyje sparčiai plintantis koronaviruso omikron variantas gali dar labiau pasunkinti padėtį ir padidinti darbo jėgos trūkumą bei tiekimo grandinių trikdžius, antradienį pranešė Pasaulio bankas. Naujausioje savo ataskaitoje apie pasaulinės ekonomikos perspektyvas bankas prognozuoja, kad pasaulinis augimas sulėtės nuo 5,5 proc. 2021 metais iki 4,1 proc. šiemet.

Prieš dvi savaites kritinėje situacijoje dėl apyvartinių lėšų trūkumo atsidūrusi didžiausia centralizuotos šilumos tiekėja bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) sako šiuo metu situaciją suvaldžiusi.

Gyventojų gaunamos naujos šokiruojančiai didelės sąskaitos už būsto šildymą gali būti tik problemų pradžia. Vilniuje centrinį šildymą tiekianti bendrovė pripažįsta neturinti pinigų reikalingoms dujoms pirkti. Dėl to pasigirdo įspėjimų, kad vilniečiai gali likti be šilumos.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su Vokietijos federalinės ekonomikos ir klimato apsaugos ministerijos parlamentine valstybės sekretore dr. Franziska Brantner antradienį aptarė dėl pašlijusių santykių su Kinija Lietuvos verslui kilusius sunkumus, dvišalį ekonominį bendradarbiavimą, prekybos ir investicijų svarbą.

Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, tuo tarpu didžiausia vidutinė metų infliacija 2021-aisiais buvo Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti infliacijos duomenys. Paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti su 2020-ųjų gruodžiu, Lietuvos vartotojų kainų indeksas pakilo 10,6 proc., Latvijos – 7,9 proc., Estijos – 12,2 procento.

Dėl Lietuvoje atidarytos Taivaniečių atstovybės ir toliau verda aistros. Opozicija ragina valdančiuosius prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, o tuo tarpu Vakarų Europa reiškia palaikymą.  Į situaciją dar kartą sureagavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis taip pat pažėrė kritikos kritikams, sakydamas, kad kai sprendimas buvo priimtas, niekas dėl jo neoponavo. Pateikiame visą ministro tekstą, publikuotą „Facebook“ paskyroje. „Apie normalumus ir nenormalumus.

Pastaruoju metu Lietuvoje rekordiškai pabrango elektra, dujos, degalai, taip pat sparčiai brangsta maisto produktai. Valdžia tikina, kad taip pat auga pensijos ir kitos išmokos. Tačiau ar tikrai žmonėms užtenka pinigų būtiniausioms reikmėms? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, antradienį nuotoliniu būdu susitikusi su Taivano nacionalinės plėtros tarybos ministru Ming-Hsin Kungu, sakė sveikinanti Taivano planuojamas investicijas Lietuvoje ir laukianti sprendimų dėl konkrečių investicinių projektų. Lietuvą labiausiai domina galimos taivaniečių investicijos į puslaidininkių ir lazerių gamybos, biotechnologijų sektorius. Rašoma ministerijos išplatintame pranešime.

Seimas žengė pirmą žingsnį, kad skiepai nuo koronaviruso taptų privalomi darbuotojams, kurie dirba asmens sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų sektoriuose. Parlamente buvo pristatytas tai numatantis projektas, bet balsavimas dėl jo numatytas kiek vėliau. Tai daroma norint paskatinti šių sektorių darbuotojus skiepytis sustiprinamąja vakcinos doze.  Už projektą po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, prieš – 37, 11 parlamentarų susilaikė.

Lietuvos verslo netektys dėl galimo Kinijos atsako į Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje buvo prognozuojamos, tačiau nebuvo įvertintos galimos Kinijos sankcijų apimtys ir jų būdai, sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė. Jovita Neliupšienė taip pat pripažino, jog Kinijos spaudimą patiria ir Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmonės. „Visų, kokios yra naudojamos šiuo metu neprognozuojamos autoritarinės valstybės (sankcijų – BNS) arsenalo priemonės, matyt, neįvertinome iki galo.

Šiemet didžiausiam šalies prekybos tinklui „Maxima“ sukanka 30 metų. Dėl to bendrovė pirkėjams žada atsidėkoti ir padovanoti nemažai prizų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pradedamame „Gimtadienių gimtadienio“ žaidime šio tinklo pirkėjai kasdien gaus tūkstančius dovanų, o kiekvieną mėnesį vienam laimingajam atiteks 30 tūkst. eurų. „Norime, kad gimtadienis būtų šventė visiems mūsų klientams, kurie mums padeda augti ir tobulėti.

Pagalbos verslui fondą (PGF) valdanti Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) netrukus turėtų pranešti apie strateginį partnerį, BNS pranešė VIVA generalinis direktorius Dainius Vilčinskas. „Mes turėsime strateginį partnerį, kuris pastiprins Pagalbos verslui fondo rezultatus, padės valdyti rizikas“, – BNS sakė D. Vilčinskas. Jis nenorėjo atskleisti daugiau informacijos apie būsimą strateginį partnerį.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė pareiškė, kad konfliktas su Kinija dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje Lietuvai reiškia postūmį tapti viena konkurencingiausių valstybių regione. Be to, pasak Aušrinės Armonaitės, skatinant Lietuvos įmones ieškoti naujų rinkų Vyriausybė  padvigubins komercijos atstovybių skaičių visame pasaulyje.

Šiemet apie 300 tūkst. gyventojų be jų sutikimo automatiškai įtraukti į II pakopos pensijos kaupimą. Kaupimo dalyviai skatinami papildoma įmoka iš valstybės biudžeto – visų mokesčių mokėtojų, taip pat ir pensininkų ar nekaupiančių pinigų. Tačiau prisidėti prie kitų taupymo ir investicijos rūšių valstybė nenori. Jeigu į kaupimą įtraukti asmenys nieko nedarys, nuo liepos 1 d. jų alga sumažės 2,7 proc. arba 3 proc.

Gavusi Lietuvos ir Lenkijos konkurencijos priežiūros įstaigų leidimus, žemės ūkio ir maisto pramonės grupė „Linas Agro Group“ užbaigė bendrovės „Agro logistic service“ įsigijimą. „Linas Agro Group“ pirmadienį pasirašė susitarimą su Jungtinės Karalystės įmone „Environmental Development Holding Limited“ dėl 100 proc. „Agro logistic service“ akcijų įsigijimo. Sandorio suma siekia 1,7 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.

Keleivių tarpmiestiniais autobusais vežėjai prie 15 metų naudojamos vieningos transporto bilietų sistemos, kitaip vadinamos B linijos, siūlo jungtis didmiesčių ir kitų rajonų viešojo transporto įmones.  Tačiau kai kurie parlamentarai ir Susisiekimo ministerija abejoja, ar toks sprendimas reikalingas.

Lietuvos pašto valdyboje darbą pradėjo naujas nepriklausomas narys Arnoldas Schrovenas (Arnoldas Šrovenas). Tai pirmas kartas, kai joje dirbs užsienietis, pranešė Lietuvos paštas. Jis pareigas pradėjo eiti nuo pirmadienio, gavus Lietuvos banko sutikimą.

Lietuvos pensijų fondų valdytojai teigia, kad ir toliau labiau apsimoka investuoti į bendrovių akcijas, o kaip didžiausias grėsmes įvardija augančią infliaciją bei galimus centrinių bankų sprendimus dėl palūkanų normų didinimo.  „Infliacija ir su tuo susijęs griežtėjantis centrinių bankų tonas, pandemija yra neigiami veiksniai“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė „SEB investicijų valdymo“ atstovas Paulius Kabelis.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas siūlo, kad statant ir rekonstruojant pastatus elektromobilių įkrovimo prieigos turės sudaryti 20 proc. bendrų automobilių vietų skaičiaus.  Be to, turės būti įrengtas ir elektros kabelių tinklas, kad vėliau kiekvienoje vietoje būtų galima įrengti elektromobilių stoteles, praneša Aplinkos ministerija.

Panevėžyje įdiegta nauja moderni stebėjimo sistema – iš viso viešąsias erdves stebės 92 vaizdo kameros, kai kurios jų galės atpažinti ir automobilių valstybinius numerius. Stebėjimo paslaugą iš konkursą laimėjusios įmonės „Telia Lietuva“ savivaldybė įsigijo penkeriems metams už beveik 930 tūkst. eurų – kameros vaizdą stebės 65 viešosiose vietose.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiuojamas maisto kainų indeksas 2021-aisiais, palyginti su 2020 metais, pakilo 28,1 proc. iki 125,7 punkto. Paskutinį praėjusių metų mėnesį maisto kainos pasaulyje kiek sumažėjo po augimo ankstesnius keturis mėnesius iš eilės – šio indekso vertė smuktelėjo 0,9 proc. iki 133,7 punkto, tačiau buvo 23,1 proc. didesnė nei užpernai gruodį, pranešė FAO.

Šalyje vėl blogėjant pandeminei situacijai vėl blogėja ir augant užsikrėtimų koronavirusu skaičiui, didžiausias prekybos tinklas pirkėjams primena, kad laikytis saugumo reikalavimų ir saugoti save bei kitus būtina kaip ir anksčiau. Lankytis parduotuvėse reikia gerai pasiruošus, suplanavus vizito laiką bei pirkinius, dėvint apsaugines veido kaukes. Pranešime žiniasklaidai „Maximos“ atstovai atkreipia dėmesį, ko derėtų nepamiršti pirkėjai.

Dėl Lietuvos ginčo su Kinija dėl Taivano atstovybės pavadinimo trūkinėjant tiekimo grandinėms, Lietuvos lazerių sektorius gali susitraukti maždaug perpus vietoj planuoto augimo per kelerius metus, rašo naujienų portalas 15min.lt. Aukštųjų technologijų įmonių grupės „Brolis group“ vienas įkūrėjų Kristijonas Vizbaras patvirtino, kad bendrovė dėl politinių rizikų rimtai svarsto atsisakyti idėjos Lietuvoje įrengti naują gamybos liniją.

Praėjusiais metais prie Finansų ministerijos veikianti ekspertų grupė išnagrinėjo įvairias mokestines lengvatas ir galimus jų pokyčius. Planuojama, kad jau šiemet kai kurie mokesčių įstatymai bus pakeisti. Taigi kuriems gyventojams ir kokie mokesčiai padidės? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su finansų ministre Gintare Skaiste. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvos statistikos departamentui paskelbus mokestinių metų vartotojų kainų indeksą, keičiasi automobilių registracijos mokesčio dydžiai. Pokyčiai sieks apie 10 proc. Naujieji tarifai bus atnaujinti ir pradėti taikyti šiandien, rašoma pranešime spaudai.  Kaip numatyta Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme, mokesčio dydžiai yra indeksuojami kiekvienais metais. Tai daroma pasibaigus kalendoriniams metams, taikant indeksavimo koeficientą.

Praėjusią savaitę elektros kainoms Baltijos šalyse toliau didėjant, elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ atstovas sako, jog jos kilo lygiagrečiai su kainomis Šiaurės šalyse. „Įtakos joms taip pat turėjo ir 7 proc. mažesni elektros srautai iš Suomijos, 10 proc. mažesni srautai iš Rusijos ir 1 proc. – iš Švedijos SE4 prekybos zonos“, – pranešime sakė įmonės Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas. Lietuvoje elektra per savaitę brango 29 proc.

Gyventojai taupo ir investuoja įvairiais būdais. Vienas jų – kaupimas II ir III pensijų pakopose. Jų valdytojai tikina, kad pernai pensijų pakopose sukauptas gyventojų turtas viršijo 6 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad pensijų fondai turi per 1,4 mln. dalyvių. Taigi, kiekvienam iš jų dabar vidutiniškai tenka apie 4,2 tūkst. eurų sukaupto turto.

Nedarbas lapkritį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 3,2 punkto, o per mėnesį – 0,5 punkto ir lapkritį buvo 6 procentai. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,5 proc. – atitinkamai 0,9  ir 0,2 punkto mažiau, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 7,3 proc. – 0,8 punkto mažiau nei prieš metus, bet 0,3 punkto daugiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5 proc.

Dalies žemdirbių raginamas trauktis iš posto žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako neturintis tam priežasčių. Be to, daliai ūkininkų priekaištaujant dėl ministerijos parengto Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano, ministras sako, kad jis su ūkininkais buvo derinamas.

Šildymo sezonui įpusėjus sąskaitos už šildymą nenustoja augti. Vilniaus gyventojai skaičiuoja, kad kai kur šildymas pabrango daugiau nei 90 proc. Už gruodžio šildymą daliai gyventojų teks pakloti ir po 200 eurų. Žmonės baiminasi, kad tai dar ne pabaiga ir sąskaitos dar augs. Tuo metu šilumos tiekėjai siūlo mokėjimus atidėti. Savaitgalį gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi naujausiomis gautomis šildymo sąskaitomis.

Dalis žemdirbių toliau kritikuoja žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką bei ministerijos parengtą Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginį planą. Žemdirbių teigimu, ministro sprendimai nėra derinami su žemdirbiais, jie naikina šalies žemės ūkį, todėl jie kartoja, kad K. Navickas turi trauktis iš posto.  Žemės ūkio tarybos atstovų teigimu, ministras klaidina teigdamas, jog strateginis planas Europos Komisijai buvo pateiktas laiku – iki gruodžio 31 dienos.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pareiškė, jog  turėtų žlugti lūkesčiai ir prognozės, kad 2022 metais metinė infliacija neviršys 5 procentų. „Ji turėtų būti didesnė nei 7 procentai – tikrai labai didelė. Pikas turėtų būti vasario-kovo mėnesį. Antrąjį šių metų pusmetį ji, tikėtina, nukris žemiau 5 procentų ribos“, – BNS pirmadienį sakė ekonomistas. Praėjusių metų lapkritį „Swedbank“ prognozavo, kad 2022-aisiais metinė infliacija sieks apie 4,4 proc.

Baltarusijai pradėjus taikyti draudimus įvežti kai kuriuos maisto produktus iš Europos Sąjungos (ES) šalių, tarp jų ir Lietuvos, bei kitų šalių, transporto įmonės per metus gali patirti beveik 104 mln. eurų nuostolių. Lietuvos vežėjai juos labiausiai pajus per transporto paslaugų srautą į kitas ES valstybes, kai reeksportuojamos maisto prekės į Baltarusiją iš kitų šalių. Be to, dalies uždraustų maisto prekių pervežimą gali perimti Rusijos vežėjai, kurie jas pristatys į Baltarusiją.

Metinei infliacijai Lietuvoje pasiekus beveik 11 proc., SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad ją labiausiai lėmė centralizuotos šilumos kainos, ją taip pat didino maisto prekių, aprangos ir avalynės bei paslaugų kainų augimas.  Ekonomisto teigimu, metinės infliacijos pikas turėtų būti pasiektas vasarį. „Kadangi vis tiek jau buvo skelbta preliminari gruodžio mėnesio infliacija, (...) tai čia nėra kažkokia naujiena.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad 12 mėnesių iš eilės didėjančios vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje – dar ne pabaiga.  „Sausis ir vasaris bus dar blogesni. Infliacijos tempas dar spartės“, – prognozuoja ekonomistas. Jo teigimu, spartus kainų augimas jau veikia ekonomiką – vartotojų lūkesčiai prastėja, o žmonės dalį ateities santaupų skiria dabartinio gyvenimo lygio išlaikymui.

„Sodra“ jau perskaičiavo ir sausį moka padidintas senatvės ir kitas socialinio draudimo pensijas. Šiais metais jos buvo apskaičiuotos pagal naują principą. Tiesa, ne visos išmokos auga tiek, kiek pastaruoju metu padidėjo prekių ir paslaugų kainos. „Augančios šalies ekonomikos vaisiai privalo pasiekti sunkiausiai besiverčiančius šalies gyventojus, ypač pagyvenusius žmones. Jau sausį perskaičiuotas pensijas gaus kiekvienas šalies senjoras, tai ypač aktualu gaunantiems mažiausias pensijas.

Lietuvos darbo rinka stabilizavosi – tai rodo gruodžio mėnesio registruoto nedarbo lygis. Jis sausio 1 d. siekė 10,2 proc. ir, palyginti su lapkričio mėnesiu, didėjo 0,1 proc. Tokios tendencijos, kai žiemos sezono paveikta darbo rinka pasižymi lėtesniais įdarbinimo procesais ir mažėjančiu darbo vietų skaičiumi, nebuvo porą metų. „Europos darbo rinkas pastarąjį mėnesį labiausiai veikė sezoniškumas. Kaip ir kiekvienais metais, žiemos laikotarpiu registruotas nedarbas būna didžiausias.

Lietuvoje 2021 metų gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2020-aisiais, infliacija siekė 10,6 proc., pranešė Statistikos departamentas. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja dvyliktą mėnesį iš eilės. Vidutinė metinė infliacija 2021-aisiais siekė 4,7 proc., o gruodį, palyginti su lapkričiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,2 procento.

Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms norint didinti deginamų komunalinių atliekų apimtis ir labiau išnaudoti pajėgumus, savivaldybių atstovai nerimauja dėl galimo poveikio aplinkai bei galbūt išaugsiančių šilumos kainų. Tuo metu jėgainių atstovai sako, jog tai sumažins atliekų gabenimą į sąvartynus bei atpigins šilumą. Aplinkos ministerija sako, kad didesniam atliekų deginimui rezervų yra, tačiau tai gali būti tik laikinas atliekų tvarkymo būdas.

Šią savaitę pradedamas svarstyti Vilniaus miesto šių metų biudžeto projektas yra su didesniu nei 96 mln. eurų deficitu – planuojama gauti 839,3 mln. eurų pajamų, o numatomi asignavimai siekia 936 mln. eurų. Miesto tarybos sprendimo projekte nurodoma, kad 2022 metų pajamos, palyginti su 2021 metų patvirtintu biudžetu, dideja  19,5 proc., o išlaidos – 11,1 proc.

Restoranų, barų, kirpyklų ir grožio salonų atstovai skaičiuoja per pirmuosius karantinus susikaupusias skolas ir net nenori galvoti apie trečiąjį karantiną. Anot jų, dalis verslų uždarymo nebepakeltų, nes jau dabar skęsta skolose. Tuo metu ekonomistai pastebi, kad pasiskolinę pinigų karantiną ištvertume, tačiau didėtų emigracija ir kainos. Šią savaitę Lietuvoje vėl pradėjo sparčiai augti naujai užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius, ketvirtadienį viršijęs 3 tūkst.

Nekilnojamojo turto kainų rodikliai pernai šturmavo naujas aukštumas. Būsto nuomos kaina būna didesnė už paskolos įmoką, tai lietuvius skatina įsipareigoti bankams. Specialistų vertinimu, pandemija neturėjo jokios neigiamos įtakos ir kainų mažėjimo gali tekti palaukti.  Ekspertai atkreipia dėmesį, kad padidėjęs aktyvumas mažino nuomai skirtų objektų skaičių – didžiuosiuose Lietuvos miestuose jis krito daugiau nei 25 proc.

Šventiniu laikotarpiu Lietuvos paštas sulaukė klientų antplūdžio. Gyventojai siuntė dovanas ir sveikinimus. Tačiau dalis jų iki šiol nesulaukė adresatų. Žmonės skundžiasi, kad paštas pradangino jų siuntas ir nenori atlyginti žalos, nors nurodo, kad siuntos automatiškai apdraudžiamos 500 eurų. Tuo metu Lietuvos pašto atstovai teisinasi, kad ne visoms siuntoms taikomas šis draudimas, be to, siuntėjas privalo įrodyti siuntos vertę, tik tada žala bus atlyginta.