Verslas

Klaipėdos jūrų uostas ateityje bus priverstas plėstis į išorę arba turės tenkintis mažėjančia krova, sako uosto vadovas. Algis Latakas, be to, pabrėžia, kad griežtų aplinkosaugos reikalavimų uosto bendrovėms tenka atsisakyti ir kitų didelių krovinių. „Reikės kažkam kažkada priimti sprendimą dėl išorinio uosto.

„Lietuvos geležinkeliams“ nuo vasario 1-osios nutraukiant sutartį su „Belaruskalij“ apribota rizika, kad draudimai bus apeinami ir trąšų baltarusiškų kalio trąšų  tranzitas tęsis, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras.  „Mes matėme nuo pradžių rizikas, kad bus perimami tam tikri trąšų kiekiai, bet Vyriausybė pasinaudojo suteiktu laiku, kad tas rizikas išravėtume ir mėgintume pasiruošti tam režimui, kuris įsigalios nuo vasario 1 dienos.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) po vasario 1-osios negabens į JAV sankcijų sąrašus įtrauktos vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“ trąšų, kaip to prašė trys Baltarusijos bendrovės-tarpininkės.  LTG pranešė neišpildžiusi bendrovių prašymų vežti kalio trąšas. Jei jos pateiktų naujus prašymus su naujais argumentais, tokiems prašymams atmesti reikėtų tvirto teisinio pagrindo, rašoma pranešime spaudai.

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais, kai šie nuostoliai siekė 4,8 mln. eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Pe metus pustrečio karto išaugo sukčiavimo atvejų skaičius: labiausiai padaugėjo fišingo (apgaulės būdas, kai sukčiai pateikia nuorodas į suklastotas svetaines) ir telefoninio sukčiavimo.

Lenkijoje įtakingas leidinys „Rzeczpospolita“ skelbia nerimą šalies ekonomikai keliančias prognozes Rusijos plataus masto karinės invazijos į Ukrainą atveju. „Rusijos ataka prieš Ukrainą susilpnintų daugelį Lenkijos įmonių“ – tokia antrašte „Rzeczpospolita“ skelbia Adomo Wozniako straipsnį, kuriame pateikiamos nerimą keliančios prognozės Lenkijos ekonomikai, jei Rusijos kariuomenė stipriai pultų Ukrainą.

Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, talentų paieška ir konkurencingo darbo užmokesčio užtikrinimas  –  su šiais iššūkiais susiduria šalies darbdaviai. Vilniaus mieste registruoto nedarbo lygis sausio pradžioje buvo 1,1 proc. mažesnis nei Lietuvos vidurkis ir siekė 9,1 proc. Sostinės apskrityje susitelkę 40 proc. šalies darbdavių, tačiau darbo ieškantieji čia pakankamai išrankūs ir neužpildo visų laisvų darbo vietų.

Mokėti ne nuomos mokestį, o savų namų paskolos įmoką būtų daug maloniau, sutiktų daugelis šiuo metu galvojančių apie nuosavo būsto įsigijimą. Tačiau iki to nuosavo būsto planus puoselėjančių gyventojų laukia kitas procesas – lėšų kaupimas būsto pradiniam įnašui, kuris turi sudaryti ne mažiau 15 proc. būsto vertės. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, šiuo metu būstui besiskolinantys gyventojai pradiniam įnašui vidutiniškai skiria 23 proc. įsigyjamo būsto vertės siekiančią nuosavų lėšų dalį.

Plaukiojančiam Rusijos koncerno „Gazprom“ suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivui-saugyklai „Maršal Vasilevskij“ po dvejų metų pertraukos grįžus į Karaliaučių, energetikos ekspertai svarsto, jog tai gali reikšti ne tik Rusijos siekį užtikrinti jos anklavo aprūpinimą dujomis, bet galbūt ir paskleisti propagandą apie jos atžvilgiu neva galimas NATO aljanso ar Lietuvos sankcijas.

Gerokai išaugus daugelio prekių ir paslaugų kainai, rekordiškai pabrangus šildymui, daugelis gyventojų skaičiuoja kiekvieną eurą, kad sudurtų galą su galu. Tuo metu „Sodra“ turi 1 mlrd. eurų, kurių ne tik neskiria žmonėms, bet už nieko nedarymą su jais moka milijonus eurų. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad Lietuva turi beveik 2,8 mln. gyventojų. Kaip pranešė „Sodra“, nepaisant pandemijos, jos biudžeto rezultatas pernai buvo geriausias per pastaruosius 10 metų.

Dalies valdančiųjų planas imtis švelninti alkoholio pardavimo ribojimus niekur nedingo. Nors pratęstoje Seimo sesijoje projektas nesulaukė pakankamai palaikymo balsų, liberalai ketina prie klausimo grįžti. Vienintelis jiems kylantis klausimas, ar koalicijos partneriai konservatoriai išties pagalbos ranką. Tačiau panašu, kad konservatoriai, nors sutinka liberalizuoti alkoholio rinką, turi savitą viziją.

Su Vokietijos verslo atstovais susitikusi Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrė pakvietė juos toliau investuoti Lietuvoje. Pasak Aušrinės Armonaitės, nepaisant laikinų trikdžių, šalis išlieka stabili ir saugi investicijoms.

Lietuvos alaus rinkos lyderis „Švyturys-Utenos alus“ naujus metus pradėjo struktūriniais pokyčiais viduje: savo darbo vietą, sulaukusi tarptautinės „Carlsberg“ grupės kvietimo papildyti komandą Kopenhagoje, palieka ilgametė pardavimų direktorė Aušra Vasiljevienė. Tokia migracijos praktika, pasak bendrovės atstovų, nėra kasdienis, tačiau ir ne retas pavyzdys, mat atvejų, kai talentingus darbuotojus pastebi ir į tarptautinę darbo rinką kviečia „Carlsberg“, būta ir daugiau.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė neatlikti tyrimo dėl vidaus reikalų ministrės (VRM) Agnės Bilotaitės galimo viešųjų ir privačių interesų supainiojimo nusprendus perduoti Palangoje esančią sanatoriją „Pušynas“. Kaip BNS sakė VTEK atstovė Eglė Ivanauskaitė, sprendimą komisija praėjusią savaitę priėmė įvertinusi gautus pranešimus ir viešoje erdvėje pateiktus duomenis.

Praėjusių metų pabaigoje dešimtys šalies įmonių darbuotojams pažėrė didžiulių atlyginimų. Už praėjusį gruodžio mėnesį virš 10 tūkst. eurų atlyginimų vidurkį išmokėjusių įmonių Lietuvoje buvo suskaičiuota 60. Ankstesnių metų gruodį tokių įmonių buvo tik 44. Naujausi „Sodros“ duomenys atskleidžia, kokios įmonės gruodžio mėnesį turėjo aukščiausius išmokamo darbo užmokesčio vidurkius.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį pradėjo diskusijas dėl Europos Parlamento ir Tarybos siūlymų pagerinti žmonių darbo per skaitmenines platformas sąlygas. Siūlymams nepritaria nei darbuotojų, nei darbdavių atstovai, todėl juos norima tobulinti.  Europos Komisijos siūlymu, platformose dirbantys asmenys galėtų naudotis įprastomis teisėmis ir socialinėmis išmokomis. Jiems taip pat būtų suteikta papildoma apsauga.

Didžiausią pasaulyje socialinį tinklą „Facebook“ valdanti JAV technologijų milžinė „Meta Platforms“ pranešė sukūrusi dirbtinio intelekto superkompiuterį, kuris, kaip ji teigia, netrukus taps sparčiausiu pasaulyje. Socialinės žiniasklaidos milžinė planuoja, kad šis įrenginys padės sukurti konstrukciją „metavisatos“ – virtualiosios realybės interneto, kuriam bendrovė prognozuoja didelę ateitį.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupei nuo vasario 1-osios nutraukiant sutartį su į JAV sankcijų sąrašus įtraukta viena didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“, pastaroji pareiškė ketinanti reikalauti atlyginti visus įmanomus dėl to patirtus nuostolius.    „Lietuvos geležinkeliai“ BNS patvirtino gavę bendrovės „Belaruskalij“ raštą, kuriuo reikalaujama vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, jog būsto kainų augimas šiais metais sieks apie 10 proc. Tokį pat rodiklį bankas prognozavo ir pernai lapkritį.  Pasak T. Povilausko, butų ir individualių namų pirkimo-pardavimo sandorių skaičius šiemet bus panašus, kaip pernai. „Jis gali būti šiek tiek mažesnis, labai didelio augimo, kalbant apie sandorių skaičius, nesitikiu. Esmė yra kainos, kurios padidėjo penktadaliu“, – spaudos konferencijoje sakė T. Povilauskas.

Metinė infliacija Lietuvoje piką pasieks vasarį, kai ji gali siekti apie 12 proc., tačiau kovą vartotojų kainų indeksas turėtų smukti, teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.  „Sausį gamtinių dujų kainos yra mažesnės nei gruodį, tai jei nieko baisaus neatsitiks per likusias sausio dienas, tai gal ir šilumos kaina jau kovą bus mažesnė nei vasarį, nuo tada gali būti ir atskaitos taškas, kai metinė infliacija pradės mažėti“, – spaudos konferencijoje sakė ekonomistas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė atmeta galimybę Lietuvoje taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maisto prekėms, kaip tai padarė Lenkija. Ministrės teigimu, patirtis rodo, kad bet kokios tokio pobūdžio lengvatos teigiamai atsilieptų ne pirkėjams, o perpardavėjams – prekybos tinklams. Lenkijoje nuo vasario pusmečiui atšaukiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams. Be to, PVM atšaukiamas trąšoms ir mažinamas degalams (nuo 23 iki 8 proc.

Praėjusį penktadienį Lietuvą sudrebino žinia, jog sostinėje pirktas „Eurojackpot“ bilietas laimėjo didžiausią sumą per visą loterijos Baltijos šalyse istoriją – daugiau nei 24 milijonus eurų. Netrukus prasidėjusios intensyvios laimėtojo paieškos atomazgą pasiekė vos per kelias dienas.

Lietuvos ekonomika vidutiniu laikotarpiu ir toliau sparčiai augs, skelbia Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kurio misija pirmadienį baigė darbą Lietuvoje. Jos ataskaitoje nurodoma, kad Vyriausybei svarbu surinkti daugiau pajamų iš mokesčių, plėsti mokesčių bazę, ypač per nekilnojamo turto ir aplinkosaugos mokesčius, kurie Lietuvoje yra mažesni negu kitose šalyse. „Nepaisant didelių pandemijos sukeltų žmogiškųjų nuostolių, Lietuvos ekonomika puikiai atlaikė krizę ir sparčiai atsigauna.

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje pernai, palyginti su 2020 metais, išaugo 20 proc. iki 28,4 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis). Nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, metinis pramonės augimas siekė 19,4 procento. Vien gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričiu, pramonės gamyba ir pardavimai didėjo 6,2 proc. iki 2,9 mlrd. eurų (4,3 proc.), pranešė Statistikos departamentas. Kasybos ir karjerų bei apdirbamoji gamyba per metus augo 20,8 proc.

Prognozės apie mokamų testų didelį poveikį darbo rinkai nepasitvirtino. Intensyviai metų pabaigoje aptariamas mokamas darbuotojų testavimas pabrėžiant esą išaugsiančius klientų srautus Užimtumo tarnyboje, norintiems dirbti žmonėms neuždarė durų į darbo rinką, rašoma pranešime spaudai.  Šalyje įsigaliojus naujai darbuotojų testavimo tvarkai, situacija aktyviai buvo vertinama dėl perduotos atsakomybės nesiskiepijusiems darbuotojams.

SEB bankas sumažino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 3,5 procento. Pernai lapkritį bankas prognozavo, kad 2022 metais Lietuvos ekonomika augs 3,6 procento. Pasaulio ekonomikos apžvalgos leidinyje „Nordic Outlook“ skelbiama, kad 2023 metais BVP augimas sulėtės iki 3,3 procento. Tokį patį 2023 metų BVP augimą bankas prognozavo ir lapkritį. Banko vertinimu, 2021 metais Lietuvos ekonomika augo 4,9 proc. – tiek pat prognozuota ir lapkritį.

Žaliavinio pieno supirkimo kainos Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais siekia visų laikų aukštumas – vidutinė kaina susilygino su Europos Sąjungos vidurkiu, o mokama stambiems ūkiams vidurkį viršijo. Ekspertų teigimu, supirkimo kaina augo dėl situacijos eksporto rinkose bei paklausos, tačiau ūkininkai tuo pernelyg nesidžiaugia – išlaidos dėl išaugusių energijos kainų jiems taip pat padidėjo.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse sausį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Sausį, palyginti su gruodžiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis brango 3,8 proc. (2,14 euro), o palyginti su pernai sausiu – 6 proc. (3,28 euro) brangesnis.

Gyventojai kas mėnesį skaičiuoja vis augančias sąskaitas už šildymą. Tad ėmė ieškoti būdų, kaip sutaupyti. Žmonės ėmė svarstyti, kad butuose jiems nebereikia gyvatukų. Anot gyventojų, jie tik būstų sąskaitas augina. Specialistai sako, kad gyvatukų atsisakyti galima, tačiau būste atsiras kitų problemų, kaupsis pelėsis ir drėgmė. Be to, už gyvatukų atjungimą susimokėti taip pat teks. Tad siūlo žmonėms kitus taupymo būdus, pavyzdžiui, būsto renovaciją.

Nuo kitos savaitės kaimynystėje esanti Lenkija taps svajonių šalimi – būtent taip ją jau dabar tituluoja čia plūstantys lietuviai. Lenkija smarkiai mažina ne tik maisto ar statybinių medžiagų kainas, bet ir kainas už šildymą, dujas, PVM tarifą degalams. Lenkijoje apsilankę TV3 žurnalistai atliko išsamų kainų tyrimą, todėl šį vakarą žiūrovui dėmesiui – speciali „Karštai su tv3.lt“ laida apie Lenkiją ir jos kainų politiką.

Lietuvoje koronaviruso situacija negerėja. Praėjusią savaitę Mažeikių rajono savivaldybė nusprendė mėnesiui atšaukti visus renginius uždarose patalpose. Tokiu pavyzdžiu seka ir Varėnos rajonas. Pirmadienį Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas savo „Facebook“ pasidalijo įrašu, kuriame tikina, kad mėnesiui bus apriboti renginiai, vykstantys uždarose erdvėse.

Kriptovaliutų rinka per pastarąją parą prarado 130 mlrd. JAV dolerių dėl bitkoino ir eterio besitęsiančio vertės kritimo, rodo „CoinDesk“ portalo duomenys. Bitkoino kursas pirmadienį popiet nukrito iki 33,35 tūkst. dolerių – žemiausiai nuo 2021-ųjų birželio 24-osios, o nuo lapkritį pasiekto rekordo nusirito apytikriai 51 procentu. Eterio vertė smuko žemiausiai nuo praėjusių metų liepos – iki 2,22 tūkst. dolerių, nuo rekordinio aukštumų lapkritį sunyko maždaug 53 procentais.

JK vyriausybė pirmadienį perspėjo, kad oro linijų bendrovės turės vykdyti daugiau skrydžių Didžiojoje Britanijoje šią vasarą, atsigaunant paklausai, kitaip praras pelningus kilimo ir tūpimo laikus oro uostuose. Didžiojoje Britanijoje veikiančios vežėjos šiuo metu naudoja apie 50 proc. turimų laikų. Tokia tvarka padėjo užtikrinti, kad oro linijos išvengė daug anglies dioksido išskiriančių „skrydžių–vaiduoklių“, kuomet pandemijos metu lėktuvai skraidė be keleivių arba beveik tušti.

Lietuva pateikė paraišką Europos Komisijai skirti dar 686,7 mln. eurų europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektui.   Lietuva kartu su Latvija, Estija ir bendra Baltijos šalių įmone „RB Rail“ prašo iš 2021–2027 metų Europos infrastruktūros tinklų priemonės  (Connecting Europe Facility, CEF) skirti beveik 1,5 mlrd. eurų, praneša Susisiekimo ministerija. Sprendimo laukiama šių metų pirmąjį pusmetį.

Bendrovei „NEG Recycling“ šeštadienį sustabdžius atliekų priėmimą iš Šiaulių regiono savivaldybių, visos šiukšlės neišrūšiuotos keliauja tiesiai į sąvartyną, taip pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus.  „Nevyko atliekų priėmimas savaitgalį, nevyksta ir dabar. Sekmadienį mašinos pradėjo važiuoti iš Šiaulių, pastovėjo prie vartų, signalino, išėjo vadovas ir pasakė, kad nepriims“, – BNS pirmadienį ryte sakė Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Žilvinas Šilgalis.

Nebeveikiančios ir uždarymo projektus įgyvendinančios Ignalinos atominė elektrinės (AE) būsimo giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno įrengimo saugos kriterijus rengs Suomijos „Posiva Solutions“. Parengus šiuos kriterijus vėliau bus vertinamos potencialios teritorijos, tinkamos atliekynui įrengti.  Ignalinos AE pranešė praėjusią savaitę pasirašiusi 262 tūkst.

Namo statybos ar jo pirkimas – atsakingas procesas, reikalaujantis ne tik finansinių išlaidų, bet ir pastangų, laiko. Visgi gyventojams vertėtų neužmiršti ir kito svarbaus akcento – būsto ar nuosavų daiktų draudimo, galinčio jus apsaugoti nuo galimų nuostolių ateityje.  Nors naujo būsto įsigijimas ar statybų pabaiga dažnu atveju sukelia pasitenkinimo, džiaugsmo pojūtį, gyventojams vertėtų neužmiršti, kad namus reikalinga apdrausti.

„Sustabdykite iškastinio kuro naudojimą! Veikite dabar pat!“ Tokie ir panašūs šūkiai mirgėjo aktyvistų plakatuose Škotijos mieste Glazge, kur vyko Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija COP26. Buvo tikimasi, kad pasaulio šalių lyderiai susitikime įsipareigos dar ambicingiau mažinti šiltnamio dujų emisijas, taip užkirsdami kelią tolesniam globaliniam klimato šilimui.

Metų pradžia nebuvo sėkminga pernai blizgėjusioms egzotiškoms akcijoms ir kriptovaliutoms. Entuziastingai nusiteikę investuotojai gali gundytis „nuolaidomis“ ir, kaip angliškai mėgstama sakyti, „pirkti pakritimą“, tačiau praėjusių metų euforija ir svaigios aukštumos artimiausiu metu gali nebesugrįžti.

Lietuvoje siekiant daugiau elektros pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių – saulės ir vėjo, Seimui siūloma atlaisvinti dabartinius suvaržymus tokių jėgainių statytojams.  Iniciatoriai įsitikinę, kad šių elektrinių statybų liberalizavimas skatins jų plėtrą, o tai leis sumažinti elektros kainas.   Jie siūlo pakeisti sanitarinės apsaugos zonų prie vėjo elektrinių nustatymo sąlygas bei leisti jas įrengti ant kultūros paveldo pastatų stogų ar fasadų bei draustiniuose, rezervatuose.

Dar visai neseniai lietuviško biokuro tiekėjai skundėsi nepajėgiantys konkuruoti su šalį užplūdusia pigia baltarusiška produkcija. Dabar, pastarosios srautui mažėjant pasirodė, kad tiekimo grandinė Lietuvoje sutrūkusi, o staigus vietinio kuro poreikis lėmė kainų šuolį. Situacijos pagerėjimo tikimasi kitą šildymo sezoną, tačiau ne visi rinkos žaidėjai su tuo sutinka  – manoma, kad ji gali dar labiau blogėti.

Trūkstant darbuotojų nuo pirmadienio leidžiama dirbti gyvybiškai svarbių sričių atstovams, sergantiems besimptome COVID-19 forma ar po buvusio kontakto su sergančiaisiais. Pirmadienį įsigaliojo toks sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymas, tačiau ministras pažymi, jog situacija šalyje dar nėra tokia kritiška, kad reikėtų dirbti sergantiesiems. „Turime pasirengti labiau kritiškai situacijai nei dabar ir numatėme, kad būtų užtikrintos kritiškos, gyvybiškai svarbios funkcijos.

Praėję metai išsiskyrė ryškiu būsto kainų augimu, jis buvo sparčiausias per keturiolika metų. Sumažėjęs būstų įperkamumas klientus atbaidė nuo būsto įsigijimo, tačiau kainos artimiausiu metu vis vien neturėtų ženkliai kristi, prognozuoja specialistai. Ekspertai įspėja, kad suprastėjęs įperkamumas kelia sunkumų pirminės rinkos aktyvumui, situaciją ištaisyti galėtų gyvenamojo NT mokestis.

Automobilių taršos mokestis neperžengė Seimo barjero – parlamentarai po pateikimo jį atmetė. Projektas grąžintas tobulinti, o mokesčio projekto veidu tapęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas viešai pareiškė, kad projekto nekeis ir už mokestį atsakingos Susisiekimo ir Finansų ministerijos. Ministerijos automobilio mokesčio idėją giria, bet apie jo ateitį kalba miglotai. Seimas praėjusią savaitę po pateikimo atmetė automobilių taršos mokestį.

Tvyrant geopolitinei įtampai tarp Rusijos ir Vakarų bei vis garsiau skambant nuogąstavimams apie galimą Rusijos karinę ataką prieš provakarietišką Ukrainą, Lietuvos logistikos ir transporto sektoriaus atstovai tvirtina, kad toks konfliktas dar labiau išbalansuotų tiekimo grandines, neatsigavusias nuo pandemijos.

Viena iš pandemijos pasekmių prekybos centrams tapo pirkėjų srautų sumažėjimas. Net ir įvedus galimybių pasą žmonės prekybos centruose lankosi rečiau, tačiau pastebima, kad jie dažnai perka didesnius produktų kiekius. Prekybos įmonių atstovai kalba, kad dėl pandemijos lankytojų srautai gerokai sumažėjo, o įvestas galimybių pasas situaciją ne itin pagerino.

Žmonės jau nebespėja skaičiuoti dešimtadaliu išsipūtusių maisto ir paslaugų kainų, į nerėgtas aukštumas šoktelėjusių šildymo ir elektros kainų. Kai kurie gyventojai į nenukainotų maisto produktų lentynas sako net nebežiūrintys. Tačiau infliacijos piko, anot ekonomistų, dar nepasiekėme ir jį išvysime vasario-kovo mėnesiais.

Šimtus darbo vietų Lietuvoje sukūręs verslininkas Kęstutis Černeckas kasdien skaičiuoja finansinius praradimus, nes kinai jam ir kitoms su Kinija dirbančioms įmonėms nebesiunčia reikalingų prekių. Jas reikia atsivežti darant lankus per kitas valstybes. Nuostoliai – šešiaženkliai ir didėjantys su lyg kiekviena diena. Plačiau apie susidariusią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Vairuotojai vis labiau raginami rinktis ekologiškas transporto priemones, tačiau jau dabar svarstoma, ar Lietuvai užteks elektros energijos tam, kad būtų galima įsikrauti elektromobilį. Specialistai vardija, ko gali tikėtis gyventojai netolimoje ateityje ir kaip pasikeistų elektros kainos. Perėjimas prie žaliosios energetikos, rodos, ilgas ir sudėtingas procesas, tačiau iš tiesų tai yra neišvengiamybė.

Vos tik Seimas atmetė automobilių taršos mokesčio idėją, Finansų ministerija jau kurpia kitą – visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio idėją. Tarifų valdžia dar nesugalvojo, tačiau jau aišku, kad susimokėti už butą, namą ar sodo namelį turėtų visi be išimties savininkai. Premjerė aiškino, kad taip Lietuva pagaliau įsivestų „normalų europietišką“ mokestį. Tiesa, kartojasi taršos mokesčio scenarijus – idėjos ne tik nepalaiko, bet ir apie ją nieko nežino koalicijos partnerė Laisvės partija.