Verslas

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ trečiadienį atnaujina reguliarius skrydžius iš Kauno į Suomiją, Turku miestą.  Kauno oro uoste lėktuvas iš Turku leisis 11 val., o iš Kauno į Turku išskris 11.30 val., nurodoma Kauno oro uosto internetinėje svetainėje. Skrydžiai nuo šiol vyks trečiadieniais ir sekmadieniais.

Švelnėjant karantino sąlygoms ir atsivėrus sienoms į Baltijos šalis, dalis lietuvių nusprendė bent trumpam į jas išvykti. Tačiau tik grįžus nustebo gavę Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) informacines žinutes apie 14 dienų izoliaciją. Žinutes gauna net ir tie, kurie Lietuvos sienos nekirto. Skaitytojas Rokas, kreipėsi į redakciją, kaip pats teigė, dėl galimai neteisėto asmenų judėjimo stebėjimo ir sekimo. „Birželio 6 d. su šeima vienai dienai buvome išvykę į Latviją.

Tik pusė privačių odontologijos įmonių viešai teikiančios finansines ataskaitas, o dėl neapskaitomų pajamų galima nesurenkamų mokesčių žala per metus siektų 35 milijonų eurų. Negana to, dalies įmonių lėšos yra naudojamos privatiems tikslams. Tokius teiginius Seimo sveikatos reikalų komitete išgirdę jo nariai konstatavo, kad situacija yra skandalinga. Tiesa, nors sutinka, kad skaidrumo sektoriuje stinga, odontologų atstovai tvirtina, kad didesnį viešumą garantuotų gana paprastas sprendimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda nuostolių dėl koronaviruso krizės patyrusiai žiniasklaidai siūlo skirti 6 mln. eurų, atsižvelgiant į reklamos pajamų smukimą. „Dalis pajamų, kurias nepriklausomos žiniasklaidos priemonės prarado per pandemijos laikotarpį, palyginti su 2019 metų tam tikru laikotarpiu, konkrečiai – antruoju ketvirčiu, tam tikra jo dalis automatiškai būtų kompensuota“, – antradienį „Info komentarams“ sakė šalies vadovas.

Prasidėjus vasaros sezonui, daugelis darbuotojų pradeda planuoti atostogas ir rinktis tikslias datas. Tiesa, prieš pateikiant prašymą darbdaviui, vertėtų dar kartą gerai apsvarstyti savo atostogų planus, kadangi atostoginių dydis gali skirtis priklausomai nuo to, kuriomis dienomis rinksitės atostogauti. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pabrėžia, kad darbuotojams, kurie buvo prastovose, atostoginių išmokos keistis neturėtų.

Išdalinus visus 50 mln. eurų, numatytus lengvatinėms paskoloms nuo koronaviruso nukentėjusiam verslui, „Invega“ paskelbė iki 200 mln. eurų padidinanti šiai priemonei skirtų lėšų ribą. Pasak „Invegos“ vadovo Kęstučio Motiejūno, suma padidinta įvertinus verslo poreikius. „Pastarųjų dviejų mėnesių patirtis aiškiai parodė, kad lengvatinės paskolos verslui ypač reikalingos“, – pranešime sakė K. Motiejūnas.

Seimas uždraudė antstoliams išieškoti skolas iš lėšų, kurias  įmonės ir gyventojai gaus kaip valstybės ar savivaldybių paramą dėl per koronaviruso krizę patirtų nuostolių. Taip pat skolų nebus galima išieškoti ir iš kitų išmokų ar kompensacijų, skirtų dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino.   Už tokias Civilinio proceso kodekso pataisas antradienį balsavo 100 Seimo narių, o susilaikė trys.

Antradienį ryte netikėtai išsijungus dviem Rygos kogeneracinėms jėgainėms bei neveikiant elektros jungčiai su Švedija „NordBalt“, didžiąją dalį elektros poreikio Lietuvoje užtikrina „Ignitis gamyba“. Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, Bendrovės valdoma Kruonio hidroakumuliacinė jėgainė, Kombinuoto ciklo blokas Elektrėnuose bei Kauno hidroelektrinė antradienį gamina beveik 73 proc. šalies elektros poreikio.

„Luminor“ bankas Lietuvoje informuoja, kad dėl „Luminor|Nordea“ klientų perkėlimo į vieningą sistemą birželio 27-28 dienomis neveiks kai kurios banko paslaugos. Bankas prašo savo klientų būti atidiems ir atkreipti dėmesį, kada ir kokios paslaugos nebus teikiamos ir rekomenduoja visus būtinus mokėjimus atlikti iš anksto, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jungtinėje Karalystėje įsteigta reguliavimo ir priežiūros technologijų įmonė „AML Analytics“ steigia informacinių technologijų produktų vystymo biurą Lietuvoje. Įmonė per ateinančius kelerius metus planuoja Vilniuje įdarbinti iki 50 darbuotojų, pranešė užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. Pasak „AML Analytics“ vadovo Justino Holderio, biurą įsteigti Lietuvoje nuspręsta dėl gerai išvystytos Lietuvos informacinių technologijų ekosistemos, kvalifikuotų specialistų.

Vilniuje įsikūrusiame „Seat“ automobilių salone buvo oficialiai pristatytas ir Lietuvą pasiekęs naujausias Ispanijos gamintojo kūrinys – naujos kartos „Leon“ modelis. Kompanija į šio modelio kūrimą investavo daugiau kaip 1,1 milijardo eurų, todėl iš jo daug tikimasi ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Latvijos oro vežėja „Air Baltic“ nuo antradienio atnaujino reguliarius reisus iš Rygos į Paryžių ir Diuseldorfą. Informacija apie skrydžių laikus ir bilietus – „Air Baltic“ tinklapyje. Iki šiol bendrovė iš Rygos skraidino į Vilnių, Taliną, Oslą, Frankfurtą, Amsterdamą, Helsinkį, Miuncheną, Berlyną ir Hamburgą. Iš Vilniaus „Air Baltic“ skraidina į Rygą, Taliną, Oslą, Amsterdamą, Paryžių, o nuo birželio 11 dienos planuoja atnaujinti reisus į Berlyną.

Nors tikėtina, kad karantinas dar birželio viduryje bus nutrauktas, darbuotojai į savo galimybes darbo rinkoje žiūri gana pesimistiškai. Įvairių sektorių atstovai karantino metu neteko darbų arba turėjo susitaikyti su mažesniais atlyginimais, todėl darbuotojai baiminasi, kad net ir po karantino situacija darbo rinkoje bus įtempta. Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tvirtina, kad situacija kas mėnesį vis geresnė, nes palaipsniui atleidžiamų žmonių skaičius mažėja.

Kipras nuo antradienio, kaip ir planavo, atidarė Larnakos ir Pafoso oro uostus bei atnaujino tarptautinį oro susisiekimą, įskaitant ir su Lietuva. Pirmasis lėktuvas po kelis mėnesius trukusios pertraukos dėl COVID-19 pandemijos Larnakos oro uoste leisis atskridęs iš Tel Avivo, skelbia leidinys „Kathimerini“. Kipro transporto ministras Yiannis Karousos interviu leidiniui pabrėžė, kad šalis yra visiškai pasirengusi atnaujinti skrydžius.

Šalies aviaciniam gyvenimui po truputį grįžtant į vėžes ir atsiveriant galimybėms organizuoti renginius uždarose erdvėse, duris atvėrė ir naujasis Vilniaus oro uosto  daugiafunkcis pastatas – labai svarbių asmenų (VIP) terminalas su konferencijų centru. Išskirtinėje vietoje, iš kurios matyti įkvepiantis lėktuvų ir perono vaizdas, jau rezervuojamos erdvės renginiams bei išlydėti pirmieji keleiviai, panorę išskirtinio aptarnavimo ir papildomų paslaugų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad pajamas iš individualios veiklos už 2019 metus deklaravo daugiau nei 132 tūkst. gyventojų, tačiau pajamų deklaracijas iki liepos 1 dienos už minėtą laikotarpį dar turi pateikti dar tiek pat (50 proc.) savarankiškai dirbusių gyventojų.

Lietuva iš viso galėtų gauti ir išleisti daugiau kaip 6,4 mlrd. eurų, jeigu visos ES valstybės narės sutars dėl naujausio Europos Komisijos pasiūlyto plano. Tai yra perpus daugiau, nei paramos skirta pastaraisiais metais. Ekspertai pastebi, kad tinkamas šių lėšų panaudojimas galėtų prisidėti prie gerovės kūrimo Lietuvoje. Tačiau tuo pačiu metu gali tapti papildoma pagunda būsimuose Seimo rinkimuose. Būtent jų nugalėtojai galės realiai skirstyti didelius pinigus.

Nepaisant precedento neturinčios vyriausybių paramos, koronaviruso pandemija ekonomikai sudavė „staigų ir didžiulį smūgį“, sukėlusį giliausią pasaulio ekonomikos nuosmukį nuo 1870 metų, pirmadienį pareiškė Pasaulio bankas. Prognozuojama, kad šiais metais pasaulio ekonomika sumenks 5,2 procento.

Europos Parlamento (EP) Transporto komitetas pirmadienio vakarą nubalsavo už prieštaringai vertinamą vilkikų vairuotojų veiklą reglamentuosiantį Mobilumo paketą, atmesdamas teisės aktui nepritariančių europarlamentarų siūlytas pataisas. Apie tai tviteryje paskelbė pranešėja, Transporto komiteto narė iš Suomijos Henna Virkkunen.

Darbo rinkoje jau ima ryškėti karantino švelninimo rezultatai, į darbo vietas grįžta ir darbuotojai, dirbę sektoriuose, kuriems karantino ribojimai buvo griežčiausi, sako pirmasis Vyriausybės vicekancleris. Pasak Luko Savicko, jau kelias savaites iš eilės į darbą priimama daugiau žmonių, nei atleidžiama.

Praėjusią savaitę elektros kaina visose trijose Baltijos šalyse išaugo trečdaliu (34 proc.) ir pasiekė vienodą lygį – 29,7 euro už megavatvalandę (MWh). Elektros tiekimo bendrovių teigimu, pigi elektra Skandinavijoje vis dar palaiko palyginti žemas elektros kainas regione. „Elektrum Lietuvos“ teigimu, „NordPool“ biržoje elektros energijos kaina smuko daugiau nei 29 proc. iki 3,1 euro.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad naujos investicijos ne tik turi palengvinti išėjimą iš dabartinės krizės, bet ir kilstelėti Lietuvą į kitą išsivystymo ir našumo lygį. Taip šalies vadovas kalbėjo po susitikimo su Vyriausybės nariais, atsakingais už didžiausio europinio finansavimo sritis. „Mes turime būti pasirengę prasmingai investuoti lėšas į didžiausią pridėtinę vertę ateityje kursiančius sektorius“, – pranešime sakė G. Nausėda.

Švelnėjant karantinui, po truputį duris atvėrė beveik visos įvairias paslaugas teikiančios įmonės. Tačiau jomis pasinaudoti suskubę tautiečiai nustebo – po karantino paslaugų kainos pakilo. Ekonomistai Žygimantas Mauricas ir Nerijus Mačiulis šį kainų didėjimą vertina skirtingai. Socialiniame tinkle „Facebook“ banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas pasidalino įrašu, kuriame stebėjosi kylančiomis paslaugų kainomis.

Iki 1 mlrd. eurų vertės Paramos verslui fondas turėtų pradėti veikti vasaros pabaigoje, teigia pirmasis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas.  Anksčiau skelbta, kad fondas galėtų pradėti veikti birželį, o balandžio pradžioje, kai fondo iniciatyva buvo pristatyta ir sulaukė Vyriausybės pritarimo, buvo planuota, kad jis startuos balandžio 15 dieną.

Europos Komisija pirmadienį pranešė patvirtinusi 30,5 mln. eurų Lietuvos valstybės pagalbą nuo koronaviruso epidemijos nukentėjusiems galvijų produktų ir pieno gamintojams.  „Europos Komisija padarė išvadą, kad Lietuvos priemonė yra būtina, tinkama ir proporcinga valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti. (...) Tuo remdamasi Europos Komisija patvirtino priemones pagal ES valstybės pagalbos taisykles“, – rašoma EK pranešime.  Galvijų augintojams bus skirta 12 mln.

Vilniaus miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su Lietuvos architektų sąjunga, kovo pabaigoje paskelbė tarptautinį Vokiečių gatvės rekonstravimo projekto konkursą. Šiandien savivaldybė džiaugiasi, kad rekonstrukcijos konkursui idėjas pateikė net 18 dalyvių. Anot savivaldybės, tai – solidus skaičius, palyginti su kitais pastarųjų metų konkursais ir įvertinant faktą, kad konkursui reikėjo ruoštis karantino metu.

Pastaruosius 3 metus prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovės ir valdybos narės pareigas ėjusi Vilma Drulienė nuo birželio 8 dienos savo noru palieka įmonę. „Šį sprendimą priimti nebuvo itin lengva, tačiau suprantu, kad po 17 metų darbo toje pačioje organizacijoje, šiandien pokyčiai yra būtini. Didžiuojuosi ir labai vertinu turėtą galimybę prisidėti prie stiprios „Maximos“ lyderystės kūrimo dinamiškoje mažmeninės prekybos rinkoje.

Lietuva pagal pritrauktus tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektus smuktelėjo žemyn ir šiemet iškrito iš investicijoms patraukliausių Europos šalių dvidešimtuko, rodo profesinių paslaugų bendrovės „EY“ Europos investicinio patrauklumo tyrimas. 20-ą kartą atliktas tyrimas taip pat rodo COVID-19 pandemijos neigiamą įtaką investuotojų nuotaikoms, tačiau, pasak „EY“ ekspertų, Lietuva ir per krizę turi daugiau šansų vėl atsitiesti.

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ pirmadienį atnaujina reguliarius skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą.  Orlaivis iš Vilniaus oro uosto kils 7.50 val., o iš Amsterdamo į Vilnių grįš 13.30 val. Skrydžiai nuo šiol vyks kiekvieną dieną, nurodoma oficialioje „Air Baltic“ internetinėje svetainėje.  Antradienį „Air Baltic“ turėtų atnaujinti skrydžius iš Vilniaus į Paryžių, o Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ – į Bilundą.

Pernai nekilnojamo turto (NT) rinka džiaugėsi rekordiniais pardavimais. Buvo tikimasi, kad šie metai atneš dar didesnius rekordus. Tačiau kovo mėnesį prasidėjęs karantinas NT pardavimus sustabdė. Dabar, karantinui švelnėjant, NT rinka po truputį bunda, tačiau tiek vystytojai, tiek potencialūs pirkėjai laukia. Vieni tikisi, kad viskas grįš į vėžias ir vėl bus galima vykdyti pardavimus, o kiti tikisi, kad būstą po karantino įsigys pigiau. Tačiau, kurie šiose situacijoje išloš, vis dar neaišku.

Medicininių kaukių siuntos laukusi moteris tikina – Lietuvos paštas savavališkai ją užlaikė, nes siunta nebuvo deklaruota, o paaiškinimo iš atsakingų asmenų taip ir nesulaukė. Visgi pašto atstovė aiškina, kad siunta nebuvo sulaikyta ir visi siuntiniai iš trečiųjų šalių turi būti deklaruojami. Jurgita (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) feisbuko paskyroje pasidalijo savo patirtimi: „Noriu paviešinti Lietuvos pašto deklaravimo skyriaus nekompetentingą darbą ir pasidalinti savo patirtimi.

Prieš kurį laiką įmonė „Vėjo projektai“, iki 2012 m. stačiusi vėjo jėgainių parkus, išsikėlė tikslą – greta atsinaujinančios energetikos vystyti ir ekologišką transportą. Taip gimė „Dancer Bus“ – elektriniai iš perdirbtų plastmasės butelių pagaminti autobusai. Pirmieji jų visai neseniai išriedėjo į Klaipėdos gatves.

Kiekvienais metais mokėjimo kortelės nepilnamečiams tampa vis populiaresnės. Kai kurie Lietuvos bankai tokias korteles gali išduoti vaikui sulaukus 6–7 metų. Kredito įstaigų atstovai tikina – mokėjimo kortelės nepilnamečiams yra ne tik patogu, bet ir padeda ugdyti finansų valdymo įgūdžius. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 14–18 metų klientų atidaromų sąskaitų skaičius kiekvienais metais didėja vidutiniškai po 10 proc.

Centrinėje sostinės dalyje net ir karantino metu toliau dygo nauji NT vystytojų projektai. TV6 laida „Statybų gidas“ pažvelgė į Vilniuje, Šnipiškių mikrorajone, statomus butus ir kuo skiriasi jų išplanavimas nuo daugelio šiuo metu statomų butų. NT ekspertas Arūnas Adamonis sako, kad dabar tame pačiame NT vystytojų projekte galima rasti išties visko.  „Šiame projekte galima rasti nuo vieno kambario, 27 kv/m buto iki 100 su viršumi kv/m būtų per pora aukštų.

Vasarą daugelis laisvalaikį bent kartais nusprendžiama praleisti prie įvairių vandens telkinių, todėl nenuostabu, kad maudymosi kostiumėliai tampa svarbiu stiliaus akcentu. Visgi kai kurie atkreipia dėmesį į jų kainą ir kelia klausimą – kodėl kartais maudymosi kostiumėliai brangesni už, pavyzdžiui, džinsus? Drabužių kūrėjai tikina – kainą lemia išskirtinis gamybos procesas.

Karantino laikotarpiu žmonėms praleidžiant daugiau laiko prie kompiuterių ar internetinėje erdvėje, jie tampa labiau pasiekiami internetiniams sukčiams. Nusikaltėliai, prisidengdami su COVID-19 susijusiomis temomis, taiko naujas sukčiavimo schemas, prašydami paramos netikroms labdaros organizacijoms, siūlydami įsigyti įvairių prekių, dalyvauti lošimuose, investuoti.

Karantinui švelnėjant, daugėja skrydžių iš Lietuvos. Oro linijų bendrovės siūlo vykti ne tik populiariomis kryptimis į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Švediją ar Norvegiją, bet ir atostogauti šiltuose kraštuose – Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje. Tačiau dar galiojantis karantinas kai kuriose šalyse atostogas gali prailginti iki dviejų savaičių. Mažėjant karantino ribojimams tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse daugėja skrydžių.

Prasidėjusi kalendorinė vasarą, į pabaigą artėjantys mokslo metai daugelį nepilnamečių priverčia susimąstyti, ką jie galėtų prasmingo nuveikti, kad ir laikas praeitų smagiai, ir kažkiek pinigų pavyktų užsidirbti. Dažniausia dirbti jau galinčių nepilnamečių akys krypsta į Lietuvos kurortus, tiesa, susirasti darbą neturint 18 metų nėra taip paprasta. Mat vienas dažniausių sezoninį darbą siūlančių darbdavių keliamų reikalavimų, turėti bent jau 18 metų.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybės kelerius metus apskritai negavo papildomų lėšų pagal protokolinį Vyriausybės sprendimą, kuriuo remiantis skirti 300 tūkst. eurų asfaltuoti gatvei, einančiai pro jo namus. „Jie gavo šiek tiek didesnį procentą, bet jeigu pažiūrėtumėte, nuo 2015 metų reikėtų analizuoti, man atrodo, kad tie du rajonai ir buvo išskirti – tiek Vilniaus, tiek Trakų rajonas, kai negavo visai.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis ir krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas kartu su valstiečiais dalyvaus rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. E. Misiūnas savo kandidatūrą kels Utenos vienmandatėje apygardoje, detalės dėl A. Stončaičio dalyvavimo kol kas nekonkretizuojamos. „Norėčiau padėkoti, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasiūlė dalyvauti rinkimuose.

Nuo gegužės vidurio neveikianti kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ netrukus galės atnaujinti veiklą – bendrovė „Klaipėdos vanduo“ teigia įsitikinusi, jog „Grigeo Klaipėda“ atliko visus darbus, reikalingus priimti nuotekas ir atnaujinti fabriko veiklą. „Klaipėdos vandens“ vadovas Benitas Jonikas pranešė gavęs specialistų patvirtinimą, jog „Grigeo Klaipėda“ įvykdė prisijungimo sąlygas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimas atsakė ne į visus klausimus dėl gatvės prie premjero Sauliaus Skvernelio namų asfaktavimo aplinkybių. „Aš manau, kad nėra atsakyta į visus klausimus ir, aišku, šiek tiek stebėtina, kad tyrimas užtruko tiek ilgai, buvo paimta papildomai laiko ir paskelbta tai, kas vakar buvo paskelbta. Iš tikrųjų turbūt daugelis žmonių taip ir liko su savo klausimais“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Nausėda.

Latvijos oro vežėja „Air Baltic“ pranešė planuojanti atnaujinti skrydžius dar devyniomis kryptimis iš Rygos, viena – iš Talino, gauvusi būtinus leidimus. Bendrovė skelbia, jog per laikotarpį nuo birželio 15-osios iki liepos 7 dienos tikisi atnaujinti skrydžius iš Rygos į Dubrovniką, Rijeką ir Splitą Kroatijoje, Barseloną Ispanijoje, Nicą Prancūzijoje, Larnaką Kipre, Romą, Kataniją ir Milaną Italijoje. Nuo liepos 6-osios „Air Baltic“ planuoja pradėti skraidinti iš Talino į Ispanijos Malagą.

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ skelbia birželį atnaujinsianti skrydžius iš Vilniaus į Londoną ir Dubliną, o liepos pradžioje – į Dubrovniką. Tačiau Užsienio reikalų ministerija (URM) pabrėžia, jog leidimų skrydžiams šiomis kryptimis kol kas nėra. URM atstovės spaudai Rasos Jakilaitienės teigimu, oro bendrovės, parduodančios bilietus skrydžiams, kuriems Vyriausybė nedavė leidimo, ir juos perkantys žmonės patys prisiima atsakomybę.

Koronaviruso krizei sudavus smūgį Lietuvos ekonomikai, šalies įmonių likvidumo būklė yra geresnė nei per 2008-2009 metų krizę, tačiau išlieka ir rimtų rizikų, sako Lietuvos banko vadovas.   „Kalbant apie įmones, įmonių likvidumo situacija yra tikrai geresnė negu buvo 2008-2009 metais, nes įmonės, kalbant apie skolas finansų institucijoms, yra geresnėje situacijoje. Bet tą skolą, arba skolos dydį finansų institucijoms, yra pakeitusios tarpusavio skolos.

Latvijos centrinis bankas pablogino šalies raidos 2020 metais prognozę, skelbtą kovo mėnesį. Ekonomikos nuosmukio šiais metais prognozė padidinta nuo 6,5 proc. iki 7,5 proc., o vidutinės metų infliacijos prognozė sumažinta nuo 0,5 proc. iki nulinės. Latvijos banko dabartiniais vertinimais, kitąmet ekonomika turėtų ūgtelti 6,7 proc., 2022-aisiais – 5 procento. Vidutinė metų infliacija gali didėti iki atitinkamai 0,2 proc. ir 1,3 procento. Prognozuojamas vidutinis nedarbas šiemet – 9,6 proc.

Koronaviruso sukeltos ūkio krizės pasekmės nebus tokios skaudžios, kaip manyta anksčiau. Lietuvos ekonomikas nesmuks taip smarkiai, o per metus – dvejus turėtų iki galo atsitiesti. Penktadienį tokiomis prognozėmis pasidalijo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo nuomone, blogiausias scenarijus neišsipildys ir šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) per šiuos metus nesusitrauks tiek, kiek prognozuota tik prasidėjus karantinui.

Turkija planuoja birželį atnaujinti oro susisiekimą su 40 valstybių, įskaitant Lietuvą, skelbia Turkijos valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“, remdamasi Transporto ir infrastruktūros ministerija. Nuo kada konkrečiai oro susisiekimas tarp Turkijos ir Lietuvos vėl bus galimas, „Anadolu“ nenurodo. Tuo tarpu turkų leidinys „Daily Sabah“ skelbia, jog oro susisiekimą su trimis Baltijos valstybėmis planuojama atnaujinti nuo birželio 20-osios.

Labai smulkioms, iki devynių darbuotojų turinčioms įmonėms valstybė jau išmokėjo virš 70 mln. eurų paramos. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, kad vadinamosioms mikro įmonėms iki ketvirtadienio jau išmokėta 70,1 mln. eurų, o skirta 70,6 mln. eurų. Iš viso gauta daugiau nei 21,1 tūkst. paraiškų. Kaip šią savaitę aiškino pirmasis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas, tikėtina, kad visa šioms subsidijoms skirta suma – 100 mln.