Verslas

Baltijos jūroje pirmadienį pasklidę teršalai yra nepavojingi, baudos dėl to nebus, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. „Baudos nebus, nes nebuvo pažeidimo, o teršalai nepavojingos kategorijos ir patys visiškai išsiskaido“, – BNS sakė jo atstovė spaudai Jurgita Jasiūnienė. Departamento teigimu, Latvijos pakrančių apsaugos tarnyba pirmadienį patikrino tanklaivį „ION M“ – patikrinti talpų apžiūros protokolai po laivo iškrovimo bei laivo skystųjų krovinių registracijos žurnalo išrašai.

Pasibaigus karantinui „Sodra“ laukia COVID-19 poveikį patyrusio verslo prašymų supaprastinta tvarka atidėti karantino laikotarpiu nesumokėtų įmokų mokėjimą. Tai galima padaryti per du artimiausius mėnesius, o galutinis įsipareigojimų įvykdymo terminas gali siekti ir 5 metus. „Per du mėnesius, tai yra iki rugpjūčio 17 dienos, laukiame draudėjų prašymų atidėti įmokas ir esame pasirengę priimti sprendimus supaprastinta tvarka.

Seimui antradienį svarstysiant šalies vadovo Gitano Nausėdos siūlymą laikinai mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM), jo patarėjas sako parlamente matantis gerų kompromisinių pasiūlymų. Anot Simono Krepštos, nepaisant to, kad pagrindiniai komitetai Seime nepritarė idėjai laikinai mažinti GPM, Prezidentūra tikisi „geros diskusijos Seime“. „Be abejo, turime vilčių ir tikimės geros diskusijos Seime.

Antradienį pradedami reguliarūs skrydžiai iš Vilniaus į Barseloną, Milaną ir Dubliną. Į Milaną ir Barseloną skraidins Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“, skrydžiai vyks antradieniais ir šeštadieniais, tačiau nuo liepos jų daugės, nurodoma „Wizz Air“ interneto svetainėje. Į Dubliną skraidins Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“. Skrydžiai pirmiausia vyks keturias ir šešias dienas per savaitę, o nuo liepos – kasdien.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai pasaulį sukrėtė gana staigus akcijų kainų kritimas, tačiau nepaisant sudėtingos situacijos, pastaruoju metu jos sparčiai kilo. Visgi praėjusią savaitę buvo sulaukta dar vieno staigaus nuopuolio. Ekonomistai aiškina, kad taip įvyko dėl pranešimų apie itin žemas palūkanas ir kurį laiką vyravusios euforijos akcijų rinkoje.

Lietuvos energetikos ministras viliasi, kad Europos Komisija (EK) priims politinius sprendimus dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės (AE) elektrinės. Pasak Žygimanto Vaičiūno,  Europos Sąjungos įsitraukimo techniniu lygiu nebeužtenka. „Girdint Baltarusijos pareiškimus apie planus paleisti Astravo AE artimiausiais mėnesiais ir žinant, kad europinių streso testo reikalavimai iki šiol nėra įgyvendinti, akivaizdu, kad ES įsitraukimo techniniu lygiu nebeužtenka.

Lietuvoje toliau švelnėjant karantino sąlygoms, praėjusią savaitę darbo rinkoje buvo stebima didelė pardavėjų ir pardavėjų kasininkų paklausa, skelbia Užimtumo tarnyba. Pasak tarnybos, pardavėjų ieško ne tik prekybos centrai, bet ir mažos prekybos įmonės. Taip pat ieškoma virėjų, apsaugos darbuotojų, degalinių operatorių. Tuo metu įsidarbinimo galimybės mažėjo nekvalifikuotiems darbininkams, nors jie sudaro beveik ketvirtadalį visų darbo pasiūlymų.

Ar galiu važiuoti atostogų į Ispaniją? Ar man reikės karantinuotis? Ar muziejai ir restoranai jau atsidarė? Nuo pirmadienio, Europos Sąjungai skubant atverti savo vidaus sienas, atsakymus į turistams rūpimus klausimus galima rasti oficialioje Bendrijos svetainėje. Interneto platformoje „Re-open EU“ arba adresu reopen.europa.

Oficialūs bedarbiai jau gali kreiptis dėl laikinos darbo paieškos išmokos. Šią paramą darbo neturintiems ir Užimtumo taryboje užsiregistravusiems žmonėms yra įteisinęs Seimas – ji yra dalis bendro priemonių paketo, skirto sušvelninti koronaviruso ir karantino neigiamas pasekmes gyventojams.  Išmoka siekia 200 eurų, jei žmogus negauna jokios nedarbo išmokos, ir 42 eurus – gaunantiems tokią išmoką.

Vengrijos oro linijų bendrovė „Wizz Air“ nuo pirmadienio atnaujina reguliarius tarptautinius skrydžius iš Rygos oro uosto, pranešė oro uosto viešųjų ryšių skyriaus vadovė Laura Kulakova. Kol kas „Wizz Air“ iš Rygos skraidins tik į Oslą, Eindhoveną ir Dortmundą.

Gegužę bendrovės „Volfas Engelman“ sukurta medžiaga, skirta informuoti apie „Volfas Engelman“ pakuotės higieną ir saugą, pasklido tarptautiniu mastu ir buvo išversta į kitas kalbas bei pasirodė Rusijos, Moldovos, Pietų Afrikos Respublikos, Kinijos bei Pietų Korėjos rinkose.  „Saugumas ir higiena turbūt dar niekada nebuvo tokios aktualios temos. Per kelias savaites tai tapo svarbu visame pasaulyje, todėl rūpinomės, jog visa mūsų gaminama produkcija būtų tiekiama kuo saugiau.

Švedijos baldų ir namų apyvokos prekių mažmenininkė „Ikea“ su devynių šalių vyriausybėmis derasi dėl jai suteiktos paramos grąžinimo, tvirtindama, kad nuo COVID-19 pandemijos sukeltos krizės nukentėjo mažiau nei tikėjosi, rašo „Financial Times“. Šios devynios šalys – Belgija, Kroatija, Serbija, Rumunija, Čekija, Airija, Ispanija, Portugalija ir JAV.

Didžiausioje vaizdo transliacijų internetu platforma Baltijos šalyse – Go3 pritraukė 130 tūkstančių klientų, praėjus vos pusmečiui nuo jos pristatymo. Simbolinis vartotojų skaičius pasiektas birželio pradžioje, taip pažymint ypač spartų platformos augimą. Kiekvieną savaitę prie naujos kartos platformos prisijungia apie 5000 naujų žiūrovų.   2020 m. I ketv. Go3 vieno vartotojo vidutinis žiūrėjimo laikas padidėjo 15 proc., o prenumeratų  užsakymai padaugėjo net 25 proc.

Gegužės mėnesį vidutinės prekių ir paslaugų kainos sumažėjo puse procento, o metinė infliacija siekė vos 0,2 procento ir buvo mažiausia per pastaruosius ketverius metus. Dažną vartotoją tokia situacija džiugina, tačiau reikėtų prisiminti, kad kainų mažėjimas ne visur ir ne visada yra gera naujiena, tikina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pastaraisiais mėnesiais labiausiai pigo įvairiausios prekės – jų kainos gegužės mėnesį buvo vidutiniškai 1,6 proc.

Opozicijos atstovai paragino energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną nusišalinti nuo derybų, kad Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektra nepatektų  į Lietuvos teritoriją, antraip jie ketina pradėti rinkti parašus ministro interpeliacijai.  Jie taip pat prašo prezidento Gitano Nausėdos įsitraukimo.

Per karantiną buvo leista neatlikti automobilių techninės apžiūros, net jeigu jos galiojimas buvo pasibaigęs. Tačiau pasibaigus karantinui, ji turės būti atlikta per mėnesį – verslas jau ruošiasi klientų antplūdžiui. Tuo pačiu metu baigiamos derinti taisyklės, pagal kurias bus nustatomos naujos apžiūrų kainos.

Atsižvelgiant į šalies ūkio perspektyvas ir gyventojų finansinę padėtį dėl koronaviruso pandemijos, siūloma vienerius metus nekeisti apmokestinamo nekilnojamojoto turto (NT) dydžio.   Įregistravęs tokią Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas siūlo apskaičiuojant NT mokestį už 2020-uosius taikyti iki šių metų galiojusius NT dydžius. Ši išimtis galiotu laikinai, iki 2021-ųjų.

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ pirmadienį atnaujina reguliarius skrydžius iš Vilniaus į Kiprą, o Skandinavijos oro bendrovė SAS pradeda skrydžius iš Vilniaus ir Palangos į Kopenhagą.  Skrydžiai iš Vilniaus į Larnaką ir atgal nuo šiol vyks pirmadieniais ir penktadieniais, nurodoma oficialioje „Wizz Air“ internetinėje svetainėje.

Karantinas netrukus baigsis, tačiau daugeliui įmonių ir jų darbuotojų toliau bus mokamos subsidijos, teikiama kitokia pagalba iš valstybės biudžeto – mūsų visų pinigų. Dabar nemažai verslininkų guodžiasi dėl patiriamų sunkumų, vis dėlto iki krizės kai kurie iš jų gudravo. Už įmonės lėšas asmeninėms reikmėms pirko prabangius automobilius, nekilnojamąjį turtą ar net sklandytuvą ir dėl to, galimai, nesumokėjo nemažai mokesčių.

Egiptas nuo liepos 1-osios visiškai atnaujins tarptautinį oro susisiekimą, sekmadienį pranešė šalies civilinės aviacijos ministras Mohammadas Manaras Enabahas. „Tarptautiniai skrydžiai į visus Egipto oro uostus ir iš jų bus galimi nuo liepos 1 dienos“, – sakė ministras.

Karantino metu dalis rizikos grupėje esančių lietuvių neteko darbo. Priešpensinio amžiaus žmonėms sunkiausia įsidarbinti, todėl jie svarstyto apie išankstinę pensiją. Lietuvoje ji galima likus 5 metams iki pensinio amžiaus. Tačiau Europoje yra šalių, kur tokių metų lietuviai seniai būtų pensininkais. Daugelyje šalių pensinis amžius ir tas, kurio sulaukę žmonės išeina užtarnauto poilsio, yra panašus. Tačiau būna ir išimčių.

Žmonėms, draudžiantiems automobilius privalomuoju draudimu, neretai kyla klausimų – kodėl reikia mokėti būtent tokią sumą? Neseniai Lietuvoje startavo programėlė, kuri atsakingiems vairuotojams gali padėti sumažinti automobilio draudimo kainą. Į vairuotojo telefoną įdiegta programėlė veikia paprastai: „Ubitel“ technologija, pasitelkdama telefono jutiklius bei pažangius dirbtinio intelekto ir kompiuterinio mokymosi algoritmus, realiu laiku analizuoja vairavimo įpročius.

Lietuvos aeroklubų turtą nuo šių metų liepos siūloma panaudos pagrindais perduoti aviacijos sporto federacijas ir aeroklubus vienijančioms asociacijoms arba atskiriems aeroklubams.    Tokias Aviacijos įstatymo pataisas, kurias pateikė žemės ūkio ministras „socialdarbietis“ Andrius Palionis ir „valstietis“ Jonas Jarutis,  pradėjo svarstyti Seimas. Dabar jas analizuos Ekonomikos, Audito bei  Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai.

Giminės stebėjosi, kad praėjus vos pusmečiui po pusseserės mirties, Marija Bunkaitė susidraugavo su velionės vyru, likusiu su dviem paaugliais vaikais. Kaip pati sako, ji gavo ne vaikus, o draugus. Dabar moteris daug laiko praleidžia su ją amžiumi lenkiančiais žmonėmis „Oriuose namuose“. Čia gyvena senjorai, išnuomoję savo senuosius būstus. Nuomos pajamos padengia pragyvenimo išlaidas ir visa pensija lieka kitoms senjorų reikmėms.

TV6 laidos „Autopilotas“ žurnalistas Vytenis Kudarauskas sėdo prie naudoto antros kartos „Volkswagen Touareg“ vairo. Šis modelis debiutavo 2010-aisiais ir buvo gaminamas iki pat 2018-ųjų. Kaip ir pirmtakas, taip ir įpėdinis yra vidutinio dydžio, didesnio pravaržumo automobilis su prabangos prieskoniu. „Vidutinio dydžio, didesnio pravaržumo automobilius vairuotojai vis dažniau renkasi vietoje paprastų didesnio dydžio universalų.

Per artimiausius penkerius metus išvalius Nemuno vagą aukštupyje nuo Kauno hidroelektrinės iki Baltarusijos sienos, planuojama atnaujinti laivybą šia atkarpa. Vidaus vandens kelių direkcija, prieš pusantrų metų pasirašiusi memorandumą su dešimčia savivaldybių dėl laivybos vystymo, šiuo metu siekia įsigyti plaukiojančią ir žeme važiuojančią žemkasę ir valymo darbus tikisi pradėti jau 2021-ųjų balandį. „Reikia suformuoti patį farvaterį, vagą bunomis – tokiais neypatingais skaldos statiniais.

Alytaus verslas ir gyventojai nerimauja dėl įmonės „MS LT01“ planų Pramonės rajone, kuriame esančioje padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ pernai kilo gaisras, statyti chemijos gamyklą. Savo ruožtu „MS LT01“ vadovas sako, kad gamykla bus saugi ir atitiks aukščiausius standartus. Dėl planuojamos gamyklos Aplinkos ministerijai skundžiasi ne tik verslas, tačiau ir Alytaus gyventojai.

Kavinėse ir restoranuose įprasta palikti arbatpinigių. Tačiau panašu, kad po karantino kai kurių maitinimo įstaigų klientams dėl jų sukti galvos nebereikia – nori, nenori, jie bus apskaičiuoti ir įtraukti į bendrą sąskaitą kaip aptarnavimo mokestis. Į portalą tv3.lt kreipėsi dvi skaitytojos. Jos pastebėjo, kad Vilniaus Pilies g. įsikūrusiame restorane „Spritz Summer Garden“ į sąskaitą yra įtrauktas aptarnavimo mokestis. Vilnietė Viktorija tokiu kavinės sprendimu nebuvo patenkinta.

Karantinas ir įvairūs dezinfekciniai skysčiai daugeliui jau sukelia ne pačias geriausias emocijas. Mažėjant ribojimų reikia nepamiršti apie saugumą, todėl dezinfekcija ir elementari švara bus ne tik kasdienis dalykas, bet ir būtinybė. TV6 laida „Statybų gidas“ domėjosi, kaip galima greitai pasitelkiant šiuolaikiška įranga dezinfekuoti net ir labai dideles patalptas.

Po audrų Lietuvoje buvo apsemti namai, sudaužyti šiltnamiai, apgadinti automobiliai, o į draudimo bendroves kreipėsi šimtai žmonių. Draudimo bendrovės skaičiuoja, kad gyventojų nuostoliai gali siekti šimtus tūkstančių eurų ir atkreipia dėmesį, ką reikėtų daryti jų patyrus. Draudimo ekspertai sako, kad šiltuoju metų laiku audrų ir žaibavimų bei liūčių nuostoliai išauga keletą kartų, lyginant su kitais metų laikais.

Dabar pats metas mėgautis šviežiomis daržovėmis – jų kainos spėriai krinta žemyn. Kėdainių „Jaunatvės“ turgelis kasdien tiesiog skęsta įvairiaspalvių daržovių jūroje – šviežutėliai agurkai,  raudonskruosčiai pomidorai, svogūnų laiškai, įvairios salotos. Tikra šviežių vitaminų bomba mūsų organizmui. Kainos nesikandžioja Turgelyje šiomis dienomis gausu ir įvairių žalumynų. Prekybininkai siūlo įsigyti įvairių salotų, krapų, petražolių, ridikėlių.

Ar kada skaičiavote, kiek metų jau dirbate ir kiek jų dar dirbsite ateityje? Štai Europoje ilgiausiai 42 metus dirba švedai, o trumpiausiai – 32 metus italai. Lietuviai darbui skiria 37 savo gyvenimo metus. Apskritai Pietų Europos gyventojai dirba kur kas trumpiau nei šiauriečiai. Eurostat duomenimis, 2019 metais Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutinė darbinio gyvenimo trukmė buvo 35,9 metai. Šis laikotarpis jau 0,2 metų ilgesnis negu buvo 2018 metais.

Valdantieji siūlo nuo kitų metų indeksuoti ir taip padidinti kai kurias valstybines pensijas. Valstybinių pensijų įstatymo pataisą Seime registravo „socialdarbietė“ Rimantė Šalaševičiūtė ir valstietis Jonas Jarutis.  Jeigu valdančiųjų pakeitimui Seimas pritars, būtų indeksuojamos pareigūnų ir karių, teisėjų, nukentėjusiųjų asmenų, pirmojo ir antrojo laipsnių, mokslininkų valstybinių pensijos.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos per šių metų penkis mėnesius buvo 3,938 mlrd. eurų – 581,3 mln. eurų (12,9 proc.) mažiau nei prognozuota ir 285,6 mln. eurų (6,8 proc.) mažiau nei pernai sausį-gegužę. Pajamų į valstybės biudžetą šiemet gauta 3,146 mlrd. eurų – 559,3 mln. eurų (15,1 proc.) mažiau nei prognozuota ir 273,7 mln. eurų (8 proc.) mažiau nei per 2019-ųjų penkis mėnesius, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija.

Per mėnesį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje mažėjo bendri, bet didėjo pirminės rinkos butų pardavimai. Jų kainos didmiesčiuose kito simboliškai, nors lūkesčiai dėl kainų menko, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, gegužę Lietuvoje parduotų butų skaičius daugiabučiuose mažėjo 4,1 proc. ir nesiekė 1,9 tūkst., o per metus menko 39,8 proc. Vilniuje gegužę parduota 680 butų – 11,8 proc. mažiau nei balandį ir 30,3 proc. mažiau nei 2019 metų gegužę.

Besibaigiantis karantinas daugelį tautiečių sugrąžino dirbti į biurus. Taip pat sugrįžo ir tradicija pietauti mieste. Vilniaus centre įsikūrusiose maitinimo įstaigos už pietus prašo nuo 4 iki 6 eurų. Tačiau tokią sumą ne visi pasiryžę mokėti. Dalis žmonių mieste pietauja ne kiekvieną dieną arba vietoje kavinės ar restorano renkasi prekybos centrą. Štai vilnietė Inga po karantino grįžusi dirbti į biurą kiekvieną diena pietauja mieste. „Mano įpročiai nepasikeitė.

Baltijos šalys, tęsdamos derybas dėl prekybos elektra su trečiosiomis šalimis, privalo išsaugoti vienybę ir negalima leisti, kad nesutarimai kliudytų trijų šalių elektros tinklų sinchronizavimui su žemynine Europa, sako elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas.

Automobilių taršos mokesčiu nuo liepos siūloma neapmokestinti negalią turinčių žmonių transporto priemonių. Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetų pirmininkai socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė ir „valstietis“ Valius Ąžuolas siūlo mokesčio išimtį taikyti specialių motorinių transporto priemonių, kurių registracijos liudijime būtų žymos ,,SV” arba ,,SH”, techniškai pritaikytų neįgalią turinčių asmenų vairavimui, savininkams.

Su Nerijumi Numa siejama lietuviško kapitalo investicijų bendrovė „NDX Group“ nori parduoti 2015 metais įsigytą Švedijos maisto augintiniams gamintoją „Doggy“, kuri sandoryje gali būti įvertinta beveik 100 mln. eurų, rašo naujienų portalas vz.lt. Apie tai, remdamasis savo šaltiniais, skelbia Švedijos verslo dienraštis „Dagens Industri“, kuris pažymi, kad patarėju šiame procese nusamdytas investicinis bankas „Carnegie“. Anot švedų spaudos, „NDX Group“ atstovai galimo sandorio nekomentuoja.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) skaičiavimai, pagrįsti preliminariais duomenimis, rodo, kad realusis didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį 2020 metų ketvirtį sumenko rekordinius 3,4 procento. Tai yra reikšmingiausias BVP kritimas nuo tada, kai 1998 metais pradėti fiksuoti duomenys. Pirmąjį 2009 metų ketvirtį – pačiame pasaulinės finansų krizės įkarštyje – BVP sunyko tik 1,5 proc., pažymėjo EBPO.

Europos Sąjungos (ES) skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse Lietuva užėmė 14-ą vietą, viršydama ES vidurkį bei aplenkdama Latviją ir Lenkiją, tačiau atsilikdama nuo Estijos. Lietuva tą pačią 14 vietą užėmė ir 2019-aisiais, tačiau tuomet nežymiai atsiliko nuo ES vidurkio. Lietuvai Europos Komisija (EK) skyrė 53,9 balo, kas yra daugiau nei ES vidurkis (52,6 balo), pranešė EK atstovybė Lietuvoje. Reitinge Estija užėmė 7 vietą, Latvija – 18, Lenkija – 23 vietą.

Seimo nariai įvertinę buvusios, 2009–2010 metų krizės padarinius, kurie apėmė ir viešojo sektoriaus skolas. Taip pat įvertinę mažas galimybes į Lietuvą pritraukti naujus bankus įpareigojo Vyriausybę steigti naują Valstybinį plėtros banką (VPB). Teigiama, kad smulkaus ir vidutinio verslo kredito prieinamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o VPB įkūrimas ir valstybės dalyvavimas kredito įstaigų kapitale galėtų sumažinti šį rinkos trūkumą.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo mažinti savivaldybėms tenkančią finansinę naštą įgyvendinant projektus, susijusius su elektros oro linijų iškėlimu. Be to siekiama užtikrinti tvarią skirstomojo elektros tinklo plėtrą ir didesnį jo atsparumą. Tokias iniciatyvas šalies vadovas iš pradžių teikia viešai konsultacijai, trečiadienį pranešė prezidentūra.  G. Nausėda paskui ketina Seimui pateikti kelių įstatymų pataisas, kuriomis iki 50 proc.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime leido atnaujinti reguliariuosius skrydžius į ir iš dar šešių šalių: Kipro, Graikijos, Kroatijos, Italijos, Ispanijos ir Airijos.  Užsienio reikalų ministerija (URM) nurodo, kad į ją kreipėsi oro linijos „Wizz Air“, „Ryanair“ ir „AirBaltic“, informuodamos, kad pageidauja įvairiu dažnumu atnaujinti iki karantino įvedimo vykdytus reguliariuosius skrydžius į ir iš Lietuvos.

Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks 8,1-10,4 proc., priklausomai nuo koronaviruso plitimo tendencijų, prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Organizacijos teigimu, didesnis bendrojo vidaus produkto (BVP) susitraukimas numatomas tuo atveju, jeigu kils antra epidemijos banga.  EBPO nurodo, kad koronaviruso epidemija neigiamai paveiks tiek šalies vidaus, tiek išorės paklausą.

Baltijos šalims diskutuojant dėl prekybos elektra su Baltarusija, kai pradės veikti Astravo branduolinė jėgainė, premjeras Saulius Skvernelis pabrėžia, jog Lietuva ir toliau siekia vieningos Baltijos šalių pozicijos dėl jos nepirkimo. Taip jis sakė trečiadienį pokalbyje su Latvijos ir Estijos premjerais bei  už transporto politiką atsakinga Europos Komisijos nare Adina Valean.

 Šių metų pirmąjį ketvirtį vidutines pajamas gaunanti šeima Lietuvos didmiesčiuose galėjo įpirkti mažesnio ploto butą nei 2019-ųjų pabaigoje. Per metus būsto įperkamumas Vilniuje ir Kaune šiek tiek mažėjo, Klaipėdoje - augo, skelbia „Swedbank“, pristatydamas Būsto įperkamumo indeksą. „Apskritai, pandemija būsto rinkos nesukrėtė. Balandį, pačiame karantino įkarštyje, sandorių skaičius, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, krito maždaug ketvirtadaliu.

Svarbios aukštos įtampos elektros jungties Latvijos sostinėje avarijos padariniams likviduoti gali prireikti kelių savaičių, pranešė nacionalinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Pasak jos vadovo Bariso Bokso, preliminariais duomenimis, šio incidento priežastimi galėjo būti nekokybiška kabelio izoliacinė medžiaga, o avariją galėjo sukelti intensyvios liūtys bei žaibavimas.

Koronaviruso epidemija ir dėl jo paskelbtas karantinas lemia pokyčius biurų rinkoje, verčia nuomininkus bei nuomotojus ieškoti lankstumo tariantis, trumpinti sudaromų sutarčių terminus, remdamasis ekspertais. Tai pranešęs portalas delfi.lt taip pat skelbia, kad netolimoje ateityje galima laukti, jog biurai bus suplanuoti kitaip – gali atsirasti daugiau uždarų erdvių, taip pat iš dalies gali keistis kainodara, atsirasti papildomų mokesčių.