Verslas

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pradėjus per karantiną gautų subsidijų inventorizavimą ir tūkstančiams įmonių nurodžius sugrąžinti ne pagal paskirtį išleistus pinigus, dalis verslo bendruomenės piktinasi tokiais VMI veiksmais.    Pasak VMI Atrankos ir paramos auditui departamento vyresniosios patarėjos Rūtos Giedrienės, nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms 2020–2021 metais buvo suteikta apie 236 mln.

Už draudžiamą alkoholio reklamą beveik 14,5 tūkst. eurų bauda nubaustas alaus gamintojas „Švyturys-Utenos alus“ pasiekė, kad jam skirta sankcija būtų panaikinta. Bendrovė sako, kad taip Lietuvoje apginta nealkoholinių gėrimų reklama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sausio 19 dieną galutinai panaikino Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimą – 2020 metų vasarį bendrovė buvo nubausta už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą.

Vyriausybė šią savaitę, vasario 2 d. žada atšaukti galimybių pasą. Prekybininkai ir paslaugų teikėjai džiaugiasi šiais pokyčiais ir tikisi didesnių klientų srautų, tačiau taip pat įspėja gyventojus ir dėl didesnių kainų. Tuo metu ekonomistai pastebi, kad galimybių pasas ne tik didins pirkėjų srautus, bet ir darbuotojų pasiūlą – kai nereikės galimybių paso, daugiau žmonių ieškos darbo.

Portugalijos ekonomika pernai augo sparčiausiai per daugiau kaip tris dešimtmečius, parodė pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys. Po COVID-19 krizės atsitiesusi ekonomika 2021 metais išaugo 4,9 proc., pareiškė nacionalinis statistikos institutas INE ir pridūrė, kad, atsigavus vartotojų išlaidoms ir investicijoms, ūkio augimą kone labiausiai skatino didelė vidaus paklausa.

Į aukščiausius per septynerius metus lygius praėjusią savaitę pašokusios naftos kainos pirmadienį juda be aiškios krypties. Kovo mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios paūgėjo 0,94 JAV dolerio, arba 1,04 proc., iki 90,97 JAV dolerio už barelį. O kovo mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) sumenko 0,01 JAV dolerio, arba 0,01 proc., iki 86,81 JAV dolerio už barelį.

Elektros energijos gamyba Baltijos šalyse 2021 metais padidėjo 6 proc., o vartojimas – 4 proc., parodė Estijos perdavimo tinklų operatorės „Elering“ paskelbti duomenys. Estijos elektrinės pernai pagamino 6,3 teravatvalandės (TWh) elektros energijos – 32 proc. daugiau negu metais anksčiau. Tuo tarpu elektros energijos vartojimas šalyje padidėjo 6 proc. ir sudarė beveik 9 TWh, pranešė „Elering“. Latvijoje elektros energijos gamyba paaugo 2 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį su JAV Valstybės sekretoriaus pavaduotoju ekonominei plėtrai, energetikai ir aplinkosaugai Jose W. Fernandezu aptarė Kinijos ekonominį spaudimą Lietuva, prekybinio bendradarbiavimo stiprinimą, pranešė Vyriausybė. „Augantis Lietuvos ir JAV prekybos ir ekonominių santykių intensyvėjimas atveria plačias galimybes abiem šalims ir verslo atstovams.

Daugiau kaip du trečdaliai, arba 68 proc., estų palaiko idėją šalyje pastatyti atominę elektrinę (AE), kuri užtikrintų energijos tiekimo saugumą, parodė sociologinių tyrimų bendrovės „Kantar Emor“ anksčiau šį mėnesį atlikta apklausa. Jos duomenimis, galimybei šalyje naudoti mažos galios naujos kartos AE pritarė arba veikiau pritarė 68 proc. apklaustųjų. Palyginti su ankstesne panašia apklausa, kuri buvo atlikta 2021 metų rugpjūtį, atsakiusiųjų „veikiau taip“ dalis padidėjo nuo 30 iki 32 proc.

Latvijoje antradienį, vasario 1 dieną, pradės veikti taros užstato sistema, pirmadienį pranešė šalies aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministras Arturas Tomas Plešas. Jis prisipažino nekantriai laukiantis šios akimirkos.  „Manau, to laukia visa Latvijos visuomenė“, – pareiškė ministras. Visoje Latvijoje veiks beveik 1,4 tūkst. taros priėmimo punktų ir daugiau kaip pusė jų bus taromatai.

Praėjusią savaitę metalo supirktuvėje Leipalingyje, Druskininkų savivaldybėje, aptikus koncertinos likučių, už fizinio barjero pasienyje su Baltarusija projekto įgyvendinimą atsakinga energetikos grupė „Epso-G“ pradėjo vidinį patikrinimą.  Kaip teigiama „Epso-G“ pirmadienį išplatintame pranešime, informacija apie metalo supirktuvėje aptiktus koncertinos likučius grupė praėjusią savaitę buvo perduota policijos pareigūnams.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka mano, kad padėtis šalies ekonomikoje ir finansų sektoriuje yra stabili, ir pabrėžia, kad užsienio prekybos perteklius pernai pasiekė rekordinį lygį, nepaisant šaliai paskelbtų Vakarų sankcijų. „Užsienio prekybos perteklius praėjusiais metais sudarė 4 mlrd. JAV dolerių. Todėl ekonomika veikė.

Pirmadienį baigiantis vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“ trąšų tranzitui per Lietuvą, „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) pranešė, jog netenkins prašymų vežti „Belaruskalij“ krovinius, kol neturės vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvados, pranešė LTG,   Tokią tvarką numato Sankcijų ir ribojamųjų priemonių įgyvendinimo kontrolės, atitikties ir prevencijos politika, kurią su akcininko pritarimu penktadienį patvir...

Centrinės valdžios deficitas pernai buvo 1,176 mlrd. eurų ir sudarė 2,1 proc. 2021 metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Valdžios pajamos pernai buvo 16,889 mlrd. eurų, išlaidos – 17,225 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 841,5 mln. eurų, išankstinius duomenis pirmadienį pranešė Finansų ministerija.  Mokesčiai sudarė 58,4 proc. praėjusių metų centrinės valdžios pajamų, 33,7 proc. – socialinės įmokos.

JAV dolerio kursas pirmadienį smunka euro atžvilgiu, bet lėtai kyla Japonijos jenos atžvilgiu. Indeksas „ICE US Dollar“, kuriuo vertinami JAV dolerio kurso pokyčiai šešių pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu, nuo sesijos pradžios sumenko 0,29 procento. O indeksas „WSJ Dollar“, kuriuo vertinama JAV valiutos kurso dinamika šešiolikos pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu, smuktelėjo 0,25 procento.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ketinant siūlyti Seimui neapmokestinti reinvestuoto pelno, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė sako, kad tos sprendimas duotų didelės naudos visai ekonomikai.  „Jau pirmaisiais metais ekonomikos augimas dėl taikomo modelio padidėtų apie 0,1 procentinio punkto, o išplėtus jo taikymą visam smulkiajam ir vidutiniam verslui –  beveik 0,5 punkto. Jeigu Finansų ministerija prognozuoja, kad 2024 metais Lietuvos ekonomikos augimas sieks 3,5 proc.

Elektroninėms ir audio knygoms bei vadovėliams nuo 2023 metų siūloma taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Dabar joms taikomas 21 proc. PVM.    Tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą Seime registravo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Laisvės frakcijos narė Monika Ošmianskienė.

Baltarusijos vyriausybė turi per kelias dienas imtis atsakomųjų priemonių, jeigu Lietuvos uostuose bus blokuotas baltarusiškų krovinių tranzitas, pareiškė Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Jeigu Lietuva nenori praleisti mūsų krovinių į uostą ir uoste jų perkrauti, gerai, tai jų teisė.

Ekstremalios audros padariniai – vis dar šalinami. Elektros tiekėjai skelbia, kad visoje šalyje elektros vis dar neturi tūkstančiai klientų. ESO išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame teigiama, kad sutrikimus šalina net 177 brigados. „Itin galinga audra talžė visą Lietuvą – dalis gyventojų vakar ir šiandien susidūrė su elektros energijos tiekimo sutrikimais. Didžiajai daugumai elektra buvo dingusi mažiau nei tris minutes.

Šiais metais atlyginimai kils greičiau nei prekių ir paslaugų kainos. Tokias prognozes pateikia Lietuvos bankas. Tačiau atlyginimai ne visiems augs vienodai. Kol vieniems darbuotojams atlyginimai kils daugiau nei dešimtadaliu, kitiems dėl algos gali ir iš viso nedidėti. Kokių specialybių atstovai, o džiaugsis, o kurių – liūdės? „Šiaip pakilo nemažai, dabar gaunu gerokai virš tūkstančio“, – sako stiklo grūdinimo specialistas Airidas Eidintas.

Praėjus daugiau nei savaitei po to, kai Šiaulių bendrovė „NEG Recycling“ nebepriima rūšiuoti viso regiono atliekų ir radus laikiną sprendimą, nuo pirmadienio neapdorotos atliekos į Šiaulių regiono sąvartyną nepatenka, situacija dėl sutrikusio jų tvarkymo stabilizuota, pranešė regiono atliekų tvarkymo centras. Centras pirmadienį informavo, kad mišrių atliekų vežimas į sąvartyną sustabdytas radus tarpinius sprendimus, suderintus  su Aplinkos ministerijos institucijomis.

Praėjusių metų pabaigoje gyventojai pirkiniams ir būsto išlaikymui išleido daugiau pinigų nei įprastai, rodo oficiali statistika. Tikėtina, kad nemaža dalis jų jau nekantrauja, kada sulauks „Sodros“ pensijų ar kitų išmokų. Kai kurios jų bus pradėtos mokėti jau šią savaitę. Tačiau didžioji dalis pensijų bus išmokėta antrąją vasario savaitę, informuoja „Sodra“. Dėl kai kurių pakeistų dydžių, dalis išmokų nuo šių metų kiek padidėjo.

Dar vasarą prasidėję namo statybos darbai Martyno Starkaus sodyboje artėja link pabaigos. Tiesa, nors naujo pastato vidus dar neįrengtas, statinys jau puošia sodybos kiemą.

Europos Parlamento narys Stasys Jakeliūnas mano, kad Lietuvoje reiktų įvesti ne visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, o mokestį už NT pardavimo sandorius. Jo teigimu, tokia priemonė padėtų suvaldyti pernai ir šiemet šalyje sparčiai augančią infliaciją. „Gruodį matome, kad kainos viršijo 10 proc., o sausį – ir 12 proc., lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Sausio pirmoje pusėje įsigijęs planšetinį kompiuterį, „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas gavo gerokai nustebti. Įjungęs įrenginį, kuris atrodė kaip naujas, vyras pamatė likusias kito asmens paskyras, galerijoje rikiavosi nuotraukos su geografinėmis žymomis. Parduotuvė teigia, kad kompiuteris praktiškai nenaudotas, o buvęs jos savininkas apie nesusipratimą informuotas, tuo metu kaunietis situaciją aiškinasi su vartotojų teisių tarnyba ir duomenų apsaugos inspekcija.

Skrydžių skaičius Lietuvos oro erdvėje pernai augo 31 proc. iki 164,2 tūkst.,  teigia skrydžių valdymo bendrovė „Oro navigacija“. Pasak jos, 2021 metų pradžioje dėl pandemijos stagnaciją išgyvenusi aviacija nuo antrojo metų ketvirčio atsistatė ir skrydžių skaičius ėmė augti. „Dėl karantino užsidarius šalims, praėjusių metų pradžia buvo sudėtinga visoms aviacijos bendrovėms. Kita vertus, jau nuo balandžio mėnesio matėme akivaizdų skrydžių skaičiaus augimą.

Jau šį pavasarį Seimui bus pateikti svarstyti bent dviejų naujų mokesčių įstatymų paketai. Vyriausybė planuoja labiau apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą (NT) ir taršą. Apie tai premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį kalbėjo susitikime su Darbo partijos frakcijos atstovais Seime. Arba mokestis, arba baudos „Pirmiausia, žinoma, žaliųjų mokesčių paketas, kas yra susiję su žaliuoju kursu, dėl kurio šiaip nėra ginčų.

Baltarusijos vyriausybė išplėtė šalių, kurioms taiko maisto produktų embargą, įvestą reaguojant į Vakarų šalių sankcijas, sąrašą, į jį įtraukdama Lichtenšteiną ir Serbiją. Anksčiau į šį sąrašą jau įtrauktos Europos Sąjungos valstybės narės, JAV, Kanada, Albanija, Jungtinė Karalystė, Islandija, Norvegija, Šiaurės Makedonija, Juodkalnija ir Šveicarija.

Statistikams paskelbus, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai augo 5,1 proc. analitikai sako prognozavę panašų augimą, tačiau kartu pabrėžia, kad šalies galimybės neišnaudojamos.  „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, jog BVP augimas pernai galėjo būti didesnis, o Lietuvos potencialas neišnaudojamas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ketvirtąjį 2021 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, Lietuvos BVP padidėjo 4,8 proc. Nors šis rezultatas yra teigiamas, tačiau didelės įtakos tokiam BVP rezultatui turėjo bazės efektas ir karantino režimas – 2020 m. pabaigoje Lietuvoje ir už Lietuvos ribų buvo įvestos įvairios karantino priemonės, tuo tarpu praėjusių metų pabaigoje ekonominis gyvenimas buvo gerokai laisvesnis.

Dirbti norintiems gyventojams 2021-aisiais turėjo šypsotis laimė, nes, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, būtent pernai šalyje fiksuota rekordiškai daug laisvų darbo vietų. Taip pat per metus ženkliai augo vidutinis darbo užmokestis, „į rankas“ pasiekęs beveik 1000 eurų. Statistikos departamentas pirmadienį pristatė metinius pagrindinius 2021 m. Lietuvos socialinius ir ekonominius rodiklius. Rekordiškai daug laisvų darbo vietų Praėjusiais metais užimtų gyventojų buvo 1 mln.

2021-aisiais Lietuva pateko tarp vieną didžiausių infliacijos šuolių patyrusių valstybių Europos Sąjungoje. Šalyje per metus sparčiai brango šildymas, vanduo, elektra, dujos, maisto prekės ir paslaugos. Tai − didžiausias kainų šuolis Lietuvoje per penkerius metus. Statistikos departamentas pirmadienį pristatė metinius pagrindinius 2021 m. Lietuvos socialinius ir ekonominius rodiklius.

Nuo programėlės „KoronaStopLT“ veikimo pradžios apie užsikrėtimą COVID-19 liga pranešė 8 tūkst. žmonių, BNS informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Per tą laiką koronavirusinė infekcija patvirtinta daugiau nei 620 tūkst. žmonių. BNS skaičiavimais, į programėlę specialų kodą suvedusieji sudaro maždaug 1,3 proc. visų užsikrėtusiųjų.

Nekilnojamojo turto ir statybų rinkos dalyviai bei ekspertai iš esmės teigiamai vertina Aplinkos ministerijos parengtas Žemės įstatymo bei kitų teisės aktų pataisas, kuriomis žemės valdymą ketinama perduoti savivaldybėms.

Smarkiai pabrangus energijos ištekliams, viešbučių ir sveikatingumo įmonių atstovai skundžiasi iki kelių kartų išaugusiomis sąskaitomis už suvartotą elektrą bei šildymą.   Apgyvendinmo paslaugas teikiantys verslininkai sako, kad net ir augant sąskaitoms paslaugų kainų neleidžia didinti sezoniškumas ir konkurencija. Tuo metu sporto klubų atstovas teigia, kad nors kainos peržiūrimos, jų didinimą komplikuoja vis dar mažesnis lankytojų skaičius.

Pirmadienį 24 val. turėtų sustoti vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą – nuo Baltarusijos sienos iki Klaipėdos uosto. Tai reiškia, kad nutrūks daugiau nei dešimtmetį nuolat augęs ir JAV sankcijų sustabdytas trąšų vežimas, pastaraisiais metais siekęs apie 11 mln.

Pasaulinės naftos kainos auga, tad brangsta ir degalai vairuotojams Lietuvoje. Tačiau jau vasarį gyventojai ir vežėjai žada degalų vykti į Lenkiją, kur jiems bus taikomas mažesni mokesčiai. Vežėjai tikina, kad brangstant degalams didės ir jų vežamų prekių kainos. Tad degalinių atstovai prašo valdžios imtis veiksmų – mažinti mokesčius. Tačiau ekonomistas perspėja, kad tai padarius ištuštės šalies biudžetas.

Automobilių avarijų Lietuvoje skaičiuojama ne šimtais, bet tūkstančiais. Kai kuriais atvejais po eismo įvykio vairuotojai pasineria į didelius ginčus, nesurasdami atsakymo, kuris iš jų liko kaltas dėl nelaimės. Ypač nesutarimų iškyla tada, kai transporto priemonė įsirėžia į kito automobilio galą.

Dažnai dėl tam tikrų priežasčių keleiviai vėluoja atvykti į išvykimo vietas ir dėl to praranda už keliones sumokėtus pinigus. Tokiais atvejais yra tikimasi kelionių organizatorių ar vykdytojų pagalbos ir supratingumo, tačiau jo sulaukti pavyksta ne visada. Kartais klientai gali sulaukti ir patyčių.

TV6 laida „Gazas dugnas“ ir toliau apžvelgia tiek lietuvių pamėgtus, tiek rečiau Lietuvos keliuose sutinkamus naudotus automobilius. Šįsyk laidos vedėjai Izidorius Paukštys ir Paulius Garkauskas sėdo prie priekinias ratais varomo „Seat Leon Cupra“ vairo. Šiam „Performance Pack“ versijos modeliui priklauso didesni „Brembo“ stabdžiai, išskirtiniai ratlankiai ir padangos. Variklio galia siekia net 290 AG, todėl kelyje jis pasižymi puikiu valdymu ir dinamika.

Vyriausybės grumiasi ieškodamos sprendimų dėl kylančių kainų, o vietiniai sunkiai įperka kasdienius produktus, rašo politico.eu. Vidurio ir Rytų Europos vyriausybės stengiasi sutramdyti rinkėjų pyktį dėl smarkiai išaugusių maisto kainų, o kai kurie politikai pasisako už priemones, kurias kritikai lygina su komunistinio laikotarpio politika.

Už lango žiema, tačiau prekybos tinklas siūlo pirkėjams įsigyti lietuviškų pomidorų. Tokią informaciją pirkėjai pamatė reklaminiame prekybos tinklo leidinyje. Ši informacija pro akis neprasprūdo ir daržovių augintojams. Anot jų, šiuo metu lietuviškų pomidorų paprasčiausiai nėra, galima įsigyti tik atvežtinių. Tuo metu prekybos tinklo atstovė teisinosi, kad leidinyje įsivėlė klaida.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sekmadienį su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Jose W. Fernandezu aptars ekonominių ryšių plėtrą, bendradarbiavimą su EXIM banku, JAV techninę pagalbą Kinijos ekonominį spaudimą patiriančiam Lietuvos verslui.

Keliuose ir gatvėse neretai galima išvysti vieni kitiems ilgosiomis šviesomis ar rūko žibintais pamirksinčių, avarinį signalą neįprastose situacijose naudojančių vairuotojų. Tai tarsi neoficiali vairuotojų kalba, kuria siekiama perspėti apie pavojingą situaciją kelyje, užleisti kelią ar už tai padėkoti. Visgi, draudikų teigimu, svarbu šią kalbą naudoti tinkamai, nes kitaip gali kilti grėsmė eismo saugumui.

Vienas populiariausių socialinių tinklų Lietuvoje „Instagram“ testuoja prenumeratos funkciją – netrukus norint peržiūrėti garsenybių turinį gali tekti susimokėti. Esą taip yra siekiama, kad kūrėjai gautų tinkamas algas ir glaudesnį ryšį su sekėjais. Pranešime žiniasklaidai „Bitės Profė“ Lina Štrafėlaitė pasakojo, kad ši naujiena padės užtikrinti stabilų uždarbį ir artimesnį kontaktą su fanais socialinių tinklų kūrėjams.

Per pastaruosius mėnesius daugelis dešimtis kartų girdėjo naujieną, kad kaimyninė Lenkija – pigių kainų šalis, o netrukus, nuo vasario 1 d., kai bus taikomas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) maistui, Lenkija taps pigių kainų rojumi. TV3 laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistas pats nuvyko į Lenkiją, kur apžvelgė lietuviškų ir lenkiškų prekių skirtumus. Pažintinė kainų ekskursija prasidėjo Punsko mieste esančios parduotuvės pieno skyriuje.

Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse didėjant hibridinių ar vien tik elektra varomų transporto priemonių skaičiui, užsimenama apie galimą naują grėsmę jų savininkams, kuri priverstų paploninti piniginę. Jau dabar kai kuriose valstybėse nuogąstaujama, kad vagys gali pradėti vogti itin svarbų įrankį, skirtą akumuliatoriams įkrauti, todėl vairuotojus ragina išlikti budriems.

Vis didesnes kainas gyventojai pastebi ne tik degalinėse, parduotuvėse ar sąskaitose už šilumą ar elektrą. Daugiau tenka mokėti ir užsisakant maistą į namus. Šias paslaugas teikiančios įmonės neslepia, kad padidėjo tiek pristatymo kaina, tiek minimali suma, kurią reikia išleisti, norint pavalgyti neišeinant iš namų. Populiariose maisto pristatymo platformose minimali užsakymo suma padidėjo iki 12–15 proc., o maksimali pristatymo įkainis – net iki 20 proc.

Nors „BMW X5“ jau tapo įprastu reiškiniu šalies keliuose, tačiau šis automobilis vis dar sugeba patraukti akį. Į „Autopiloto“ komandos rankas pakliuvo turbūt geidžiamiausias trečiosios kartos „X5“ – su juodu kėbulu, 3 litrų dyzeliniu varikliu ir dar galybę dėmesio vertų sąvybių, kurias naudoto automobilio rubrikoje išbandė apžvalgininkas Vytenis Kudarauskas.

Greičio mėgėjų skaičius Lietuvos keliuose padidėjo. Iš 1,5 mln. tautiečių, turinčių vairuotojų pažymėjimus, pernai akceleratoriaus pedalą ir greitį viršijo beveik du trečdaliai, arba beveik 1 mln.