Verslas

Dėl Kinijos veiksmų sunkumų patiriantis Lietuvos smulkusis ir vidutinis verslas jau gali  prašyti paramos naujų rinkų ir partnerių paieškai. Tam skirta 5 mln. eurų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. „Tikimės, kad papildoma priemonė leis smulkiajam ir vidutiniam verslui saugiau jaustis ieškant naujų rinkų lietuviškai produkcijai“, – pranešime sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Parama gali pasinaudoti įmonės, ne mažiau kaip 50 proc.

Lietuvos bankas (LB) skyrė 200 tūkst. eurų baudą Estijos bankui LHV, o 100 tūkst. eurų baudą – fiziniam asmeniui, pardavusiems vieno didžiausių kelionių organizatorių „Novaturas“ akcijas biržoje pasinaudojus slapta informacija bei taip pažeidus piktnaudžiavimo rinka reglamentą. Estijos bankas su sprendimu nesutinka ir žada jį skųsti. Pažeidimas padarytas 2019-ųjų lapkričio 19-22 dienomis, Vilniaus biržoje pardavus daugiau kaip 900 tūkst. vienetų akcijų, pranešė LB.

Pasiūlos trikdžiai, kurių neigiamas poveikis Europos ekonomikos atsigavimui prilygsta kai kurių šalių plėtros tempams įprastu metu, gali tęstis ir 2023 metais, ketvirtadienį perspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Be šių suvaržymų, apimančių ir gamyklų veiklos pertraukimus bei komponentų stygių, ekonomikos augimas pernai būtų buvęs maždaug 2 procentiniais punktais didesnis, tinklaraščio įraše teigė Vašingtone įsikūręs skolintojas.

Užklupus finansiniams sunkumams, gyventojai gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens, išlaidų kompensacijų, o jeigu jų daugiabutis renovuojamas, turi teisę kreiptis dėl kredito ir palūkanų įmokų apmokėjimo, taip pat papildomai skiriamos išmokos vaikui, socialinė paramos mokiniams, rašoma pranešime spaudai.

Prekybos tinklo programėlė šią savaitę švenčia 3 metų gimtadienį. Dėl to vasario 17–23 dienomis programėlę naudojantys pirkėjai gaus papildomų dovanų – į „Ačiū“ paskyros sąskaitą sugrįš 3 kartus daugiau „Maximos“ pinigų, praneša bendrovė. Paprastai „Ačiū“ programos dalyviams už pirkinius suteikiama pinigų, kurių vertė siekia 1 proc. apsipirkimo sumos, o akcijos metu grįš 3 proc. Taigi, vienam apsipirkimui išleidus 100 eurų, kito metu bus galima panaudoti 3 „Maxima“ pinigus.

Iki 2023 metų vidurio bus remontuojamas didžiausios šalyje elektros gamintojos Lietuvos elektrinės 300 megavatų (MW) galios 8-asis blokas, pranešė „Ignitis grupė“ Elektrinę valdanti „Ignitis gamyba“ pasirašė beveik 3,2 mln. eurų vertės sutartį su „Elektrėnų energetikos remontu“. Pagal ją įmonė atliks turbinos ir generatoriaus kapitalinio remonto darbus.

Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienį patvirtino 2022 metų biudžetą. Miestas šiais metais planuoja gauti 243,4 mln. eurų pajamų, o išlaidos jas viršija beveik puse milijono eurų ir siekia 243,8 mln. eurų.  Biudžetas patvirtintas jam pritarus 30 tarybos narių ir vienam susilaikius.  Biudžeto pajamos yra 19,4 proc., arba 39,6 mln. eurų didesnės nei pernai, didžiausią jų dalį – apie 50 proc. numatoma gauti iš gyventojų pajamų mokesčio.

Lietuvoje kyla ne tik maisto produktų, bet ir degalų kainos. Kaimyninė Lenkija pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą sumažino ne tik maistui, bet ir kurui, tad neretas tautietis pas kaimynus važiuoja ne tik pigesnės dešros, bet ir pigesnio benzino ir dyzelino.

Automobilių pirkėjams Lietuvoje bus siūloma galimybė grąžinti automobilį per 30 dienų nuo įsigijimo ir atgauti sumokėtus pinigus. Tokios praktikos iki šiol netaikė jokie automobilių pardavėjai Baltijos šalyse, o atvejų, kai įsigytas automobilis nepateisina lūkesčių, pasak ekspertų, pasitaiko. Apie naujieną praneša startuolis „Deals On Wheels“, tarpininkaujantis klientams įsigyjant tiek naujus, tiek naudotus automobilius.

Rusijos priešpriešai su Ukraina galint peraugti į karinį konfliktą, Lietuvos centrinis bankas nurodė šalies bankams būti pasiruošusiems galimam elektros tiekimo nutraukimui ir kibernetinėms atakoms, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Lietuvos banko laiške finansų bendrovėms, kurį matė „Reuters“, teigiama, kad elektros ir interneto prieigos netekimas yra vienas iš „ekstremalių, bet galimų“ scenarijų, todėl tam turi būti pasiruošta.

Vieną iš didžiausių prekybos tinklų Lietuvoje valdanti bendrovė „Palink“ praneša, kad jau kitą savaitę sostinės centre bus atidaryta pirmoji Baltijos šalyse parduotuvė be kasininkų. Pasak pranešimo, pirmoji dirbtinio intelekto valdoma „Iki“ parduotuvė bus atidaryta Vasario 23 dieną Vilniaus senamiestyje, adresu Didžioji g. 6. „Tai pirmoji tokio formato parduotuvė Lietuvoje ir Šiaurės šalyse, valdoma mažmeninės prekybos tinklo“, – rašoma pranešime.

Klaipėdos uoste dėl sustiprėjusio vėjo ketvirtadienį ryte pradėtas riboti laivų eismas.   „Laivyba pradėta riboti nuo 10 valandos. Vėjo greitis siekia 19-23 metrus per sekundę, bangų aukštis – apie 4 metrus“, –BNS sakė Klaipėdos jūrų uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.   Anot jos, 13 valandos duomenimis, leidimo išplaukti laukė vienas laivas, įplaukti – nė vienas. Dėl prastėjančių oro sąlygų uoste jokių incidentų neužfiksuota.

Lietuvos verslas sako, kad šiemet smarkiai padidinti geležinkelio paslaugų tarifai gali tapti pernelyg didele našta ir ragina didesnius įkainius atidėti ateičiai. Susisiekimo ministerijos atstovai tikina, kad diskusijos su verslu apie galimybę mažinti tarifus tebevyksta, tačiau sprendimų kol kas nėra. Ministras neatmeta, kad įkainiai gali būti mažinami, jei Vyriausybė nuspręstų dotuoti geležinkelių infrastruktūrą.

Ukrainos nacionalinė geležinkelių infrastruktūros valdytoja ir pervežimų operatorė „Ukrzaliznycia“ nuo vasario 16 dienos įvedė laikinus ribojimus Baltarusijos eksportuojamų kalio trąšų tranzitui, trečiadienį pranešė Ukrainos naujienų portalas „Lihabiznesinform“. Jo duomenimis, Baltarusija per Ukrainą kalio trąšas eksportuoja į Turkiją, Vengriją, Rumuniją, Austriją, Čekiją, Lenkiją. Savo ruožtu Baltarusijos opozicinis portalas afn.

Europos Parlamentas pritarė siūlymui skirti skubią 1,2 mlrd. eurų paramą Ukrainai, siekdamas sustiprinti šalies atsparumą didelės krizės atveju, rašoma šios Europos Sąjungos teisėkūros institucijos pranešime žiniasklaidai. Makrofinansinė parama užsienio šalims yra išimtinė skubi ES priemonė, skirta spręsti dideliems mokėjimų balanso sunkumams. Anot pranešimo, nuo 2014 metų Ukrainai jau skirta 5 mlrd. eurų ES paramos, o tai yra šeštasis ES paramos paketas.

Praėjusiais metais Lietuvoje baigti statyti 7,2 tūkst. naujų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų – 3,1 proc. mažiau nei 2020 metais. Baigtuose statyti 6,6 tūkst. naujų gyvenamųjų namų įrengta 10,95 tūkst. būstų. Gyvenamųjų namų per metus sumažėjo 3,2 proc., būstų juose skaičius – 21,1 proc., o būstų naudingasis plotas – 15,6 proc., pranešė Statistikos departamentas.  Pernai taip pat baigti statyti 598 nauji negyvenamieji pastatai. Jų bendrasis plotas buvo 16,8 proc.

Pramonės augimas Lietuvoje praėjusių metų gruodį buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje gruodį, palyginti su 2020-ųjų gruodžiu, augo 33,3 procento. Visoje ES ji augo 2,5 proc., rodo Eurostato duomenys. Latvijoje per metus pramonė augo 7,1 proc., o Estijoje – 7,6 procento.  Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – pramonė Lietuvoje padidėjo 6,2 proc., Latvijoje – 3,8 proc., o Estijoje – 2,2 procento.

Vis dar nepanaudota trečdalis pandemijos pradžioje pirktų greitųjų COVID-19 testų, jų galiojimas baigsis kovą ir balandį. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, gruodį buvo likę 140 tūkst. testų, toks skaičius išliko ir sausį, ir vasarį, skelbia LRT. Anot nacionalinio transliuotojo, vieno testo vertė – 12 eurų, todėl visų nepanaudotų testų vertė siekia beveik 1,7 mln. eurų. Dauguma šių testų – 45 tūkst.

Koncerno „Icor“ kontroliuojamai žemės ūkio žaliavų prekybos bendrovei „Agrosfera“ pernai gruodį iškelta bankroto byla, o toks sprendimas buvo pagrįstas, nusprendė Apeliacinis teismas. Teismas vasario 3 dieną paliko galioti bendrovei nepalankų Kauno apygardos teismo sprendimą.

Viena didžiausių investuotojų Lietuvoje Vokietijos automobilių dalių milžinė „Continental“ dėl pastaruoju metu patiriamo spaudimo iš Kinijos planų dėl investicijų nekeičia, o šiemet planuoja pasamdyti dar 300 darbuotojų Kaune. „Politinės situacijos nekomentuojame. Nepriklausomai nuo to, jokių naujienų dėl mūsų planų Lietuvoje pasikeitimo nėra – 1,5 tūkst. darbo vietų ir daugiau nei 185 mln. eurų investicijų“, – interviu portalui vz.

Sutuoktinių pora nusprendusi išeiti į išankstinę pensiją piktinosi „Sodros“ aplaidumu. Prašymą pensijai gauti jie pateikė prieš 3 metus, tačiau „Sodra“ iki šiol skaičiuoja jų darbo stažą. Tad moteris jau 3 metus negauna jokių pajamų, o vyrui, vietoje pensijos, „Sodra“ moka laikiną išmoką. Ši teisinosi, kad išsiuntė jau 7 priminimus į Jungtinę Karalystę, tačiau atsakymo negavo, o be jo negali paskirti lietuviškos pensijos.

Jau netrukus dėl paramos vystyti ir atnaujinti savo ūkius bus kviečiami kreiptis šalies smulkieji ūkininkai. Paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ bus galima teikti nuo kovo 1 d. iki kovo 31 d. Kaip ir pernai, nurodytu laikotarpiu atskirai bus priimamos ūkininkų, užsiimančių pienine galvijininkyste, paraiškos ir ūkininkų, užsiimančių kita žemės ūkio veikla, paraiškos, informuoja Nacional...

Ukraina antradienį pranešė, kad jos Gynybos ministerija, ginkluotųjų pajėgų sistemos ir du valstybiniai bankai tapo kibernetinės atakos, galbūt susijusios su Rusija, taikiniais. Šis Ukrainos ryšių priežiūros tarnybos pranešimas buvo paskelbtas tvyrant nuogąstavimams, kad Rusija, sutelkusi stiprias pajėgas prieš šalies sienų, gali surengti didelio masto puolimą.

Kiek atslūgus nerimui dėl galimo karinio konflikto prie Rusijos ir Ukrainos sienos, naftos kainos antradienį traukia žemyn. Balandžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios smuko 4,06 JAV dolerio, arba 4,21 proc., iki 92,42 JAV dolerio už barelį. O kovo mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) nusileido 4,44 JAV dolerio, arba 4,65 proc., iki 91,02 JAV dolerio už barelį.

Slūgstant įtampai tarp Ukrainos ir Rusijos, antradienį ėmė brangti kriptovaliutos ir kitų rūšių rizikingesnis turtas. Bitkoinas 15 val. 45 min. Lietuvos laiku kainavo 44,209 tūkst. JAV dolerių ir jo kaina per pastarąsias 24 valandas pakilo 4,62 procento. Eteris („Ethereum“) pabrango 6,73 proc. iki 3,112 tūkst. JAV dolerių. Antradienį augimas stebimas beveik visų kriptovaliutų rinkoje, rašo CNBC portalas.

Ilgamečiai Donaldo Trumpo finansininkai atsisakė jo kaip kliento ir sako, kad JAV eksprezidento finansinėmis deklaracijomis, apimančiomis beveik dešimtmetį, negalima pasitikėti, rodo pirmadienį paskelbti teismo dokumentai. „Mazars“ praėjusį trečiadienį laišku informavo eksprezidento bendrovę „Trump Organization“, kad jai daugiau nebedirba. Niujorko prokurorai  „Trump Organization“ atžvilgiu vykdo tyrimą dėl įtariamo sukčiavimo.

Kaune, šalia S. Dariaus ir S. Girėno stadiono ir sporto halės Žaliakalnyje, pradedami 19 mln. eurų vertės būsimo lengvosios atletikos maniežo statybos darbai. Kaip antradienį pranešė Kauno miesto savivaldybė, išardę senąją apšilimo aikštelės dangą, rangovai imsis pamatų įrengimo. Planuojama, kad lengvaatlečiams skirta erdvė bus pastatyta per pusantrų metų.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad naujas Aplinkos apsaugos departamento vadovas bus paskirtas kitą savaitę.  „Kitą savaitę bus laimėtojas. Po to yra procedūros Valstybės tarnybos departamento, po to vyksta patikrinimai, kaip ir dėl kiekvieno skyriaus vadovo, ministerijos viduje, taip ir bet kurio vadovo, daro Specialiųjų tyrimų taryba patikrinimą“, – BNS sakė S. Gentvilas.  Ministras sakė dėl laimėtojo sprendimo dar nepriėmęs. Šiuo metu yra likę du kandidatai iš 29-ių.

Praėjusiais metais eksporto augimas Lietuvoje buvo mažiausias Baltijos šalyse, rodo Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas 2021 metais augo 21 proc. iki 34,6 mlrd. eurų, Latvijos – 24 proc. iki 17,7 mlrd. eurų, o Estijos – 28 proc. iki 18,2 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 30 proc. iki 37,8 mlrd. eurų, Latvijos – 28 proc. iki 20,6 mlrd. eurų, o Estijos – 32 proc. iki 20 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 3,2 mlrd. eurų, Latvijos – 2,9 mlrd. eurų, o Estijos – 1,7 mlrd. eurų.

Jonavos azoto trąšų gamykloje „Achema“ jau savaitę tęsiantis neterminuotam streikui bendrovė antradienį pranešė svarstanti galimybę laikinai stabdyti streikuojančių darbuotojų darbo sutartis, nemokėti atlyginimo, o į jų vietas priimti naujus žmones. Tuo metu profsąjungos vadovė sako, jog toks žingsnis yra neteisėtas.

Pensijų fondai Lietuvoje pernai generavo rekordinę finansinę grąžą, o kolektyvinio investavimo subjektų rinka pirmą kartą per pastaruosius 5 metus augo, praneša Lietuvos bankas (LB). „Nepaisant vis dar tebesitęsiančios pandemijos, 2021 m. išsivysčiusioms rinkoms buvo sėkmingi – uždirbta didžiausia vidutinė metinė grąža per visą pensijų fondų gyvavimą Lietuvoje.

Lietuvos statybos įmonės vidaus rinkoje pernai atliko 3,8 mlrd. eurų vertės darbų – palyginamosiomis kainomis 4,3 proc. daugiau nei 2020 metais.  Pastatų statybos darbų pernai atlikta 12,5 proc. daugiau, inžinerinių statinių – 4,9 proc. mažiau. Tik gyvenamųjų pastatų atlikta 8,6 proc. daugiau, negyvenamųjų pastatų – 14,8 proc. daugiau, pranešė Statistikos departamentas. Vien pernai gruodį statybos darbų atlikta už 393,1 mln. eurų to meto kainomis – 7,2 proc.

Lietuva turėtų pakeisti šalyje veikiančios Taivaniečių atstovybės pavadinimą visomis kalbomis, jeigu nori normalizuoti santykius su Pekinu, teigia Kinijos laikinasis reikalų patikėtinis Qu Baihua (Čiu Baihua). Pasak jo, atstovybės pavadinime galėtų būti naudojamas žodis „Taipėjaus“, kaip ir kitose panašiose įstaigose kitur pasaulyje. „Jeigu jūsų Vyriausybė iš tikrųjų nori sumažinti įtampą, pirmasis žingsnis būtų pakeisti pavadinimą iš „Taivaniečių“ į „Taipėjaus“ visomis kalbomis.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ dėl sustojusių baltarusiškų trąšų tranzito atleis mažiau darbuotojų negu planuota, sako laikinoji įmonės vadovė.  Pasak Eglės Šimės, bus atleista 40 žmonių.  „LTG Cargo“ dalyje numatytas darbuotojų mažėjimas 40 žmonių. Tie 40 darbuotojų susiję su trąšų krovinių praradimu“, – antradienį Seimo Demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“ teigė ji.

Infliacijos rodiklis Lietuvoje 2022-ųjų pradžioje viršijo 12 proc. ir priminė maždaug penkiolikos metų senumo įvykius. Didelės infliacijos poveikis – ne tik parduotuvių lentynose sparčiau besikeičiančios kainos, bet ir nuvertėjančios santaupos, rašoma pranešime spaudai. „Remiantis Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėliai šalies finansų įstaigose 2021 m. pabaigoje siekė apie 20 mlrd. eurų.

Situacija darbo rinkoje grįžta į iki pandemijos buvusį lygį, o žiemos sezonui būdingas registruoto nedarbo augimas šiemet dar mažesnis, nei būdavo anksčiau. Tai rodo naujausi Užimtumo tarnybos specialistų surinkti duomenys, rašoma pranešime spaudai. Jaunimo iki 29 metų registruotas nedarbas mažėjo ir žiemos metu, sausį – nuo 7 iki 6,8 proc. (0,2 proc. punkto). Vasario pradžioje darbo ieškojo 29,9 tūkst. jaunuolių – 57 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

Šiuo metu prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje auga sparčiausiai per daugelį metų. Tuo pačiu ir gyventojų ar verslo pinigai bene greičiausiai praranda savo vertę, nes už tą pačią eurų sumą vis mažiau ko galima nusipirkti.  Vienas iš būdų infliacijai suvaldyti – palūkanų normos didinimas. Tačiau Europos Centrinis Bankas (ECB), kitaip nei kai kurių kitų šalių centriniai bankai, šios priemonės nesiima.

Lietuvoje metų pabaigoje daugiausia brango maistas visoje Europos Sąjungoje, tačiau valdantieji nelinkę reguliuoti maisto produktų kainų ir kištis į laisvąją rinką. Tą padarė kaimyninė Lenkijoje, kurioje nuo vasario panaikintas PVM maistui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį šalyje viešinčiam Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškė, kad Rusija savo dujotiekiu „Nord Stream 2“ naudojasi kaip „geopolitiniu ginklu“. Rusiškų dujų eksporto į Vokietiją, aplenkiant Ukrainą, vamzdynas „Nord Stream 2“ vis labiau trikdo Vokietijos santykius su Vašingtonu ir Kijevu. „Turime tam tikrų nesutarimų vertindami“ Rusijos ir Vokietijos energetinį ryšį, sakė V. Zelenskis po derybų su O. Scholzu Kijeve.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį lankydamasis Kijeve pareiškė, kad Vakarai gali bet kurią dieną priimti sprendimą įvesti sankcijas Rusijai. „Tiesa, mes labai intensyviai rengiame sankcijų paketą. Galime veikti bet kurią akimirką. Mes tai išsamiai aptarėme su savo draugais JAV, su amerikiečių prezidentu, Europos Sąjungoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad jo šalis suteikia Ukrainai 150 mln. eurų kreditą. „Džiaugiuosi, kad šiandien galiu paskelbti apie greitą 150 mln. eurų išmokėjimą iš esamo nesusieto finansinio kredito ir galiu paskelbti naują nesusietą finansinį kreditą“, – pirmadienį po Kijeve įvykusio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu surengtoje spaudos konferencijoje sakė O. Scholzas.

Pirmadienio prekybos sesijos pradžioje smukę Rusijos rublis ir rusų bendrovių akcijos šoktelėjo į viršų po užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimų apie Rusijos pasirengimą tęsti dialogą su Vakarais, kuriems pritarė ir prezidentas Vladimiras Putinas. Vos per kelias minutes JAV dolerio kursas Rusijos rublio atžvilgiu Maskvos biržoje nukrito daugiau nei rubliu – nuo ​​kiek daugiau nei 77 rublių už vieną JAV dolerį iki 76 rublių už vieną JAV dolerį.

„Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) nuo vasario pradžios nutraukus ilgalaikę sutartį su į JAV sankcijų sąrašus įtraukta „Belaruskalij“, dalis kalio trąšų tranzito galėjo būti nukreipta per Ukrainą. Tačiau tiek Ukrainos geležinkeliai, tiek privatūs vežėjai sako, jog  baltarusiškų trąšų pervežimai neišaugo.  Ukrainos geležinkelių atstovė BNS teigė, jog Baltarusija kol kas nesikreipė dėl papildomų pajėgumų trąšoms gabenti.

Jonavos azoto trąšų gamykloje „Achema“ nuo vasario 8-osios tebesitęsiant neterminuotam streikui dalis darbuotojų sugrįžo į darbą, tačiau streikuojantieji nežada atsitraukti ir pasiūlė darbdaviui sėsti prie derybų stalo. „Šiandien streikuojančiųjų yra 55, žmonės pamažu grįžta į darbą, gamykla veikia įprastu režimu“, – pirmadienį BNS sakė bendrovės atstovė spaudai Jolita Macelytė. Praėjusį penktadienį administracija skelbė, kad streikuoja 98 žmonės.

Įvairių šalių oro linijų bendrovės, nepaisydamos įspėjimų apie galimą karinio konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos paaštrėjimą, toliau vykdo skrydžius į Kijevą, rašoma Boryspilio oro uosto svetainėje. Oro uostas veikia įprastu režimu, „praktiškai visi skrydžiai vykdomi pagal tvarkaraštį ir be pakeitimų“, sakoma pranešime.  Išimtis – nyderlandų vežėja KLM, kuri, oro uosto teigimu, atšaukė visus skrydžius vasario 13–17 dienomis.

Sausį darbo ieškantieji galėjo rinktis iš 38,5 tūkst. laisvų darbo vietų, registruotų Užimtumo tarnybos sistemoje, o daugiausia pasiūlymų buvo kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams, skelbia tarnyba. Jos duomenimis, daugiausia pasiūlymų pateikė apdirbamosios gamybos (18 proc.) transporto ir saugojimo (17,5 proc.), administracinės ir aptarnavimo (16,4 proc.), prekybos (14,4 proc.), statybos (12,8 proc.) įmonės.  Beveik pusė (46,5 proc.

Romantinių sukčių spąstai ieškant aukų tampa vis geriau paslėpti, rodo „Swedbank“ saugumo specialistų išnarpliota viena realiai nutikusi istorija. Gydytoju iš JAV apsimetęs sukčius įtikino vieną lietuvę, kad keliaudamas pas ją buvo sulaikytas Vokietijos teisėsaugos su jai skirta brangių papuošalų dėžute.  Kadangi ant papuošalų dėžutės neva buvo nurodyti mylimosios duomenys, į teisėsaugos akiratį pateko ir ji.

Šiemet prognozuojamą maisto produktų brangimą Latvijos gyventojai galbūt pajus dar skausmingiau negu energijos išteklių kainų kilimą, Latvijos banko ekonominės analizės svetainėje makroekonomika.lv rašo centrinio banko ekonomistė Ieva Opmanė. Nors 2022 metų sausį metinė infliacija Latvijoje buvo mažesnė negu ankstesnį mėnesį ir sumažėjo nuo 7,9 proc. 2021 metų gruodį iki 7,4 proc., tai nereiškia, kad infliacija jau pasiekė piką, mano ekspertė.

Ukraina atsisakė kalio trąšų importo iš Baltarusijos, pareiškė Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Prezidentas pažymėjo, kad Ukrainoje dabar nusprendė atsisakyti baltarusiškų kalio trąšų ir paprašė Amerikos padėti pakeisti šią prekę kita“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA po A. Lukašenkos susitikimo su Ukrainos politiku Oleksandru Morozu.