Verslas

Finansų ministerija neketina siūlyti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai mėnesio algai (MMA), kaip siūlo Lietuvos bankas (LB).  „Šiup metu nematome galimybės NPD padidinti iki MMA lygio dėl įsipareigojimų ilguoju laikotarpiu arba palaipsniui“, – Seimo Ekonomikos komitete svarstant tikslinamą šių metų biudžeto projektą trečiadienį teigė finansų viceministras Gediminas Norkūnas   „NPD didinimas iki MMA taip pat reikalauja pakankamai reikšmingų finansinių ište...

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos perspektyvos artimiausiu metu didžiąja dalimi priklausys nuo karo Ukrainoje eigos, teigia ekspertai. Rusijos agresija sustiprino infliacinį spaudimą ir sutrikdė pasaulines tiekimo ir gamybos grandines, privertė panaudoti plačias ekonomines sankcijas – visa tai paveikė ne tik sankcionuotų valstybių, bet ir viso pasaulio ekonomiką.

Augančiai infliacijai ypač skaudžiai paliečiant neturtingas šeimas, o kai kuriose šalyse sukėlus ir protestų, politikos formuotojai turėtų imtis neatidėliotinų veiksmų, kad suteiktų tikslingą laikiną pagalbą, antradienį pažymėjo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vyriausiasis ekonomistas Pierre'as-Olivier'as Gourinchas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo nuo šių metų lapkričio sugriežtinti atsiskaitymus grynaisiais, jei jie viršija 3 tūkst. eurų. Šis reikalavimas būtų taikomas visiems sandoriams – tiek įmonių, tiek gyventojų.  Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį. Už Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą jo nariai balsavo bendru sutarimu.

Europa šiemet susidūrė su milžiniškais energijos kainų šuoliais ir netikrumu dėl energetinių išteklių tiekimo. Dešimtmečius nematyta nežinomybė energetikos rinkoje veda prie ekstremalių kainų šuolių, kai elektros kaina pasiekė ir daugiau negu 200 Eur/MWh. Šie iššūkiai paskatino išskirtinį postūmį Europos Sąjungoje (ES): jeigu iki karo Ukrainoje daug dėmesio buvo skirta aplinkosaugai ir klimatui, dabar dominuoja energetinis saugumas.

Kas antras Lietuvos gyventojas sako, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje atideda stambesnius pirkinius ir riboja kasdienes savo išlaidas. Kone kas trečias gyventojas, jausdamas nerimą dėl finansų, teigia atsidedantis daugiau lėšų santaupoms. Tokius duomenis atskleidžia reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.  „Didesnių ar mažesnių nuogąstavimų dėl savo asmeninių ar šeimos finansų turi 9 iš 10 gyventojų, parodė tyrimas.

 Dėl tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai maždaug pusę krovinių ir dešimtis milijonų eurų pajamų praradusi valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) kol kas neskelbia, kaip tai paveiks jos veiklą ir darbuotojus. Sprendimų vis dar ieškoma – susisiekimo ministras ir įmonės profesinių sąjungų atstovai teigia, kad kai kurie atsakymai turėtų paaiškėti jau netrukus.

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupė „Linas Agro Group“ parduoda verslą Rusijoje. Kas yra galimi pirkėjai informacija neskelbiama, praneša portalas vz.lt. Pasak grupės finansų direktoriaus Mažvydo Šileikos, sprendimai, kaip išeiti iš Baltarusijos, bus priimti per artimiausius mėnesius. Pernai liepą įsigijusi „KG Group“ „Linas Agro Group“ tapo ir įmonių Rusijoje bei Baltarusijoje savininke.

Prieš pusmetį į Lietuvą padedant „Investuok Lietuvoje“ atėjusi Baltarusijos aukštųjų technologijų bendrovė „Izovac Photonics“ prasidėjus karui su Ukraina bandė iš Rusijos persivesti į sankcijas įtraukto karinę įrangą kuriančio valstybinio koncerno „Rostec“ instituto gautus 1,2 mln. eurų.  Baltarusių bendrovės lėšas FNNT areštavo dėl koncernui „Rostec“ ir jo vadovui Sergejui Čemezovui taikomų sankcijų, praneša lrt portalas.

Lietuvoje daugėjant karo pabėgėlių iš Ukrainos, vis daugiau jų ieško ir randa darbą. Vieni darbo pasiūlymų sulaukia registracijos centruose, kuriems apie laisvas vietas praneša darbdaviai arba Užimtumo tarnyba, kitiems padeda juos priglaudę žmonės, o daliai tenka vartyti skelbimus ar kitaip ieškoti, kaip užsidirbti.  Užimtumo tarnyba: įsidarbino 5 tūkst. pabėgėlių, 8,5 tūkst.

Šiemet sąskaitos už šildymą – rekordinės. Gyventojai jau skaičiuoja dienas, kada šildymas bus išjungtas. Kai kurie žmonės sutiktų, kad šildymas būtų išjungtas jau šiandien. Tuo metu didžiųjų miestų savivaldybių atstovai žada, kad šildymo sezonas baigsis šį mėnesį, balandį. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Akvilė norėtų, kad šildymo sezonas baigtųsi kuo greičiau.  „Jau nuo rudens už šildymą kiekvieną mėnesį moku apie 100 eurų. Gyvenu senos statybos, 2 kambarių bute.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga sutarė dėl būtinybės didinti spaudimą Rusijai taikant naujas sankcijas, antradienį pranešė Italijos vyriausybė. Apie šį sprendimą paskelbta po JAV prezidento Joe Bideno sušaukto virtualaus sąjungininkių susitikimo karui Ukrainoje aptarti.

Daugiau nei dvigubai išaugus pasų gamybos poreikiui keičiama pasų išdavimo tvarka, antradienį pranešė Migracijos departamentas.  Asmens dokumentų išrašymo centras (ADIC) laikinai atsisako pasų išdavimo skubos tvarka per vieną ir penkias darbo dienas. Pasai bus išduodami per vieną mėnesį. Esant neatidėliotinam reikalui, išlieka galimybė pasą Vilniaus Migracijos departamento padalinyje užsakyti ypatingos skubos tvarka – tą pačią dieną.

Danija antradienį pristatė gaires, skirtas nutraukti šalies priklausomybę nuo rusiškų dujų pasitelkiant atsinaujinančios energijos ir biodujų derinį, kuris leis „išsilaisvinti“ nuo prezidento Vladimiro Putino. Nors Europos Sąjunga iki šiol nesiryžta uždrausti Rusijos naftą ir dujas reaguodama į karą Ukrainoje, 27 valstybių blokas siekia iki metų pabaigos sumažinti rusiškų dujų importą. Atskiros šalys narės taip pat pristatė planus sumažinti iškastinio kuro iš Rusijos naudojimą.

Graikijoje pagal Europos Sąjungos sankcijas, susietas su karu Ukrainoje, buvo sulaikytas su Rusijos vėliava plaukiojantis naftos tanklaivis, antradienį pranešė pakrančių apsaugos tarnybos atstovė. Daugiau kaip 115 tūkst. tonų keliamosios galios „Pegas“ plaukė į Marmaros terminalą Turkijoje, nurodoma interneto svetainėje „Marine Traffic“. Šiuo metu laivas prisišvartavęs Karisto stovėjimo vietoje į pietus nuo Eubojos salos.

Rusijos centriniam bankui nuo šios savaitės vėl leidus komerciniams bankams parduoti fiziniams asmenims tvirtos užsienio valiutos grynaisiais, daugumoje bankų skyrių jos neįmanoma įsigyti, praneša Rusijos leidinys „Kommersant“. Didžiųjų bankų, tokių kaip „Sberbank“, VTB, „Otkrytie“, „Rosbank“, „Alfa Bank“, „Rosselkhozbank“ ir kitų, skyriai šalies sostinėje užsienio valiutos pardavimui antradienį neturi.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija vilkikų eilės per šventes pastebimai sumažėjo – antradienį didesnė eilė yra tik Medininkų kontrolės punkte, kur vairuotojams patikros tenka laukti daugiau kaip vieną parą. Baltarusijos pusėje vilkikų eilių taip pat iš esmės nėra. Lietuvos pasienio kontrolės punktų direkcijos duomenimis, Medininkų posto specialioje aikštelėje antradienio rytą įvažiavimo į Baltarusiją laukė 321 vilkikas, Šalčininkų – 68, Raigardo – 20, o Lavoriškėse vilkikų eilės nebuvo.

Balandį buvo patvirtinta Pensijų anuitetų fondo pelno paskirstymo tvarka. Paaiškėjo, kiek pinigų gaus anuitetų gavėjai. „Sodra“ tikina, kad anuitetų didinimas turėtų atsverti infliaciją. Pirmą kartą Pensijų anuitetų fondo pelną, uždirbtą iki 2021 metų pabaigos, planuojama paskirstyti pensijų anuitetų gavėjams šių metų birželį, kai bus baigtas Valstybės kontrolės auditas.

Latvijos viešbučiai per praėjusį mėnesį sulaukė labai daug prašymų atšaukti užsakymus artėjančiam vasaros sezonui, pranešė Latvijos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovas. „Deja, kovo mėnesį užfiksuota itin daug Vakarų šalių turistų atsisakytų užsakymų vasaros sezonui“, – Janis Naglis. Pasak jo, atšaukta beveik 80 proc. užsakymų. J. Naglis pabrėžė, kad Latvija, siekdama pritraukti turistų, turi bendradarbiauti su artimiausiomis kaimynėmis – Lietuva, Estija ir Skandinavijos šalimis.

Degalų kainos balandžio mėnesį po didelio šuolio kovą truputį smuko, skelbia portalas pricer.lt  Pricer.lt atstovas Arūnas Vizickas teigia, kad nors naftos pasiūlos perspektyvos turi daug neapibrėžtumo, balandį benzino ir dyzelino kainos pasuko vairuotojams palankesne kryptimi. „Balandį litras A95 benzino Lietuvos degalinėse, palyginti su kovo mėnesiu, pigo 10 centų (5,7 proc.), o dyzelinas – 13 centų (7,2 proc.

Skolos, kurias visame pasaulyje yra sukaupusios įmonės ir fiziniai asmenys, gali sulėtinti ekonomikos atsigavimą po COVID-19 pandemijos sukeltos krizės, pirmadienį perspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Prieš dvejus metus išplitus koronavirusui, vyriausybės ėmėsi išskirtinių priemonių savo ekonomikoms paremti, įskaitant skolų grąžinimo sustabdymą arba didelio masto paskolų siūlymą.

Maždaug 200 tūkst. užsienio bendrovių darbuotojų Maskvoje gali netekti darbo dėl sankcijų, įvestų dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pranešė miesto meras. „Mūsų skaičiavimais, apie 200 tūkst. žmonių gresia netekti darbo“, – tinklaraščio įraše teigė Maskvos meras Sergejus Sobianinas. Pasak jo, institucijos praėjusią savaitę patvirtino 41 mln. JAV dolerių programą užimtumui Rusijos sostinėje remti.

Rusijos maisto produktų ir pakuočių maisto pramonei gamintojus vienijačios asociacijos oficialiai kreipėsi į vyriausybės vadovą Michailą Mišustiną su prašymu neuždrausti į šalį įvažiuoti Europos Sąjungoje registruotoms sunkiasvorėms transporto priemonėms, taip neva "veidrodiniu" principu reaguojant į ES sankcijas.

Netikslus asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas gali sukelti keblumų ne tik šiuos duomenis savo veikloje naudojančioms institucijoms ar įstaigoms, tačiau ir patiems gyventojams. Pavyzdžiui, adresų informaciją naudojantys medikai ar ugniagesiai gali sugaišti brangaus laiko ieškodami nelaimės vietos. Kita neretai pasitaikanti problema – netikslius duomenis pateikę asmenys rizikuoja netekti svarbių išmokų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, draudžiantį Rusijos bendrovių vertybinių popierių (VP) vedinių kotiravimą užsienio VP biržose.

Naujovės neretai priimamos atsargiai ir gali būti apipintos įvairiais mitais. Ne išimtis ir elektromobiliai – verslo bendrovės jų kol kas perka nedaug, nors skaičiavimai rodo, kad investuoti į juos apsimoka. Elektromobilių pasiūla rinkoje auga, o pigesnė eksploatacija ilgainiui atperka brangesnę kainą. Įvairūs pavyzdžiai rodo, kad įmonės, nustatydamos tam tikrą elektromobilių naudojimo tvarką, gali sėkmingai išnaudoti jų pranašumus darbe kartu su benzinu varomais automobiliais.

Jeigu Baltijos šalys būtų atjungtos nuo bendros su Baltarusija, Rusija elektros energetikos sistemos (BRELL), Lietuva nacionalinio saugumo požiūriu būtų visiškai saugi šalis, LRT radijui sakė energetikos ministras Dainius Kreivys. Ministras teigia, kad tokio atjungimo Lietuvos gyventojai nepajustų, nes tą pačią akimirką per Lenkiją būtų prijungta prie Vakarų Europos tinklų, antradienį pranešė radijas.

Dalis gyventojų nelaukia pensinio amžiaus ir renkasi eiti į išankstinę pensiją. Jie tikina, kad dirbtų ir ilgiau, tačiau dažniausiai į išankstinę pensiją tenka išeiti susidūrus su sveikatos problemomis. O „Sodra“ įspėja, kad išėjus į išankstinę pensiją ši bus mažesnė nei įprasta. Portalo tv3.lt skaitytojas Algirdas pasakojo, kad dabar skaičiuoja paskutinius darbo metus.  „Kitais metais ruošiuosi išeiti į išankstinę pensiją. Jau turiu sukaupęs reikiamą darbo stažą.

Įmonėms atsigaunant po koronaviruso sukeltų neaiškumų ir prastovų, daugelis ieško naujų būdų, kaip spręsti darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros problemas. Viena iš galimybių – keturių darbo dienų savaitė. Jungtinės Karalystės, Derbišyro įmonė teigia, kad šis darbo modelis suteikė darbuotojams naują gyvenimo būdą, rašo BBC. Didelis spaudimas ir atsakomybė „Puiku turėti laiko šeimai“, – sako Laura Clarke.

Lietuvai atsisakius rusiškų dujų, kyla klausimas, kada mūsų šalis išsivaduos ir nuo rusiškos elektros. Politikai ir ekspertai teigia, kad Lietuva pastaraisiais metais mažino priklausomybę nuo Kremliaus šioje srityje, tačiau visiškai išsivaduoti neleidžia neužbaigtas sinchronizacijos projektas. Visgi jie gyventojus ramina: jei Kremlius savavališkai atjungtų Lietuvą nuo iš Maskvos valdomo energijos žiedo, paprastas vartotojas to net nepajustų.

Augančios energijos išteklių kainos turėjo įtakos ir kitų produktų brangimui. Prekybos tinklai užsimena apie daržovių kainų augimą, tačiau tikina, kad jos atitinka rinkos tendencijas ir yra prieinamos pirkėjams. Ekspertai aiškina, kad brangiausios yra pirmojo derliaus daržovės, o vėliau jos gali kainuoti gerokai mažiau. Išaugo energijos kainos „Iki“ Komunikacijos vadovė Vaida Budrienė komentavo, kad daržovių kainos priklauso nuo gamintojo sutarčių su žaliavų tiekėjais.

Būtiniausių maisto prekių kainoms Lietuvoje ir toliau augant ekspertai teigia, kad tai dar ne pabaiga, o kainų stebėtojai sako, jog gyventojai jau ima taupyti maisto sąskaita. Vidutinis pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse kovo mėnesį, remiantis portalo pricer.lt fiksuojamų kainų analize, palyginti su vasariu, pabrango 3,87 euro arba 6,4 proc., o lyginant su praėjusių metų kovo mėnesiu jo kaina padidėjo 8,91 euro arba 16,2 proc.

Net 72 proc. Z kartos (gimę nuo 2003 m.) atstovų, perėjusių į naują darbovietę, lieka nusivylę, nes realybė neatitinka jų turėtų lūkesčių. Darbuotojai lieka nepatenkinti įmonės darbo strategija arba prasta komunikacija tarp bendradarbių. Ekspertai kalba, kad svarbu ne tik pasiklausti darbdavio apie įmonės vertybes ir kultūrą, bet ir stebėti darbą gyvai bei rinkti atsiliepimų.

Prieš dvejus metus užklupusi koronaviruso pandemija pakeitė keliautojų įpročius, užsienio turistus pakeitė vietos gyventojai. Atlaisvėjus pandemijos suvaržymams, situaciją paveikė karas Ukrainoje – pajūrio kurortų atstovai pastebi, kad rezervacijas atšaukia dalis vokiečių ir austrų turistų.  Karas Ukrainoje pakeitė ir kai kurių verslo atstovų elgesį – dalis viešbučių nusprendė nepriimti Rusijos piliečių, nors šios šalies turistų ir taip reikšmingai sumažėjo.

Dalis lietuvių, užuot švęsdami Velykas prie patiekalais nukloto stalo, renkasi keliones į užsienį ir Kristaus prisikėlimą švenčia besikaitindami saulėje prie jūros. Kelionių organizatoriai skelbia, kad tada, kai šventinis savaitgalis sutampa su moksleivių atostogomis, kelialapiai į šiltuosius kraštus išgraibstomi akimirksniu. Populiariausios kryptis išlieka Egiptas, Turkija, MadeirA ir Kanarų salos.

Rusijos centrinis bankas netikėtai paskelbė fiksuotą aukso pirkimo už rublius kainą. Tai bene pirmas kartas, kai šalies valiuta išreiškiama „aukso paritetu“ nuo 1999 m., kai Šveicarija nusprendė to nebedaryti, praneša portalas „The Conversation“. Aukso pariteto įvedimas buvo įprasta didžiųjų pasaulio valstybių praktika, skirta palengvinti tarptautinės prekybos mokėjimus XIX a. ir XX a. pradžioje, kai galiojo aukso standartas.

Buvęs Rusijos prezidentas, Vladimiro Putino marionete laikomas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Europa iš tiesų neva siekia ne padėti ukrainiečiams ar siekti taikos, o privesti jo šalį prie bankroto. Apie tai jis rašo asmeniniame socialinio tinklo „Telegram“ kanale. „Europos teta Ursula (turi galvoje Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen, – red. past.) ėmė aktyviai publikuoti tekstus.

Seimas svarstys pataisas, kurios leistų iki 18 metų žvejoti be žvejo bilieto, taip pat naikintų Rusnės gyventojams taikomą lengvatą nemokamai žvejoti Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose. Šią savaitę po pateikimo už tokius Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimus balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo keturi ir susilaikė 41 parlamentaras. Toliau projektą svarstys Aplinkos komitetas, Seimo posėdyje jis turėtų būti svarstomas gegužę.

Lietuvos automobilių verslo atstovai ir rinkos ekspertai sako, kad automobilių rinka į priešpandeminį lygį dar negrįžo.  Naujų automobilių rinkos atsigavimą komplikuoja dar per pandemiją sumažėjusi jų pasiūla ir sulėtėjusi gamyba. Dėl to  išaugo ir naudotų mašinų paklausa bei kaina, todėl Vakarų rinkose jas tapo sunkiau įsigyti ir atsigabenti į Lietuvą.

Vyriausybė pritarė siūlymui Lietuvos herbą – Vytį – naudoti ant automobilių valstybinių numerių. „Regitra“ primena, kad siūlymas dar gali būti koreguojamas Seime. Tačiau jau yra svarstoma, kaip atrodys naujieji numeriai. Taip pat užsimenama, kad jie gali būti brangesni.  Nuo 2018 metų išduodamuose automobilių numerių ženkluose nebeliko šaltuoju būdu išspaustų apskritimų – techninės apžiūros lipduko ir hologramos, kuri buvo viena iš numerio ženklo apsaugos priemonių.

Elektrėnuose netrukus visoms, per 30 savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų – mokykloms, vaikų darželiams, ligoninei – elektrą pradės tiekti už 1,1 mln. eurų įrengta 1,2 MW galios saulės elektrinė. Ją įrengė savivaldybė, o ją finansavo kartu su valstybe.  Kaip BNS teigė Elektrėnų savivaldybės Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Giedrė Tomkevičiūtė-Kalinauskienė,  APVA saulės elektrinei įrengimui skyrė 80 proc. lėšų (861,8 tūkst. eurų), likusius 20 proc. (apie 200 tūkst.

Nuotolinių vaistinių sistema, sudaranti galimybę įsigyti receptinių vaistų internetu, turėtų pradėti veikti gegužės pradžioje, nurodo Registrų centras. „Šiuo metu pats funkcionalumas jau yra sukurtas ir įdiegtas į testinę aplinką, kurioje nuo kitos savaitės bus pradėti testavimo darbai su vaistinėmis“, – BNS šią savaitę sakė valstybės įmonės atstovas Mindaugas Samkus.

Artėjant vasarai, nemažai lietuvių pradeda dairytis sodybų toliau už miesto, tačiau praūžusi pandemija ir prasidėjęs karas Ukrainoje smarkiai paveikė ekonomiką: kito paklausa, pasiūla, kainos ir net sodybų įsigijimo priežastys.

Europos Sąjungai sprendžiant, ar atsisakyti rusiškos naftos importo, ekonomistai piešia kelis galimus scenarijus, kaip naftos embargas paveiktų degalų kainas Lietuvoje. Pasak ekonomistų, benzinas ir dyzelinas gali perkopti dviejų eurų ribą, blogiausiu atveju, pasiekti ir 2,5 euro už litrą. Nors toks kainų šuolis būtų didelis, tačiau trumpalaikis. O kai kurie kalbinti žmonės tikina, kad mokės tiek, kiek reikės, pasak jų, tokia laisvės kaina.

Rusijai paskelbus karą Ukrainoje, nutrūko ukrainietiškos druskos tiekimas – per porą savaičių parduotuvių lentynos ištuštėjo, tačiau jų užpildyti lietuviška produkcija neįmanoma, nors po žeme ties Usėnais, Šilutės rajone slypi didžiuliai druskos klodai.  Geologai sako, kad dėl didelių investicijų išgauti lietuvišką druską neapsimoka, tačiau iš gelmių ištrauktus gabaliukus galima pamatyti Vievio žemės gelmių informacijos centre.

Britų žurnalas „The Economist“ straipsnyje „Sužeistas lokys. Kaip sekasi Rusijos ekonomikai pritaikius precedento neturinčias sankcijas“ teigia, kad Rusija su sankcijomis iki šiol susidoroja geriau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dėl Rusijos karo Ukrainoje, Vakarai paskelbė Rusijai ekonominį karą, rašo „The Economist“. JAV uždraudė plataus asortimento prekių pardavimą Rusijai, didžiausios įmonės viena po kitos paliko šalį, buvo įšaldyta 60 proc.

Prasidėjęs padangų keitimo sezonas augina atliekų kalnus jau ne tik pamiškėse, kenčia net kapinės. Bent jau tuo skundžiasi artimųjų kapus Karveliškėse lankantys žmonės, senų padangų kalną aptikę vidury kapinių stūksančiame apleistame pastate. Vilniaus savivaldybė tik TV3 žurnalistų remiama prie sienos pažėrė pažadų, esą netrukus ir padangų neliks, ir apleistas, kapinių lankytojų gyvybei grėsmę keliantis pastatas, bus nugriautas.

Karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai įvestos ekonominės sankcijos sukels kur kas didesnių pokyčių Europos ekonomikai ir rinkoms nei ankstesnės krizės, pavyzdžiui, koronaviruso pandemija, teigia ekonomistai. Apie tai rašo portalas CNBC. Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, Europos lyderiai buvo priversti skubiai spartinti planus, kaip sumažinti savo pernelyg didelę priklausomybę nuo Rusijos energijos.

Dujos ir nafta yra bene svarbiausios eksporto prekės, kurias Maskva parduoda Vokietijai. Tačiau dėl karo Ukrainoje dėmesio centre atsidūrė ir kitos svarbios žaliavos, rašo portalas DW. Beveik visos diskusijos dėl Vokietijos ekonominių ryšių su Rusija po invazijos į Ukrainą buvo sutelktos į dujas ir naftą. Ir ne veltui – Vokietija perka daugiau rusiškos naftos ir dujų nei bet kuri kita Europos šalis, todėl energija yra pelningiausia Rusijos importo į Vokietiją prekė.