Verslas

JAV bankai paliko Rusiją, tačiau tai nereiškia, kad jie nebegali užsidirbti iš siaubingos Kremliaus invazijos į Ukrainą, rašo portalas „CNN Business“. Rusijos skolos išpardavimas, susijęs su Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdyta kampanija prieš Ukrainą ir po to sekusiomis sankcijomis, sudarė sąlygas naujo tipo arbitražui, kurį jau ima naudoti finansų pasaulio atstovai, laikydami tai lengvais pinigais.  Ši idėja vadinama neigiamos bazės sandoriu.

Rusijoje vis stiprėjant cenzūrai ir intensyvėjant kibernetinėms atakoms, interneto vartotojų poreikis apeiti apribojimus labai išaugo – rusai masiškai ieško VPN paslaugų. Tačiau padidėjus VPN besidominčių asmenų kiekiui, greitai gali būti ribojami VPN paslaugų tiekėjai. Ekspertai teigia, kad kai kuriose autokratinėse šalyse naudotis VPN būna sudėtinga ir dažnai ne itin saugu.

Vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ iki 2030-ųjų tikisi pati pasigaminti visą jai reikalingą elektros energiją. Šiuo metu bendrovė tęsia saulės elektrinių įrengimą ant jos pastatų stogų bei vandenviečių teritorijose.  Įmonė praėjusią savaitę pasirašė 1 mln. eurų vertės sutartį su bendrove „Saulės grąža“, kuri suprojektuos ir įrengs saulės elektrines.

Kai kitą kartą eisite į kirpyklą ar grožio saloną, nusiteikite, kad už įprastines paslaugas teks mokėti ir vėl didesnę kainą. Verslininkai teisinasi, kad ir jiems viskas brangsta, tad yra priversti branginti paslaugas vartotojams. Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos (KIGSA) prezidentė Jolanta Mačiulienė atskleidė, jog šiuo laikotarpiu rinkos nuotaikos – nekokios: kainos kyla, paklausa sumažėjo maždaug dvigubai, o grožio paslaugų kainas nuo 2022 metų pradžios teko pakelti iki 10 procentų.

Baltarusija nuo balandžio 16 dienos uždraudė Europos Sąjungoje (ES) registruotoms transporto priemonėms įvažiuoti į Baltarusiją. Išimtis taikoma važiuojant per tam tikrus patikros punktus į specialiai tam skirtas vietas, skirtas krovinių operacijoms ir pervežimams atlikti, skelbia Baltarusijos vežėjų asociacija „Bamap“. Jos teigimu, ES registruotoms transporto priemonėms, kurios į Baltarusijos teritoriją įvažiavo iki balandžio 16 dienos, apribojimas netaikomas iki balandžio 23 dienos.

Nuo šeštadienio įsigaliojus draudimui Rusijos laivams įplaukti į Europos Sąjungos (ES) uostus, jie nebeįleidžiami į Klaipėdą, šeštadienį pranešė uostas.  Draudimui rusų laivams įplaukti į ES uostus numato 5-asis Europos Sąjungos sankcijų paketas karą prieš Ukrainą vykdančiai Rusijai. „Uostų veikla turi didžiulę reikšmę tarptautinei prekybai.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, didžiuosiuose prekybos tinkluose ir mažesnėse parduotuvėse, dirba nemaža dalis visų darbuotojų. Nors ir vienur, ir kitur darbas yra labai panašus, prekybos darbuotojų algos gali gerokai skirtis.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas penktadienį paskelbtame interviu paragino tautiečius taupyti energiją ir tokiu būdu „nervinti [Rusijos prezidentą Vladimirą] Putiną“, šaliai siekiant sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų dėl karo Ukrainoje. Duodamas interviu žiniasklaidos grupei „Funke“ ministras sakė, kad žmonės gali imtis „labai paprastų“ priemonių vartojimui sumažinti. „Sakyčiau, kad paprastai visada galime sutaupyti 10 proc. [energijos]“, – teigė ministras.

Muitinės departamentas penktadienį pranešė, jog dėl Europos Sąjungos sankcijų iš Lietuvos iki balandžio 16 dienos privalėję išvykti Rusijos ir Baltarusijos vežėjai tą galės padaryti ir po šio termino. Anot muitinės, toks sprendimas priimtas dėl pasienyje susikaupusių ilgų išvykstančių vilkikų eilių.

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“ veikia daugelyje Europos šalių ir jų gyventojams dažnai parduoda tokias pačias prekes. Būtų nieko keisto, jei jos kainuotų pigiau toje vietoje, kur prekė pagaminta ar užauginta. Tačiau kodėl tas pats atvežtinis dalykas lietuviams akivaizdžiai brangesnis, nei šalia gyvenantiems latviams ar lenkams? Lietuvoje beveik 40 proc.

Į Lietuvą iš Ukrainos laikinai persikeliantys verslai netrukus jau galės gauti lengvatines paskolas. Be to, Lietuva sudarė galimybes nuotoliniu būdu šalyje dirbantiems ukrainiečiams ir toliau mokesčius mokėti Ukrainai, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Penktadienį Kyjive apsilankiusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuva yra pasiruošusi prisidėti prie Ukrainos atkūrimo ir tapti jos verslo tramplinu į Europos Sąjungos rinką.

Degalų kainos Baltijos valstybėse, Lenkijoje ir Vokietijoje balandžio 4-11 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo, atpigus ir žaliavinei naftai, skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Benzinas labiausiai atpigo Estijoje – 3,2 proc. (5,8 cento už litrą), dyzelinas – Lenkijoje – 5,0 proc.

2020-ųjų pradžioje įvestos antipandeminės priemonės smarkiai sumažino degalų paklausą Europos Sąjungoje, tačiau ji ir šiuo metu kol kas nesiekia ikipandeminio lygio, skelbia „Eurostat“. Pranešime pažymima, jog krito transporto, šildymo ir gamybos reikmėms naudojamo benzino, aviacinio kuro, dujų ir dyzelino paklausa, ir visų jų poreikis išlieka kuklesnis nei prieš pandemiją. Pavyzdžiui, benzino poreikis ES smuko nuo 74 mln. tonų 2019-aisiais iki 66 mln.

Laukdami Velykų, žmonės skuba pasiruošti šventėms ir velykiniam stalui. Parduotuvių tinklai pasakoja, jog šventėms pradeda ruoštis prieš mėnesį – rūpinasi ir klientų, ir gyvūnų gerove. Nors dėl infliacijos kainos pakilo, paklausa nesumažėjo: populiariausios prekės išlieka tos pačios, tačiau yra ir naujų. Pardavėjai neatskleidžia, kiek gyventojai pinigų vidutiniškai išleidžia parduotuvėse prieš šventes. Tačiau tikina besistengiantys, kad jie nepatirtų finansinės įtampos.

Lietuvos banko vadovas iš esmės teigiamai vertina Vyriausybės parengtą antiinfliacinį paketą, tačiau kritikuoja per plačias elektros, dujų ir šildymo kompensacijas bei „politizuotą“ pensijų didinimą. Pasak LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, elektros ir dujų kainos  turėtų būti kompensuojamos ne visiems, o suvartojantiems mažiau.

Vos prieš mėnesį Įdomiojoje pamokoje susipažinome su dirvožemiu ir supratome, kaip reikia saugoti šį gyvybės šaltinį. Ir kaip mūsų žemei reikia pagalbos, nes neatsakingai ūkininkaujant užteršiama žemė, vanduo, maistas, pereikvojami gamtos produktai. Todėl dabar pats laikas išmokti padėti mūsų gyvybės šaltiniui ir aplinkai, todėl kviečiame į spalvotą viktoriną „Kaip elgiuosi? Ogi tvariai!“. Pradėkime keisti pasaulį.

Baltarusijos maisto pramonės įmonių veiklą koordinuojantis valstybės koncernas „Belgospiščeprom“ pranešė apie cukraus didmeninių kainų didinimą, kurios nebuvo keičiamos nuo 2016-ųjų, skelbia portalas afn.by. „Dabartinė kainų korekcija yra prevencinė priemonė, atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį rinkoje. Dvigubo kainų skirtumo Baltarusijoje ir Rusijoje sąlygomis ekspertai pranašauja masinio cukraus išvežimo iš Baltarusijos galimybę“, – teigiama „Belgospiščeprom“ pareiškime.

„Petropavlovsk“ – vienos didžiausių Rusijos aukso kasybos įmonių tiek gamybos, tiek atsargų ir išteklių požiūriu, įtrauktos į Londono biržos sąrašus, – akcijų vertė ketvirtadienį nėrė žemyn, su netiesioginiu Maskvai taikomų sankcijų poveikių susidūrusiai įmonei grumiantis dėl išlikimo. Po pietų Londono biržoje įmonės akcijos atpigo maždaug 25 proc., kai bendrovė paskelbė, kad paskirs restruktūrizavimo specialistus, kurie įvertins aktyvų pardavimo galimybes.

TV3 grupė jungiasi prie socialinės iniciatyvos „Mano sankcijos“ ir visais žiniasklaidos valdomais kanalais – televizijoje, internete ir radijuje – kvies žmones įvesti asmenines sankcijas karą prieš Ukrainą pradėjusiai Rusijai.  Ekspertų sudarytas sąrašas leidžia įvertinti, kokios kasdienės paslaugos prisideda prie Rusijos režimo išlaikymo, ir, kaip tiek verslai, tiek ir kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie ukrainiečių kovos pakeisdami savo vartojimo įpročius.

Baltarusijos valstybinė aviakompanija „Belavia“ pranešė nuo penktadienio atnaujinanti skrydžius maršrutu Minskas-Karaliaučius, skelbia portalas afn.by. „Nuo balandžio 15 dienos skrydžiai iš Minsko į Kaliningradą bus vykdomi tris kartus per savaitę – trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais“, – teigiama „Belavia“ pranešime jos interneto svetainėje. Jame nurodoma skrydžio trukmė – 2 valandos ir 50 minučių.

Ukrainos nacionalinis bankas, nusprendęs karo sąlygomis bazinių palūkanų nekeisti, pateikė niūras makroekonomines prognozes šiems metams – ekonomika sunyks mažiausiai trečdaliu, o infliacija gali viršyti 20 procentų. „Dabartinėmis sąlygomis bazinių palūkanų normos poveikis pinigų-kreditavimo ir valiutų rinkoms yra ribotas. Atsižvelgiant į tai, bazinės palūkanos lieka 10 proc. dydžio“, – teigiama banko pranešime.

Pirmosios Lietuvoje Vilniaus privačios gimnazijos moksleiviai turi unikalią galimybę išbandyti savo svajonių specialybes ir dviem savaitėms mokyklos suolus iškeisti į biuro kėdes. Su gimnazija unikalų susitarimą sudariusi Lietuvos verslo konfederacija jau derasi su verslais, kurie birželio mėnesį priims jaunuosius kolegas, norinčius iš esmės pasimatuoti įvairias profesijas.

Euro kursas ketvirtadienį nukrito iki žemiausio lygio per dvejus metus, kai Europos Centrinis Bankas (ECB) nepateikė aiškių užuominų, kada jis padidins palūkanų normas sparčiai didėjančios infliacijos akivaizdoje. Bendros valiutos kurso smukimas paskatino Europos indeksus, o Volstryte akcijos vėl pradėjo pigti, nerimaujant dėl ​​griežtėjančios pinigų politikos JAV.

Kovo 13 – balandžio 8 dienomis visuomenė turėjo galimybę susipažinti su ne anksčiau kaip 2020 m. renovuotų daugiabučių istorijomis bei atiduoti savo balsą už jiems labiausiai patikusį projektą.

Vokietijos federalinė vyriausybė planuoja per artimiausią dešimtmetį investuoti iki 3 mlrd. eurų į keturių plaukiojančių suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalų projektų įgyvendinimą, pranešė visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Naujienų agentūros DPA duomenimis, Vokietijos finansų ministerija jau pritarė tokioms investicijoms, prieš tai nepasitarusi su Bundestago biudžeto komitetu.

Pastarieji keleri metai gerokai pakeitė daugelio organizacijų gyvenimą ir darbuotojų bei darbdavių santykius. Natūralu, kad nemažai dirbančiųjų persvarsto savo lūkesčius darbo vietai ir organizacijai, išsikelia naujus tikslus ir ryžtasi pokyčiams.

Viešai daug kalbėta apie naują mokestinę šildymui ir karštam vandeniui. Vis tik senų daugiabučių gyventojai skundžiasi, kad už šildymą vis dar tenka mokėti daug, o naujausios sąskaitos yra beveik tokio paties dydžio kaip ir žiemą – siekia beveik 80 eurų. Tuo metu šilumos tiekėjai tikina, kad sąskaitos už šildymą sumažėjo iki 30 proc. Tačiau orai buvo vėjuoti, todėl daugiau buvo sunaudota šilumos energijos.

Nemažai lietuvių ilgąjį Velykų savaitgalį vyksta aplankyti giminių ir draugų. Neturintys nuosavo automobilio ar norintys rinktis aplinkai draugiškesnį keliavimo būdą gali nusivilti. Kai kuriais populiariais maršrutais kelionių bilietai jau išpirkti. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Ieva. Kadangi pati automobilio nevairuoja, į Klaipėdą, kur gyvena jos tėvai, paprastai važiuoja traukiniu. „Paprastai nusiperku bilietus iš anksto, kai tik nusprendžiu, kada važiuosiu pas tėvus.

„Tesla“ vadovas Elonas Muskas pateikė priešišką perėmimo pasiūlymą „Twitter“, pasiūlydamas nupirkti 100 proc. socialinio tinklo akcijų ir padaryti platformą privačia, teigiama biržai pateiktame pranešime. Trečiadienį JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijai (SEC) pateiktame pranešime E. Muskas nurodė pasiūlęs 54,20 JAV dolerio už akciją, o pati bendrovė įvertinta 43,4 mlrd. JAV dolerių.

Lietuvai balandžio pradžioje visiškai atsisakius rusiškų dujų importo, šis sprendimas bus įtvirtintas teisės aktuose, o tai reiškia, kad jis bus ilgalaikis, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Dokumentai visi yra rengiami dėl sustabdymo pilno importo iš Rusijos – ne tik tai, kad dabar neteka. (...) Ilgalaike prasme vis tiek tą mes įtvirtinsime ir teisės aktuose“, – naujienų portalui 15min.lt ketvirtadienį sakė D. Kreivys.

Seimas pradėjo svarstyti finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatytą Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymo projektą, kuriuo siekiama nustatyti papildomą senatvės pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimą. Pateiktas projektas leistų senatvės pensijas padidinti 5 proc.

Seimas pradėjo svarstyti finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatytus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti 80 eurų – iki 540 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU), rašoma pranešime spaudai.

Nuo penktadienio didžiojoje dalyje Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklų baigiamas šildymo sezonas, pranešė sostinės savivaldybė. „Moksleiviai visą savaitę po Velykų atostogaus, o po moksleivių atostogų žadamas atšilimas. Atsižvelgdami į tai, kad patalpos atostogų metu bus tuščios, nutarėme užbaigti šildymo sezoną didžiojoje dalyje mokyklų“, – ketvirtadienį savivaldybės išplatintame pranešime spaudai teigė savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Ilja Karužis.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Klaipėdos uostas gali būti panaudotas padedant Ukrainai eksportuoti grūdus. Anot jo, naujam grūdų sezonui Ukraina rengiasi visoje teritorijoje, išskyrus Donecko ir Luhansko sritis.  „Paklausiau (Ukrainos – BNS) premjero, ar nebus problemų su žemės ūkio derliumi šiais metais.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad jeigu saulės elektrinių įrengimo darbų kainos Lietuvoje pradėtų smarkiai kilti ir būtų didesnės nei aplinkinėse valstybėse, dalis antrajam šių metų pusmečiui numatytos valstybės paramos būtų atidėta. Tai jis teigė sutaręs su saulės jėgainių statytojais.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ dešimčiai buvusių darbuotojų Lietuvoje dėl neteisėto atleidimo privalo sumokėti daugiau nei 600 tūkst. eurų, nutarė Kauno apylinkės teismas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nepakeitė istoriškai mažų palūkanų normų ir patvirtino planus spartinti kiekybinės skatinamosios programos užbaigimą, pinigų politikos formuotojams vertinant rekordinę infliaciją ir karo Ukrainoje bloginamas ekonomikos perspektyvas. Antrą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios posėdžiavusi banko 25 narių Valdančioji taryba toliau laikysis plano, numatančio, kad obligacijų pirkimo schema „turėtų“ būti užbaigta trečiąjį šių metų ketvirtį.

Prancūzijos prekės ženklas „L‘Occitane“ palieka atidarytas parduotuves Rusijoje, kurios kariai kasdien žudo ir prievartauja Ukrainos moteris ir vaikus, skelbia Vakarų žiniasklaida. Bendrovės atstovai esą ilgai svarstė, kaip pasielgti dėl parduotuvių uždarymo. Tačiau galiausiai nusprendė to nedaryti dėl galimo „susidorojimo“ su darbuotojais.

Nuo šių metų gegužės 1 d. įsigalios naujos teorijos ir praktikos egzaminų kainos. Jos iš esmės nekito nuo 2009-ųjų, nors per 13 metų buvo nuolat diegiamos naujovės. Tad šie pokyčiai daromi norint ne tik toliau tobulinti paslaugas, naujinti egzaminavimui skirtų transporto priemonių parką, taip užtikrinant kuo kokybiškesnes sąlygas būsimiems vairuotojams, bet ir atsižvelgiant į šalyje didėjančią infliaciją, augančias degalų kainas ir eksploatacinius kaštus, darbo užmokesčio pokyčius.

Didžiausios pavasario šventės dienomis didžiųjų prekybos tinklų parduotuvės dirbs kitaip nei įprastai. Dalis jų trumpins darbo laiką, kai kurios sekmadienį visai nedirbs. „Norfa“ skelbia, kad visos jos tinklo parduotuvės Velykų išvakarėse, balandžio 16 d. šeštadienį dirbs tik iki 20 val. Sekmadienį, per Velykas, jos visiškai nedirbs. O pirmadienį, balandžio 18 d. visos parduotuvės dirbs nuo 9 val. „Maxima“ tinklo parduotuvės balandžio 17 d., sekmadienį, visoje šalyje parduotuvės nedirbs.

Viena didžiausių Šiaurės Europoje finansų grupių „Danske Bank“ į Lietuvą perkelia dalį paslaugų verslo klientams ir finansų institucijoms. Už tai atsakingo padalinio „LC&I Lithuania“ darbuotojų skaičius per artimiausius metus padidės beveik dukart – nuo 120 iki maždaug 230, pranešė grupė.

Lietuvoje fiksuojama didžiausia infliacija Europos Sąjungoje. Ketvirtadienį Seimu teikiamos svarstyti valstybės biudžeto pataisos, kuriomis bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą. Numatoma, kad biudžeto išlaidos augs apie 1,44 mlrd. eurų.

Vienos didžiausių Lietuvos maisto gamybos grupių „Vičiūnų grupės“ valdybos narys  Dainius Matijošaitis teigia, kad dėl Rusijos karo prieš Ukrainą grupė apsisprendė parduoti savo verslą Rusijoje, tačiau skubotas pasitraukimas iš šios rinkos sužlugdytų visą „Vičiūnų grupę“ – kreditoriai ir tiekėjai jos nebelaikytų patikima partnere.  D. Matijošaitis pripažįsta, jog dėl pasitraukimo iš Rusijos grupė sureagavo per vėlai.

Pernai naujų ir naudotų automobilių pardavimus veikė pandemija, o šiuo metu rinką veikia karas Ukrainoje. Lietuvoje automobilių pardavimai sulėtėjo, tačiau kainos ir toliau auga. Didėja susidomėjimas ir elektromobiliais, kuriems lietuviai išleidžia ir 80 tūkst. eurų. Tuo metu naudotam dyzeliniui ar benzininiam automobiliui gyventojai vidutiniškai išleidžia 6,6 tūkst. eurų. Portalo Autoplius.

Ekonominės klasės maisto produktų pirkėjai labiausiai pajuto per metus išaugusias kainas – brango visi 20 būtiniausių maisto produktų. Jų kainos padidėjo labiau, nei šalyje stebimos vidutinės tokių maisto produktų kainos. Labiausiai brango saulėgrąžų ir rapsų aliejus, grikiai. Tokiam kainų kilimui įtakos turėjo padidėjusios kuro kainos ir karas Ukrainoje.

Mykolas Majauskas tikina, kad Lietuvos planas kovoje su kainų šuoliu – didžiausias Europos Sąjungoje. Politiko nuomone, nors dabar nėra tinkamas laikas vykdyti mokesčių reformą, smulkius pakeitimus atlikti galima. „Biudžetas atliepia esminį poreikį, kuris susideda iš dviejų dalių – suvaldyti kainų augimą ir amortizuoti, švelninti kainų augimą labiausiai pažeidžiamiems.

Lietuvoje jau dirba beveik 5 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė Ana Selčinskienė. Apie tai ji ketvirtadienį paskelbė Vilniuje vykusioje diskusijoje apie ukrainiečius karo pabėgėlius. „Užimtumo tarnyboje užsiregistravo virš 8 tūkst. žmonių, 3,2 tūkst. per ją susirado darbą, o rinkoje oficialiai jau dirba beveik 5 tūkst. ukrainiečių“, – teigė ministerijos kanclerė. Anot jos, 800 darbdavių šalyje yra užregistravę 6 tūkst.

Seimas ketvirtadienį imasi pakoreguoto šių metų biudžeto. Juo siekiama sušvelninti kainų šuolį. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad valdžios sprendimų naudą pajus kiekvienas gyventojas, tačiau neatmeta galimybės, kad biudžetą koreguoti gali tekti dar kartą.

Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka trečiadienį vakare pasirašė Kanados vyriausybės paskolos sutartį, pagal kurią Ukraina gaus 500 mln. Kanados dolerių (365 mln. eurų). „Šios lėšos mums skiriamos lengvatinėmis sąlygomis, o grąžinimo laikotarpis – 10 metų“, – pranešė Ukrainos ministras. S. Marčenka patikslino, kad paskola bus naudojama valstybės prioritetinėms išlaidoms finansuoti. Šiemet Kanada suteikė Ukrainai 145 mln. Kanados dolerių vertės humanitarinės pagalbos, 35 mln.