Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ekonomistai net neabejoja, kad netrukus sulauksime krizės. Anot jų, vieni gyventojai jau jaučia jos padarinius, nes visus jų pinigus suėda išlaidos būstui ir maistui. Esą taip dar nebuvo, kad šitaip brangtų absoliučiai visi dalykai.

Ekonomistai net neabejoja, kad netrukus sulauksime krizės. Anot jų, vieni gyventojai jau jaučia jos padarinius, nes visus jų pinigus suėda išlaidos būstui ir maistui. Esą taip dar nebuvo, kad šitaip brangtų absoliučiai visi dalykai.

REKLAMA

Specialistai prognozuoja, kad vėliau dalis nekvalifikuotų darbuotojų gali būti atleisti. Pasak jų, mažiausiai krizės padarinius pajus santaupų turintys gyventojai. 

Ir tik kitų metų antroje pusėje gali ateiti palengvėjimas, kai kurį laiką mažėjusios realios gyventojų pajamos pamažu vėl pradės didėti.

Laukia neišvengiami sunkumai

Ekonomistas Marius Dubnikovas sakė, kad dabar artėja tam tikras ekonomikos išbandymo metas ir jis yra neišvengiamas.

„Kaštai auga visose srityse. Įmonės turi problemų, kad atliktos investicijos nebepasiteisina, nebeuždirba pelno. Tad stabdomos papildomos investicijos, kurios buvo planuotos. Jau matome, kad įmonės persvarsto savo galimybes plėstis. Investicijų sustabdymas lemia, kad nesukuriamos darbo vietos, kurios buvo planuojamos sukurti, nenuperkamos žaliavos, kurios buvo planuotos nupirkti. 

REKLAMA

Dabar jau matome, kad stabtelėjimas vyksta nekilnojamo turto rinkoje, įmonės nusprendžia palaukti ir pažiūrėti, kas bus. Toks sustojimas atsiliepia tiek tiekėjams, tiek darbuotojams ir kitiems“, – pasakojo ekonomistas. 

Anot jo, sunkmečiu lengviausiai ir greičiausiai atsisakoma nekvalifikuotų darbuotojų. Tad jiems ši nauja recesija ir bus sunkiausia. 

„Jiems didžiulė dalis išlaidų keliauja būstui, maistui, kurui. Tad papildomų pinigų nelieka gerbūvio gerinimui, pramogoms, investavimui, savęs lavinimui“, – vardijo M. Dubnikovas. 

REKLAMA
REKLAMA

Krizė bus mažesnė nei 2009 metais? 

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pripažino, kad šiuo metu visame pasaulyje vyrauja didelis neapibrėžtumas.

Ir tolesnė ekonominė raida priklausys nuo to, kaip greitai baigsis karas Ukrainoje ir kaip toliau Vakarų šalys reaguos į Rusijos agresiją, ar bus imtasi griežtesnių sankcijų.

„Gyvename scenarijų laikotarpiu. Ta recesija apie kurią dabar kalbama, ekonomikai gali būti techninis dalykas. Ekonomika vertinama dinamiškai laike, palyginti su praeitais laikotarpiais. 

Pernai metai ekonomiškai buvo labai stiprūs. Sparčiai augo tiek į išorę orientuotos ekonominės veiklos, tiek į vidaus paklausą mintančios veiklos. Tad natūralu, kad šiemet lūkesčiai dėl karo kardinaliai pasikeitė. Tad pasiekti ir viršyti pernykščius rezultatus bus sudėtinga. Panašu, kad laukia ekonomikos stabtelėjimas“, – prognozavo ekonomistė. 

Anot jos, vartojimo apimčių augimas prislops – gyventojai ims mažiau išlaidauti.

„Taip pat investuotojų apetitas investuoti, pradėti naujus projektus, imti didelius kreditus irgi bus mažesnis. Tiek įmonės, tiek gyventojai stengiasi elgtis atsargiau.  

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvai nereikia bijoti tokios recesijos, kokią stebėjome 2009 metais, jau vien dėl to, kad mūsų makroekonominė sveikata įvairių rodiklių atžvilgiu yra gerokai geresnė. Pastaraisiais metais vystėmės tvariai, viešieji finansai yra sveikesni, skolos neišaugusios, palyginti su kitomis euro zonos valstybėmis. Privatus sektorius šią krizę pasitiko su kone rekordiniais indėliais, finansinėmis atsargomis“, – komentavo ekonomistė. 

Tokio atvejo dar niekada nebuvo

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė, kad ekonomikos sulėtėjimas bus kitoks, nei anksčiau, nes neturėsime gyventojų pajamų sumažėjimo. 

„Vietoje dviženklio ekonomikos augimo, turėsime – vienaženklį. Atlyginimai augs apie 5 proc. Tačiau augimas nebebus toks didelis, koks buvo iki šiol. Kitų metų pirmoje pusėje, perkamosios galios augimas bus neigiamas. Infliacija bus didesnė nei atlyginimų augimas. Turėsime ilgą periodą, kuriuo kainos augs sparčiau nei atlyginimai. Jis prasidėjo šių metų pradžioje ir gali tęstis iki kitų metų pavasario. Taip pat bus lėtesnis būsto augimas arba kainos iš viso neaugs.  

REKLAMA
REKLAMA

Gali kažkiek išaugti nedarbo lygis. Tačiau darbuotojų poreikis yra labai didelis. Tad greičiausiai matysime, kaip darbuotojai iš vienų sektorių pereis dirbti į kitus. Spaudimas darbo rinkai šiek tiek sumažės. Todėl ir atlyginimai kyla, nes trūksta darbuotojų“, – komentavo ekonomistas. 

Pasak jo, gyventojų laukia palūkanų kilimas. 

„Stebėtina, kad rinkos tikisi tokio didelio palūkanų normų kilimo, Po metų EURIBOR palūkanos pagal lūkesčius jau turėtų siekti 2,2 proc. Tokios palūkanos jau šiek tiek daugiau nei penktadaliu padidintų paskolų įmokas“, – įspėjo ekonomistas.

Tačiau, pasak Ž. Maurico, ekonomikos sulėtėjimas atneš ir teigiamų dalykų – sumažės infliacija. 

„Kitų metų antroje pusėje mes galime netgi matyti defliaciją. Lietuvoje nemažą dalį infliacijos lemia maisto kainų šuolis. Tai lemia ir išaugusi paklausa, ir proga tiesiog kelti kainas, nes visi jas kelia. Visų pagrindinių kategorijų prekių ir paslaugų kainos kyla. Tokio atvejo niekada nėra buvę. Visada būna kelios kategorijos, kur kainos mažėja. O dabar jos kyla visur. 

REKLAMA
REKLAMA

Jeigu JAV prasidės recesiją, mažės paklausa ir žaliavų kainos nukris. Tikėtina, kad bus mažesnės ir dujų, degalų kainos kitų metų pabaigoje. Turėsime neįprastą situaciją, kai kitų metų spalį metinė infliacija gali būti minusinė ir siekti –2 proc. Tad netgi su lėčiau augančiomis pajamomis mūsų perkamoji galia pradės augti. Matysime štai tokį paradoksą“, – prognozavo ekonomistas. 

Taupyti jau per vėlu? 

Pasak M. Dubnikovo, gyventojai neturėtų ekonominio pakilimo metu išlaidauti, o atėjus krizei taupyti. 

„Finansuose būtinas stabilumas. Gyventojai turi atsidėti 10 proc. nuo savo pajamų kas mėnesį, nesvarbu, kiek uždirba. Šios taisyklės reikia visada laikytis. Ir tada nebus jokių krizių, nes žmonės turės santaupų. 

Paprastai recesijos trunka nuo 6 mėnesių iki 18 mėnesių. Santaupų turintys žmonės šį laikotarpį ir išgyventų. Turintiems santaupų krizė gali būti ir galimybių metas. Žmonės prisipirkę to, ko jiems nereikia daiktus krizės metu parduoda pigiau. Tad tas kuris turi santaupų, turės ir galimybių tuos daiktus pigiau įsigyti“, – patarė M. Dubnikovas. 

REKLAMA
REKLAMA

I. Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad gyventojai į recesiją reaguos ir ją pajus skirtingai. 

„Jau dabar yra gyventojų, kurie susiduria didžiule infliacija ir jau pakeitė savo elgseną. Jie seniai atsisakė ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų. Jie susikoncentravo į išgyvenimo rėžimą. 

Tačiau vidurinioji klasė pastaraisiais metais stiprėjo. Tai gera žinia, tačiau esant dideliam neapibrėžtumui ir karui šalia visada reikia savo finansinę elgseną adaptuoti pagal susiklosčiusias aplinkybes. Reikia turėti finansinių rezervų, atsargų. Ištikus nenumatytiems atvejams pinigų gali prireikti čia ir dabar“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė. 

Anot Ž. Maurico, recesija susiformuoja dėl per didelių lūkesčių, kai jie būna didesni, nei artėjanti realybė. 

„Tačiau nemaža dalis žmonių turi santaupų. Taisyklė tokia, kad reikia turėti pinigų rezervą 6 mėnesiams padengti būtinąsias savo išlaidas. Būtina planuoti finansus vertinant esamą situaciją, o ne tikintis kažko labai gero artimiausiu metu. Tikėtina, kad dabar to gero nebus“, – sakė ekonomistas. 

Pajus dauguma nekvalifikuotų darbuotojų, tai didžiausia visuomenės dalis. Kvalifikuočiausi darbuotojai seime sėdi. Ypač vaivorykštinių su Armonaite ir Daniela priešaky.
kas ta ,,vidurinioji klasė,, ? gaunantys 600 eu ? ar kiek ? ka reiškia ,,atsidėti 10 proc,, ? 60 eu ?
blogai kad zmoniu gerove priklauso nuo brokerio makliorku ju darbas isplauti zmoniu smegenis o paskui palikti juos su lupine armonikele tai dabar vyksta
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų