Verslas

Seimui antradienį teikiamas kitų metų biudžeto projektas. Greta jo – visas šūsnis pasiūlymų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų. Vieni politikai siūlo netaikyti tarifo maistui, kiti – pratęsti lengvatas viešbučiams ir restoranams, treti ragina pritaikyti lengvatą įvairių daiktų remontui. Petras Gražulis siūlo taikyti nulio procentų PVM tarimą būtiniausiems maisto produktams, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, išskyrus alkoholį ir tabaką.

Vasarą avariją patyrusią Panevėžio „Ekrano“ marių užtvanką tikimasi suremontuoti dar šiemet, bus gaminamos naujos vandens sulaikymo konstrukcijos. Kaip BNS sakė Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna, praėjusią savaitę Ekstremalių situacijų komisija pasirinko paprastesnį iš dviejų ekspertų pasiūlytų užtvankos remonto variantų – keisti vadinamųjų segmentinių uždorių mechanizmą, paliekant senąsias gelžbetonines konstrukcijas.

Antradienį Seime pradedamas svarstyti kitų metų valstybės biudžeto ir jį lydinčių įstatymų projektų svarstymas. 2023 metų valstybės biudžeto projekte numatyta daugiau nei 15,6 mlrd. eurų pajamų. Palyginti su šiais metais, kitąmet biudžeto pajamos auga 3,4 proc. arba 510 mln. eurų.  Projekte numatyta per 18,6 mlrd. eurų išlaidų (jos auga 6,1 proc., arba 1,1 mlrd. eurų), pagrindinius biudžeto rodiklius antradienį pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Seimas antradienį imasi kitų metų valstybės biudžeto projekto. Demokratų „Vardan Lietuvos“ Saulius Skvernelis sako, kad daugiausiai nerimo jam kelia valstybės skola. Anot jo, valdančiųjų sprendimai tik gilina valstybės įsiskolinimą, blogina šalies ateities finansines perspektyvas, o pati valstybės skola pasiekė jau pavojingą ribą. „Dėl biudžeto, reikia atmesti visus politikavimus ir pažiūrėti labai racionaliai.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 0,8 proc., be rafinuotų naftos produktų – 1,7 proc., pranešė Statistikos departamentas. Bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo produkcijos kainų padidėjimas (14,5 proc.) bei rafinuotų naftos produktų kainų sumažėjimas (2,9 proc.). Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 2,5 proc.

Vyriausybė galėtų išbandyti naujų sprendimų, kurie padėtų Lietuvoje sumažinti sparčiai augančias maisto kainas, sako prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Prekybos tinklas „Lidl“ skelbia rudens darbo laiką. Nuo spalio 17 dienos darbo laiko pokyčiai įsigalios 29 „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvėse, likusios 36 parduotuvės ir toliau dirbs įprastiniu grafiku. „Kaip ir kiekvienais metais, tiek vasaros, tiek ir rudens sezonu, peržiūrime parduotuvių darbo laiką ir koreguojame jį pagal pirkėjų poreikius, atsižvelgdami į pirkėjų srautų pasiskirstymą.

Nuo spalio 4 d. iki gruodžio 2 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos (Veiksmų programa) pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonę „Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas.

Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos, šalyje yra bent du nauji vėjo jėgainių parkai, kuriems komercinės veiklos leidimo nesuteikė elektros perdavimo tinklo sistemos operatorė „Litgrid“, antradienį skelbia „Lietuvos rytas“. Asociacijos laikinojo direktoriaus Edgaro Maladausko teigimu, du nauji vėjo jėgainių parkai jau buvo išbandyti, tačiau apie keturis mėnesius stovi be darbo, nes leidimų veiklai negauna dėl pakeistų reikalavimų.

Bankrutuojanti vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimo bendrovė „Santechnikos verslas“ atleidžia visus 26 darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Kaip BNS informavo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, daugiausia atleidžiama santechnikų – 14 žmonių. „Sodros“ duomenimis, bendrovė turi 19,6 tūkst. eurų socialinio draudimo skolą. Registrų centro duomenimis, pernai įmonės nuostolis siekė 73 tūkst. eurų, kai 2020 metais jis buvo 48,2 tūkst. eurų.

Vis daugiau gyventojų skundžiasi, kad gyvena nuo algos iki algos, nors ir uždirba 600–900 eurų. Žmonės ketina atsisakyti kavinių, sporto klubų, pramogų ir ieškoti papildomų darbų. Ekonomistai komentuoja, kad kai kuriems gyventojams trūksta taupymo įgūdžių ir skaičiuoja, kad kiekvienas turi būti sukaupęs bent 3–6 mėnesių pajamų rezervą. Sušelpia tėvai ir seneliai Oficialioji statistika rodo, kad šį rugsėjį Lietuvoje prekių ir paslaugų kainos buvo 24 proc.

Prancūzijoje jau trečią savaitę tęsiantis energetikos milžinės „TotalEnergies“ darbuotojų streikui, kurio nesustabdo net vyriausybės spaudimas derėtis, pirmadienį įvairiose šalies degalinėse trūko benzino. Oficialiais skaičiavimais, apie 30 proc. degalinių nebeturėjo visų arba bent kai kurių rūšių degalų, todėl vis labiau nusiviliančių vairuotojų laukė ilgos eilės.

Lietuvos banko (LB) skirtą 880 tūkst. eurų baudą Šiaulių bankui teismas sumažino perpus – iki 440 tūkst. eurų. LB pranešė ketinantis skųsti šį teismo sprendimą.  „Lietuvos bankas ketina skųsti šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą“, – komentare BNS teigė centrinis bankas. Tuo metu Šiaulių bankas pranešė vertinantis teismo argumentus ir artimiausiu metu spręs dėl skundo teikimo.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Latvijoje rugsėjį padidėjo iki 22,2 proc. nuo 21,5 proc. rugpjūtį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vien tik rugsėjį vartojimo prekės ir paslaugos brango vidutiniškai 1,6 proc., o per tris šių metų ketvirčius – 19,1 procento. Vidutinė metų infliacija pakilo nuo 12,3 proc. rugpjūtį iki 13,7 proc. rugsėjį. Labiausiai vartotojų kainų indeksą praėjusį mėnesį kėlė brangęs būsto išlaikymas (2,7 proc.

Švedija pirmadienį pareiškė neleisianti Rusijai prisijungti prie tebevykstančio „Nord Stream“ dujotiekių nuotėkių tyrimo, tačiau pridūrė, kad Maskva gali atlikti savo individualią apžiūrą. Rusiją su Vokietija jungiantys dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ atsidūrė geopolitinės įtampos centre, Rusijai nutraukus dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršijant už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Suomijos įmonių grupei „Posti Group Corporation“ priklausanti Vilniuje registruota logistikos bendrovė „Itella logistics“ plečia veiklą Lietuvoje ir ketvirtadienį atidarys logistikos centrą Kaune, kuriame dirbs iki 200 žmonių, pranešė bendrovė. Šiemet gegužės pabaigoje skelbta, kad nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eveko investicija“ sudarė sandorį su „Itella Logistics“ dėl „built-to-suit“ tipo logistikos terminalo vystymo ir jo nuomos Kaune.

Vokietijos vyriausybės paskirta ekspertų komisija pirmadienį pristatė planą, kaip paskirstyti 200 mlrd. eurų (195 mlrd. JAV dolerių) fondą, skirtą sumažinti didelių energijos sukeltą įtampą. Pagal skelbiamą planą, privatūs namų ūkiai vartotojai už suvartojamą energiją, atitinkančią pirmuosius 80 proc. praėjusiais metais sunaudoto kiekio, mokės po 0,12 euro už kilovatvalandę.

Per tris šių metų ketvirčius Estijoje nupirkta 16,18 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 12,7 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Estijos įgaliotųjų prekybos automobiliais atstovų asociacija (AMTEL). Praėjusį mėnesį šalyje užregistruota 1,81 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 1,9 proc. daugiau nei praėjusių metų rugsėjį ir 4,6 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį.

Nuo Naujųjų metų dalies traukinių maršrutų Lietuvoje gali nelikti, nes jie valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ nuostolingi. Apie tai skelbia LNK žinios. LNK teigimu, Rokiškis, Radviliškis, Šiauliai, Akmenė, Mažeikiai, Panevėžys, Klaipėda ir Šilutė gavo laiškus, kuriuose siūloma didinti traukiniais važiuojančių skaičius arba sumokėti „Lietuvos geležinkeliams“, kad maršrutai liktų.

Estijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos per paskutinį vasaros mėnesį sulaukė apytikriai 420 tūkst. klientų, neskaičiuojant Ukrainos karo pabėgėlių – 23 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vietinių klientų sumažėjo 6 proc. iki 231 tūkst., o užsieniečių – padaugėjo 94 proc. iki 189 tūkstančių. Palyginti su ikipandeminių 2019-ųjų rugpjūčiu, dinamika buvo priešinga – pirmųjų padaugėjo 15 proc., antrųjų sumažėjo 34 procentais.

Latvijos oro erdvėje per tris metų ketvirčius aptarnauta 150,85 tūkst. skrydžių – 36 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė valstybinė oro erdvės kontrolės ir avianavigacijos paslaugų įmonė „Latvijas gaisa satiksme“ (LGS). Skrydžių į Rygos oro uostą ar iš jo padaugėjo 62,7 proc. iki 40,63 tūkst., tranzitinių skrydžių – 28,3 proc. iki 110,22 tūkstančio. Tuo tarpu praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugsėju, skrydžių iš viso sumažėjo 3,2 proc. iki 18,19 tūkst.

Seimas pirmadienį nepritarė aplinkos ministro Simono Gentvilo pasiūlymui uždrausti vairuoti automobilius, iš kurių vizualiai matyti rūkstantys dūmai. Už tokias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas per pateikimo procedūrą balsavo 58 Seimo nariai, 29 buvo prieš, 32 susilaikė. S. Gentvilas siūlė, kad lengvieji automobiliai būtų tikrinami ne tik techninės apžiūros metu, bet ir esant reikalui kelyje.

Seimas pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms. Įstatyme įtvirtinta, kad nepasitikrinusių sveikatos nustatytu periodiškumu vairuotojų turimi vairuotojo pažymėjimai bus skelbti negaliojančiais, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Pašalinus priežastis, lėmusias vairuotojo pažymėjimo paskelbimą negaliojančiu, vairuotojo pažymėjimas bus vėl skelbiamas galiojančiu automatinėmis priemonėmis tai pažymint Kelių transporto priemonių vairuotojų registre.

Artėjančiai žiemai šiais metais jau pasiruošta – aplinkotvarkos bendrovė „Ecoservice“ dar rugsėjo pradžioje visus sandėlius užpildė kelių barstymui skirta druska, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Dėl karo Ukrainoje teko ieškoti kitų druskos tiekėjų, o, baiminantis tiekimo grandinių trūkinėjimo, iš Maroko nuspręsta importuoti 8000 tonų druskos anksčiau nei įprastai.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje traukėsi 40 proc. iki 208,6 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 39 proc. iki 208,6 euro, o Estijoje – 23 proc. iki 187,6 euro.  „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę krito 59 proc. iki 60 eurų, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Nord Pool“ prekybos zonose kainos mažėjimą lėmė šiltesni orai, didėjantis kritulių kiekis ir didesnis vėjo srautas, kuris, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 76 proc.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse rugsėjį užfiksuota Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje buvo 24,1 proc. brangesnės nei pernai rugsėjį. Estijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 23,7 proc., Latvijos – 22,2 procento. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) sparčiausiai vartojimas brango taip pat Lietuvoje. Mėnesio infliacija rugsėjį Lietuvoje sudarė 2,9 proc.

 Įsipareigojimų klientams nesugebėjusiai įvykdyti ir veiklą sustabdžiusiai nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas Energija“ Vartotojų teisių apsaugos tarnyba skyrė 90 tūkst. eurų baudą už vartotojų klaidinimą. Atlikusi tyrimą tarnyba nusprendė, kad „Perlas Energija“ pateikė klaidinančią informaciją apie siūlomas fiksuotas elektros kainas, tokiu būdu klaidindama vartotoją, kuris pagrįstai tikėjosi gauti sutartą fiksuotą kainą visą sutartyje numatytą laiką.

Nuo šių metų lapkričio 1 dienos ne tik tėvai, bet ir seneliai galės prižiūrėti anūkus ir gauti ligos išmoką, jeigu dėl užkrečiamosios ligos protrūkio ar epidemijos, pavyzdžiui, gripo ar COVID-19, švietimo įstaigoje skelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir vaikai negali lankyti ugdymo įstaigos, – lieka namuose. Šiandien Seimas pritarė šiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui. Tai galios net ir nepaskelbus ekstremaliosios situacijos ar karantino.

Pirmadienį Seimas galutinai pritarė Elektros energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti trejiems metams – iki 2026 m. sausio mėn.

Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ finansinių paslaugų įmonė „Gazprombank (Switzerland)“ pirmadienį paskelbė baigianti savo veiklą Šveicarijoje, kai dėl Maskvos karo su Ukraina buvo atkirsta nuo šalies bankininkystės sektoriaus.  „Gazprombank“ pranešė apie veiklos nutraukimą Šveicarijoje, direktorių valdybai atlikus „įvairių galimybių strateginę peržiūrą“ dėl verslo veiklos ateities.

2023 metų valstybės biudžeto projekte numatytas 4,9 proc. deficitas yra netoli pavojingos ribos, kai gali brangti skolinimasis tarptautinėse rinkose, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Anot jo, deficitui viršijus 5 proc. ribą valstybei gali tekti mokėti didesnes palūkanas ne tik už naujas, bet ir dabartines skolas. „Labai svarbu, kad deficitas neperliptų 5 proc., dabar jis yra 4,9 proc.

Augant išlaidoms už komunalines ir kitas paslaugas, prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nusprendė iki metų pabaigos skirti papildomą finansinį pastiprinimą savo parduotuvių ir logistikos centro darbuotojams. Šiuo laikotarpiu jie papildomai bus skatinami „Lidl“ dovanų kortelėmis, tam įmonė planuoja skirti beveik pusę milijono eurų.

Iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinanti Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė praėjusį mėnesį pritraukusi 338,1 tūkst. keleivių – 45,2 proc. daugiau nei pernai rugsėjį. Skrydžių padaugėjo 14,8 proc. iki 3,42 tūkstančio. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) keleivių mažėjo 12,5 proc., skrydžių – 7,3 procento. Pasak oro vežėjos vadovo Martino Gausso, nors rudenį keleivių srautai tradiciškai sumažėja, šiemet iki šio laiko stebimos teigiamos tendencijos.

Maždaug pusę Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo pajėgumų 10-čiai metų rezervavus Latvijos ir Lenkijos įmonėms, Lietuvos vartotojams terminalo išlaikymas atpigs, teigia energetikos viceministrė Inga Žilienė.  Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ nuo 2023-iųjų dešimtmečiui keturiems tiekėjams suteikė keturis jo pajėgumų paketus po 6 teravatvalandes (TWh) per metus.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) pagerino šių metų kviečių derliaus pasaulyje prognozę, remdamasi rugsėjo mėnesio duomenimis – iki 787,2 mln. tonų, o tai reiškia, kad derlius būtų 1 proc. solidesnis nei 2021-ųjų. „Gali būti, kad [kviečių derliaus apimtys] pasieks dar aukštesnį, rekordinį lygį. Tai lėmė geresnis nei tikėtasi derlius Europos Sąjungoje ir Rusijoje“, – teigiama naujausioje FAO ataskaitoje. Kviečių derliaus prognozė gerinamas antrą mėnesį iš eilės.

Netrukus naujas šildymo sezonas prasidės visoje Lietuvoje. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad sąskaitos už gyvatuką jau padidėjo jam dar neprasidėjus. Nors butuose šalta ir gyventojams tenka šildytis elektriniais šildytuvais, šilumos tinklams už rugsėjį tenka mokėti beveik 70 eurų.  Pirmadienį vilnietė vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje pasidalijo gautos sąskaitos nuotrauka. Joje matosi, kad gyvatuko kaina nuo liepos iki rugsėjo pabrango dvigubai.

Maskvos vertybinių popierių birža prasidėjus prekybos sesijai pirmadienį neteko beveik 12 proc. savo vertės, Maskvai pirmadienio rytą raketomis atakavus virtinę Ukrainos miestų bei po savaitgalį įvykusio sprogimo, pažeidusio tiltą, jungiantį Maskvos aneksuotą Krymą su Rusija.  Rubliais denominuoto MOEX indekso vertė nukrito 11,9 proc. iki 1 780,39 punkto 10.03 val.

Vyriausybė praėjusią savaitę pristatė deficitinį kitų metų biudžetą. Pagal jį nuo kitų metų elektra ir dujos gyventojams brangs toliau, tačiau tarifai toliau bus kompensuojami iš biudžeto, o dalį elektros tarifų Vyriausybė kompensuos ir verslui. Bet ar to pakaks? Kaip dar Vyriausybė padės gyventojams ir verslui įveikti kainų šuolį? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su finansų ministre Gintare Skaiste. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Viena didžiausių pasaulyje gaiviųjų gėrimų ir užkandžių gamintoja, amerikiečių bendrovė „PepsiCo“ penktadienį pranešė, jog gruodžio 1-ąją sulauks pirmųjų „Tesla“ elektrinių sunkvežimių. Pasak „Tesla“ įkūrėjo ir vadovo Elono Musko, naujieji sunkvežimiai vienu įkrovimu gali nuvažiuoti 800 kilometrų (500 mylių). „PepsiCo“ pranešė, kad „Tesla“ sunkvežimiai bus naudojami Kalifornijos valstijoje esančių gamyklų produkcijai išvežioti.

Lietuvoje šių metų rugsėjo pabaigoje didėjo rapsų ir daugumos grūdų supirkimo kainos. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse rugsėjo 26– spalio 2 dienomis rapsai buvo superkami vidutiniškai po 631,4 euro už toną – 9,6 proc. brangiau nei prieš savaitę ir 14,4 proc. brangiau negu prieš metus, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina per savaitę augo 6,1 proc. iki 295,3 euro bei buvo 41,1 proc. didesnė neguprieš metus.

 Didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo 25 proc. iki 360 eurų už megavatvalandę (MWh).  Tai lėmė mažiausias rugsėjo elektros vartojimas per ketverius metus, išaugusi šalies atsinaujinančių energijos išteklių gamyba, atpigusios gamtinės dujos ir padidėjęs elektros energijos importas iš Šiaurės šalių, pranešė  elektros perdavimo tinklo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavič...

Sumažinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 21 proc. iki 17 proc. jokiam verslui nereikėtų prašyti lengvatų, sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.  „Mes esame uždarame rate, aš ne vieną siūliau mokesčių reformą, bendras PVM turėtų būti maždaug 17 procentų ir tada nekiltų noras ieškoti lengvatų“, – pirmadienį LRT radijui sakė R. Kuodis. Pasak jo, atskirų verslo grupių bandymai gauti lengvatų yra tik galimybė demonstruoti savo įtaką.

Anglijos bankas pirmadienį paskelbė naujų priemonių, skirtų palaikyti finansų rinką ir sumažinti likvidumo problemas, kilusias po audringos rinkų reakcijos į vyriausybės pristatytą sumažintą biudžetą. Paskelbtame pranešime sakoma, kad Anglijos bankas skelbia papildomas priemones, skirtas finansų rinkos funkcionavimui palaikyti, ir priduriama, jog centrinis bankas padidins JK vyriausybės obligacijų pirkimus pagal skubią priemonę iki jos galiojimo pabaigos šį penktadienį.

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ valdomas fondas „INVL Renewable Energy Fund I“ perka 174 megavatų (MW) galios saulės parko projektą Rumunijoje. Bendros investicijos į fondo projektus šioje šalyje gali siekti apie 350 mln. eurų. Fondas 174 MW projektą perka dar prieš projektui užsitikrinus prisijungimo prie tinklų galią, tačiau tai planuojama atlikti per 2023 metų pirmąjį ketvirtį, o statybos suplanuotos kitų metų ketvirtąjį ketvirtį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė fondas.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimas kitąmet augs 8 mln. eurų. Vyriausybės patvirtintame biudžeto projekte nacionaliniam transliuotojui 2023-iaisiais numatyta skirti  63 mln. 439 tūkst. eurų, iš jų 19 mln. 900 tūkst. – atlyginimams. Šiemet skirtas finansavimas – 55 mln. 434 tūkst. eurų, iš jų – 16 mln. 400 tūkst. teko atlyginimams. LRT biudžetas apskaičiuojamas automatiškai pagal valstybės gautas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo.

Metų infliacija Rusijoje rugsėjį sumažėjo iki 13,7 proc. nuo 14,3 proc. rugpjūtį, pranešė Federalinė statistikos tarnyba. Metų infliacijos mažėjimą „Rosstat“ fiksuoja šeštą mėnesį iš eilės nuo balandį pasiekto aukščiausio lygio per kiek daugiau nei du dešimtmečius. Mėnesio infliacija rugsėjį sudarė 0,1 proc., po vartojimo kainų mažėjimo visus tris vasaros mėnesius. Per tris šių metų ketvirčius vartojimo prekės ir paslaugos Rusijoje pabrango 10,5 procento.

Medicinos klinikų tinklas „InMedica“ įsigijo Vilniuje veikiantį šeimos medicinos klinikų tinklą Medicinos paslaugų centras (MPC). „Neabejojame, kad suvienijus jėgas pavyks kokybiškai tęsti MPC veiklą ir užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą dar didesniam skaičiui sostinės pacientų“, – pranešime sakė „InMedica“ vadovas Kęstutis Broniukaitis.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ šiemet sausį-rugsėjį gavo 175,72 mln. eurų pajamų – 64,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien rugsėjį konsoliduotos pardavimų pajamos buvo 22,11 mln. eurų – 58,6 proc.

 Analitikus nustebino rugsėjį toliau smarkiai  augusios maisto kainos. Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad tai yra pavojinga tendencija.  „Kol kas yra tam tikrų techninių veiksnių – tai trečdaliu išaugusios šildymo kainos, kurios pastūmėjo infliaciją į viršų. Bet kas labiausiai stebina neigiama prasme, tai didžiulė maisto kainų augimo inercija“, – BNS sakė Ž. Mauricas.  „Ji prasidėjo metų pradžioje.