Verslas

Patikslinus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijas, 24 tūkst. paramos gavėjų, meno kūrėjų, profesinių sąjungų ir jų susivienijimų bei politinių partijų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) šiemet iš viso pervedė 27,6 mln. eurų, pranešė inspekcija.  Už 2021 metus paramai skirtą mokesčio dalį šiemet skyrė 484 tūkst. gyventojų, 23 mln. eurų gavėjams pervesta liepą.

Prezidento vetuotos ir Seimui grąžintos Mokėjimo įstatymo pataisos. leidžiančios bankams tvarkyti specialius asmens duomenis, bus peržiūrėtos, nes jos gali būti nepakankamai aiškiai argumentuotos, sako Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.  „Jeigu žmonėms kyla nerimo, mes galime iš naujo persvarstyti, diskutuoti šį įstatymą, kuriam, atrodė, pasiūlymų ar aštrios kritikos nebuvo anksčiau išsakyta.

Vyriausybė iš beveik 600 mln. eurų vertės naujų Seimo narių pasiūlymų 2023 metų valstybės biudžeto projektui pirmadienį posėdyje pritarė tik dviem.  Nutarta pritarti grupės Seimo narių iš valdančiųjų (įskaitant konservatorius) bei opozicijos siūlymui ir papildomai 3,6 mln. eurų skirti Lietuvos šaulių sąjungai, taip pat pritarta siūlymui valstybei skolintis geležinkelių eismo saugai.

Europos Parlamentas ir Europos Taryba priėmė direktyvą, kurioje įtvirtino nuostatas dėl deramo minimaliojo atlyginimo nustatymo. Tai galios ir nustatant minimalųjį darbo užmokestį mūsų šalies dirbantiesiems. Tikimasi, kad tai užtikrins tinkamas gyvenimo ir darbo sąlygas, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

Valstybei pradėjus teikti paramą verslui dėl aukštų energijos kainų, verslininkai sako, kad  pasinaudoti parama sudėtinga, nes daug įmonių neatitinka kriterijų. Smulkieji verslininkai teigia, jog priemonės skirtos tik  gamybai, stambiam verslui, kiti pastebi, kad nepaisant didelių išlaidų energijai, subsidijų įmonės negauna.  Finansų ministrė sako, jog paramos kriterijus nustatė Europos Komisija (EK), o Vyriausybės pasiūlytas paketas yra pakankamas.

Lietuvos grūdų eksportuotojams ieškant naujų galimybių parduoti produkciją, šiemet atsivėrė trys naujos rinkos – Meksika, Irakas ir Indonezija, prieš pusantrų metų susitarta su Brazilija, tačiau perdirbėjų teigimu, galimybes išvežti lietuviškus grūdus į kai kurias šalis apsunkina pigesni rusiški grūdai.

SBA grupės netiesiogiai valdoma įmonė „Upės projektai“ fasadų gamintojai „KG Constructions“ už jos paslaugas statant biurų pastatą „Green Hall 2“ Vilniuje liko skolinga beveik keturis kartus mažiau nei prašė stiklininkai – per 60 tūkst. eurų, galutinai nusprendė teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) lapkričio 16 dieną panaikino pernai gruodį Lietuvos apeliacinio teismo priimtą nutartį – pagal ją įmonei „KG Constructions“ turėjo būti sumokėta per 112 tūkst. eurų.

Kaune dėl remonto pirmadienį uždaromas nuvažiavimas iš magistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda į Jonavos gatvę bei vienas iš tiltų per Nerį. Jie bus uždaryti iki kitų metų sausio 9 dienos. Kaip pranešė Kauno miesto savivaldybė, eismas bus nukreiptas apylanka per viaduką prekybos centro „Mega“ link. Išvažiavimas iš Jonavos gatvės ribojamas nebus. Pasak savivaldybės, dėl rekonstrukcijos tuo pačiu uždaromas ir vidurinis kelyje A1 esantis Alfonso Meškinio tiltas per Nerį.

Seimui praėjusį ketvirtadienį antrą kartą apsvarsčius patikslintą 2023 metų valstybės biudžeto projektą Vyriausybė pirmadienį spręs dėl Seimo narių įregistruotų naujų pasiūlymų įvairioms reikmėms skirti dar  beveik 500 mln. eurų finansavimą.  Parlamentarai Seime registravo šešias dešimtis naujų pasiūlymų. Dėl visų jų, jeigu autoriai nepersigalvos, Seimas balsuos antradienį prieš priimdamas galutinį sprendimą dėl 2023 metų biudžeto.

Apsilankę parduotuvėse gyventojai pastebi, kad maisto produktai brangsta kas mėnesį, o kai kurie net kas savaitę. Prieš patekdami ant mūsų stalo jie pereina per prekybininkų, perdirbėjų, gamintojų, ūkininkų rankas. Anot ekonomisto, nė viena šių grandžių savęs nenusiskriaudžia, visi pakelia kainą, kurią susimoka galutinis vartotojas. Tačiau patys prekybininkai, perdirbėjai ir ūkininkai kainų augimo atsakomybės bando nusikratyti kaltindami vienas kitą ar valstybę.

Vilniaus savivaldybė ketina atleisti nuo nekilnojamojo turto, žemės, jos nuomos mokesčių asmenis ar organizacijas, remiančias reprezentacines savivaldybės sporto bei kultūros įstaigas. Savivaldybės Sporto ir sveikatingumo skyriaus vedėjas Edvinas Eimontas tvirtino, kad dėl Rusijos karo Ukrainoje sukeltos geopolitinės įtampos ir kitų problemų mažėja sporto klubų ir kitų organizacijų rėmėjų ratas, todėl ši priemonė gali paskatinti jų rėmimą.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ruošiasi remontuoti Kybartų užsieniečių registracijos centro bendrabutį, dėl to ji konsultuojasi su rinkos dalyviais.  Pasak VSAT atstovo Giedriaus Mišučio, atliekant remonto darbus bus tęsiamas buvusių Kybartų pataisos namų, kuriuose pernai rugsėjį įsikūrė užsieniečių registracijos centras, pritaikymas nelegalių migrantų apgyvendinimui.

Sunkus Jungtinių Tautų susitikimas dėl klimato kaitos COP27 sekmadienį baigėsi istoriniu susitarimu dėl finansinės pagalbos pažeidžiamoms šalims dorojantis su klimato kaitos poveikiu ir dideliu nusivylimu dėl nesėkmės stumiant didesnius taršos mažinimo tikslus. Dvi savaites trukusiose derybose, kurios kartais atrodydavo atsidūrusios prie žlugimo slenksčio, buvo pasiektas svarbus proveržis dėl „nuostolių ir žalos“ fondo sukūrimo.

Lietuvos gyventojai už būsto paskolas euro zonoje bankams moka didžiausias palūkanas. Tai lemia ne Europos Centrinio Banko neseniai didintos palūkanų normos, bet marža, kurią nustato patys Lietuvos bankai. Ekspertai sako, kad mūsų šalyje bankų godumo nėra kaip suvaldyti. Esą maržos mažėtų, jei piliečiai mažiau skolintųsi arba didėtų bankų konkurencija.

Lietuvoje vis daugiau pensinio amžiaus sulaukusių gyventojų ir toliau pluša tam, kad užsidirbtų pinigų ir prisidurtų prie pensijos. Tarp dirbančiųjų senjorų net 90-ečiai ir vyresni. Prognozės liūdnos – ateityje pensinio amžiaus ilginimas taps neišvengiamu ir visiems teks dirbti ilgiau. Ekspertai siūlo jau po kelerių metų pradėti automatiškai ilginti pensinį amžių, įvertinus, kiek ilgėja tikėtina žmonių gyvenimo trukmė.

Ne vienam parduotuvės lankytojui yra tekę susidurti su pypsinčiais prekių apsaugos varteliais. Ir ne paslaptis, kad tokia situacija nebūna maloni, nes, ir neturint blogų ketinimų, dažnai galima pasijusti lyg tikram nusikaltėliui. Parduotuvių atstovės paaiškino, kaip tiksliai veikia šie varteliai ir dėl ko dažniausiai įsijungia jų signalizacija. Jos įvardijo, kas paprastai vyksta tokiose situacijose, ką apsaugos darbuotojai prašo parodyti ir kaip žmogus yra patikrinamas.

Lietuvos savivaldybės yra įpareigotos iki kitų metų pradžios nustatyti mažos taršos zonas savo teritorijose, tačiau dalis tautiečių net neįsivaizduoja, ką tai reiškia.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyrius vedėjas Rimantas Baravykas ir žurnalo „Auto Bild“ vyriausiasis redaktorius, automobilių ekspertas Vitoldas Milius paaiškino, apie ką čia kalbama.

Verslą siūloma atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą panaudotų plastiko ir PET pakuočių atliekomis, jeigu jis įrodys, kad jos buvo perdirbtos. Iniciatyvos autoriaus teigimu, nauja tvarka skatins rinkti perdirbamą plastiką, jo perdirbėjai turės daugiau motyvacijos veikti, o gamintojams teks persvarstyti veiklos kryptį.  Tokią Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisą Seime registravo grupė parlamentarų iš valdančiųjų ir opozicijos.

Būsto kainos Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus auga sparčiau, nei didėja šalies gyventojų atlyginimai. Tačiau kai kurie asmenys, pasiryžę įsigyti net ir pabrangusį būstą, skundžiasi dėl pradinio įnašo, mat kai kam tenka susimokėti daugiau, nei buvo sutarta pirminio pokalbio metu su bankų atstovais. Tuo metu bankai savo ruožtu paaiškina, dėl kokių veiksnių ir ar visada gali kisti įnašo dydis.

Šiuo metu rekonstruojamas Kaune esantis Lietuvos zoologijos sodas ieško, kas įrengtų jo edukacines ir ekspozicines erdves. Jose numatyta įrengti interaktyvius žaidimus ir klases, sudaryti galimybę palenktyniauti su skirtingais gyvūnais bei pasimatuoti ūgiu su žirafa, rodo pirkimo dokumentai. Kaip BNS informavo zoologijos sodas, viena, didžioji edukacinių erdvių dalis, sudaranti beveik tūkstantį kv. metrų, bus įrengta naujai pastatytame egzotariumo pastate.

Kalėdines dovanas šiemet pirks aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų, dažniausiai joms planuojama išleisti panašiai, kaip ir pernai – apie 200 eurų, rodo apklausa. Asmeninių finansų patarėja sako, kad dovanų pirkimą vieni žmonės kruopščiai planuoja, kitus šventės verčia elgtis neapgalvotai. Pasak rinkodaros ir komunikacijos mokslų (KOG) instituto atliktos apklausos, 55 proc. šalies gyventojų šiemet ketina dovanas pirkti 3-6 žmonėms, o 33 proc. – septyniems ar daugiau.

Maisto produktų kainos nesustoja augti. Vartotojai dažnai pastebi atvejus, kuomet viena ar kita prekė Lietuvoje du, tris, o kartais net keturis kartus brangesnė nei, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje. Pastebi ir bendroves, kurios nuolat kalba apie sunkmetį ir esą dėl energetinių išteklių brangimo kelia paslaugų kainas, tačiau tuo pat metu skaičiuoja ir rekordinius pelnus.

Naująjį migrantų centrą Pabradėje už 8,79 mln. eurų statys įmonė „Jungtiniai projektai“. Kaip BNS nurodė pasieniečių atstovas Giedrius Mišutis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) konkursą laimėjusi bendrovę centrą turėtų pastatyti iki kitų metų pabaigos. „Darbai turi būti atlikti iki 2023-iųjų gruodžio 29 dienos“, – sakė VSAT atstovas. Pasak jo, sutartį su „Jungtiniais projektais“ planuojama pasirašyti „savaitės bėgyje“. Anksčiau planuota, jog tam reikės 5–6 mln.

Internautai piktinasi žinomais Lietuvos restoranais. Pasirodo, populiarūs kavinių tinklai pardavinėja šiek tiek pakeistą ar net tokį patį maistą prisidengę naujais kavinių pavadinimais. Sutampa tiek adresai, tiek kontaktai, skiriasi tik kainos. Žmonės naujų restoranų neranda, nes jie – virtualūs. Tačiau atstovai ramina, kad tai – ne suktas planas, o nauja strategija. Iš pradžių žmonės pasipiktino „Čili pizza“ gudrybe iš tos pačios virtuvės pristatyti maistą kitų kavinių vardu.

Kainų didėjimas palietė daugelį skirtingų sričių, tad ilgapirščiai nesnaudžia. Jie taikosi ne tik į maisto prekes parduotuvėse, bet ir į transporto priemones – vagiami automobilių žibintai,  juose paliekami daiktai, valstybiniai transporto priemonės numeriai ar net oro pagalvės. Taigi vėliau gyventojams tenka skaičiuoti tūkstančius eurų siekiančius nuostolius.

Ne paslaptis, kad plonos moteriškos pėdkelnės, kai kurių vadinamos „nailoninėmis“ pėdkelnėmis, nėra itin pigus pirkinys, nors neretai suplyšta po pirmo nešiojimo. Prasčiausios kokybės pėdkelnių galima rasti ir iki 2 eurų, ieškant praktiškesnių – virš 10 eurų, tačiau kai kur gali tekti pakloti 40 eurų ir daugiau. Vis dėlto moterims šios prekės reikia nuolatos ir prekyba jomis niekada nestoja.

Godumo infliacija – šitaip žmonės jau vadina didžiules kainas, kurioms nėra logiško paaiškinimo. Tie patys produktai mūsų šalyje du ar net triskart brangesni nei kitur, o analitikai skaičiuoja, kad kai kur prekybininkai sau pasiima kone dvigubai didesnę kainos dalį nei anksčiau. Taigi, galimai tik prisidengia infliacija ir pelnus pasididina daugiau nei reikia.

Naftos kainų kritimas penktadienį įgavo pagreitį – „Brent“ naftos rūšies barelio kaina pirmąkart nuo spalio pradžios smuko žemiau 88 JAV dolerių žymos, o JAV WTI naftos barelis pirmą kartą nuo rugsėjo tapo pigesnis nei 80 dolerių, stiprėjant susirūpinimams dėl pasaulio ekonomikos, tolesnio bazinių palūkanų didinimo bei COVID-19 atvejų gausėjimo Kinijoje. „Brent“ ateities sandorių sausiui kaina Londono „ICE Futures“ biržoje sumenko daugiau nei 2,1 proc.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 21,7 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF biržoje pigo 5 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Elektros megavatvalandė (MWh) Lietuvoje lapkričio 11–17 dienomis vidutiniškai kainavo 206,2 euro, arba 21,7 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 169,47 euro. Latvijoje elektros kaina augo 22,2 proc. iki 206,2 euro, Estijoje – 24,9 proc. iki 190,5 euro už MWh.

Lenkijos prekių eksportas per tris metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, verte eurais galiojusiomis kainomis išaugo 20,3 proc. iki 251,9 mlrd. eurų, importas – 28,5 proc. iki 266,7 mlrd. eurų, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Užsienio prekybos deficitas sausį-rugsėjį 14,7 mlrd. eurų, palyginti 2 mlrd. eurų perviršiu prieš metus. Pagrindinės eksporto rinkos per devynis šių metų mėnesius buvo Vokietija (28,8 proc. viso eksporto), Čekija (6,0 proc.

Japonijoje metų infliacija praėjusį mėnesį pasiekė aukščiausią lygį per keturis dešimtmečius, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys, o ją skatino didelės energijos sąnaudos ir silpna jena.  Pagrindinės vartotojų kainos, neįskaitant nepastovių šviežių maisto produktų, spalio mėnesį, palyginti su analogišku laikotarpiu 2021 metais, ūgtelėjo 3,6 proc. – šiek tiek daugiau nei tikėjosi analitikai.

Vidutinės benzino ir dyzelinio kuro kainos Lietuvoje per savaitę sumažėjo dviem centais, degalai čia išlieka pigiausi Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Lapkričio 7–14 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,68 euro, dyzelinio kuro kaina siekė 1,87 euro – abiejų rūšių degalai atpigo 2 centais.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasipriešino Rusijos verslo planams perimti „McDonald's“ prekės ženklo greitojo maitinimo restoranus Baltarusijoje. Anksčiau šią savaitę „McDonald's“ per „Instagram“ paskelbė, jog 25 šio prekės ženklo užkandinių Baltarusijoje paskutinė darbo diena bus lapkričio 21-oji, o nuo kitos dienos jos veiks naudodamos jau Rusijos tinklo „Vkusno i točka“ (Skanu ir taškas) prekės ženklą.

Aplinkos viceministras Mantas Michaliunjo palieka pareigas. Anot ministerijos, jis traukiasi dėl asmeninių gyvenimo planų – grįžta dirbti ir gyventi į Birštoną. Penktadienis yra paskutinė viceministro darbo diena, pranešė ministerija. M. Michaliunjo kuravo urbanistikos, architektūros, inovacijų, statybos, renovacijos ir būsto klausimus.

Penktadienį amerikietiškos naftos WTI kaina pirmą kartą nuo rugsėjo nukrito žemiau nukrito žemiau 80 JAV dolerių už barelį ribos, augant nerimui dėl pasaulinės ekonomikos nuosmukio ir didėjančio COVID-19 atvejų skaičiaus Kinijoje.  Maždaug 15.05 val. Lietuvos laiku WTI naftos, kuri bus pristatyta gruodžio mėnesį, barelis buvo atpigęs 1,9 proc. iki 80,08 JAV dolerio, prieš tai trumpam nusileidęs žemiau 80 JAV dolerio už barelį lygio.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas su grupe parlamentarų siūlo Lietuvos šaulių sąjungai kitų metų biudžete papildomai skirti 3,6 mln. eurų. Seimo NSGK pirmininkas atkreipia dėmesį, kad šiuo sprendimu Šaulių sąjungos finansavimas auga 50 proc., taip pat pabrėžia, kad papildomas lėšų skyrimas yra suderintas su premjere Ingrida Šimonyte.

Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“ privalo sumokėti 3 mln. eurų mokestį už 2014–2018 metais į aplinką neteisėtai išleistus ir nedeklaruotus teršalus, galutinai nutarė teismas.  Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). penktadienį pranešė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas lapkričio 3-iąją atmetė „Vilniaus vandenų“ skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti departamento sprendimą bendrovei priskaičiuoti 3 mln. eurų už taršą be leidimo.

Penktadienį sutrikus SEB banko veiklai, po kiek daugiau nei pusvalandžio ji buvo atkurta. „Visos mūsų paslaugos jau veikia kaip įprastai“, – BNS informavo banko atstovė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė. Penktadienį buvo fiksuoti sutrikimai naudojantis mobiliąja programėle, taip pat atsiskaitant e. parduotuvėse, kai savo tapatybę reikia patvirtinti per interneto banką.

Ukraina nuo šių metų pradžios (nuo šių kalendorinių metų vidurio) iki lapkričio 18-osios eksportavo 15,95 mln. tonų grūdų ir jų produktų – 31,3 proc. mažiau nei per atitinkamą laikotarpį prieš metus, skelbia Agrarinės politikos ir maisto ministerija. Kukurūzų eksporto apimtys išaugo dukart iki 8,44 mln. tonų, tuo tarpu kviečių – sunyko 2,2 karto iki 6,14 mln. tonų, miežių – 3,7 karto iki 1,31 mln. tonų, rugių – 6,8 karto iki 11,2 tūkst. tonų, miltų – 1,4 proc. iki 47,6 tūkst. tonų.

Pabrangusios transporto priemonių dalys ir išaugę autoservisų paslaugų įkainiai Lietuvos draudikus, anot jų pačių, verčia peržiūrėti kainas už suteikiamą vairuotojų draudimo paslaugą, o šiemet išmokamų pinigų dydis už patirtas žalas padidėjo. Be to, dalis draudikų pastebi, kad daugėja ne tik vagysčių skaičius, bet ir apsukrių lietuvių, kurie sukčiauja keliuose, norėdami pasipelnyti.

Už „Rail Baltica“ projektą Lietuvoje atsakinga „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“ ruošiasi Vilniaus–Kauno ruožo, kuris apims Kauno geležinkelio stotį, Vilniaus mazgą bei regionines stotis Kaišiadoryse ir Vievyje, rekonstrukcijai. Įmonė pradėjo konsultacijas su rinkos dalyviais.  „LTG Infra“ planuoja, kad šių objektų projektavimo konkursai bus skelbiami dar šiemet, o sutartys su laimėtojais bus pasirašytos 2023 metų antrąjį arba trečiąjį ketvirčiais.

Europos Sąjunga jau yra įšaldžiusi Rusijos turto už maždaug 68 mlrd. eurų, penktadienį skelbia „Deutsche Welle“. Tai tvirtindama Vokietijos visuomeninė transliuotoja remiasi JAV leidiniu „Politico“, kuris teigia, jog turi atitinkamo Europos Komisijos vidaus dokumento kopiją. Skelbiama, jog apie 50 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos turto yra Belgijoje, o dar 5,5 mlrd. eurų – Liuksemburge.

Ketvirtadienį Seimas galutinai pritarė kitų metų „Sodros“ biudžetui. Jame numatytos ir augančios pensijos, ir didėjantys vaiko pinigai. Bet ar rekordiškai augant kainoms, pakankamai auga pensijos ir išmokos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė ir Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis.

Prancūzijos elektros tinklų operatorė RTE penktadienį perspėjo dėl „reikšmingos tinklų problemų rizikos“, susijusios su besitęsiančiais atominių elektrinių darbo pertraukimais, dėl kurių įmonės ir namų ūkiai gali būti priversti apriboti naudojimą, norint išvengti tiesioginio elektros tiekimo nutraukimo.  Atnaujindama prognozes šiai žiemai, RTE skaičiuoja, kad kitų metų pradžioje Prancūzijos atominių elektrinių tinklas dirbs tik 65 proc.

Didžiausia Vokietijos profsąjunga penktadienį susitarė dėl darbo užmokesčio padidinimo jos nariams iš viso 8,5 proc., kuris turėtų paliesti beveik 4 mln. darbuotojų, susiduriančių su sparčiai augančia infliacija. Susitarimas leis išvengti didelės apimties streiko didžiausioje Europos ekonomikoje.

Seimas dar šiemet spręs, ar stringant naujos beveik 40 mln. eurų vertės kelių apmokestinimo sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui, atidėti jo terminą pusantrų metų – iki 2024 metų vidurio.

Turkija nuo gruodžio mėnesio reikalaus, kad naftos krovinių siuntėjai turėtų draudimo polisus tanklaivių perplaukimui per Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius, skelbia „Bloomberg“, remdamasi Turkijos transporto ministerija. Anot agentūros, naujoji taisyklė įsigalios likus kelioms dienoms iki to, kai Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė nustatys tolesnius ribojimus Rusijos užsienio prekybai, ir ji gali rimtai apsunkinti rusiškos naftos eksportą.

Atsinaujinančių energijos išteklių diegimui pramonės įmonės Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jau gali kreiptis dėl 10 mln. eurų paramos. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė paskelbusi kvietimą iš suplanuotų 1 mlrd. eurų ekonomikai.  „Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms paskirstysime iki 6 mln. eurų, o didelėms įmonėms iki 4 mln. eurų finansavimą atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginiams diegti“, – pranešime sakė viceministras Vincas Jurgutis.

Švedijos pareigūnai penktadienį patvirtino, kad rugsėjo mėnesį įvykę sprogimai, sugadinę dujas iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūra gabenusio dujotiekio „Nord Stream“ kelias atkarpas, buvo sabotažo aktai.  „Atliktos analizės aptiko sprogmenų pėdsakų ant kelių pašalinių objektų“, aptiktų sprogimų vietose, sakoma išankstiniam tyrimui vadovaujančio prokuroro Matso Ljungqvisto pranešime.