Finansų ir pardavimų ekspertai tikino, kad ši konkurencija naudinga pirkėjams. Anot jų, žmonės sulauks dar daugiau akcijų ir nuolaidų maisto prekių parduotuvėse.
Štai vokiečių prekybos tinklas „Lidl“ metų pradžią pradėjo lygindamas kainas savo ir konkurentų parduotuvėse.
Sausio 1 d. prekybos tinklas išplatino reklamą, joje teigiama, kad kituose prekybos tinkluose už 8,49 euro išeis tik 1 kg „Dvaro“ varškės, o „Lidl“ parduotuvėje pirkėjai už 8,33 euro gali nusipirkti ne tik „Pilos“ prekinio ženklo varškės, bet ir pieno, grietinės ir jogurto.
Reklamuotis nežada, bet kainą sumažino
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis sakė, kad stebi konkurentų veiksmus.
„Matėme tą varškės ir kitų pieno produktų kainų palyginimą ir galime pasakyti, kad pas mus būtų pigiau. Galvojome ir mes panašiai palyginti savo produktus su konkurentų prekėmis. Tačiau visgi nusprendėme to nedaryti.
Mūsų pozicija tokia, kad jeigu konkurentas nuleidžia kainą, mes irgi nuleidžiame ją tiek pat. O jeigu tik galime, mes kainą laikome dar ir žemesnę nei konkurentai. Matome, kad pirkėjai mus renkasi. O viešos reklamos – toks dalykas. Ne visada pats gražiausias yra tas, kuris garsiai rėkia“, – apie konkurentus kalbėjo prekybos tinklo vadovas.
Pasak verslininko, iš tiesų šiuo metu Lietuvos parduotuvėse maisto produktų kainos yra pakilusios.
„Nes brango energetika ir darbo jėga. Tačiau jau ne už ilgo pirkėjai ims matyti prekių pigimą. Vis dėlto kainos ne iš karto taip pakilo, todėl ne iš karto ir nusileis žemyn.
O apie tam tikrus produktus galiu iš karto pasakyti, kad netrukus pas prekybininkus pasipils sviesto akcijos. Grietinėlė ir žaliavinis pienas atpigo. Todėl kiekvieno prekybininko garbės reikalas bus atpiginti sviestą ir prisitraukti pirkėjus“, – prognozavo D. Dundulis.
Konkurencijos kovoje išloš pirkėjai
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad prekybininkų konkurencija rodo, kad jiems visgi skauda.
„Pardavimų pokyčiai akivaizdūs. Pernai rudenį pardavimai maisto parduotuvėse krito. Kai pirkėjas tampa atsargesnis ir ima labiau rinktis, tada nebėra taip lengva parduoti. Tada ir atsiranda noras pakovoti dėl tų pirkėjų.
Konkurencija ima aštrėti. Dabartinės prekybos tinklų lyginamosios reklamos ir yra tos konkurencijos pasekmė. Ši konkurencija naudinga vartotojui. Tie žaidėjai, kurie yra stipresni, kurie turi didesnes maržas, jie gali labiau paspausti konkurentus. Todėl artimiausiai mėnesiais akcijų ir nuolaidų tikrai bus daugiau“, – įsitikinęs ekonomistas.
T. Povilausko teigimu, dabar kainų korekcijas jau matome pieno produktų sektoriuje.
„Pieno produktų kainos pradėjo kristi eksporto rinkose. Nuo praeitų metų ėmė pigti riebaliniai produktai, sviestas, grietinėlė. Kol kas nepinga sūris. O pokyčius rinkoje ir pradėsime matyti būtent tada, kai atpigs sūris.
Pavyzdžiui, ėmus pigti sviestui eksporto rinkose, jo kainų augimas ir mūsų parduotuvėse sustojo. Todėl ir sūrio pigimas ims daryti įtaką ir Lietuvos mažmenininkams“, – prognozavo ekonomistas.
Anot jo, kiti maisto produktų, miltų, mėsos kainos stabilizuosis, tačiau nemažės.
„Kol kas nepastebima, kad mūsų eksportuojama mėsa imtų pigti, todėl nematysime kainų pokyčių ir Lietuvoje. Tačiau turime stebėti situaciją, kaip keisi pašarų kainos ,vartojimo aktyvumas. Antrąjį ketvirtą yra tikimybė ir mėsos sektoriuje pamatyti kainų korekcijas.
Kainų kritimas galimas ten, kur žaliava sudaro reikšmingą dalį produkto gamyboje, pavyzdžiui, pieno produktai. Tačiau grūdinių produktų dalis makaronuose, duonoje, bandelėse yra per maža. Todėl reikia, kad kristų ne tik žaliavos kaina, bet mažėtų ir vartojimas, kristų energetikos kainos. Tik tada ims mažėti ir grūdinių produktų kainos“, – komentavo T. Povilauskas.
Anot jo, yra tikimybė, kad Lietuvoje kiek atpigs ir importinės prekės.
„Kai prekybininkams baigsis brangios atvežtinės prekės ir jie užsipirks jų vėl, bet jau pigiau. Tada prekybininkai gali kainą sumažinti ir pirkėjams. Tada ir sulauksime daugiau nuolaidų“, – prognozavo ekonomistas.
Prekybininkai stengsis visais būdais prisivilioti pirkėjus
Komunikacijos ekspertė, įmonės „Berta&Agency“ vadovė Berta Čaikauskaitė pastebėjo, kad infliacija veikia pirkėjų apsipirkimo lūkesčius, visi nori apsipirkti kuo pigiau.
Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad metų pradžioje taupo ne tik pirkėjai, bet ir prekybininkai, todėl pirmieji metų veiksmai būna gana blankūs.
„Natūralu, kad pasirodžius „Lidl“ kampanijai, kiti jų konkurentai atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Išstoti su drąsiais ir konkrečiais veiksmais nėra taip paprasta. Visų pirma, kiekvienas tavo veiksmas jau bus traktuojamas kaip atoveiksmis – reakcija į konkurento reklamą.
Tokio vertinimo nenori nei vienas rinkos žaidėjas, nes, arba tu esi pirmas, arba... tu esi pirmas. Antra, kainų komunikacija yra itin jautri tema. Jeigu negali užtikrinti mažiausios kainos, tuomet ir nekomunikuoji“, – aiškino pašnekovė.
Anot jos, Lietuvoje didelis pirkėjų segmentas stebi kainas ir „žvejoja“ nuolaidas, nes mano, kad didžioji jų finansų dalis yra išleidžiama būtent maisto prekėms.
„Taigi juokauti kainų tema būtų nedovanotina klaida, o sureaguoti į tokius drąsius konkurentų veiksmus greitai tiesiog gali nepavykti. Nors, tiesa tokia, kad pirkėjas mato ne prekių ženklus, bet už jų stovinčius prekybos tinklus ir lygina būtent juos“, – prekybos tinklų ir pirkėjų elgseną komentavo komunikacijos ekspertė.
Ji tikino, kad reklamomis prekybos tinklai tiesiog stengiasi prisivilioti pirkėjus į parduotuves.
„Ateidami apsipirkti vedami reklamų galiausiai jie įsigyja tų prekių, kurių neplanavo, taip padidindami prekybininkų krepšelius. Tikėtis, kad tokios kampanijos bendrai sumažins kainas būtų naivu. Vis dėlto, jeigu gebėsime aiškiai susidėlioti savo pirkinių prioritetus, gal ir pavyks šiek tiek sutaupyti“, – patarė B. Čaikauskaitė.
Pirkėjams svarbiausia – kaina?
Naujausias tyrimas rodo, kad didžioji dalis gyventojų Lietuvoje seka maisto prekių parduotuvių specialius pasiūlymus ir ieško prekių su akcijomis.
Daugiausiai gyventojų pažymi, kad pagrindinis kriterijus, renkantis maisto produktus, yra kaina. Kad tai jiems svarbiausia nurodo 82 proc. apklaustųjų.
Tarp kitų kriterijų rikiuojasi produkto sudėtis (66 proc.), produkto kilmė ir pagaminimo šalis (31 proc.). Prekės ženklą kaip svarbiausią kriterijų nurodo maždaug vienas iš penkių pirkėjų.
Tokie rezultatai paaiškėjo „Lidl Lietuva“ užsakymu bendrovės „Norstat“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos metu.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pabrėžia, kad dėl ekonominės situacijos pirkėjai gali labiau fokusuotis į būtiniausių maisto produktų krepšelį, atsisakyti brangesnių prekių, tačiau, anot jo, tai lemia ne tik infliacija.
„Dar pridėčiau kylančias palūkanų normas ir bendrą nerimą dėl ateities. Didėjant paskolų aptarnavimo sąnaudoms, vartotojai Lietuvoje atitinkamai mažina išlaidas toms prekėms ir paslaugoms, kurių laikinai gali atsisakyti, pavyzdžiui, ne pirmo būtinumo maisto prekėms.
Be to, viešojoje erdvėje šiuo metu yra plačiai eskaluojama besiartinančios krizės tema, o tai irgi skatina žmones kaupti pinigus juodai dienai ir riboti išlaidas įvairioms prekėms ir paslaugoms, įskaitant ir atskiras maisto prekių kategorijas“, – pastebi A. Izgorodinas.
Pasak jo, pieno produktų kategorijoje, kurioje infliacija buvo pati sparčiausia, pirmiausia atsisakoma prabangesnių prekių, pavyzdžiui, aukštos kokybės sūrių, kuriuos galima priskirti prie ne pirmo būtinumo prekių segmento.
