Verslas

Lietuvos ekonomikos augimas šiemet sieks 2,5 proc., o 2023 metais jis turėtų sulėtėti iki 1,6 proc., prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).  Antradienį paskelbtoje atnaujintoje EBPO ekonominėje apžvalgoje rašoma, kad šalies ekonomikos lėtėjimą kitąmet lemia aukšta infliacija, Rusijos karo Ukrainoje poveikis ir silpnesnė išorės paklausa, o privatų vartojimą neigiamai veikia didesnis nedarbas ir realaus darbo užmokesčio mažėjimas.

Pasaulio ekonomika ateinančiais metais toliau lėtės, didžiuliam ir istoriniam energetiniam šokui, kurį sukėlė Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą, toliau skatinant infliacijos spaudimą, mažinant pasitikėjimą ir namų ūkių perkamąją galią, didinant rizikas visame pasaulyje, teigiama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) antradienį paskelbtoje atnaujintoje ekonominėje apžvalgoje.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo ir importo bendrovė „Orlen Lietuva“ po kelerių metų taps energijos gamykla, o Lietuva galės pereiti prie visiškai sintetinio kuro, teigia bendrovės vadovas Michalas Rudnickis.

Seimas antradienį patvirtino subalansuotą 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Jis pirmą kartą turėtų perkopti 3 mlrd. eurų. Už balsavo 86 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 43. Paėjusį ketvirtadienį pritrūkus dviejų balsų Seimas nepatvirtino PSDF biudžeto, todėl antrą kartą balsavimas vyko antradienį.  Kitąmet fondas didžiąją dalį pajamų – 2,799 mlrd. eurų (9,9 proc. daugiau nei šiemet) – surinks iš sveikatos draudimo įmokų.

Seimas antradienį pritarė Laisvės partijos frakcijos siūlymui taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą maitinimo sektoriui visus 2023 metus, o ne iki liepos, kaip siūlė Vyriausybė. Tokį sprendimą parlamentarai priėmė balsuodami dėl Laisvės frakcijos narių siūlymo. Apsvarstęs kitus pasiūlymus, Seimas vėliau antradienį balsuos dėl viso 2023 metų biudžeto įstatymo. Už „laisviečių“ pasiūlymą balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 38, o 23 susilaikė.

Neapmokestinamosios pajamos (NPD) nuo kitų metų didės beveik 16 proc. nuo 540 iki 625 eurų. Skaičiuojama, kad dėl to valstybės biudžetas neteks 164,3 mln. eurų pajamų per metus.    Už tokias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas antradienį balsavo 126 Seimo nariai, o susilaikė vienas.   Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas pabrėžė, kad darbo santykių apmokestinimas yra nuoseklus – NPD didinamas ne vienerius metus.

Vienos didžiausių Lietuvoje gamybos, prekybos, nekilnojamojo turto ir žiniasklaidos grupių „MG grupė“ savininkas Darius Mockus teigia, kad karas Ukrainoje pristabdė nekilnojamojo turto (NT) rinkos vystymąsi – stringa brangaus NT pardavimai. „Mes dabar susiduriame su išlaukimu ir dėl to yra pastrigę ypatingai brangesnieji pardavimai, nes žmonės lūkuriuoja, čia natūralu“, – antradienį „Verslo žinių“ metinėje ekonomikos konferencijoje Vilniuje teigė D. Mockus.

Leidėjams nerimaujant dėl Lietuvos pašto didinamų prenumeruojamų leidinių pristatymo, Susisiekimo ir Kultūros ministerijos siūlo, kad kompensacijos už tai būtų skiriamos ne tik kaimiškose vietovėse, bet ir miestuose. Iš viso būtų skiriama iki 10 mln. eurų kompensacijų: be jau skirtos 7,9 mln. eurų valstybės paramos 2023 metams bus numatyta iki 2,1 mln. eurų papildomų lėšų, antradienį pranešė Susisiekimo ministerija.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ stabdo prekybą elektroninėmis cigaretėmis. Parduotuvėse iš prekybos išimamas visas šių gaminių asortimentas, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Sprendimas priimtas reaguojant į visuomenėje kilusias diskusijas dėl elektroninių cigarečių ženklinimo, kuris galimai klaidina pirkėjus.

Lenkijos teismas pirmadienį panaikino šalies antimonopolinės tarnybos UOKiK 2020-aisiais skirtą kelių milijardų eurų sumos baudą Rusijos dujų milžinei „Gazprom“ ir penkioms Europos bendrovėms – Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos projekto „Nord Stream 2“ dalyvėms. Apie tokį Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos teismo sprendimą pranešusi UOKiK pareiškė, kad išnagrinėjusi visą nutarties tekstą teiks apeliacinį skundą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, kad Seimas antradienį palaikys Vyriausybės siūlymą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo įstaigoms pratęsti pusmečiui, o ne metams, kaip siūlo Biudžeto ir finansų komitetas.  „Vyriausybė siūlo jos nebepratęsti ir tikimės, kad Seimas palaikys šį sprendimą“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Skaistė.

Į Lietuvą atvykę karo pabėgėliai iš Ukrainos tampa išsigelbėjimu daliai verslų, kurie susiduria su darbuotojų trūkumu. Tačiau visiškai išspręsti šios problemos nepavyko. Įmonėms trūksta darbuotojų jos dairosi ne tik į ukrainiečius ar lietuvius, bet ir kitų šalių gyventojus. Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė skaičiuoja, kad nuo karo Ukrainoje pradžios mūsų šalyje įsidarbino beveik 19,7 tūkst. ukrainiečių.

Likus vos dviem savaitėms iki Europos Sąjungos sankcijų rusiškai naftai įsigaliojimo, Rusija jau prarado daugiau kaip 90 proc. rinkos šiaurinėse bloko šalyse, kurios anksčiau buvo pagrindinis jos srautų iš terminalų Baltijos ir Arkties jūrų pakrantėse tikslas, skelbia „Bloomberg“. Agentūros duomenimis, per keturias savaites iki lapkričio 18-osios Rusija į Roterdamą – vienintelį jai prieinamą Europos uostą už Juodosios ir Viduržemio jūrų baseino ribų – per parą siuntė vidutiniškai tik 95 tūkst.

Vieno didžiausių Lietuvos mažmeninės prekybos tinklų „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis, valdantis 13 proc. Baltarusijos prekybos tinklo „Mart Inn“ akcijų, sako, kad investicijas šioje šalyje nurašė į nuostolį. Anksčiau skelbta, kad D. Dundulis į „Mart Inn“ Baltarusijoje investavo per 4 mln. eurų, tačiau jis teigia, kad ši suma yra didesnė. „Mes ten paskolą esame suteikę, obligacijas išpirkę, tai ten didesnė suma.

Vyriausybės žadėta mokesčių reforma galėtų būti svarstoma Seimo pavasario sesijoje, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Manau, kad uždarius dabartinio biudžeto svarstymo procedūras bus galima prie tų klausimų grįžti. Manyčiau, kad Seimo pavasario sesijoje, tikėtina, kad bus galima svarstyti tuos pakeitimus, jei sutarimas bus“, – LRT radijui antradienį sakė ministrė.

Lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maitinimo sektoriui galios iki 2023 metų pabaigos, o sporto renginiams, klubams ir atlikėjams – iki liepos.  Neterminuotai 9 proc. PVM bus taikomas apgyvendinimo, meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, elektroninėms knygoms ir neperiodiniams leidiniams, o 5 proc. PVM – kompensuojamiems specialiems medicinoje naudojamiems maisto produktams.

Valstybės kontroliuojamos „Igničio grupės“ akcijų turi ir šio ryšio nebuvo deklaravęs grupę tiesiogiai kuruojantis finansų viceministras Gediminas Norkūnas, grupės akcijų turi ir įmonė, susijusi su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu, kuris šios informacijos taip pat nedeklaravo. Apie tai skelbia LRT atliktas tyrimas.

Dėl augančių kainų gyventojams tenka mažinti išlaidas, todėl tampa sunkiau tinkamai pasirūpinti savo automobiliais. Kaip rodo „Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa, pusė (49 proc.) lietuvių dėl išaugusių kainų ketina atidėti su automobiliu susijusias išlaidas. Latvijoje taupyti automobilio priežiūrai nusiteikę 54 proc., o Estijoje – 45 proc. gyventojų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiaulių apygardos teismas antradienį planuoja skelbti, ar baudžiamojoje byloje dėl Kuršių marių taršos tenkinti bendrovės „Grigeo Klaipėda“ prašymą bylą grąžinti prokuratūrai. Spalio 18-ąją teismui tokį prašymą pateikęs advokatas Linas Sesickas teigė, kad kaltinamasis aktas surašytas netinkamai, o jo trūkumai yra esminiai. Prokurorė Gina Skersinskytė tuomet teismo prašė įmonės prašymą atmesti ir teigė įžvelgianti norą vilkinti procesą.

Seimas antradienį iki pietų turėtų galutinai apsispręsti dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų pratęsimo 2023 metais, o po to ketina balsuoti dėl 2023 metų valstybės biudžeto.  Kai kuriems parlamentarams ir Vyriausybei jau daugiau nei mėnesį ginčijantis dėl PVM lengvatų restoranams, kultūrai,  sportui nei atlikėjams Seimas praėjusį ketvirtadienį po svarstymo pritarė, kad 9 proc.

Pastaruoju metu itin išaugę mokesčiai už komunalines paslaugas tampa tikru galvos skausmu. Kai kurie gyventojai skaičiuoja, kad net ir su valstybės kompensacija sąskaitos už elektrą beveik viršijo jų mėnesines pajamas. Pavyzdžiui, Kauno rajone gyvenantis pensininkas skundėsi, kad „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) jam atsiuntė beveik 300 eurų sąskaitą. Jos nesumokėjus, grasinama atjungti elektrą.

Lietuvoje priėmus elektros tiekimo reformą – liberalizaciją, ne vienas, gavęs sąskaitą už elektrą, nustebo. Žmonės piktinasi, kad nepriklausomi tiekėjai manipuliuoja kainomis – siūlo nenaudingas ilgalaikes sutartis, o valstybė negali nieko padaryti. Išleidusi monopoliją iš savo rankų, privatininkams nurodinėti nebegali.

Pirmadienį, lapkričio 21 d., pasaulyje tradiciškai minima televizijos diena. Kaip sako TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė, pastaruosius metus televizija pastebimai keičiasi, todėl itin svarbu tai, kad ji būtų kuo arčiau žiūrovo. Naujienas, anot L. Blaževičiūtės, šiandien sekame ne tik televizijos ekrane – dabar žiūrovas pasineria į vis daugiau platformų, todėl TV3 nuolat ieško būdų, kaip žiūrovams suteikti geriausias patirtis net ir nebūnant namuose.

Sparčiai po COVID-19 pandemijos sukeltos krizės atsigaunanti Vokietijos aviakompanija „Lufthansa“ pirmadienį pradėjo įgyvendinti ambicingą darbo vietų gausinimo planą, pagal kurį iki ateinančių metų pabaigoje ketina priimti 20 tūkst. naujų darbuotojų, taip išspręsdama personalo stygiaus problemą. „Lufthansa“ pranešė naujų darbuotojų ieškanti Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje ir Belgijoje, o jų pareigos – nuo pilotų ir skrydžių palydovų iki technikų ir IT specialistų.

Lazdijuose pradedamas statyti sporto centras, pirmadienį išplatintame pranešime nurodo projektavimo darbus atlikusi įmonė „Maspro“. „Senojo sporto centro pastato konstrukcija nebebuvo tinkama tolimesniam eksploatavimui, kėlė pavojų lankytojams, todėl pastatas buvo demontuotas. Natūralu, kad gyventojai labai laukia naujos erdvės, skirtos sportui“, – nurodo įmonė.

Gyventojai vis dažniau pastebi parduotuvėse gerokai išaugusias įprastinių maisto produktų kainas. Jos auga kur kas sparčiau nei atlyginimai ar pensijos. Patys prekybininkai pripažįsta, kad kainos gali „svyruoti“, tačiau pirkėjams esą visada siekiama užtikrinti „geriausią kainos ir kokybės santykį“. Vieni gyventojai stebisi, kodėl lietuviai, kitaip nei kokie prancūzai, masiškai dar neprotestuoja dėl tokių kainų.

Norvegijos finansų ministras Trygvė Slagsvoldas Vedumas pirmadienį pasirašė susitarimą dėl 2 mlrd. Norvegijos kronų finansavimo Ukrainos aprūpinimui gamtinėmis dujomis artėjančią žiemą, skelbiama Norvegijos vyriausybės tinklapyje. Finansavimas bus vykdomas per Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB), o dokumentą jo vardu Osle pasirašė pirmasis viceprezidentas Jurgenas Rigterinkas.

Lietuva 2023 metais planuoja paprasčiau įdarbinti užsieniečių pramonės ir statybos darbuotojų. Užimtumo tarnyba pranešė patvirtinusi trūkstamų darbuotojų sąrašą 2023 metams. Jame nurodomos 175 profesijos, pernai jų buvo 163.    Daugiausiai – 20 – reikalingų šalies darbo rinkai profesijų prisidėjo pramonės sektoriui, tarp kurių – staliai, laivų korpusų dažytojai, septynios profesijos susijusios su orlaiviais.

Stipriai išaugus viešąsias paslaugas teikiančių nevyriausybinių organizacijų (NVO) paslaugų teikimo ir administravimo kaštams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija joms skyrė 5 mln. eurų. Iki šiol 63 organizacijoms jau paskirta daugiau kaip 700 tūkst. eurų. Iš viso pateiktos 187 paraiškos 1,97 mln. sumai. Iki gruodžio 5 d. dar galima teikti paraiškas subsidijai gauti, rašoma pranešime spaudai.

Kai šią savaitę Europos uostuose užblokuotų rusiškų trąšų pirmoji siunta bus išplukdyta į Malavį, ir antroji siunta turėtų pajudėti į Vakarų Afriką, pranešė Jungtinės Tautos (JT). Naujienos buvo paskelbtos po praėjusią savaitę įvykusių Maskvos ir JT derybų, kuriomis siekta užtikrinti, kad gyvybiškai svarbių Rusijos trąšų eksporto nepaliestų Vakarų sankcijos, įvestos po invazijos į Ukrainą. Šiomis pastangomis siekiama sušvelninti pasaulinę maisto trūkumo krizę.

Europos Komisijai (EK) patvirtinus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą, žemdirbių atstovai sako, kad planas gali būti įgyvendintas ir yra lankstesnis nei planuota anksčiau. Visgi kai kurie žemdirbių atstovai teigia nerimaujantys dėl pievų atkūrimo, ekoschemų, kiti sako, kad strategijoje labiau remiami stambūs, o ne smulkūs ūkiai.

Daugelis darbuotojų už komandiruotėje patirtas išlaidas gali gauti dienpinigius. Vis dėlto, ne visi darbuotojai žino, kaip dienpinigiai skirstomi, apskaičiuojami ar kada išmokami. Valstybinė darbo inspekcija savo pranešime žiniasklaidai atsako į pagrindinius klausimus, susijusius su dienpinigiais.

Estijos uostuose per praėjusį mėnesį perkrauta apytikriai 2,5 mln. tonų krovinių – 16,5 proc. mažiau nei pernai spalį, bet 4 proc. daugiau nei šiemet rugsėjį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Krova į laivus per metus sunyko 20,5 proc. iki maždaug 1,5 mln. tonų, iš laivų – 8,5 proc. iki 904 tūkst. tonų. Per 10 šių metų mėnesių iš viso perkrauta apie 28,1 mln. tonų krovinių, iš jų per 16,6 mln. tonų – į laivus, 11,5 mln. tonų – iš laivų.

Kataro valstybinė energetikos įmonė pirmadienį „QatarEnergy“  paskelbė apie 27 metų trukmės gamtinių dujų tiekimo susitarimą su Kinija. Pasak įmonės, tai yra ilgiausias toks susitarimas šios pramonės istorijoje. „QatarEnergy“ kasmet siųs po 4 mln. tonų suskystintų gamtinių dujų iš savo naujojo telkinio „North Field East“ gavėjai „China Petroleum and Chemical Corporation“ („Sinopec“), pranešė bendrovė.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių valstybių bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, išankstiniais duomenimis padidėjo 0,4 proc., pirmadienį paskelbė EBPO. Augimas antrąjį metų ketvirtį, patikslintais duomenimis, siekė 0,5 proc., o pirmąjį – 0,3 procento. Didžiojo septyneto (G-7) valstybių grupės BVP liepą-rugsėjį didėjo 0,4 proc. (balandį-birželį – 0,2 proc.

Praėjusią savaitę ir savaitgalį šalyje iškritus pirmajam sniegui, gyventojai suskubo ruoštis žiemai. Tai rodo sniegui ir šalčiui įveikti reikalingų prekių pardavimai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad prekybos tinklas paruošė gausų sniego prekių asortimentą, o pradėjus snigti kai kurių žiemos prekių pardavimai išaugo net 800 proc., rašoma pranešime spaudai.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomai „Orlen Lietuvai“ priklausantis Būtingės naftos terminalas šiemet sausį-spalį perkrovė 6,6 mln. tonų naftos – 3,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai perkrauta 6,4 mln. tonų, pranešė Klaipėdos uosto direkcija. 2021 metais terminale perkrauta 7,99 mln. tonų naftos – 1,8 proc. daugiau nei 2020 metais. Per Būtingės terminalą „Orlen Lietuva“ nuo 2006-ųjų vidurio importuoja naftą tik savo reikmėms.

Klaipėdos uoste per dešimt šių metų mėnesių perkrovus 30,2 mln. tonų krovinių, arba 19,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, uosto vadovas Algis Latakas sako, kad dabartiniai rezultatai yra geri, nes pranoksta metų pradžios prognozes. Pasak A. Latako, sausio-spalio krovos rezultatai yra apie 15 proc. geresni nei prognozuota metų pradžioje. „Sakyčiau, kad uostas, uosto kompanijos susitvarkė, rado krovinių nežiūrint to, kad mes prognozavome 30-35 proc. kritimą, dabar jis yra 19,7 proc.

Godumo infliacija – šitaip žmonės jau vadina didžiules kainas, kurioms nėra logiško paaiškinimo. Tie patys produktai mūsų šalyje du ar net triskart brangesni nei kitur, o analitikai skaičiuoja, kad kai kur prekybininkai sau pasiima kone dvigubai didesnę kainos dalį nei anksčiau. Kodėl taip atsitiko? Kaip tai sustabdyti? O gal mes jau pagaliau pasiekėme infliacijos piką? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Aleksandras Izgorodinas.

Nusprendęs tęsti karjerą už „Ignitis grupės“ ribų, iš grupės traukiasi verslo atsparumo vadovas Edvinas Kerza, pranešė bendrovė.  „Per darbo grupėje metus jis prisidėjo stiprindamas verslo atsparumą vidaus ir išorės veiksniams, didelį dėmesį skyrė kibernetinės saugos užtikrinimui, skaidriai veiklai ir bet kokios korupcijos ar jautrios komercinės informacijos nutekėjimo užkardymui“, – pranešime teigė „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.

Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą. Pagal jį penkeriems metams šalies žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bus skirta beveik 4,3 mlrd. eurų, įskaitant nacionalinį finansavimą, pranešė Žemės ūkio ministerija.

Aukštos infliacijos kontekste Lietuvai svarbu taikyti tikslines paramos priemones, būtina vykdyti į ekonomikos potencialo didinimą nukreiptas reformas ir svarstyti papildomus tvarius pajamų šaltinius, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Jo vertinimu, siekiant toliau didinti išlaidas socialinei apsaugai, spręsti ilgalaikius iššūkius ir investuoti į atsinaujinančiąją energetiką ir energijos taupymo sprendimus, reikia gerinti viešųjų išlaidų kokybę ir ieškoti papildomų biudžeto pa...

Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) baigtos siuntų pristatymo bendrovės „DPD Lietuva“ naujojo siuntų skirstymo terminalo statybos. Jis pradėjo veikti lapkričio viduryje. Terminale esanti nauja siuntų rūšiavimo linija leis įmonės darbuotojams paskirstyti 3 tūkst. siuntų per valandą, pranešė įmonė. Centrą statė bendrovė „Hiltus“, ilgalaikei nuomai buvo pasitelktas užsakomojo projekto (angl.

JAV esamo būsto pardavimai spalį rekordiškai traukėsi – devintą mėnesį iš eilės, rodo pramonės duomenys, kylant hipotekos palūkanų normoms ir mažėjant įperkamumui. Infliacija Jungtinėse Valstijose išaugo iki aukščiausio lygio per pastaruosius dešimtmečius, todėl centrinis bankas pradėjo agresyvią didžiausios pasaulio ekonomikos atvėsinimo kampaniją.

Per trečiąjį šių metų ketvirtį pasaulyje nupirkta 301,9 mln. išmaniųjų telefonų – 9,7 proc. mažiau nei per tą laikotarpį pernai, rodo „International Data Corporation (IDC)" paskelbti išankstiniai rinkos duomenys. Rinkos kritimas fiksuotas penktą metų ketvirtį iš eilės, mažėjant paklausai dėl ekonominio neapibrėžtumo.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina spalį paaugo antrą mėnesį iš eilės – ji siekė 552,8 euro – 5 proc. daugiau nei rugsėjį ir 47,5 proc. daugiau nei pernai spalį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina spalio mėnesį, palyginti su rugsėju, augo 0,4 proc. iki 417,9 euro, skelbia  Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

JAV elektromobilių gamintoja „Tesla“ atšauks daugiau nei 321 tūkst. automobilių Jungtinėse Valstijose dėl galinių žibintų problemos.  Tai bus dar vienas atšaukimas per pastaruosius mėnesius, įskaitant vieną atvejį, kai buvo atšaukta kiek daugiau nei 40 tūkst. transporto priemonių dėl galimos elektrinio vairo stiprintuvo sistemos problemos.

Per devynis šių metų mėnesius pranešimų apie įtartinas operacijas skaičius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 2,5 karto, pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Pasak jos, didžiąją dalį, beveik 94 proc., šių pranešimų sudarė iš finansų, elektroninių pinigų įstaigų ir kitų mokėjimo įstaigų gauti pranešimai.

Neapibrėžtumas dėl ateities ir kylantis EURIBOR rodiklis ragina būsto paskolą imančius gyventojus atidžiau apsvarstyti, kurią palūkanų normą rinktis – kintamą ar terminuotai nekintančią. Kuo šie du variantai skiriasi, kokie yra jų privalumai ir kokiais atvejais labiau verta rinktis vieną ar kitą, pasakoja „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė, rašoma pranešime žiniasklaidai.