Verslas

Artėja vienos gražiausių metų švenčių, kuomet į sostinės kelius įsisuks lengva kalėdinė suirutė. Tam, kad planuoti keliones šventinėmis dienomis būtų lengviau, JUDU (SĮ Susisiekimo paslaugos) dalinasi informacija, kaip Vilniuje kursuos viešasis transportas ir naudingais patarimais tiesiai iš miesto Eismo valdymo centro – kaip saugiai organizuoti išvykas automobiliu, rašoma pranešime spaudai.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė pradėti tyrimą, ar „Ignitis grupės“ akcijų įsigijęs finansų viceministras Gediminas Norkūnas nepažeidė viešųjų ir privačių interesų, tačiau netirs energetikos ministro Dainiaus Kreivio, su kuriuo susijusios įmonės įsigijo grupės akcijų, elgesio. Komisija, pasak jos atstovo, tokį sprendimą priėmė trečiadienį.

Lietuva kol kas nesikreipė į Europos Komisiją (EK) pagalbos derantis su Švedija dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis, sako teigė EK narys Virginijus Sinkevičius.  „Kol kas Lietuva nėra kreipusis į Europos Komisiją pagalbos. Nei Lietuva, nei jokia kita šalis narė nėra išreiškusi noro, kad reikėtų Komisijos pagalbos“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas komisaras.

Savivaldybės įmonei ketvirtadienį pasiekus susitarimą su „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) profsąjunga, vairuotojų streikas sostinėje stabdomas. „Geros žinios: vairuotojų streikas stabdomas. Dėkoju abiem pusėms už pagaliau pasiektą susitarimą – Vilniaus viešojo transporto ir profesinės sąjungos vadovams“, – „Facebook“ pranešė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Šiaulių bankui bei investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupei „Invalda INVL“ jungiant mažmeninį verslą bei siekiant tapti trečiu mažmeniniu banku Lietuvoje, toks sandoris galėtų būti naudingas vartotojams, sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta. „Lietuvos bankas dar turės priimti tam tikrus spendimus dėl šio sandorio, nenorėčiau komentuoti individualaus atvejo, bet kalbant bendrai, džiugu, kad rinkos dalyviai turi ambicijų, konkurencija auga ir šiuo metu.

Ukrainos komerciniai bankai per 11 šių metų mėnesių uždirbo 19,429 mlrd. grivinų grynojo pelno – 70,5 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai, skelbia „Ukrinform“, remdamasi šalies centrinio banku. Vien per praėjusį mėnesį pelno uždirbta 2,3 karto daugiau nei pernai lapkritį – 8,451 mlrd. grivinų. Pajamos sausį-lapkritį augo 32 proc. iki 322 mlrd. grivinų, išlaidos – 1,7 karto iki 302,6 mlrd. grivinų.

Keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ nuo 2023 metų sausio 2 d. keičia traukinių maršrutų organizavimą Radviliškio, Šiaulių, Akmenės, Mažeikių, Panevėžio rajonuose. Nuo kitų metų pradžios šioje Lietuvos dalyje kursuos bendras traukinių maršrutas Panevėžys–Šiauliai–Mažeikiai.

Pirmasis suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas Vokietijoje – Vilhelmshafene – trečiadienį priėmė pirmąjį krovinį. Visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“ pažymi, kad per rekordiškai trumpą laiką pastatytas ir pradėjęs veikti SGD terminalas simbolizuoja Vokietijos siekį atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos, į kurią labai ilgą laiką nebuvo kreipiama deramo dėmesio.

Prancūzijos privačių duomenų apsaugos institucija ketvirtadienį paskelbė skyrusi JAV technologijų milžinei „Microsoft“ 60 mln. eurų (64 mln. JAV dolerių) baudą už reklaminių slapukų naudojimą vartotojų įrenginiuose. Didžiausią 2022 metais baudą skyrusi Prancūzijos nacionalinė informacinių technologijų ir pilietinių laisvių komisija (CNIL) teigė, kad „Microsoft“ paieškos sistemoje „Bing“ nebuvo naudojama sistema, leidžianti vartotojams atsisakyti slapukų taip pat, kaip juos priimti.

Lietuvos aukštųjų technologijų grupė „Teltonika“ į technologijų parką Vilniuje, Liepkalnyje, investuos 96 mln. eurų ir sukurs 700 darbo vietų.  Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketvirtadienį pranešė pasirašiusi sutartį su „Teltonikos“ grupe, kur iki 2029 metų sostinėje šalia Liepkalnio gatvės 14-kos hektarų teritorijoje įsikurs „Teltonika High-Tech Hill“ antro etapo technologijų parkas.

Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai pasiekė lubas, nieko naujo nebesugalvojama, o dabar svarbiausia jas įgyvendinti, sako Lietuvos deleguotas Europos Komisijos (EK) narys. „Seniai sakiau, kad sankcijos pasiekė savo lubas ir kokių nors naujovių, inovacijų tose sankcijose būti negali“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Valstybė verslui už elektrą nuo spalio jau kompensavo trečdalį ketvirtajam metų ketvirčiui skirtos sumos – 69 mln. eurų.  Valstybė dabar padengia pusę įmonių mokamos elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę. Iš viso tam šį ketvirtį skirta 212 mln. eurų. Pramonininkai neatmeta, kad kitąmet kompensacijų poreikis augs.  „Kol kas kompensacijos pareikalavo 69 mln.

Ne paslaptis, kad kylant energetikos, paslaugų ir produktų kainoms, infliacija Lietuvoje išlieka aukšta, o atlyginimų augimas atsilieka. Taigi už tą pačią sumą pinigų gyventojai gali nusipirkti vis mažiau. Jei tikėsime prognozėmis, 2023 m. atlyginimai šiek tiek kils, tačiau gyventojų perkamoji galia tik dar labiau sumažės. Darbdavių nuomone, žmonės turėtų mažinti vartojimą, o ne laukti didesnių atlyginimų, mat jų didinimas tik dar labiau augins infliaciją.

Šiemet infliacija Lietuvoje buvo viena iš didžiausių tarp visų ES šalių. Prognozuojama, kad kitais metais kainos neaugs taip sparčiai. Tačiau lietuviai vis tiek išleis daugiau pinigų tiek būtinam maistui, elektrai ar dujoms, tiek nebūtiniems alkoholiniams gėrimams ar rūkalams. Net jeigu gamintojai, didmenininkai ar pardavėjai šių produktų kainos patys nekeltų, jos vis tiek padidėtų dėl to, kad nuo kitų metų didėja mokesčiai. Tiksliau, akcizai, taikomi alkoholiui ir tabakui.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina lapkritį po dviejų mėnesių augimo sumažėjo – ji siekė 546,4 euro už toną ir buvo 1,2 proc. mažesnė nei spalį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį sumažėjo 1,7 proc. iki 410,6 euro, skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Per metus – lapkritį, palyginti su 2021 metų lapkričiu – natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 36,5 proc. didesnė.

Vilniuje kovojant su plikledžiu ir lijundra per dvi paras išbarstyta 591 tona druskos ir smėlio mišinio, trečiadienį pranešė savivaldybė. „Įšalusius paviršius miestą prižiūrintys rangovai įprastai barsto druska. Tačiau dėl lijundros vakar vakare druska buvo visiškai neefektyvi – lietus ją nuplauna vos pabarsčius.

Lietuvos ir Estijos pramonės produkcijos gamintojai kainas praėjusį mėnesį toliau didino, tuo tarpu Latvijos – kiek sumažino. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, palyginti su ankstesniu mėnesiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas pakilo 1,6 proc., Estijos - 0,2 proc., Latvijos – nukrito 0,1 procento. Per metus šis kainų indeksas labiausiai išaugo Latvijoje, o kukliausiai - Estijoje.

 Suomijoje nuo 2024-ųjų bus išgaunamas uranas, skelbia visuomeninė transliuotoja „Yle“. Planuojama, kad bendrovės „Terrafame“ atitinkama gamykla Sotkamo vietovėje Suomijos centrinėje dalyje visu pajėgumu pradės veikti iki 2026 metų, kuris veikiausiais sieks maždaug 200 tonų per metus. „Yle“ pažymi, jog ši gamykla bus vienintelė tokia Europoje. Be to skelbiama, jog Suomijoje išgautas uranas į branduolinį kurą bus perdirbimas užsienyje.

Klaipėdos uostas per vienuolika šių metų mėnesių perkrovė 33,3 mln. tonų krovinių, arba 20 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai krauta 41,7 mln. tonų.  Uosto vadovas Algis Latakas sako, kad norint, jog krova augtų, uostas turi tapti krovinių paskirstymo centru.  „Siekiant, kad krova Klaipėdos uoste augtų, vien tik Lietuvos ekonomikos nepakanka, privalome orientuotis į aplinkines rinkas, būti uostu–krovinių paskirstymo centru“, – uosto direkcijos pranešime teigė A. Latakas.

Pertvarkant Maisto ir veterinarijos tarnybą numatoma atlikti jos veiklos ir teisinį auditą bei peržiūrėti funkcijas. Šiems Žemės ūkio ministerijos siūlymams trečiadienį pasitarime pritarė Vyriausybė.  Pasak ministro Kęstučio Navicko, siekiama mažinti sisteminės korupcijos rizikas ir tinkamai pasirengti pertvarkai.

Pasaulio bankas antradienį sumažino Kinijos augimo prognozę šiems metams, nes pandemija ir nekilnojamojo turto sektoriaus krizė paveikė antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką.  Savo pranešime institucija sumažino prognozę iki 2,7 proc., palyginti su 4,3 proc. įverčiu, prognozuotu birželį.  Pasaulio bankas taip pat pakoregavo kitų metų prognozę, sumažindamas ją nuo 5,2 iki 4,3 procento.

Iki šventinio savaitgalio likus vos porai dienų, prekybos tinklas „Iki“ primena apie parduotuvių darbo laiko pasikeitimus. Pirkėjai, norintys sutaupyti laiko, Kūčioms ir Kalėdoms apsipirkti kviečiami ramesnėmis ryto valandomis arba pasinaudoti e. prekybos galimybėmis, rašoma pranešime spaudai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad dėl išaugusių pirkėjų srautų, administracija tradiciškai padės parduotuvėse dirbantiems kolegoms.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino prenumeruojamų leidinių pristatymo maksimalius įkainius, kuriuos viršijus paslaugos teikėjams kitąmet būtų mokamos valstybės kompensacijos. Susisiekimo ministerijos siūlymu kaimiškose vietovėse šis įkainis nesikeistų ir neviršytų penkių centų, o retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintose vietovėse – septynių centų (be PVM). Kompensacijos bus taikomos kaime bei 96 miestuose ir miesteliuose, kuriuose gyvena mažiau nei 50 tūkst. gyventojų.

Aplinkos ministerija nepradės Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko planavimo, kol su vietos bendruomenėmis išsamiai neaptars galimų ūkininkavimo, miškų kirtimo, statybos ir architektūros pasikeitimų, trečiadienį pranešė ministerija. Sausio mėnesį aplinkos ministras Simonas Gentvilas planuoja susitikti su Kalvarijos, Šakių ir Vilkaviškio bendruomenėmis, kurių teritorijas galimai apims naujasis Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinis parkas ir išsigryninti visus joms rūpimus klausimus.

Gyventojams ir įmonėms, apgyvendinusioms pabėgėlius iš Ukrainos, bus kompensuojama visus 2023 metus – tam trečiadienį posėdyje pritarė Vyriausybė. Šios kompensacijos skiriamos nuo šių metų balandžio. Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu ukrainiečiai, deklaravę gyvenamąją vietą panaudos pagrindais suteiktame būste ir apmokantys jo išlaikymo išlaidas, galės gauti kompensacijas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį.

87 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad kylančios energijos kainos turėjo įtakos jų perkamajai galiai. Europos Sąjungoje (ES) su tuo sutinka 75 proc. piliečių, rodo Eurobarometro apklausos duomenys. Jos duomenimis, 70 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES – 56 proc.) mano, kad kainos padidėjo daugiausia dėl agresyvaus Rusijos elgesio, tačiau su tuo nesutinka 26 proc. lietuvių ir 38 proc. ES piliečių.  35–79 proc.

Šalies gyventojų kelionių su nakvyne skaičius po Lietuvą trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 12,8 proc. iki 1,3 mln. kelionių. Vienadienių kelionių skaičius sumažėjo 5,8 proc. iki 3,2 mln. kelionių. Po Lietuvą keliavę gyventojai išleido 100,8 mln. eurų. Per vieną asmeninę kelionę gyventojai vidutiniškai išleido 79 eurus, per verslo kelionę – 80 eurų. 34 proc. vietinių turistų nakvojo viešbučiuose, svečių namuose arba moteliuose, nuomojamame būste – 33 proc.

Lietuvos apeliaciniam teismui birželį atmetus daugiau nei 240 mln. eurų vertės valstybės ieškinį Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“ ir energetikos ministrui žadėjus prašyti prokurorų ginti viešąjį interesą, Generalinė prokuratūra, savo iniciatyva atlikusi tyrimą, atsisakė tai daryti.  Tuo metu ministerija jai nepalankų Apeliacinio teismo sprendimą apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Tiek šiemet, tiek ir 2023 m. gyventojų atlyginimai augs ne taip sparčiai, kaip kainos. Nors infliacijos tempas ir sulėtės, jis bus vis tiek greitesnis už pajamų augimą. Pasiguosti galima nebent tuo, kad didesnės ekonominės krizės nebus. Taip galima spręsti iš trečiadienį paskelbto naujausio Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijaus.

Lapkritį Taivanas gavo mažiausiai užsakymų eksportui nuo pat finansų krizės piko, o tai gali rodyti, kokia yra pasaulio ekonomikos sveikatos būklė. Taivanas yra pasaulinis elektronikos, ypač naujausių puslaidininkių, tiekėjas, o užsakymų mažėjimas rodo, kad technologijų produktų paklausa visame pasaulyje silpnėja. Antradienį Ekonomikos ministerijos paskelbtais duomenimis, užsakymų iš užsienio sumažėjo 23 procentais.

Klaipėdos uoste šiemet perkrautų standartizuotų konteinerių (TEU) skaičius perkopė milijoną, patvirtino uosto vadovas Algis Latakas. „Gruodžio 19 dieną buvo pasiektas toks skaičius, kurio iš tikrųjų niekad nebuvo, tai yra milijonas konteinerių. Tai yra neįtikėtina, tai tikrai mūsų sėkmė, tai rodo, kad yra jėgų, yra idėjų, yra galimybių“,– trečiadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė A. Latakas.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo rugpjūčio Lietuvoje jau įdiegė 200 tūkst., arba šeštadalį išmaniųjų elektros skaitiklių.  Pasak bendrovės Išmaniosios apskaitos valdymo departamento direktorės Aurelijos Židickytės-Orvydės, skaitiklių diegimo darbai vyksta pagal numatytą grafiką.  „Penktadalis milijono elektros vartotojų šiandien naudojasi išmaniąja elektros energijos apskaita.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) įtariant du darbuotojus korupcija, „Regitra“ dėl šios situacijos ėmėsi vidinio tyrimo. Kaip trečiadienį pranešime nurodė įmonė, šie darbuotojai nušalinti nuo pareigų. „Šiai dienai įmonėje atliekami vidiniai tyrimai iš viso trijų darbuotojų atžvilgiu.

Prasidėjus paskutinei savaitei iki Kalėdų – parduotuvėse jaučiamas kur kas didesnis šurmulys. Todėl ir darbuotojų krūvis, siekiant pirkėjams užtikrinti greitesnio, patogesnio apsipirkimo patirtį, šiuo metu smarkiai išauga. Norint palengvinti jų darbą – šventiniu laikotarpiu kolegos iš „Iki“ administracijos skuba į pagalbą dirbantiems „Iki“ parduotuvėse.

Nuo sausio mėnesio didžiausias šalies darbdavys darbuotojams kelia algas. Atlyginimų fondas kitąmet papildomai didinamas 14,5 mln. eurų ir tai „Maximos“ darbuotojo atlygį vidutiniškai augins daugiau nei 10 proc., praneša bendrovė. Šiuo metu įmonė turi 11,6 tūkst. darbuotojų, o vidutinis jų darbo užmokestis yra 1181 euras neatskaičius mokesčių arba 792 eurai į rankas, rodo „Sodros“ duomenys.

Verslininko Gedimino Žiemelio valdoma aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ pagrindinę būstinę iš Kipro perkelia į Airiją.  Pasak grupės generalinio direktoriaus Jono Janukėno, sprendimas priimtas atsižvelgus į grupės tarptautinės plėtros planus bei įvertinus, kad Airija jiems įgyvendinti šiuo metu yra palankiausia valstybė.

Šiemet pradėtos beveik 1,1 tūkst. įmonių bankroto procedūros – 1,5 karto daugiau nei 2021 metais, kai jų buvo 730, pranešė Registrų centras.  „Iki šiol didesnio bankrotų skaičiaus pavyko išvengti dėl valstybės taikytų priemonių: mokesčių atidėjimų, paramos programų. Tačiau sulig pandemijos pabaiga nebeliko ir tų gelbėjimosi ratų, kurie dar išlaikė dalį įmonių virš vandens“, – pranešime teigė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Vidutiniškai kitais metais namų ūkių pajamos augs 86 eurais, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, trečiadienį pristačiusi, ką ministerija nuveikė didindama gyventojų pajamas, kai dėl karo Ukrainoje, Rusijos energetinio šantažo ir kitų bėdų infliacijos rodikliai Lietuvoje pasiekė dviženklius skaičius.  Kitąmet minimali mėnesio alga padidės iki 840 eurų ant popieriaus arba iki 633 eurų į rankas.

Ukraina gavo iš Nyderlandų 200 mln. eurų lengvatinę paskolą per Tarptautinio valiutos fondo (TVF) administracinės sąskaitos mechanizmą, skelbia „Ukrinform“, remdamasi Finansų ministerijos pranešimu. Paskolos grąžinimo laikotarpis – 10 metų nuo jos panaudojimo, atsižvelgiant į 4,5 metų lengvatinį laikotarpį, o palūkanų dydis prilygsta TVF bazinei palūkanų normai (3,641 proc. metų palūkanų). Finansavimas skirtas Ukrainos iždo būtiniausioms išlaidoms paremti.

Elonas Muskas antradienį pareiškė, kad vos radęs sau pamainą atsistatydins iš socialinio tinklo „Twitter“ generalinio direktoriaus pareigų, taip turbūt atsakydamas į savo inicijuotos apklausos, kai vartotojai nubalsavo už jo pasitraukimą, rezultatus.

Deklaruoti elektros skaitiklio rodmenis svarbu kiekvieną mėnesį iki paskutinės to mėnesio dienos, o keičiantis valstybės reguliuojamiems elektros kainos ir dalinio kainos kompensavimo dydžiui, deklaruoti rodmenis laiku yra ypatingai svarbu, primena „Ignitis“. „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovė Nerilė Mažeikienė atkreipia dėmesį, kad kaip numato Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, vartotojas ne vėliau kaip kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, taip pat ...

Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, grynieji pinigai išlieka dažniausiai naudojama mokėjimo priemonė prekybos vietose, jų naudojimas atsiskaitymams per trejus metus mažėjo 6 proc., iki 62 proc., o naudojimasis mokėjimo kortelėmis ir augo 3 proc., iki 32 proc. Tokie rezultatai skelbiami Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuotame tyrime, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 50 tūkst. euro zonos šalių gyventojų, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime. Apklausos duomenimis, šiemet 62 proc.

Bendrą beveik 73 mln. eurų Konkurencijos tarybos baudą gavusios vaistinės teigia ieškančios būdų, kaip per tris mėnesius sumokėti milijonines sumas. Didžiųjų tinklų atstovai teigia, kad baudos nepaveiks vaistų kainų ar darbuotojų atlyginimų.  Pagal Konkurencijos įstatymą vaistinės baudas privalo sumokėti per tris mėnesius, nepaisant to, jog tarybos sprendimą jos planuoja skųsti teismui.

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per vienuolika šių metų mėnesių, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, sumažėjo 0,5 proc., iki 1,49 mlrd. eurų, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Alkoholio akcizo įplaukos augo 2,68 proc. iki 372,84 mln. eurų: alaus – 15,5 proc. iki 88,1 mln. eurų, vyno – 7,4 proc. iki 46,1 mln. eurų, spiritinių gėrimų – mažėjo 1,9 proc. iki 233,3 mln. eurų, tarpinių produktų – 8,5 proc. iki 5,3mln. eurų.

Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti Energetikos ministerijos parengtą išvadą dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisų. Vyriausybei siūloma pritarti jų tikslui, tačiau nepritarti priemonėms – pavyzdžiui, siūloma tvarka yra diskriminuojanti, nes vartotojai, kurių namas ar butas jau prijungtas prie ESO tinklų, norėdami prijungti dar ir elektrinę, mokėtų 50 proc. operatoriaus sąnaudų, o iš karto prijungiantys ir namą (ar butą), ir elektrinę – tik 20 procentų.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl šiemet susikaupusios 146 mln. eurų (su PVM) vartotojų skolos skirstomųjų elektros tinklų operatoriams kompensavimo.  Skola susidarė penkiems operatoriams įsigyjant elektrą technologinėms reikmėms dėl rinkos reguliuotojo prognozuotų bei faktinių energijos kainų skirtumo.

Palyginti su kitomis šalimis, daugelį metų Lietuvoje surenkama daug mažiau mokesčių. Dėl to nepakanka lėšų tinkamai finansuoti švietimą, sveikatos, socialinę apsaugą, kelti pensijas ir išmokas. Situacijos iš esmės nepakeitė ir prieš ketverius metus įvestas didesnis mokesčio tarifas gaunantiems aukščiausias pajamas. Didžiulės Lietuvos gyventojų pajamų nelygybės tai nė kiek nesumažino, pastebi ekspertai.

Vokietijos federalinis bankas (Bundesbankas) prognozuoja, jog šalies ekonomika ateinančiais metais trauksis, infliacija išliks didelė, o palaipsnio ekonominės padėties gerėjimo galima tikėtis tik antrąjį pusmetį, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Tikėtina, kad bendrasis vidaus produktas iš pradžių mažės, tačiau nuo antrojo pusmečio tikimės laipsniško gerėjimo“, – sakė Bundesbanko prezidentas Joachimas Nagelis, pristatydamas naują Vokietijos federalinio banko prognozę.

JAV elektroninės prekybos milžinė „Amazon“ pasiekė susitarimą su Europos Komisija dėl dviejų tyrimų, susijusių su antikonkurencine praktika, ypač naudojant trečiųjų šalių pardavėjų duomenis platformos pardavimams padidinti, nutraukimo. Už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos narė Margrethe Vestager (Margretė Vestager) paskelbė apie „Amazon“ įsipareigojimus, pavadindama juos mažesnių mažmenininkų, parduodančių produktus „Amazon“ internetinėje prekyvietėje, pergale.