Savaitgalį į Lenkiją nuvykusi apsipirkti Judita (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) socialiniame tinkle pasidalijo nuomone apie lietuvių elgesį parduotuvėse Lenkijoje.
„Tokio svetimos gėdos jausmo, kaip praeitą savaitgalį, gyvenime nebuvau patyrusi. Visada važiuodavau apsipirkti į Lenkiją darbo dienomis. Ir tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. kada važiavau savaitgalį. Iš visos širdies gaila buvo tų vargšių pardavėjų ir lenkų senolių, kurie netyčia papuolė į parduotuvę.
Mūsų tautiečių „kultūra“ tiesiog badė akis ir lankstė ausis. Apie tokius elementarius dalykus, kaip daiktų mėtymai bet kur ir bet kaip, apie nesugebėjimą praleisti salės darbuotojų su prekių paletėmis, jau net nekalbu“, – piktinosi Judita.
Anot jos, Lietuvos parduotuvėse tokios bekultūrės masės tautiečių tikrai nebūna.
„Bevaikštant parduotuvėje net landynių kvapas periodiškai šmėžavo, ko per metus laiko Lenkijoje nė karto nebuvo. Žmonės mieli, nedarykite gėdos tai mūsų Lietuvėlei. Nenuostabu, kodėl tie vargšai lenkai taip nenoriai į tuos lietuvius žiūri.“, – prašė supratingumo moteris.
Taip pat ji pastebėjo, kad prekių kainos Lenkijoje savaitgaliais būna didesnės negu darbo dienomis.
„Nugirdau dviejų lenkų pokalbį. Vienas vyras pasiteiravo, ar kitas, ką nors mato lenkiškomis kainomis. Šis atsakė, kad ne. Todėl jie iš parduotuvės ir išėjo“, – pastebėjo Judita.
Perka tik Lenkijoje
Tuo metu kiti gyventojai portalui tv3.lt pasakojo, kad kaip tik apsiperka dažniausiai tik lenkiškose parduotuvėse, o į lietuviškas esą jau neužsuka.
Štai prie pat Lenkijos sienos gyvenanti Laura tikino, kad jau kurį laiką apsipirkinėja tik Lenkijoje.
„Iki Seinų mums vos 40 kilometrų. Apsipirkti į Lenkiją vykstame kas dvi ar tris savaites. Į lietuviškas parduotuves beveik nebeužsukame.
Vieno apsipirkimo metu išleidžiame daugiau nei 100 eurų. Už šią sumą įsigyto maisto trijų asmenų šeimai užtenka 2–3 savaitėms“, – tikino moteris.
Laura pasakojo, kad pastarąjį kartą Lenkijoje pirkiniams iš viso išleido 140 eurų.
„Už šią sumą nusipirkome vaisių, daržovių, pieno produktų, cukraus, mėsos, saldumynų“, – vardijo moteris.
Tačiau Lenkijoje apsiperka ir toliau nuo pasienio gyvenantys žmonės. Pavyzdžiui, vilnietė Akvilė taip pat vyksta apsipirkti į Lenkijos parduotuves. Moteris ten vyksta rečiau, bet perka daugiau.
Pavyzdžiui, pastarąjį kartą Lenkijoje vieno apsipirkimo metu ji išleido šiek tiek daugiau nei 600 eurų.
Už tokią sumą j nusipirko maisto ir alkoholinių gėrimų. Daugiausiai pinigų išleido šviežiai mėsai, jos nusipirko beveik 40 kg ir gėrimams.
„Taip pat nusipirkau pieno produktų – sviesto, grietinės. Lenkijos parduotuvėse nustebino tiek prekių asortimentas, tiek kainos. Daugelis prekių ten tikrai pigesnės. Apsiperkant Lenkijoje galima nemažai sutaupyti“, – įsitikinusi moteris.
Kodėl Lenkijoje pigiau?
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas įvardijo kelias priežastis, kodėl Lenkijoje apsipirkti galima pigiau.
„Maisto produktams Lenkijoje yra taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Tuo metu Lietuvoje mažesnio PVM maisto produktams nėra. Taip pat Lenkijoje svyruoja valiutos – zloto kaina. Valiutos kurso svyravimai yra labai svarbūs, jei zloto kursas krenta, euro vertė kyla. Todėl lietuviams lenkiškos prekės tampa labiau įperkamos.
Dar Lenkijoje yra didesnė rinka. Lietuvoje pramonėje dominuoja smulkesnės įmonės, jos negamina prekių tokiais dideliais kiekiais, kaip Lenkijoje. Pavyzdžiui, ten įmonės žaliavų gali nusipirkti pigiau, nes jų perka didesniais kiekiais. Todėl gauna nuolaidų,“ – vardijo ekonomistas.
Vis tik pasak A. Izgorodino, ateityje Lenkija nebegalės taip agresyviai skatinti savo ekonomikos mažesniais mokesčiais.
„Visose Rytų valstybėse skolinimosi kaina pastaruoju metu pakilo dėl recesijos ir neapibrėžtumo. Gali būti, kad Lenkija turės sumažinti savo ekonomikos skatinimo priemonių dydį, jeigu situacija rinkose blogės. Tad gali būti, kad tada ir kainos Lenkijoje padidės,“ – prognozavo ekonomistas.
