Verslas

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad palūkanų normos šiemet dar kils, bet 2024-aisiais ims mažėti. Bankas prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) vasario pradžioje bazines palūkanų normas padidins dar 0,5 procentinio punkto, o birželį jos pasieks 3,25 proc. – maždaug tokiame lygyje turėtų nusistovėti ir tarpbankinės palūkanų normos „Euribor“. „Labai tikėtina, kad metų pabaigoje euro zonos infliacija nukris iki 2 proc.

SEB bankas teigia, jog praėjusių metų pabaiga ir šių metų pradžia didesnių staigmenų nepateikė, todėl bankas nekeičia prieš du mėnesius skelbtos šių metų Lietuvos BVP ir infliacijos prognozės. SEB prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti 0,1 proc., o kitąmet – 3,5 procento.  „BVP augimo prognozė paremta tuo, kad, priešingai negu ankstesniais dvejais metais, kai pramonė buvo ūkio plėtros šaltinis, šiemet šiame sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė nedidės.

Šiuo metu paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gali jaunos šeimos, kurių kiekvienam nariui nėra daugiau nei 36 metai. Tačiau šią ribą siūloma ilginti, nes ir tuokiasi žmonės vis vyresni. Pirmadienį Seimo narys Gintautas Paluckas įregistravo įstatymo projektą, kurį priėmus, parama būtų teikiama gyventojams iki 40 metų.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turėtų stebėti, ar krentant elektros kainoms rinkoje nepriklausomi tiekėjai į tai reaguoja ir keičia savo kainodarą, sako prezidento vyriausioji patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais. „Mes tikimės, kad VERT stebi rinką ir vertina, kad krentant kainoms rinkos dalyviai atitinkamai reaguoja su kainodara.

Bankas „Swedbank“ blogina šių ir kitų metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozes – manoma, kad šiemet šalies ekonomika smuks 0,3 proc., o kitąmet augs iki 1,8 procento. Papildysime.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde pirmadienį pareiškė, kad palūkanų normos ir toliau turi kilti „stabiliu tempu“, siekiant užkirsti kelią infliacijai įsitvirtinimui. Nors energijos kainos pastaruoju metu sumažėjo, Ch. Lagarde pažymėjo, jog pagrindinė infliacija ir toliau auga. „Labai svarbu, kad infliacija, viršijanti ECB nustatytą 2 proc. tikslinį lygį, neįsitvirtintų ekonomikoje“, – teigė ji Frankfurto biržos operatorės surengtame renginyje.

2022 metais nefinansinius priedus gavo 79 proc. darbuotojų, o  motyvacinių priedų gavėjų nuo 2021 metų paaugo 4 proc., antradienį pranešė atlyginimų tyrimo portalas manoalga.lt. Tyrimo duomenimis, per metus labiausiai padaugėjo tokių skatinimo formų kaip darbas namuose, įmonės įmokos papildomam sveikatos draudimui, įmonės renginiai, automobilio parkavimo vieta, rekomendacijų programa, priedai ypatingomis gyvenimo progomis ir nemokami gėrimai.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį aptars kai kurių Seimo narių siūlymą indeksuoti dienpinigių ir kitas komandiruočių išlaidas, o konkrečius dienpinigių dydžius ir jų mažinimo kriterijus numatyti darbo sutartyse. Tokie pakeitimai būtų aktualiausi transporto ir logistikos verslui.  Darbdavių atstovai teigia, kad nelogiška indeksuoti šias išlaidas.

Daugiau kaip 1,4 mln. Lietuvos gyventojų kaupia pensiją II pakopos fonduose. Dalis jų gali nutraukti kaupimą ir atsiimti visą sukauptą turtą. Kitiems verta pagalvoti, ar neapsimokėtų kaupimo sustabdyti, kad po metų irgi būtų galima atsiimti visą sumą iš karto. Galimybė bet kuriam žmogui nutraukti kaupimą buvo numatyta 2019 m. Dabar tokios visuotinės galimybės nėra. Tačiau, jeigu žmogus jau sulaukė pensinio amžiaus, kaupimą nutraukti jam galima.

Kauno apygardos teismas praėjusį penktadienį tenkino bendrovės „Snaigė“ nemokumo administratoriaus Aurimo Valaičio prašymą pratęsti įmonės restruktūrizavimo plano pateikimo teismui terminą iki kovo 20 dienos, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pirmadienį pranešė bendrovė. Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Mindaugo Sologubo, šis sprendimas buvo priimtas dėl to, kad vienas iš hipotekinių bendrovės kreditorių pradėjo vykdyti reikalavimo teisių perleidimo procedūrą naujam kreditoriui.

Švedijos bendrovė „Spotify Technology“, tarptautiniu mastu teikianti muzikos transliavimo srautiniu būdu paslaugą, pirmadienį paskelbė atleisianti 6 proc. iš maždaug 10 tūkst. darbuotojų.  Tai reiškia, kad bendrovė prisijungė prie kitų technologijų įmonių, jau pranešusių apie sąnaudų mažinimą. „Žvelgiant į praeitį, buvau išsikėlęs per daug ambicingus tikslus investuodamas iki pajamoms išaugant. Dėl šios priežasties šiandien mažiname savo darbuotojų skaičių visoje įmonėje maždaug 6 proc.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ Gdansko uoste pastatys naują naftos produktų krovos terminalą. Beveik 500 mln. zlotų (apie 106 mln. eurų) kainuosiantį projektą planuojama įgyvendinti iki 2025 metų. „Orlen“ vadovas Danielis Obajtekas pabrėžė, šis projektas leisti geriau panaudoti Gdansko naftos perdirbimo gamyklos, kurios 70 proc. akcijų valdo „Orlen“, pajėgumus, padidins naftos produktų tiekimo saugumą bei patikimumą.

Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą vien tik šiais metais Vokietijos ekonomikai kainuos apie 175 mlrd. eurų, pirmadienį paskelbė Kelno ekonomikos instituto (IW) ekspertai, praneša visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Ekonomistai dabartinę padėtį palygino su įsivaizduojamu scenarijumi, pagal kurį nebūtų Rusijos karinės agresijos, taip pat energijos kainų šuolio bei su tuo susijusių tiekimo problemų. Jų skaičiavimais, realūs Vokietijos ekonomikos nuostoliai dėl karo sudaro apie 4,5 proc.

Baltarusijos per praėjusius metus sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosios kainomis 4,7 proc. menkesnis nei 2021-ųjų, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba („Belstat“). Galiojusiomis kainomis 2022 metų Baltarusijos BVP įvertintas 191,4 mlrd. rublių (beveik 67 mlrd. eurų pagal dabartinį šios šalies centrinio banko skelbiamą nacionalinės valiutos kursą). „Belstat“ duomenimis, 2021-aisiais šalis sukūrė 2,3 proc. solidesnį nei ankstesniais metais BVP.

Žmonės skundžiasi, kad maisto prekės toliau brangsta. Anot jų, kai kurių prekių kainos jau rekordinėse aukštumose, pavyzdžiui, kiaušiniai kainuoja jau beveik 5 eurus. Tuo metu prekybininkai siūlo rinktis pigesnes prekes arba ieškoti nuolaidų.  Apie kiaušinių kaina gyventojai neseniai plačiai diskutavo socialiniame tinkle „Facebook“.  Vienas pirkėjas grįžęs iš parduotuvės „Maxima“ pasidalijo užfiksuota nuotrauka ir kaina.

Vienas iš penkių naujų automobilių, 2022 metais parduotų JAV Kalifornijos valstijoje, buvo nulinės emisijos transporto priemonė, penktadienį pranešė valstijos institucijos. Praėjusiais metais valstijos pareigūnai iškėlė ambicingus tikslus padidinti keliuose riedančių elektrinių transporto priemonių (EV) ir įkraunamų hibridinių transporto priemonių (PHEV) skaičių, siekdami sumažinti klimatą šildančių dujų išmetimą.

Pernai sausio-lapkričio mėnesiais Latvijoje realizuota 1,269 mln. tonų degalų – 3,3 proc. daugiau nei tuo pat metu užpernai, rodo Latvijos valstybės pajamų tarnybos duomenys. Didmeninė prekyba degalais augo 6,3 proc., tuo tarpu mažmeninė – susitraukė 0,7 procento. Prekyba ženklintais degalais pagyvėjo 81,6 proc., o kitokio degalų įsigijimo apimtys ūgtelėjo 25 procentais. Vien tik mažmeninėje rinkoje realizuota 877,1 tūkst. tonų degalų.

Komercinio nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovė „Baltisches Haus“ viešam svarstymui pateikė prekybos centro „Mada“ rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus. Vienas pirmųjų Vilniaus prekybos centrų, užimantis beveik 28 000 kv. m. plotą, paskutinį kartą buvo rekonstruotas prieš dešimtmetį, todėl šiuo metu analizuojama dabartinė rinkos situacija ir vertinamos atsinaujinimo galimybės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Už elektros kilovatvalandę (kWh) 28 centus ar mažiau šiuo metu moka 34 proc., arba 401 tūkst. didžiuosius nepriklausomus tiekėjus pasirinkusių buitinių vartotojų, rodo  BNS skaičiavimai, atlikti remiantis bendrovių pateiktais duomenimis. Šiems vartotojams nereikia valstybės kompensacijų.    Kompensacijų šiuo metu nereikia apie 30 proc. dviejų tiekėjų vartotojams, o vieno  – apie 60 procentų.

Lenkijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas per praėjusius metus (gruodį, palyginti su paskutiniu 2021-ųjų mėnesiu) pakilo 20,4 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį (gruodį, palyginti su lapkričiu) šis kainų indeksas paaugo 0,5 procento. Vien tik apdirbamosios pramonės įmonės savo produkciją per mėnesį atpigino 0,5 proc., o per metus – pabrangino 15,3 procento.

Vokietijos konkurencijos priežiūros tarnyba pirmadienį pranešė pradėjusi tyrimą „PayPal“ atžvilgiu, siekdama išsiaiškinti, ar JAV internetinių mokėjimų milžinė nesinaudoja savo dominuojančia padėtimi konkurencijai apriboti. Vokietijos kartelių tarnybos (vok.

Nepaisant padidėjusio neapibrėžtumo, palūkanų normų augimo ir karo keliamų rizikų, įmonės skolinasi sparčiau nei auga ekonomika, teigia Lietuvos bankas (LB). Be to, toliau sparčiai skolinasi ir gyventojai – tiek būsto įsigijimui, tiek vartojimui.  LB vertinimu, nominalus metinis paskolų įmonėms portfelio augimas siekia 21 procentą. „Tokį reikšmingą skolinimąsi pastaruoju metu sustiprina apyvartinių lėšų poreikis dėl didelio žaliavų, tarpinių prekių kainų augimo.

Metinis būsto kainų augimo tempas vis dar yra spartus, tačiau daugėja indikacijų, kad pasiektos jų augimo „lubos“, teigia Lietuvos bankas (LB). „Toks kainų augimo tempas lenkia atlyginimų augimą, tad būsto įperkamumas toliau prastėja“, – skelbia LB. Anot centrinio banko, nekilnojamojo turto (NT) kainos yra pervertintos apie 4 procentais. „Tačiau pastaruosius kelis mėnesius metinis kainų augimas lėtėja, o mėnesiniai kainų indeksų pokyčiai netgi rodo nedidelį kainų mažėjimą“, – nurodo LB.

Pramonės produkcijos gamintojų kainos praėjusiais metais įspūdingai spurtavo visose trijose Baltijos valstybėse. Labiausiai šis kainų indeksas išaugo Latvijoje, o kukliausiai – Estijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti 2021-ųjų gruodžiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas kilstelėjo 20,7 proc., Latvijos – 28,8 proc., Estijos – 16,6 procento.

Lietuvoje kilus aršioms diskusijoms dėl pensinio amžiaus didinimo, taip pat pensijų kaupimo fonduose, iš kurių gyventojai neturi galimybės išeiti, pasigirsta skirtingų vertinimų, ar garbaus amžiaus lietuviai ateityje galės gyventi oriai.  Ekonomistas Raimondas Kuodis „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kokie galimi sprendimai dėl pensinio amžiaus ilginimo.  „Pensinis amžius nėra iškaltas akmenimis. Tai yra socialiai formuojamas dalykas.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga prašo dar labiau griežtinti žemės įsigijimą dideliems ūkininkams ir ūkiams, o Europos Sąjungos tiesioginių išmokų bazinei daliai nustatyti 60 tūkst. eurų ribą.  Šie reikalavimai numatyti organizacijos kreipimesi į šalies vadovus prašant imtis veiksmų. Jame taip pat prašoma užtikrinti paramą kooperacijai žemės ir miškų ūkyje, sudaryti patrauklias sąlygas kooperatyvams realizuoti produkciją.

Druskininkų centre esantis rekonstrukcijai uždarytas viešbutis „Pušynas“ teisme išvengė bankroto.  Kauno apygardos teismas sausio 10 dieną nutarė neiškelti įmonei bankroto bylos – to prašė „Sodra“, kuriai viešbutis gruodžio pabaigoje buvo skolingas 94,2 tūkst. eurų. Teismas pažymėjo, jog sausio pradžioje įmonė sumokėjo skolą „Sodrai“, dėl to atsisakyta kelti bankroto bylą.

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 41 proc. iki 117 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje ji siekė 116 eurų už MWh, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, didesnes elektros kainas lėmė sumažėjusi vėjo generacija.

Pernai sausio-lapkričio mėnesiais Latvijoje pagaminta 83,575 mln. litrų alaus – 17,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį užpernai, pranešė Valstybės pajamų tarnyba. Jo eksportas išaugo 97,4 proc. iki 53,939 mln. litrų, o šio gėrimo importą Latvija padidino 15,8 proc. iki 95,816 mln. litrų. Alaus vartojimas Latvijoje (nukreipimo į mažmeninę prekybą apimtys) padidėjo tik 0,4 proc. iki 123,417 mln. litrų. 2021-aisiais Latvija alaus gamybą padidino 6,1 procento.

Statybos Estijoje 2022-aisiais buvo 17,8 proc. brangesnės nei 2021 metais, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Statybų kainų indeksas paskutinį pradėjusių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, pakilo 1,9 proc., o palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu – 16,1 procento. Remonto ir rekonstrukcijos darbų kainos pernai buvo 16,2 proc. didesnės nei užpernai.

Lietuvos valdžios skola trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 24 mlrd. eurų ir sudarė 37,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo vienas mažesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 15,1 mlrd. eurų ir sudarė 39,9 proc. BVP, o Estijos – 5,6 mlrd. eurų arba 15,8 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 178,2 proc. BVP.

Vienos didžiausių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“ valdomos bendrovės „Mundus“ skolos fondas „Mundus Bridge Finance“ už 7 mln. eurų įsigis Latvijos vartojimo paskolų įmonės „Finto Capital“ obligacijų.  Įmonės pasirašė trejų metų trukmės sutartį ir fondas jau įsigijo 830 tūkst. eurų vertės obligacijų, teigiama „INVL Asset Management“ pranešime.

Teismas priėmė nagrinėti Lietuvos vaistinių asociacijos ir aštuonių vaistais prekiaujančių bendrovių skundus dėl Konkurencijos tarybos pernai gruodį joms skirtų milijoninių baudų. Tačiau teismas atmetė prašymus sustabdyti tarybos nutarimo galiojimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pirmadienį pranešė priėmęs nagrinėti skundus.

Pernai 76 įmonės pranešė apie grupės darbuotojų atleidimus – trečdaliu daugiau nei 2021 metais. Įspėjimų pernai sulaukė 5,5 tūkst. darbuotojų skelbia Užimtumo tarnyba. „2022 metų pirmąjį pusmetį gautuose grupės darbuotojų pranešimuose darbuotojų atleidimų priežastys buvo susijusios su geopolitiniais neramumais, o antrąjį – su energetikos kainomis, problemomis tiekimo grandinėse“, – pranešime sakė tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus patarėja Brigita Blavaščiūnienė.

JAV atlikta ekonomistų apklausa parodė, kad vis daugiau įmonių neatmeta darbo vietų mažinimo galimybės 2023-aisiais bei kas pirmą kartą po COVID-19 pandemijos įmonės išleis mažiau lėšų plėtrai. Tai yra ženklas, kad šalies centrinio banko pastangos didinti palūkanų normas turi poveikį ir lėtina ekonomiką. Apklausa taip pat parodė, kad įmonių savininkai vis dar nerimauja, jog Federalinio rezervo sistemos (FRS) sprendimai gali per daug atvėsinti ekonomiką ir net sukelti nuosmukį šiais metais.

Krentant didmeninėms elektros kainoms nepriklausomi tiekėjai raginami kuo greičiau reaguoti į pokyčius biržoje, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. Ji taip pat siūlo gyventojams peržiūrėti sutartis su tiekėjais ir esant poreikiui pasirinkti kitą elektrą tiekiančią įmonę. Be to, I. Žilienė pranešė, kad šį pusmetį nustatyta kompensacijų už elektrą tvarka nebus keičiama, tačiau antrąjį pusmetį ją ketinama keisti.

Klaipėdos uostas pagal krovą pirmauja Baltijos valstybėse septintus metus iš eilės. Anot Klaipėdos uosto direkcijos pranešimo, krova praėjusiais metais buvo 21 proc. kuklesnė nei 2021-aisiais – apytikriai 36 mln. tonų. Latvijos susisiekimo ministerijos duomenimis, pernai visuose šalies uostuose perkrauta 48,1 mln. tonų krovinių – 15,2 proc. daugiau nei užpernai. Vien tik Rygos uoste krova išaugo 9,4 proc. iki 23,5 mln. tonų, Ventspilio – 33,1 proc. iki 14,7 mln. tonų, Liepojos – 7,8 proc.

Latvijos kapitalo geležinkelių paslaugų įmonė „LGC Cargo“ privalo sumokėti daugiau nei 80 tūkst. eurų  skolą už geležinkelių pajėgumų naudojimą „Lietuvos geležinkelių“ antrinei įmonei „LTG Infra“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) sausio 19-ąją padėjo tašką bendrovių ginče konstatavęs, kad skola priteista teisėtai. „Apeliacinis teismas padarė pagrįstą išvadą dėl iš sutarties kilusios prievolės atsiskaityti“, – teigiama nutartyje.

Nuo vasario 1 dienos gali didėti universalios pašto paslaugos tarifai, skelbia Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT). Didžiausi galimi tarifai nustatyti įvertinus Lietuvos pašto prašymą dėl šių tarifų didinimo ir taikomos kainodaros keitimo ir atsižvelgiant į šių paslaugų teikimo sąnaudas bei patirtus nuostolius. Maksimalūs Lietuvoje siunčiamų universaliųjų pašto siuntų tarifai vidutiniškai didinami apie 35 proc.

Baltijos valstybių mažmeninėje degalų rinkoje per praėjusią savaitę atpigo tik benzinas Lietuvoje, tuo tarpu kiti degalai regione brango, rodo BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išleika Lietuvoje, brangiausi – Estijoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šių metų Seimo pavasario sesija yra paskutinis „mažas plyšys lange“, kai dar būtų galima priimti sprendimus dėl mokesčių sistemos pertvarkos. Vis dėlto šalies vadovas sako neturintis dėl to daug iliuzijų.

Pakistanas nuo kovo mėnesio pradės importuoti naftą ir dujas iš Rusijos tokiomis sąlygomis, kurios užtikrins „abipusę ekonominę naudą“, sakoma penktadienį paskelbtame bendrame valstybių pareiškime.  Nuo tada, kai Maskva pradėjo karinį puolimą prieš Ukrainą, Rusija tapo Vakarų šalių ekonominių sankcijų taikiniu, o jos angliavandenilių tiekimas į Europą smarkiai sumažėjo. Dėl tokios padėties Rusija mėgina padidinti eksportą į Aziją, kad kompensuotų sumenkusį tiekimą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pavasarį Seimui teikiant mokesčių pertvarką gali būti siūloma įteisinti investicinę sąskaitą, panaikinti dalį lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies. Tačiau konkrečių pasiūlymų G. Skaistė vis dar neatskleidžia. Interviu BNS ji sako, kad iki Seimo pavasario sesijos pradžios dar yra laiko „išsigryninti krepšelį“, kuris tiktų daugumai valdančiosios koalicijos partnerių.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinei bendrovei „Ignitis renewables“ aktyviai vystant atsinaujinančios energetikos projektus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, grupės akcininkės Finansų ministerijos vadovė Gintarė Skaistė sako, kad dėl to grupės investicijos Lietuvoje nenukenčia.  „Projektai užsienyje vystomi ne Lietuvos projektų sąskaita. Projektų išsivystymo lygis ir investavimo sparta dažnai priklauso nuo kitų veiksnių negu tik pinigai.

Klaipėdos uostas konsultuojasi, kaip tinkamai organizuoti pietinės uosto dalies plėtrai reikalingos žemės paėmimą, kurioje numatoma atnaujinti esamus ir įrengti naujus transporto mazgus. Visuomenės poreikiams norima paimti žemę, esančią tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių. Klaipėdos uosto direkcija paskelbė rinkos konsultacijas, kuriomis siekdama tinkamai pasirengti šioms procedūroms.

Pernai metų pabaigoje ir šių metų pradžioje įmonės norėdamos išsaugoti ir paskatinti darbuotojus jiems mokėjo premijas. Dalis darbuotojų gavo tryliktą atlyginimą. Darbdaviai tikina, kad pernai premijos buvo didesnės dėl kylančios infliacijos. Tuo metu darbuotojų atstovai pažymi, kad premijų, susimokėti kas mėnesį kylančioms sąskaitoms, neužtenka. Todėl ragino darbdavius kelti darbuotojams algas.

Kartas nuo karto viešojoje erdvėje pasirodo pranešimai apie bankomatų vagystes ar bandymus juos apiplėšti. Vis tik bankai nurodo, kad tokie atvejai Lietuvoje – itin reti, palyginus su kitomis šalimis. Keletą kartų per metus vagys mėgina bankomatuose įmontuoti mechanines pinigų gaudykles, į bankomatus kėsinamasi dar rečiau, o daugiausia nuostolių patiriama, kai įmonių lėšos būna pervedamos į sukčių sąskaitas.

Į taromatus gruodžio mėnesiais surenkama mažiausiai plastiko bei stiklo butelių ir metalinių skardinių, sako prekybininkai. Taromatus prižiūrinčios įmonės teigimu, praėjusį gruodį tuščios taros atnešta mažiausiai per pastaruosius kelerius metus, išskyrus 2021-uosius, kada dėl kovido buvo įvesta daug suvaržymų.

Pirkdami internetu gyventojai prisiima rizikas dėl netinkamo dydžio, kokybės ar siuntos vėlavimo. Tačiau kai ta pati prekė iš to paties pardavėjo užsakoma antrą kartą, jaučiamasi užtikrintai, kad jau tikrai viskas bus gerai. Deja, atvejų pasitaiko visokių. Pavyzdžiui, dėl pardavėjo ir siuntų pristatymo bendrovės klaidų prekę užsisakiusi mergina liko be nieko. Siunta atkeliavo į Lietuvą, tačiau ne į tą miestą, tad buvo vykdomas jos peradresavimas.