REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse pagrindinė gyventojų įvardijama problema vis dar yra kainų augimas, sako naujausios Eurobarometro apklausos Lietuvos ataskaitą rengęs sociologas Mindaugas Degutis. 

Tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse pagrindinė gyventojų įvardijama problema vis dar yra kainų augimas, sako naujausios Eurobarometro apklausos Lietuvos ataskaitą rengęs sociologas Mindaugas Degutis. 

REKLAMA

„Žiūrint į problemas, kurias išskiria tiek lietuviai, tiek Europos Sąjungos piliečiai, vis dar vyrauja kainų augimas – infliacija“, – antradienį spaudos konferencijoje pristatydamas sausį–vasarį atliktos apklausos rezultatus teigė M. Degutis.   

„Tiesa, Lietuvoje ta tendencija jau yra į mažėjimo pusę, nes prieš metus taip kalbančių buvo dar daugiau, šiuo metu jų šiek tiek sumažėjo“, – teigė sociologas.   

Naujausios Eurobarometro apklausos duomenimis, 64 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad viena iš dviejų svarbiausių šalies problemų yra infliacija, tuo metu kitose Europos Sąjungos šalyse ją įvardija vidutiniškai 53 proc. apklaustųjų.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau šiemet, palyginti su 2022 metais, infliaciją svarbiausia problema Lietuvoje laiko 5 procentiniais punktais mažiau žmonių, tuo metu Bendrijos mastu šis rodiklis išaugo 12 punktų, teigiama antradienį Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje pristatytoje apklausos ataskaitoje. 

REKLAMA

Vis dėlto infliaciją kaip vieną svarbiausių problemų daugiau nei Lietuvoje įvardija Slovakijos, Vengrijos ir Kroatijos gyventojai.   

Pasak M. Degučio, infliacijos, kaip vienos pagrindinių problemų, dominavimą tarp Lietuvos ir ES piliečių lemia informacija apie ją viešojoje erdvėje bei gyventojus tiesiogiai paveikę kainų pokyčiai.  

„Kalbant apie atotrūkį tarp infliacijos svarbos vertinimo ir visų kitų problemų svarbos vertinimo, nematyčiau didelės nuostabos šioje vietoje. Pastaruoju metu viešoji erdvė turbūt buvo perpildyta kalbomis apie infliaciją. Ir ne tik viešoji erdvė perpildyta, bet ir kiekvienas nuėjęs į parduotuvę tą kainų augimo reiškinį mes labai lengvai pastebime“, – teigė M. Degutis. 

REKLAMA
REKLAMA

„Infliacija yra tokia ir kainų augimas yra toks – jį mes matome kiekvieną dieną ir turbūt jis ir yra toks svarbus ir taip atitrūkęs nuo visų kitų (problemų – BNS)“, – kalbėjo sociologas. 

Bendrą ekonominę padėtį kaip kitą svarbiausią šalies problemą nurodo 23 proc. Lietuvos apklaustųjų (ES vidurkis – 19 proc.), toliau rikiuojasi energijos tiekimas – 19 proc. (ES – 19 proc.), tarptautinė padėtis – 17 proc. (ES – 10 proc.), mokesčiai – 14 proc. (ES – 5 proc.), sveikatos apsauga – 11 proc. (ES – 14 proc.).

M. Degutis išaugusį elektros tiekimo problemos aktualumą sieja su padidėjusiomis jos kainomis. 

„Tiekimas galbūt ir nebuvo problemiškas, bet kainos tiek elektros energijos, tiek kitų energijos rūšių daugeliui žmonių buvo labai problemiškas dalykas“, – teigė sociologas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Energijos tiekimo problema kaip svarbiausia minima Čekijoje, Vokietijoje ir Slovakijoje (apie 30 proc. apklaustųjų), tarptautinė padėtis – Suomijoje (25 proc.), Danijoje (23 proc.) ir Estijoje (22 proc.). Tuo metu mažiausiai respondentų šią problemą svarbia laiko Airijoje ir Slovėnijoje (po 4 proc.) bei Ispanijoje ir Portugalijoje (po 5 proc.).

M. Degutis mano, kad tarptautinė padėtį, kaip vieną svarbiausių, būtų įvardija daugiau respondentų, jei jos formuluotė apklausoje būtų buvusi tiesiogiai susieta su karu Ukrainoje. 

„Tarp tų problemų, kurios vardijamos, šįkart atsirado nauja problema, naujas pasirinkimas – tarptautinė padėtis. (...) Greičiausiai, kad bent jau dalis apklaustųjų tai suprato kaip tą patį karą Ukrainoje. (...) Aš neabejoju, kad jeigu būtų klausimas formuluojamas labiau tiesiogiai, įvardijant tai kaip karą Ukrainoje, tai tie procentai būtų gerokai didesni. Galbūt šioje vietoje šiek tiek sutrukdė abstraktus įvardijimas“, – kalbėjo sociologas. 

REKLAMA

Švietimą kaip vieną iš dviejų svarbiausių problemų įvardija 7 proc. Lietuvos gyventojų (ES – 8 proc.), nedarbą, valstybės skolą ir pensijas – po 6 proc. (ES – atitinkamai 10,7 ir 9 proc.), imigraciją – 4 proc. (ES – 9 proc.), būstą – 3 proc. (ES – 8 proc.), aplinkosaugą, klimatą ir energetiką bei nusikalstamumą – po 2 proc. (ES – 14 ir 7 proc.), terorizmą – 1 proc. (ES – 1 proc.).  

Dauguma žmonių nurodė esantys patenkinti savo gyvenimu: Lietuvoje taip galvoja 77 proc., o visoje Bendrijoje – 83 proc. respondentų. Daugiausiai tokių yra Nyderlanduose, Danijoje, Airijoje ir Švedijoje (daugiau nei 95 proc.), mažiausia – Rumunijoje (58 proc.), Bulgarijoje ir Graikijoje (po 61 proc.). 

REKLAMA

Tuo metu Latvijoje ir Estijoje patenkintų piliečių yra truputį daugiau nei 80 proc., Lenkijoje – 90 proc. 

„Tai vis tiek yra pasitenkinimo lygmuo, kuris nebuvo stebėtas faktiškai niekada iki šiol išskyrus 2022 metus. Tai yra rodiklis (pasitenkinimo gyvenimu – BNS) aukštesnis už bet kada anksčiau matytus rodiklius ir šis rodiklis visada turėjo tendencija kilti jeigu mes palyginsime tuo, kas buvo 2004 metais“, – teigė M. Degutis.  

Kaip skelbiama ataskaitoje, šiemet, palyginti su 2022 metų žiema, kiek pagerėjo artimiausių 12 mėnesių Lietuvos gyventojų lūkesčiai. Vis dėlto šis rodiklis išlieka toli nuo 2006 metų aukštumų. Manoma, kad tokius lūkesčius lemia skirtingos prognozės bei tebesitęsiantis karas Ukrainoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Eurobarometro apklausos Lietuvos ataskaitą rengęs sociologas teigė nematantis prieštaravimo tarp per pastaruosius du dešimtmečius didėjančių pasitenkinimo gyvenimu bei prastėjančių ateities lūkesčių vertinimo rodiklių.  

„ Tai rodo du skirtingus dalykus. Tu gali vertinti dabartinę situaciją gerai arba atvirkščiai – blogai, bet turėti, jeigu vertini (dabartį – BNS) gerai, blogus lūkesčius dėl ateities, arba atvirkščiai – jeigu blogai vertini dabar, turėti gerus lūkesčius dėl ateities“, – teigė M. Degutis. 

„Ateities lūkesčiai visada yra reliatyvus dalykas. Kuo geriau yra, turbūt tuo geriau tikiesi ir ateityje arba tuo ateities lūkesčiai darosi didesni“, – pridūrė sociologas.   

REKLAMA

28 proc. Lietuvos bei vidutiniškai 25 proc. ES gyventojų mano, kad per artimiausius metus gyvenimas apskritai bus geresnis 

Geresnės ekonominės padėties per artimiausius 12 mėnesių tikisi 21 proc. Lietuvos bei vidutiniškai 19 proc. Bendrijos apklaustųjų. Be Lietuvos, taip manančiųjų padaugėjo Maltoje ir Bulgarijoje, tuo metu Airijoje sumažėjo 27 proc., o Švedijoje – 17 proc.

Pagerėjusios šeimos finansinės padėties per artimiausius metus tikisi 24 proc. Lietuvos ir vidutiniškai 19 proc. ES gyventojų. 

Eurobarometro apklausa visose ES šalyse atlikta sausio–vasario mėnesiais. Tyrimo metu Lietuvoje buvo apklausti 1003 piliečiai, vyresni nuo 15 metų, o dėl atrankos metodo apklausos duomenys reprezentuoja visų Lietuvos Žmonių nuomonę.

REKLAMA

Dauguma lietuvių mano, kad karas turi rimtų ekonominių pasekmių valstybei 

Daugiau nei 90 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Rusijos karas Ukrainoje turi rimtų ekonominių pasekmių valstybei, vidutiniškai Europoje taip galvoja 86 proc. apklaustųjų, rodo sausio–vasario mėnesiais atlikta Eurobarometro apklausa.

Naujausią ataskaitą antradienį pristato Europos Komisijos biuras Lietuvoje. 

Gerokai mažiau respondentų mano, kad karas turi rimtų finansinių pasekmių jiems asmeniškai: Lietuvoje taip galvojančių yra 60 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) – 63 procentų.

Apklausa taip pat parodė, kad tiek Lietuvos piliečiai, tiek visi europiečiai stipriai palaiko įvairius atsako į Rusijos invaziją Ukrainoje veiksmus bei pasisako už pagalbą Ukrainai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Palaiko visas reakcijos į Rusijos karą Ukrainoje formas 

Daugiausia apklaustųjų – 98 proc. Lietuvoje ir 91 proc. vidutiniškai kitose šalyse – pritaria humanitarinės pagalbos nukentėjusiems žmonėms teikimui. Šiuo klausimu iš esmės sutaria visi europiečiai: mažiau nei 90 proc. pritariančių šiai idėjai yra Rumunijoje, Bulgarijoje, Austrijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje.

„Klausiami apie konkrečius reakcijos aspektus ir požiūrį į juos, respondentai iš principo palaiko visas reakcijos formas. Daugiausia palaiko tai, kas yra susiję su humanitarine, finansine pagalba“, – antradienį pristatant Lietuvos ataskaitą kalbėjo ją rengęs sociologas Mindaugas Degutis.

REKLAMA

Taip pat gana vieningai yra sutariama dėl karo pabėgėlių priėmimo ES bei finansinės paramos Ukrainai. Šiek tiek daugiau nuomonės išsiskiria kalbant apie ekonomines sankcijas Rusijai bei šios šalies valstybinės žiniasklaidos draudimą. Šiems veiksmams pritaria atitinkamai 84 ir 82 proc. Lietuvos piliečių bei 74 ir 67 proc. visų ES šalių piliečių vidutiniškai.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos teigimu, apklausos rodo „stiprų ir vieningą europiečių palaikymą Europos Sąjungos atsakui į Rusijos karą ir pagalbai Ukrainai“.

„Tai rodo, jog Rusijos invaziją į Ukrainą europiečiai mato kaip grėsmę taikai ir demokratijai visoje Europoje. O jos yra dvi vertybės, su kuriomis europiečiai labiausiai sieja pačią Europos Sąjungą“, – pranešime cituojamas Europos Komisijos atstovybės vadovas.

REKLAMA

Už ekonomines sankcijas labiausiai pasisako Švedijos (95 proc.), Danijos, Lenkijos (po 90 proc.), Nyderlandų ir Portugalijos (po 89 proc.), piliečiai. Mažiausia sankcijoms pritaria Bulgarijos (47 proc.), Slovakijos (49 proc.), Kipro (53 proc.), Graikijos (55 proc.) ir Vengrijos (56 proc.) piliečiai.

Panašiai europiečiai vertina ir Rusijos valstybinės žiniasklaidos veiklos ES stabdymą. Daugiau už lietuvius tam pritaria tik Lenkijos piliečiai (89 proc.), daug pritariančiųjų yra Portugalijoje, Airijoje (po 80 proc.), Švedijoje (79 proc.), Kroatijoje (77 proc.), Danijoje (72 proc.). Mažiausia pritarimo toks draudimas sulauktų Bulgarijoje (39 proc.), Kipre (40 proc.), Slovakijoje (42 proc.) ir Graikijoje (44 proc.).

REKLAMA
REKLAMA

Matantys grėsmę labiau pritaria karinei paramai

Kaip skelbiama ataskaitoje, taip pat labiau apklaustųjų nuomonės išsiskyrė kalbant apie karinės paramos teikimą Ukrainai. Lietuvoje tam pritaria 88 proc. piliečių, o kitose ES šalyse – vidutiniškai 65 procentai.

„Tų šalių piliečiai, kurie mato daugiau grėsmės jų valstybei, yra linkę labiau palaikyti karinės paramos tiekimą. Tuo metu tie, kurie tos grėsmės įžvelgia mažiau, akivaizdžiai mažiau palaiko karinę paramą, kaip tokią“, – teigė sociologas.

Labiausia paramos teikimą remia Švedijos (92 proc.), Nyderlandų (90 proc.), Lenkijos (89 proc.), Danijos (89 proc.) ir Suomijos piliečiai (88 proc.). Mažiausio palaikymo karinė parama sulaukė Bulgarijoje (33 proc.), Graikijoje (36 proc.), Slovakijoje (38 proc.) ir Kipre (49 proc.) – tai vienintelės ES šalys, kuriose pritarimas tokiai paramai nesiekia pusės visuomenės.

„Matom ryšį tarp manymo, kad (...) karas sukėlė rimtų finansinių pasekmių asmeniškai ir palaikymo arba nepalaikymo karinės paramos tiekimo Ukrainai. Tos šalys, kuriose galvojančių, kad nukentėjo finansiškai yra mažiau, jos yra labiau linkusios tai paramai pritarti. Ir atvirkščiai, ten kur yra daugiau galvojančių, kad jie nukentėjo asmeniškai finansiškai nuo karo, pritratančių karinės paramos tiekimui yra mažiau“, – pažymėjo M. Degutis.

REKLAMA

Lietuviai taip pat išsiskiria teigiamu šalies valdžios reakcijos į Rusijos invaziją vertinimu. 77 proc. Lietuvos piliečių teigiamai vertina šalies vyriausybės reakciją į Rusijos karą prieš Ukrainą – gerokai daugiau nei vidutiniškai kitose Europos Sąjungos šalyse (55 proc.). Taip pat gerokai daugiau Lietuvos (62 proc.) nei vidutiniškai kitų šalių piliečių (56 proc.) teigiamai vertina ir Europos Sąjungos atsaką į invaziją. 

Daugiausia teigiamai vertinančių savo šalies vyriausybės atsaką yra Suomijoje (88 proc.), Danijoje (82 proc.), Švedijoje (80 proc.), Airijoje (78 proc.), o mažiausiai patenkintų atsaku yra Graikijoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje (nuo 33 iki 34 proc.).

Eurobarometro apklausa visose ES šalyse buvo atlikta sausio–vasario mėnesiais. Tyrimo metu visoje Lietuvoje buvo apklausti 1003 Lietuvos piliečiai nuo 15 metų amžiaus ir vyresni. Nurodoma, kad dėl atrankos metodo apklausos duomenys reprezentuoja visų Lietuvos piliečių nuomonę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų