Verslas

Diskusijos dėl maisto kainų padalino Lietuvą į dvi dalis: vieni buriasi socialiniuose tinkluose ir ruošiasi boikotuoti prekybos centrus, kiti skaito ekonomistų vertinimus ir statistinius duomenis, kurie rodo, jog brango ne visos prekės. Vis dėlto nemaža dalis žmonių skelbiamais duomenimis nepasitiki ir teigia, jog parduotuvėje kainos visai kitokios. Maisto produktų kainas skelbia Statistikos departamentas ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslas.

Įsivaizduokite situaciją, jog Jūsų darbdavio vadovaujama įmonė per mėnesį uždirbo 100 tūkst. eurų pelno. Verslo sėkme pasidžiaugęs vadovas tris ketvirtadalius pelno pasiima sau, o likusią dalį atiduoda Jums ir Jūsų kolegoms, siekdamas paskatinti Jus dirbti dar efektyviau. Ir taip – kiekvieną kartą. Tokią tvarką nori numatyti parlamentaras Vytautas Antanas Matulevčius, pateikęs pasiūlymą šiuo metu Seime svarstomam naujam Darbo kodekso projektui.

Personalo valdymo specialistai pastebi, kad vis didesnę dalį rinkos užima nauja darbo jėgos karta Y. Nors dar neseniai „ygrekai” buvo vasaros praktikantai, studentai arba tik pirmuosius karjeros žingsnius žengiantys darbuotojai, tačiau šiandien jie keičia įmonės ir darbuotojo santykį. Y karta apibūdinama kaip turinti aukštus standartus, siekianti nuolatos tobulėti, norinti pripažinimo ir įdomių užduočių. Šalia visų savirealizacijos aspektų labai svarbią dalį užima ir pinigai.

Didžiausios Kinijos turizmo kompanijos „Ctrip“ Europos padalinio vadovas sako, jog norint pritraukti turistų iš Kinijos, Lietuvai svarbu sukurti teigiamą įvaizdį. Todėl kinai siūlo Lietuvai investuoti į reklamos ir rinkodaros kampaniją, tačiau šalis neturėtų kooperuotis su Latvija ir Estija. „Kinijos žmonėms Europa yra tolima kelionė. Tai reikalauja daug pasiruošimo ir pinigų, tai jie pasirenka „privalomas pamatyti“ Europos vietas.

Nauja TV6 laida „Žmogus prieš musę!“ sulaukė ne tik žiūrovų, bet ir valdininkų dėmesio. Šie, gavę skundą, primygtinai reikalauja kuo greičiau nutraukti laidos rodymą, mat ten neva skatinamas žiaurus elgesys su gyvūnais.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertai palankiai vertina Lietuvą už aktyvią poziciją, stiprinant branduolinę saugą pasaulyje, už skaidrumą ir atvirumą bendradarbiaujant su ekspertais ir dalyvavimą tarptautinės paramos programose. Valstybinės atominės energetikos inspekcijos (VATESI) viršininkas Michailas Demčenka BNS teigė, kad probleminių aspektų Tatenos misija neįžvelgė.

2,4 proc. metinį augimą šiemet pasiekęs Lietuvos ūkis ateityje turėtų plėstis dar sparčiau, mano ekonomistai. Anot jų, augimą skatins sustojęs eksporto į Rusiją nuosmukis, stabilesnė Rytų šalių ekonomika bei toliau augantis Lietuvos namų ūkių vartojimas. „Nieko keisto, kad spartėja Lietuvos ekonomikos augimas - tuos ženklus matėme, žiūrėdami į mažmeninės prekybos augimą, pramonės augimą pirmaisiais mėnesiais, eksportas nesitraukė.

Savaitgaliai ir atostogos gamtoje. Tai viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios perkamos sodybos, vasarnamiai, sodo nameliai arba butai pajūryje, vadinamieji antrieji namai. Minėtą priežastį nurodė 44 proc. antrus namus turinčių lietuvių. Kas penktas apklausos dalyvis tokius objektus pirko kaip investiciją į ateitį, t. y. nuomai arba pardavimui. Kiek daugiau nei trečdalis – 34 proc.

Ateinant rinkimams politinės partijos pradeda ruošti programas. Juose vėl žadama kelti algas bei pensijų dydį. Tačiau dažniausiai nutinka taip, kad pažadai lieka tik pažadais. Ekonomistų nuomone, svarbu ne nurodomi skaičiai, o planas, kaip to bus siekiama. Darbo partija ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – dvi partijos savo programose įvardinusios skaičiais iki kiek turėtų kilti vidutinis bruto („ant popieriaus“) atlyginimas bei vidutinė pensija per ateinančius 4 metus.

Ilgai laukus lietuviai ir kitų Europos sąjungos šalių gyventojai sulaukė pigesnių roaming‘o. Nuo 2016 m. balandžio 30 d. visoje Europos Sąjungoje (ES) mažinamos tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų (roaming‘o) kainos vartotojams.

Dažnam pirkėjui teko susidurti su problema, kuomet vietoje vienos prekės įskaičiuojama kita. Vieni mano, kad tai paprasta klaida, kiti – kad apgalvotas scenarijus. Prekybininkai tikina, kad visa tai, ką sako nepatenkinti pirkėjai – tik mitas. Paskelbus istoriją apie Seimo narį Kęstutį Masiulį, kuriam vietoj vienų daržovių buvo parduotos dvigubai brangesnės, savo istorijos pradėjo dalintis ir kiti Lietuvos žmonės.

Lietuvoje verdant aistroms dėl neva padidėjusių kainų, Statistikos departamentas pateikia kovo mėnesio produktų kainas, palyginant šiuos metus su praėjusiais ir 2014 metais. Kilus diskusijai departamentas pateikė pagrindinių prekių vidutines mažmenines kainas.   Kalbų audra internete Dainininkas Marijus Mikutavičius savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino mintimis apie visą Lietuvą jaudinančias maisto kainas.

Žmonės tradiciškai deklaruoti pajamas suskubo paskutinėmis dienomis, todėl stovėti eilėje tenka daugiau nei dvi valandas. Gyventojai piktinasi ne tik dėl ilgo laukimo, bet ir sudėtingų deklaracijų. Tuo tarpu Mokesčių inspekcija atšauna – patys žmonės tempia gumą iki paskutinės minutės ir vangiai naudojasi elektroniniu deklaravimu.

Dainininkas Marijonas Mikutavičius ketvirtadienį internete sukėlė tikrą audrą, pasidalindamas mintimis apie maisto kainas, apie kurias šiuo metu nevengia pakalbėti kone visi lietuviai. „Gerai. Dabar nustokim tyčiotis iš mažai uždirbančio žmogaus. Nustokim juoktis iš jų keistų eilėraštukų apie pirkinius Lenkijoje. Ir nustokime vaidinti, kad taip turi būti iš principo. Nes galbūt taip būti ir turi, bet man visiškai neaišku, kodėl taip yra.

Nėra galutinai aišku, kada JAV ir Europos Sąjunga baigs derybas dėl transatlantinė prekybos ir investicijų sutarties (TTIP), tačiau neatmetama, kad tai įvyks dar šiemet, sako už prekybą atsakinga Europos Komisijos narė Cecilia Malmstrom (Sesilija Malmstriom). „Nėra galutinio termino, nes susitarimas turi būti baigtas tuomet, kai abi pusės mano, kad jis yra pakankamai geras.

Po dainininko Marijono Mikutavičiaus socialiniame tinkle pasidalintomis mintimis apie pabrangusias maisto kainas, socialinėje erdvėje pradėta diskutuoti kaip iš tiesų yra. Prekybos tinklas „Maxima“ taip pat sureagavo į atlikėjo išsakytus priekaištus dėl didelės kalafiorų kainos. Pirmojo derliaus kaina - didesnė?  Prekybos tinklas teigia, kad šviežios lietuviškos daržovės parduotuvėse šiemet pasirodė net keliomis savaitėmis anksčiau nei praėjusiais metais.

Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) pranešė netoli Maskvos konfiskavusi 84 tonų obuolių siuntą iš Lietuvos. Žinybos atstovas agentūrai „Interfax“ pranešė, jog bendrovės „Frutlogistik“ sandėliuose Maskvos priemiestyje Naro Fiminske rastų obuolių etiketės rodo, kad jų kilmės šalis yra Marokas, o krovinio deklaracijoje nurodyta, kad kilmės šalis yra Lietuva.

Nuo vasario bandomuoju režimu veikianti Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“ buvo atsijungusi ir trumpiau ar ilgiau neveikė jau šešis kartus. Pateikiami atsakymai, kodėl jungtis genda bei kaip tai gali paveikti vartotojus. Kodėl jungtis taip dažnai atsijungia? Bandomasis jungties darbo režimas nuo normalaus režimo tuo ir skiriasi - galimi dažnesni atsijungimai. Remiantis kitų šalių praktika, bandomasis režimas yra vienintelis būdas „išgaudyti“ visus gamyklinius trūkumus.

Dainininkas Marijus Mikutavičius savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino mintimis apie visą Lietuvą jaudinančias maisto kainas. Jis kelia klausimus, kodėl valstybė nesišneka su paprastu žmogumi ir kas nutiko, kad kainos kyla taip, kad žmonių gyvenimas akivaizdžiai finansiškai sunkėja. M. Mikutavičius pripažįsta, kad situacija jau stebina ir jį patį. Ar pritariate dainininko mintims (kalba netaisyta)? „Gerai. Dabar nustokim tyčiotis iš mažai uždirbančio žmogaus.

Lietuvoje yra daugiau nei 6200 projektų vadovų. Tokius duomenis galima surasti profesiniame socialiniame tinkle. Tačiau projektų vadybos ir personalo atrankos specialistai teigia, kad kompetentingų projektų vadovų šalyje itin trūksta, o ateityje, tikėtina, didės moterų projektų vadovių vaidmuo. Skaičiuojama, kad vien šiemet Lietuvos darbo rinkoje trūksta apie 13 tūkst. informacinių technologijų specialistų, tarp jų ir projektų vadovų.

SEB analitikai prognozuoja, kad nedarbo lygis mažės, o vidutinis atlyginimas augs, tačiau ne tokios džiugios žinios eksporto srityje. Užsidarius buvusios pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės Rusijos rinkai, eksportas į naujas rinkas nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi, sako SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda.  Pagal prognozes, nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 8 proc., kitąmet - 7,7 proc., o vidutinio atlyginimo augimas turėtų siekti atitinkamai 7 ir 6 procentus.

Švedija artimiausią dešimtmetį planuoja išlikti pigios elektros energijos šalimi, po vizito šioje šalyje tikina Lietuvos energetikos ministras. Be to, Roko Masiulio teigimu, Švedijoje tiesiama nauja vidinė elektros linija turėtų išlaikyti stabilesnes kainas ketvirtojoje zonoje, iš kurios per „NordBalt“ jungtį elektrą perka ir Lietuva.

Lietuvoje šiuo metu yra renovuota daugiau nei 350 daugiabučių, tačiau tik apie 5 proc. jų gyventojų pasinaudojo galimybe ant stogo įsirengti saulės kolektorius ir tokiu būdu per metus išlaidas karšto vandens ruošimui sumažinti apie 40-60 proc., o šiltuoju metu – net iki 90 proc.

Jei leistų finansai ir kokybė būtų vienintelis lemiamas veiksnys perkant prekę ar paslaugą, daugelis Lietuvos vartotojų rinktųsi „Samsung“ mobilųjį telefoną, apsilankytų dainininkės Taylor Swift koncerte ir pirktų bilietus į „Žalgirio“ rungtynes, – tokius rezultatus atskleidė tarptautinės Ciuriche (Šveicarija) įsikūrusios organizacijos ICERTIAS („International Certification Association GmbH“) Lietuvoje atliktas tyrimas „QUDAL – QUality meDAL“. Tyrimo metu Lietuvos vartotojai rinko kokybiškiausiu...

Mobiliojo ryšio operatorė „Omnitel“ praėjusiais metais pirmavo pagal pokalbių kokybę, o „Bitė Lietuva“ - pagal žinučių siuntimo kokybę. Jų tinkluose buvo mažiausiai nesėkmingų skambučių kvietimų bei nesėkmingai išsiųstų trumpųjų žinučių. 2015 metais nesėkmingų kvietimų dalis iš „Omnitel“ tinklo sudarė 1,96 proc. visų kvietimų. „Tele2“ tinkle šis rodiklis siekė 3,63 proc., o „Bitė Lietuvos“ - 3,75 proc., rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pernai atliktų matavimų duomenys.

Priimti novatoriškus verslo valdymo sprendimus dažniausiai skatina konkurencinė aplinka, siekis neatsilikti nuo rinkos tendencijų arba noras optimizuoti kaštus. Tačiau nemažiau svarbus faktorius, skatinantis ryžtis naujoms investicijoms ir novatoriškiems sprendimams, yra besikeičianti klientų arba šalies gyventojų elgsena.

Lietuviškų daržovių mėgėjams – piniginių tuštėjimo metas. Prekybininkai už šviežius lietuviškus agurkus ir pomidorus nesibodi reikalauti nuo 2 iki 5 kartų didesnės kainos nei už atvežtinius. Tikina, kad kainos greitu metu kris, kai padidės pasiūla. Tačiau valstybiniai maisto inspektoriai lietuviškų daržovių pranašumų prieš importines neranda. Prekybos centruose 5 € arba 17 litų šiuo metu kainuoja tokie švieži Lietuvoje užauginti pomidorai.

Premjeras ir pieno perdirbėjai sutarė, kad šie vasarą nemažins pieno supirkimo kainos. Algirdas Butkevičius garantuoja, kad perdirbėjai laikysis savo žodžio, nors pieno gamintojai tuo netiki - jie tikino, kad ligšioliniai panašūs susitarimai su perdirbėjais buvo niekiniai. „Buvo susitarta, kad birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais perdirbėjai išlaikys kainą, kokia yra šiuo metu.

Trečiadienį prekybos sesijos pradžioje JAV technologijų milžinės „Apple“ akcijų kursas smuko žemyn kartu nusitraukdamos ir visą „Nasdaq“ biržos indeksą. Pagal rinkos vertę didžiausios pasaulyje kompanijos akcijos atpigo 7,2 proc. po to, kai ji pranešė, kad per pirmus tris šių metų mėnesius pardavė daugiau kaip 51 mln. išmaniųjų telefonų iPhone“, o tai yra 10 mln. telefonų mažiau, negu technologijų milžinė pardavė tuo pat laikotarpiu pernai.

Sulaukus 45 m. susirasti darbą yra gan sudėtinga, nes darbdaviai vos ne automatiškai pageidauja 25-35 m. kandidato, „Žinių radijui“ sakė „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė. „Brėžiama viršutinė amžiaus riba – 45 m. Tai yra aukso viduriukas, į ką orientuojasi darbdaviai.

Verslo savininkai ir vadovai dažnai jaučiasi nepakeičiamais ir būtent tai lemia dideles įmonių krizes. Pavyzdžių turime ir Lietuvoje, kai verslo gigantui išslysta žemė iš po kojų netikėtai pasitraukus vadovui, dešimtmečiais tvirtinusiam visus įmonės sprendimus. Daugeliui atrodo, kad jiems taip neatsitiks, tačiau apie galimą ateitį ir grėsmes verslui galvoti reikia šiandien. Jau dabar būtina planuoti, kas paveldėtų vadovų kėdes jų pasitraukimo atveju.

Rusijos naftos koncerno „Lukoil“ Lietuvoje valdomą degalinių tinklą perėmė Austrijos įmonė „Amic Energy Management“. Registrų centro duomenimis, degalinių tinklą Lietuvoje valdančios bendrovės „Lukoil Baltija“ akcininke balandžio 21 dieną tapo Austrijoje registruota bendrovė „Amic Energy Management“. Iki tol „Lukoil Baltijos“ akcininke buvo Nyderlanduose registruota bendrovė „Lukoil Europe Holding“. Speciali Vyriausybės komisija, vertinanti potencialių investuotojų atitiktį nacionalinio saugumo ...

Prie vienos iš „Lidl“ parduotuvių – didžiulis sujudimas. Kameros, šviesos, atidengtos iškabos, o prie kasos jau sėdi mergina, skaičiuojanti prekes. Matyti, jog vyksta reklaminio klipo filmavimas. Susisiekus su „Lidl Lietuvos“ rinkodaros ir viešųjų ryšių departamento vadove Agne Gaižauskiene nei patvirtinimo, nei paneigimo negavome. „Mes dabar kiekvieną dieną turime kiekvienoje parduotuvėje ką veikti.

Nuo 2015-ųjų rudens Lietuvoje veikianti JAV pavėžėjimo paslaugų bendrovė „Uber“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) trečiadienį pasirašė memorandumą, kuris leis keistis informacija apie su „Uber“ dirbančius vairuotojus.

Atliktas trijų Baltijos šalių sostinių namų ūkių būtinųjų išlaidų tyrimas parodė, kad keturių asmenų šeima, gyvenanti nuosavame senos statybos 70 kv. m. bute, maistui, būstui ir viešajam transportui per mėnesį daugiausiai išleidžia Rygoje (585 EUR), o mažiausiai – Taline (493 EUR). Vilnius su 525 EUR dydžio būtinosiomis išlaidomis, kaip ir praėjusiais metais, išlieka per vidurį.

Automobilių dalinimosi paslaugą teikianti „CityBee“ skelbia, kad nuo šiol bendrovės automobiliai bus pasiekiami dar didesnei daliai vilniečių. Įmonė plečia savo veiklą į gyvenamuosius sostinės rajonus ir atidaro 13 naujų stotelių. „CityBee“ tampa integruota Vilniaus viešojo transporto dalimi, tad paslaugos plėtra į miegamuosius rajonus, kur gyvenančių žmonių koncentracija didelė, yra siekis tapti patogesniu miestiečio pasirinkimu kelionei vietoje nuosavo automobilio.

Lietuvai raginant Baltijos bei kitas kaimynines šalis neįsileisti elektros iš Baltarusijoje, netoli Vilniaus statomos nesaugios Astravo Astravo atominės elektrinės (AE), Baltarusijos prezidentas pareiškė, jog būsimos elektrinės pagamintą elektrą gali būti sunku eksportuoti. „Kaimynai vargu ar galės iš mūsų pirkti šią elektrą. Rusijoje elektros gamyba – irgi perteklinė, Ukrainai elektros energijos pakanka. Europoje – sava elektra. Tai yra prekė, vyksta konkurencija.

Anksčiau „Danske Bank“ pranešus atsisakant mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimo Lietuvoje bei kylant gandams apie „Nordea“ pasitraukimą iš Baltijos šalių, iškyla grėsmė, kad mažėjant konkurencijai vartotojams gali didėti paslaugų įkainiai. Lietuvos bankų klientų asociacijos direktorius Rūtenis Paukštė komentuoja, kad įvairios bankininkystės sritys turi įvairų pelningumą.

Tuo metu, kai britai ruošiasi balsuoti referendume dėl to, ar palikti Europos Sąjungą (ES), ar joje pasilikti, jie mažai galvoja apie sudėtingas ekonomines pasekmes. Vietoje to, suverenumo ir kultūriniai klausimai jiems, atrodo, yra patys svarbiausi. Tačiau kad ir ką jie vertintų labiausiai, jų sprendimas turės didžiulių ekonominių pasekmių – kainoms, darbams, prekybiniams santykiams tiek Europoje, tiek ir pačioje Jungtinėje Karalystėje.

Pomidorus prekybos centre pirkęs ir vėliau čekį apžiūrėjęs Seimo narys Kęstutis Masiulis nustebo – jam buvo parduotos kone dvigubai brangesnės daržovės negu jis pirko. Ne pirmą kartą į šią situaciją patekęs parlamentaras įtaria, jog prekybos tinklai gali taip elgtis specialiai. „Ar nenustebtumėte, jeigu pirkdami Opelį gautumėte sąskaitą už Mercedesą? Nustebtumėt ir supyktumėte, neabejoju“, – socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia K. Masiulis.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ kontroliuojamos „Vilniaus energijos“ nuomojamo Vilniaus šilumos ūkio perdavimas miestui tikriausiai neišvengs teisminių procesų, sako miesto šilumos ūkį perimsiančių Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybos pirmininkas ir miesto vicemeras. Anot jų, neabejojama, kad „Vilniaus energija“ gali vilkinti turto perdavimo procesą.

Vilniaus apygardos teismas atmetė jau antrąjį ieškinį prieš Mindaugą Marcinkevičių. Verslininkas buvo kaltinamas dar 2007-aisiais savavališkai ir sąmoningai kenkiant bendrovei parinkęs netinkamą rangovą, kuris vykdė „Velgos“ sklype buvusių pastatų griovimo darbus.   Iš Mindaugo Marcinkevičiaus įmonė prašė priteisti daugiau nei 420 tūkstančių eurų.

Dešimtys nuolaidų kortelių, elektroninio pašto dėžutė, kupina reklaminio šlamšto, – tai jau tampa klientų lojalumo viduramžiais. Šiuolaikinės rinkos konkurencijos sąlygomis, verslininkai, siekdami pritraukti klientus, ieško naujų ir modernių klientų lojalumo išlaikymo būdų. Vienas iš jų –nuolaidas iš lankomų vietų gauti tiesiog į savo banko kortelę.

Kol lietuviai keikia valdžią ir būriais išvažiuoja svetur ieškoti sotesnio kąsnio, jų vietą versle užima užsieniečiai. Štai neseniai į Lietuvą atvyko pora su trimis mažamečiai vaikais iš turtingosios Olandijos ir sostinėje pradėjo paprastą verslą - atidarė olandiškų vaflių parduotuvėlę. Užsieniečiai pripažįsta, kad lietuviška biurokratija juos beveik išvarė iš proto, tačiau tikslas dabar pasiektas ir pirkėjų vis daugėja. Olandai turi patarimų ir niurzgantiems lietuviams.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis pateikė 10 priežasčių, kodėl Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis mažiausias regione. „Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis mažiausias regione – per mažai tarptautinių įmonių, dažnai galinčių mokėti didesnius atlyginimus. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje nesiekia 40 proc.

Šią savaitę finansų rinkų dalyvių dėmesys bus nukreiptas į JAV, kur vyks dvi dienas truksiantis Federalinės rezervų sistemos (FED) susitikimas. Tuo tarpu euro zona skelbs bendrojo vidaus produkto (BVP) ir nedarbo lygio duomenis. Rinkos iš FED netikėtumų nelaukia Manoma, kad JAV centrinis bankas po dvi dienas vyksiančio posėdžio šios savaitės viduryje, staigmenų nepateiks – bazinės palūkanų normos turėtų išlikti 0,25-0,5 proc. ribose.

Žaislai ir elektronikos prietaisai pernai Lietuvoje paskelbti pavojingomis prekėmis, rodo naujausia Europos Komisijos (EK) ataskaita. EK atstovybė Lietuvoje pranešė, kad 2015 metais Lietuva išsiuntė 74 pranešimus apie pavojingus ne maisto produktus, iš kurių daugiausiai - 49 - dėl žaislų, o 10 - dėl elektros prietaisų. Be to, gauti 7 pranešimai apie iš Lietuvos atkeliavusį produktą.

Lietuvai kartu su dar 7 Europos Sąjungos (ES) narėmis kritikuojant Stabilumo ir augimo pakte įtvirtintas biudžeto deficito ir skolos taisykles, Lietuvos finansų ministras sako, kad Europos Komisija pozityviai reaguoja į diskusijas. Rimanto Šadžiaus teigimu, konkrečių pokyčių galima laukti rudenį, kai bus svarstomi šalių 2017 metų biudžetų projektai.

Jau daugiau nei pusę metų veikiantis Europos strateginių investicijų fondas (EFSI) įvairiems projektams išdalijo 26 proc. numatytų lėšų. Lietuvos įmonės kol kas neskuba teikti paraiškų finansavimui iš EFSI. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis teigia, kad yra bent kelios priežastys, lemiančios tokį įmonių elgesį.