Verslas

Vartotojų kainos euro zonoje kovą nejudėjo iš vietos – infliacija siekė 0,0 proc. Toks lygis šiek tiek nustebino rinkas, kadangi pagal pirminius vertinimus buvo tikimasi tolimesnės defliacijos. Nors stagnuojančios vartotojų kainos nėra itin optimistiškas ženklas, tai yra geriau už rinkose dominavusius kainų kritimo lūkesčius. Po vasarioį -0,2 proc. smukusių euro zonos vartotojų kainų, rinkos sunerimo dėl regiono ūkio gyvybingumo.

Matome visišką fiasko, nes mokesčių ir BVP santykis nukritęs iki prieškrizinio lygio, „Žinių radijui“ sakė „Nordea Bank“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas.   „Grubiai tariant, mes jau apie du kartus atsiliekame nuo Vakarų Europos pagal BVP ir tris keturis kartus pagal darbo užmokestį. Šį plyšį mes galime užverti netgi turėdami savo resursus.

Tyrimai rodo, kad originalių prekių klastočių žala Europos Sąjungoje (ES) skaičiuojama milijardais eurų. Vien dėl padirbtų sporto reikmenų ES kasmet prarandama 0,5 mlrd. eurų. Apie padirbamų sporto priemonių daromą žalą pirmą kartą prakalbo garsūs šalies bei pasaulio sporto ir intelektinės nuosavybės bendruomenės atstovai Valstybinio patentų biuro (VPB) organizuotoje konferencijoje „Intelektinė nuosavybė ir sportas“. Ji vyko šių metų balandžio 13–14 dienomis Vilniuje.

Buvusi Vilniaus savivaldybės valdomos įmonės Vilniaus šilumos tinklai vadovybė nepagrįstai skolino skrydžių bendrovei, netinkamai skelbė viešuosius pirkimus, įmonės lėšas naudojo teniso aikštelių ir kavos pupelių pirkimui, pareiškė jos veiklą patikrinę auditoriai. Vilniaus savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atliktoje 2015 metų audito ataskaitoje neigiamai įvertintos sutartys, pasirašytos įmonei vadovaujant Arūnui Keserauskui, kuris VŠT nebedirba nuo pernai rugpjūčio.

Atšalus orams, Vilniaus valdžia nusprendė nuo penktadienio vėl įjungti centralizuotą šildymą. Tuo metu Klaipėda ir Šiauliai ketvirtadienį baigia šildymo sezoną, o kiti didmiesčiai šildymo sezono atnaujinti kol kas neplanuoja. „Atsižvelgusi į gyventojų prašymus ir įvertinusi orų prognozes, kurios žada, kad temperatūra gali ir vėl nukristi žemiau nulio, Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė nuo balandžio 15 dienos pratęsti šildymo sezoną“, - pranešė Vilniaus savivaldybė.

Kooperatyvo „Pienas LT“ naujos gamyklos projektą remianti Lietuva gali sulaukti Europos Komisijos (EK) sankcijų, įspėja žemės ūkio ministrė. Tačiau, pasak Virginijos Baltraitienės, konsultuotis su EK bijoma, tačiau kartu baiminamasi, kad gavęs papildomų pinigų, „Pienas LT“ panaudos juos ne pagal paskirtį. „Tikrai neatmetu to, kad kažkada gali būti sankcijos didelės. Ne tik už tai, kad tuos 4 mln.

Prieškrizines aukštumas beveik pasiekę pelnai, augantys atlyginimai ir vidaus vartojimas bei pozityvus situacijos pagrindinėse eksporto rinkose vertinimas skatina Lietuvos įmones optimistiškai vertinti ekonominės plėtros perspektyvas. Tai nulemia mažėjančias taupymo ir didėjančias investicijų apimtis, leidžiančias prognozuoti ir augsiantį mūsų šalies įmonių konkurencingumą.

Išeitines išmokas darbuotojams, kurie darbo neteks dėl darbdavio kaltės, ateityje mokės ir specialus fondas, ir darbdavys. Maksimali išmoka turintiems daugiau kaip 20 metų darbo stažą siektų 5 vidutinius darbo užmokesčius.

Finansinį nepriteklių turinčių gyventojų dalis Lietuvoje pernai buvo viena didesnių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. ES statistikos departamento ketvirtadienį paskelbti duomenys rodo, kad gyventojų, kurių gyvenimo sąlygos buvo apribotos dėl finansinių išteklių trūkumo, dalis sudarė 13,9 procento ir buvo 0,3 procentinio punkto didesnė nei 2014 metais.

Lietuvos mokėjimų rinkoje pastarąjį dešimtmetį susiklostė vartotojams nenaudingos tendencijos - didėjo rinkos koncentracija, dalis mokėjimo paslaugų tapo prieinamos tik daliai klientų, šiuolaikinės mokėjimų inovacijos – bekontakčiai atsiskaitymai, momentiniai mokėjimai – nėra diegiami plačiam vartojimui. „Nepakankama mokėjimo paslaugų plėtra ir ribota konkurencija lemia didesnius nei kitose Baltijos šalyse mokėjimo paslaugų įkainius vartotojams ir didesnes sąnaudas verslui.

Tailandas gali atverti Lietuvai kelią į augančią Pietryčių Aziją, o pažangias technologijas ir išvystytą infrastruktūrą turinti Lietuva gali tapti Tailando tiltu į Baltijos jūros regioną, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ketvirtadienį Vilniuje susitikusi su Tailando princese Maha Chakri Sirindhorn (Maha Čakri Sirinton), prezidentė ragino šalis skatinti prekybą ir investicijas. Tailandas yra daugiausia į Lietuvą investavusi Pietryčių Azijos valstybė.

Skirtingai nuo daugelio pasaulio šalių, Lietuvos ekonomikos tendencijos šių metų pradžioje buvo geresnės nei tikėtasi. Nepaisant didelių svyravimų finansų rinkose, Lietuvoje vartotojų ir verslo lūkesčiai išliko stabilūs ar net gerėjo, o mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos ir eksporto augimas paspartėjo. „Swedbank“ nekeičia Lietuvos BVP augimo prognozių – šiemet ekonomika augs 3,3 procento, dvigubai sparčiau nei pernai ir daugiausiai Baltijos šalyse.

Buvusi Vilniaus savivaldybės valdomos įmonės Vilniaus šilumos tinklai vadovybė nepagrįstai skolino skrydžių bendrovei, netinkamai skelbė viešuosius pirkimus, įmonės lėšas naudojo teniso aikštelių ir kavos pupelių pirkimui, pareiškė jos veiklą patikrinę auditoriai. Vilniaus savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atliktoje 2015 metų audito ataskaitoje neigiamai įvertintos sutartys, pasirašytos įmonei vadovaujant Arūnui Keserauskui, kuris VŠT nebedirba nuo pernai rugpjūčio.

Viešųjų pirkimų tarnyba per teismą bandys pasiekti, kad Kretingos savivaldybė nutrauktų 6,3 mln. eurų vertės sutartį su Vilniaus statybų bendrove „LitCon“ dėl sporto ir sveikatingumo komplekso statybų. VPT atstovė Vytautė Šmaižytė BNS informavo, kad dokumentai Klaipėdos apygardos teismui jau rengiami. Kovo pabaigoje VPT rekomendavo sutartį nutraukti, bet Kretingos valdžia nesutiko to padaryti.

Kaune pagaliau atidarytas mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ logistikos centras, kuriame jau daugėja dėžių su prekėmis, netrukus pasieksiančiomis „Lidl“ parduotuves. Tarp jų galima išvysti ir lietuvišką produkciją. Atidarymo stebėti susirinko ir miestelių, kuriuose bus atidaromos parduotuvės, merai. Vienas jų prasitarė, kad pirmosios parduotuvės, neoficialiais duomenimis, turėtų atsidaryti jau po dviejų savaičių.

Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) paskelbus naujausias ekonomikos augimo prognozes paaiškėjo, kad tiek šiais, tiek kitais metais sparčiausiai Baltijos šalyse augs Latvijos ekonomika. Lietuvai prognozuojamas 0,5 proc. punkto lėtesnis augimas nei Latvijoje.  DNB vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka įsitikinusi, tokia prognozė – reali. Pagrindinė priežastis, Lietuva jau daugiau pažengusi nei Latvija. Tačiau neatmetamas variantas, kad latviai mus gali pralenkti.

Eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ vadovo konkursą laimėjusi laikinoji jos vadovė Rūta Pentiokinaitė teigia, kad jos prioritetas yra veiklos tęstinumas. Anot jos, kol kas didelių pokyčių agentūroje neplanuojama. „Pirmiausi, skubiausi ir pagrindiniai darbai - įstaigos veiklos tęstinumas. Aš tai matau kaip prioritetą, nes atėjus visiškai naujam žmogui iš išorės gal ir būtų sudėtingiau iš karto įsigilinti ir nenutrūkstamai užtikrinti tęstinumą“, - BNS sakė R.Pentiokinaitė.

Abiturientai renkasi nepaklausias profesijas ir baigę studijas varsto darbo biržos duris. Nors Lietuvai trūksta informacinių technologijų specialistų, gydytojų ir net sunkvežimių vairuotojų, moksleivius labiausiai vilioja miglotas karjeros perspektyvas siūlantys socialiniai mokslai.

Vyriausybė nepritarė siūlymui panaikinti Generalinę miškų urėdiją ir jos funkcijas perduoti Aplinkos ministerijos Miškų departamentui ir Valstybinei miškų tarnybai. Ministrų kabinetas trečiadienį nepritarė Seime svarstomam Miškų įstatymo pakeitimo projektui. „Perdavus Generalinės miškų urėdijos teises ir pareigas Valstybinei miškų tarnybai, ta pati institucija vykdytų tiek miškų urėdijų ūkinės veiklos reguliavimą, tiek valstybinių miškų kontrolę.

Viena didžiausių Lietuvos verslo aplinkos problemų - nelankstus Darbo kodeksas, parodė naujausia Baltijos šalyse veikiančių Vokietijos įmonių apklausa. Vokiečiai mano, jog Lietuvai būtina pakeisti Darbo kodeksą, didinti skaidrumą ir gerinti profesinį mokymą. „Mes tikimės greitų reformų, nes pirmiausiai būtent užsienio investuotojai kuria ilgalaikes darbo vietas ir užtikrina solidų darbo užmokestį. Tam reikia pritaikyti tarptautinių standartų taisykles.

Vilniaus savivaldybės įgaliota UAB VAATC (Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras) sėkmingai užbaigė sudėtingas ir intensyvias derybas su regioninę atliekų rūšiavimo gamyklą (MBA) pastačiusia UAB „Energesman“ dėl atliekų apdorojimo įkainio sumažinimo. Kelis mėnesius trukusių derybų metu pasiekta, kad šis įkainis būtų sumažintas nuo dabartinio 40,26 Eur (139 Lt) iki 31,60 Eur (109,1 Lt) už toną.

Siūlymas įpareigoti darbdavius „Sodros“ įmokas už mažesnę nei minimalią algą (MMA) gaunančius darbuotojus mokėti ne nuo faktinio atlyginimo, o nuo MMA dydžio, Vyriausybės palaikymo nesulaukė. Vyriausybė trečiadienį nepritarė tokiai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisai.

Nedarbo draudimo įmoką pagal terminuotas sutartis dirbantiems žmonėms siūloma didinti du kartus. Taip siekiama priversti darbdavius nesudaryti daug terminuotų sutarčių, nes jos nėra naudingos darbuotojams. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, trečiadienį svarstydamas „Sodros“ reformos įstatymus, pritarė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisai, numatančias, kad didesnes nedarbo draudimo įmokas darbdaviams teks mokėti už terminuotas darbo sutartis.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) informuoja, kad visi dokumentai, sandoriai su ofšorinėmis kompanijomis, jų priklausomumas Lietuvos gyventojams ir įmonėms, visa kita informacija, atskleista viešinant gautus duomenis iš teisininkų kompanijos „Mossack Fonseca“, nuo šiol bus tiriama VMI ir FNTT įkurtame Rizikos analizės centre.

Apie milijonas Lietuvos gyventojų kasmet teikia metines pajamų ir turto deklaracijas. Taip mokesčių mokėtojas suveda praėjusių metų sąskaitas su valstybe – apskaičiuoja ir sumoka mokesčius, o taip pat pateikia informaciją apie tam tikras gautas neapmokestinamąsias pajamas. Likusiems gyventojams metinių pajamų deklaracijų teikti neprivaloma – už juos mokesčius suskaičiuoja, sumoka ir informaciją pateikia darbdaviai ir kitos įmonės.

Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas yra nebegyvas, mano šio projekto kūrėjas, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Pasak jo, projektas parodė, kad jis negali būti regioninis. „Šiandien apie Visagino atominės elektrinės projektą galima kalbėti kaip apie vakarykščią dieną. Iš tikrųjų tas projektas šiandien jau yra nebegyvas“, - sakė A.Sekmokas interviu Europos humanitarinio universiteto Medijų centrui - jis parengtas bendradarbiaujant su naujienų agentūra BNS.

Maždaug pusę asortimento „Lidl“ parduotuvėms Lietuvoje tieks Vokietijos gamintojai, tačiau reikšminga dalis teks ir vietos gamintojams: penktadalį arba daugiau kaip 320 prekių, sudarys lietuviška produkcija. Kaip rašo „Verslo žinios“, „Lidl“ baigė pirmąjį tiekėjų atrankos etapą, tačiau kol kas neatskleidžia, kurių Lietuvos tiekėjų produkcija buvo pasirinkta. Mažmeninės prekybos tinklo „Iki“ lentynose Lietuvos tiekėjų produkcija sudaro iki 50 proc.

Nepaisant kai kurių parlamentarų įspėjimų apie galimus teisminius ginčus, ateityje liberalesnės darbo sąlygos gali būti darbuotojams, gaunantiems didesnį nei dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio - 1470 eurų - atlyginimą.

Didžiausias komercinis šalies bankas SEB brangina grynųjų pinigų operacijas, taip pat keičia kitus įkainius. Anot banko, taip siekiama klientus skatinti naudotis elektroninėmis paslaugomis.

Pramonininkams teigiant, kad po svarstymų Seime pataisytas Darbo kodekso projektas blogintų sąlygas verslui, premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad kodeksas bus toks, kokį pateikė Vyriausybė. Anot jo, dokumentas turėtų būti priimtas iki birželio 1 dienos. „Mes esame paruošę tas išvadas, kurioms buvo pritarta Vyriausybėje, ir tas projektas buvo pateiktas kaip Vyriausybės, ir aš manau, kad galutinis Darbo kodeksas toks ir bus“, - antradienį Seime žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Mūsų maisto pramonė ganėtinai orientuota į eksportą. Manau, šiandien apskritai negalime įsivaizduoti šalies be eksporto, „Žinių radijui“ sakė Klaipėdos universiteto Ekonomikos katedros vedėjas Vytautas Juščius.   „Turbūt netgi 25 proc. maisto pramonėje sudaro eksportas. Tarptautinė prekyba pirmiausiai leidžia išnaudoti kiekvieno gamintojo konkurencinius pranašumus“, - laidoje „Žvilgsnis“ kalbėjo V. Juščius.

Mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ logistikos centrui Lietuvoje suteiktas „BREEAM In-Use“ sertifikatas. „Šis sertifikatas ir kiti techniniai sprendiniai užtikrina, kad mūsų darbuotojai turėtų geriausias darbo sąlygas, o mūsų pirkėjai galėtų kasdien gauti kokybiškas ir šviežias prekes“, – teigia Radostin Roussev-Peine, UAB „Lidl Lietuva“ generalinis direktorius. Į Kauno rajone, Ramučių kaime įsikūrusio logistikos centro projektą „Lidl Lietuva“ investavo daugiau nei 38 mln.

AB SEB ir „Swedbank“, AB sumokėjo Lietuvos banko kovo mėn. skirtas baudas po 4 488 eurus už didesnius, nei leidžiama, kai kurių tarptautinių pervedimų įkainius. AB DNB bankas pats ėmėsi iniciatyvos pašalinti pažeidimą, todėl šiam bankui skirta švelnesnė poveikio priemonė – įspėjimas. Šių bankų klientai, kurie atliko mokėjimo operacijas Švedijos kronomis ir Rumunijos lėjomis, dėl patirtų nuostolių atlyginimo turėtų kreiptis į savo bankus.

Dujų prekybos bendrovės „Dujotekana“ ir Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) savininko Rimando Stonio 4,135 mln. eurų vertės turtas toliau lieka areštuotas. Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį atmetė smulkiųjų „Dujotekanos“ akcininkų Piotro Vojeikos ir Vladimiro Orechovo skundus ir paliko galioti sausio 7 dieną Vilniaus apygardos teismo priimtą nutartį. Du akcininkai prašė, kad areštuoto turto vertė būtų vėl padidinta iki 9,026 mln. eurų.

Po kelerius metus trukusių derybų Kinija patvirtino dokumentus, kurie leis į šią šalį eksportuoti lietuviškus pieno produktus, sako premjeras. Veterinarijos tarnybos vadovas sako, kad pieno perdirbėjai jau gali gabenti produkciją į Kiniją.

Birštono politikai susidomėjo premjero Algirdo Butkevičiaus dukteriai Indrei Vaitasei priklausančia užkandine kurorte, antradienį rašo „Kauno diena“. Birštono savivaldybės tarybos narys, Antikorupcijos komisijos pirmininkas konservatorius Darius Šeškevičius raštu kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorių socialdemokratą Valentiną Vincą Revucką, prašydamas pateikti atsakymus dėl savivaldybei priklausančio buvusios poliklinikos pastato nuomos Vilniuje įsikūrusiai bendrovei „Freiluva“, įkū...

Artėjant vasarai nekilnojamojo turto (NT) rinka dar labiau suaktyvėja. Didmiesčius papildo nauja studentų karta, o dėl to tenka matyti ir išaugusias kainas. Ekspertų teiraujamės ar norintiems įsigyti bei išsinuomoti būstą reiktų suskubti, ar verta palaukti sezono pabaigos. „Ober–Haus“ būsto departamento vadovas Audrius Šapoka pasakoja, kad sezono metu, dėl rinkos apykaitos kainos šokteli. Ypač tai jaučiama rudenį, kuomet nuomos kainos padidėja iki 10 proc., lyginant su kitais metų sezonais.

Lietuvos pieno ūkių padėčiai vis blogėjant, Europos Sąjunga (ES) kol kas neketina šaliai padėti finansiškai, nes lėšų tam nenumatyta ES biudžete, sako Lietuvos žemės ūkio ministrė. „Kol kas jokių sprendimų nepriimta.

Šią savaitę investuotojai atidžiai nagrinės JAV skelbiamus naujausius makroekonominius rodiklius – mažmeninės prekybos statistiką ir vartotojų kainų indeksą. Tačiau jų akiratyje taip pat išliks naujienos ir iš euro zonos, kurios turėtų atkartoti Vokietijoje užfiksuotas tendencijas, ir iš Didžiosios Britanijos, kur vyks centrinio banko susirinkimas. JAV tikimasi mažmeninės prekybos augimo Trečiadienį JAV skelbs kovo mėn. mažmeninės prekybos statistiką.

Buvusios vienos didžiausių dujų tiekėjų Lietuvoje, verslininko Rimando Stonio valdomos įmonės „Dujotekana“ rinkos dalis sumažėjo iki minimalios ribos, tačiau įmonės vadovas tikisi, kad kitais metais padėtis pasikeis.

Pigių skrydžių „Ryanair“ bendrovės išplatintame pranešime nors ir teigiama, kad ši kompanija išlieka nr. 1 aviakompanija Europoje, žvelgiant į praeitų metų statistiką ne tik mažiau skrydžių atvyko laiku, bet ir trigubai padaugėjo keleivių skundų. Pranešime rašoma, kad kovo mėnesį 88 proc. skrydžių atvyko numatytu laiku, tuo tarpu 2015 metais šis skaičius siekė 91 proc. Padaugėjo ir keleivių skundų.

Švedijos finansų grupė „Nordea“ ketina parduoti padalinius Baltijos valstybėse ir dėl to derasi su vienu didžiausių Šiaurės Europoje banku, rašo Estijos verslo laikraštis „Aripaev“. Tai Estijos leidiniui patvirtino keli vienas nuo kito nepriklausantys ir nenorintys būti įvardyti šaltiniai. „Aripaev“ žiniomis, apie „Nordea“ padalinių Baltijos šalyse pardavimą gali būti viešai pranešta netrukus. Tarp galimų pirkėjų įvardijamas Didžiosios Britanijos HSBC. „Nordea“ informacijos nekomentuoja.

Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela sako siūlysiantis griežtinti alkoholio pardavimo kontrolę - licencijos prekiauti svaigalais gali tapti terminuotos. „Aš kalbu apie griežtesnį jų (licencijų - BNS) reglamentavimą. Šiuo metu mes turime per 19 tūkst. aktyvių licencijų, tai yra vietų, kuriose gali būti prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Aš manau, kad reikėtų dažniau peržiūrinėti, nes dabar išduodama licencija ir jinai galioja be jokio termino.

Rinkų lūkesčiai dėl centrinių bankų pinigų politikos po truputį keičiasi: nors JAV ekonomika stiprėja, federalinė rezervų sistema neskuba kelti palūkanų. Tuo tarpu ECB išplėtus pinigų politikos apimtis, nebežadama tolimesnių palūkanų normų žeminimų. Besikeičianti centrinių bankų strategija neišvengiamai padidina valiutų kursų svyravimus trumpuoju laikotarpiu. Vien šiais metais aukščiausią ir žemiausią euro ir JAV dolerio kursą skiria net 4,5 proc.

Premjeras Algirdas Butkevičius su pieno perdirbėjais antradienį ketina aptarti sudėtingą padėtį pieno sektoriuje ir ieškoti bendrų būdų, kaip ją pagerinti. Žemės ūkio ministrė tikisi su perdirbėjais susitarti, kad pieno supirkimo kainos toliau nemažėtų. Premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė teigė, jog premjeras su pieno perdirbėjais ketina tartis dėl pieno kainų stabilizavimo.

Žemės ūkio ministerija susilaukė dar vieno piketo iš nepatenkintų ūkininkų. Ekologiškus ūkius turintys ūkininkai nustebo, išvydę priimtus visai kitokius reikalavimus nei buvo tartasi. Dėl to gali mažėti ir ekologinių ūkių skaičių, ir vartotojus pasiektų mažiau lietuviškų ekologiškų produktų. „Šiandien ekologiškų ūkių yra apie 210 000 hektarų bendro ploti.

Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas paviešino sąrašus, kam savivaldybė nuomoja patalpas lengvatinėmis sąlygomis – 0,3 euro už kv. metrą. Dokumentuose skelbiama, kad, suteikdama šias lengvatas, savivaldybė kasmet netenka 2,3 mln. eurų pajamų. Tad G. Palucko teigimu, sąrašai bus peržiūrimi artimiausiame tarybos posėdyje, ir teisės į lengvatą nebeteks medžiotojai, jachtininkai, autoklubai ir religinės organizacijos. „Daugiau nei 2 mln.

Penktadienį vykusioje tarptautinėje bitkoinų konferencijoje rinkosi verslininkai, politikai, bankininkai, investuotojai ir startuoliai besidomintys ne tik tendencijomis pasaulyje, bet ir Lietuvos galimybėmis tapti kripto–finansų centru. Anot ekspertų, šiuo metu tapti lydere, Lietuvai yra vienas palankiausių metų. Tai ne tik keltų Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP) bet ir pragyvenimo lygį.

Kritus pieno supirkimo kainoms ir gamintojų pajamoms, Žemės ūkio ministerija gegužės pradžioje pradės mokėti 18 mln. eurų ūkininkams už jų laikomas karves. 18 mln. eurų parama bus pradėta mokėti gegužės 5 dieną - gamintojai gaus 78,23 eurus už pieninę karvę, o kooperatyvo nariai - 10 proc. daugiau - 86,05 euro, pranešė ministerija. Paramą gaus tik registruoti ūkininkai, kurie nuo 2015 metų gruodžio iki šių metų sausio-vasario pardavinėjo žaliavinį pieną.