Užsienio verslas

Rusija nuo antradienio atšaukė visus dėl COVID-19 pandemijos įvestus oro susisiekimo su Baltarusija apribojimus, atnaujino skrydžius į Ispaniją, Slovakiją, Iraką, Keniją. Tokį sprendimą anksčiau priėmė Rusijos kovos su koronavirusine infekcija operatyvinė būstinė. Birželį Rusija padidino reguliarių skrydžių su Baltarusija skaičių iki 10 per savaitę, o nuo rugpjūčio padvigubino reisų iš Maskvos į Minską skaičių, taip pat padidino jų skaičių iš Sočio ir Krasnodaro.

Bitkoino kursas pirmadienį dėl išpardavimo finansų rinkose bangos, kurią išprovokavo nuogąstavimai dėl Kinijos nekilnojamojo turto milžinės „China Evergrande Group“ problemų, smuko žemiau 44 tūkst. JAV dolerių ribos. Kriptovaliutos kursas krito 8,1 proc. iki 43,442 tūkst. JAV dolerių, rašo agentūra „MarketWatch“. Bitkoinas pinga ir antradienį – jo kursas nusileido iki maždaug 42,888 tūkst. JAV dolerių. Tačiau nuo metų pradžios kriptovaliuta pabrango maždaug 50 procentų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį rekomendavo dvigubai padidinti alkoholio mokesčius Europoje.  Anot organizacijos, ši priemonė padėtų kasmet išvengti iki 5 tūkst. mirčių nuo vėžio.  Alkoholiniams gėrimams taikomų mokesčių didinimas yra „viena geriausių priemonių“ užkirsti kelią vėžiui, „turinti potencialiai didelį poveikį“, nurodė PSO Europos regiono biuras, pridūręs, kad tokios šalys, kaip Rusija ir Jungtinė Karalystė, gautų daugiausiai naudos.

Socialinis tinklas „Twitter“ pirmadienį paskelbė sumokėsiantis 809 mln. JAV dolerių, kad būtų atšauktas 2016 metais pareikštas ieškinys, kuriame teigiama, kad bendrovės vadovybės nariai, įskaitant įkūrėją Jacką Dorsey, investuotojams teikė klaidinančią informaciją apie naudotojų skaičiaus augimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, kuriuo draudimas importuoti Europos Sąjungoje, JAV ir kai kuriose kitose valstybėse pagamintus maisto produktus pratęsiamas iki 2022 metų gruodžio 31 dienos. Prekybos embargą vakarietiškiems maisto produktams Kremlius paskelbė 2014 metų rugpjūtį, reaguodamas į Vakarų demokratijų sankcijas, įvestas dėl Rusijos aneksuoto Krymo ir dėl jos paramos separatistams Ukrainos rytuose.

Baltarusijos žemės ūkio gamyba per aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, palyginamosiomis kainomis sumenko 4,6 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Belstat“. Apytikriai 80 proc. produkcijos pagamino žemės ūkio organizacijos, gamybą sumažinusios 4,9 procento. Mėsos gamyba šiemet sausį-rugpjūtį siekė 1,2 mln. tonų gyvojo svorio, pieno –  5,3 mln. tonų, kiaušinių – 2,38 mlrd. vienetų. Laikotarpio pabaigoje Baltarusijoje buvo auginama 4,2 mln.

Bendra 25 turtingiausių pasaulio šeimų turto vertė per pastaruosius metus padidėjo 312 mlrd. JAV dolerių, arba 22 proc., iki 1,7 trln. JAV dolerių ir tai, be kita ko, lėmė akcijų brangimas bei likvidumo prieinamumas, rodo agentūros „Bloomberg“ paskelbti duomenys. Reitinge „Bloomberg Billionaires“ ketvirtus metus iš eilės pirmauja Waltonų šeima, valdanti maždaug pusę didžiausio JAV parduotuvių tinklo „Walmart“. Nuo 2020 metų rugpjūčio Waltonų šeimos turto vertė padidėjo 23 mlrd.

Įtikinti turtingąsias valstybes vykdyti savo įsipareigojimus JT klimato fondui šią savaitę bus „sudėtinga“, pripažino Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas prieš pirmadienį vyksiantį susitikimą su pasaulio lyderiais, skirtą būtent šiam tikslui. Per 2009 metų Kopenhagos klimato konferenciją turtingosios valstybės pažadėjo nuo 2020-ųjų skurdesnėms šalims skirti 100 mlrd. dolerių (85 mlrd. eurų) metinį finansavimą, kad jos galėtų kovoti su klimato kaitos padariniais.

Ne tik COVID-19 pandemija, bet ir įtempta situacija kaimyninėje Baltarusijoje skatina regiono verslininkus ieškoti naujų rinkų ir vystyti verslą valstybėse, kuriose politinė situacija stabilesnė. Kai kurios Baltarusijoje veikiančios įmonės jau kurį laiką dairosi galimybės persikelti į kitas šalis, o viena tokių potencialių krypčių – Ukraina, rašo portalas lrt.lt.

Didžiosios Britanijos mažmenininkė „Marks & Spencer“ ketvirtadienį paskelbė planuojanti uždaryti daugiau kaip pusę savo parduotuvių Prancūzijoje, nes „Brexitas“ pakenkė šviežių ir šaldytų produktų tiekimui. Bus uždaryta 11 iš 20 franšizės pagrindu veikiančių parduotuvių, pranešė bendrovė ir paaiškino, jog „ilgi ir sudėtingi eksporto procesai ... po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos gerokai varžo“ produktų tiekimą.

Visoje Prancūzijoje sustabdyti maždaug 3 tūkst. sveikatos apsaugos darbuotojų, iki šios savaitės termino nepasiskiepijusių nuo COVID-19, įgaliojimai, ketvirtadienį paskelbė sveikatos apsaugos ministras Olivier Veranas (Olivjė Veranas). Atlyginimas šiems darbuotojams nebus mokamas. „Vakar pateikta maždaug 3 tūkst. pranešimų apie suspendavimą dar nepasiskiepijusiems darbuotojams sveikatos priežiūros centruose ir klinikose“, – radijui RTL sakė O. Veranas.

Dujų tiekimas praėjusią savaitę užbaigtu tiesti dujotiekiu „Nord Stream 2“ neprasidės nuo kito mėnesio pradžios, kaip anksčiau skelbė žiniasklaida, trečiadienį pareiškė rusų energetikos milžinės „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris. „Spalio 1 dieną tiekimas dar neprasidės“, – žurnalistams sakė A. Mileris, komentuodamas naujienų agentūros „Bloomberg“ pranešimą. 55 mlrd.

Lenkijoje minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) nuo 2022 metų padidės 7,5 proc., skelbia Lenkijos radijas. Lenkijos vyriausybė nusprendė didinti MMA nuo sausio 1-osios 210 zlotų iki 3010 zlotų (apytikriai 660 eurų). Minimalus valandinis darbo atlygis didės taip pat 7,5 proc. iki 19,7 zloto.

Gamtinių dujų kainos Europos „spot“ rinkoje trečiadienį priartėjo prie visų laikų rekordo, kuris – 969 JAV doleriai už tūkstantį kubinių metrų, arba 76 eurai už megavatvalandę (MWh). Kita vertus, vidutinė dujų kaina eurais už MWh šį rekordą jau viršijo. Trečiadienio popietę artimiausių (spalio mėnesio) ateities sandorių kainų indeksas TTF biržoje „ICE Futures“ pasiekė 79 eurus už MWh, arba 964 dolerius už tūkstantį kubinių metrų, rodo biržos duomenys.

Trys Jungtinių Tautų agentūros įspėja, kad maždaug 500 mlrd. JAV dolerių vertės žemės ūkio subsidijos, kurias kasmet dalija vyriausybės, turi būti perorientuotos, nes daro žalą aplinkai, taip pat socialinę žalą. Agentūrų paskelbta ataskaita yra „perspėjimas“ vyriausybėms, kad jos turi persvarstyti savo paramos žemės ūkiui programas, pareiškė Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) generalinis direktorius Qu Dongyu. Parama žemės ūkio produktų gamintojams pasaulyje siekia 540 mlrd.

Europos Komisija (EK) patvirtino antrosios 600 mln. eurų dydžio išmokos skyrimą Ukrainai pagal makrofinansinės paramos programą, paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Džiaugiuosi EK sprendimu skirti Ukrainai 600 mln. eurų dydžio makrofinansinės pagalbos antrąją dalį. Esu dėkingas ES, [Europos Komisijos pirmininkei] Ursulai von der Leyen, [Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojui] Valdžiui Dombrovskiui už palankų Ukrainos įgyvendintų reformų įvertinimą.

Vokietijos reguliuotojų leidimų naudoti „Nord Stream 2“ gavimo procesas gali užsitęsti apytikriai keturis mėnesius, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Visi darbai baigti, dabar vyksta reikiamų leidimų iš Vokietijos reguliavimo institucijų gavimo procesas. Jis, kaip paaiškėja, pagal Vokietijos įstatymus nėra greitas, mano nuomone, keturi mėnesiai, nurodyta 2022-ųjų pradžia“, – sakė S. Lavrovas.

Metinė infliacija Didžiojoje Britanijoje rugpjūtį rekordiškai padidėjo – nuo 2 proc. mėnesiu anksčiau iki 3,2 proc. ir buvo didžiausia nuo 2012 metų kovo, parodė Nacionalinės statistikos biuro (ONS) trečiadienį paskelbti duomenys. Agentūros „Bloomberg“ apklausti analitikai prognozavo, kad metinė infliacija šalyje paskutinį vasaros mėnesį pakils iki vidutiniškai 2,9 procento.

Baltarusijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas per aštuonis šių metų mėnesius pakilo 11,1 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Belstat“. Žemės ūkio produkcijos gamintojai kainas kilstelėjo 6,3 proc., iš jų augalininkystės – 6,2 proc., gyvulininkystės – 6,3 procento. Statybų kainų indeksas padidėjo 11,7 procento. Krovinių gabenimo įkainiai išaugo vidutiniškai 4,1 procento.

Pietų Korėjos konkurencijos institucija JAV technologijų milžinei „Google“ už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi mobiliųjų operacinių sistemų ir programėlių rinkose antradienį skyrė beveik 180 mln. JAV dolerių baudą. Bauda bendrovei buvo skirta praėjus kelioms savaitėms po to, kai Pietų Korėjoje buvo priimtas įstatymas, kuriuo dideliems programėlių parduotuvių operatoriams, tokiems kaip „Google“ ir „Apple“, buvo uždrausta programinės įrangos kūrėjus versti naudoti jų mokėjimo sistemas.

Už strateginę infrastruktūrą atsakingas Lenkijos vyriausybės įgaliotinis Petras Naimskis pakartojo, jog Lenkija neketina pratęsti sutarties su Rusijos monopolininku „Gazprom“ dėl dujų tiekimo, kuri baigs galioti kartu su 2022 metais, praneša Lenkijos radijas.

Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ baigtas tiesti, penktadienį pranešė Kremliaus kontroliuojamas dujų gigantas „Gazprom“, kuris yra vienintelis faktinis šio vamzdyno operatorės akcininkas. Anot pranešimo, „Nord Stream 2“ antrosios gijos jūrinės dalies paskutinė siūlė buvo suvirinta rugsėjo 6-ąją, o po to buvo sujungtos nuo Danijos teritorinių vandenų ir iš Vokietijos sausumos ateinančios vamzdyno atkarpos.

JAV prezidento Joe Bideno administracija, bandydama sustabdyti pandeminio koronaviruso delta atmainos plitimą, įpareigos 100 ir daugiau darbuotojų turinčias kompanijas paskiepyti visus darbuotojus arba kas savaitę atlikti testus dėl COVID-19, ketvirtadienį paskelbė Baltieji rūmai. Kompanijos privalo „užtikrinti, kad jų darbo jėga būtų visiškai paskiepyta, arba reikalauti, kad darbuotojai, kurie lieka neskiepyti, pateiktų neigiamą testo atsakymą bent kartą per savaitę“, nurodė Baltieji rūmai.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį žengė nedidelį žingsnį į priekį mažindamas specialiosios pandeminės programos apimtis, tačiau pasistengė užtikrinti rinkas, kad nenutrauks paramos, atsižvelgdamas į tai, jog sparčiai plintanti COVID-19 delta atmaina lėtina euro zonos ekonomikos atsigavimą. Banko Valdančioji taryba, turinti 25 narius, pranešė, kad ECB sulėtins mėnesinių obligacijų pirkimų tempą, ekonominei veiklai atsigaunant, o infliacijai spartėjant. 1,85 trln.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nusprendė šiek tiek sumažinti specialiosios pandeminės vertybinių popierių pirkimo programos (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP) apimtis, atsižvelgdamas į stiprėjantį ekonomikos atsigavimą, tačiau nepakeitė pagrindinių palūkanų normų. Frankfurte įsikūręs skolintojas išlaikė 0 proc. siekiančią pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą bei 0,25 proc. palūkanų normą, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Rusijoje rugpjūtį išaugo iki 6,7 proc. nuo 6,5 proc. liepą, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“. Šis infliacijos rodiklis Rusijoje – didžiausias nuo 2016-ųjų rugpjūčio. Vartojimo prekės ir paslaugos praėjusį mėnesį brango 0,2 proc., mėnesio infliacija viršijo ekonomistų prognozių vidurkį, kuris buvo 0,1 procento.

Rusija gamtinių dujų eksportą naujojo vamzdyno per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ pirmąja gija planuoja pradėti spalio 1-ąją, skelbia agentūra „Bloomberg“, remdamasi informuotais šaltiniais. Jų teigimu, antroji „Nord Stream 2“ gija turėtų pradėti veikti po dviejų mėnesių.

Gamtinių dujų kainų spaliui indeksas TTF biržoje „ICE Futures“ trečiadienio popietę pakilo iki 55,1 euro už kilovatvalandę (kWh), arba 673 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų, rodo biržos duomenys. Rusijos dujų tiekimas į Europą rinkos balansavimo dujotiekiu „Jamalas-Europa“ trečiadienį siekė 2,6 mln. kubinių metrų per valandą (antradienį – 2,7 mln. kubų), o per Ukrainą „Gazprom“ į Europą planuoja rugsėjį pumpuoti 109 mln.

Rusijos tarptautinės oficialiosios atsargos per praėjusį mėnesį padidėjo 17,178 mlrd. JAV dolerių, arba 2,9 proc., iki visų laikų rekordinės vertės – 618,181 mlrd. JAV dolerių, pranešė Rusijos centrinis bankas. Anot pranešimo, atsargų augimą rugpjūtį nulėmė 17,543 mlrd. dolerių vertės įplaukos iš Tarptautinio valiutos fondo pagal naujos SDR (specialiųjų skolinimosi teisių) emisijos paskirstymo programą.

„Toyota“ antradienį pranešė planuojanti iki 2030 metų investuoti 13,6 mlrd. JAV dolerių į elektromobilių ir hibridinių automobilių baterijų gamybą, didžiausiai pasaulyje automobilių gamintojai siekiant tapti neutralia anglies dioksido išmetimo atžvilgiu. Japonijos automobilių milžinė pranešė planuojanti į elektromobilių akumuliatorių kūrimą ir tiekimą investuoti 1,5 trln. jenų ir iki 2030 metų ketina perpus sumažinti jų gamybos išlaidas.

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air” atnaujina skrydžius iš Vilniaus į Paryžiaus Bovė oro uostą. Lėktuvai kils du kartus per savaitę – ketvirtadieniais ir sekmadieniais, pranešė įmonė. „Wizz Air“ šiuo metu taip pat skraidina iš Vilniaus į Prancūzijos Nicą.

Salvadoras antradienį tapo pirmąja šalimi pasaulyje, patvirtinusia bitkoinus teisėta mokėjimo priemone, nepaisant plačiai paplitusio vidaus skepticizmo šalyje ir tarptautinės bendruomenės įspėjimų apie rizikas vartotojams. Prezidento Nayibo Bukele (Najibas Bukelės) vyriausybė pareiškė, kad toks žingsnis daugeliui salvadoriečių pirmą kartą suteiks galimybę naudotis bankininkystės paslaugomis ir kasmet leis sutaupys apie 400 mln. JAV dolerių mokesčių už perlaidas iš užsienio.

Lietuvoje prasidėjus bulviakasiui, laukuose ir akmuo kruta, o netolimoje ateityje arimuose darbuosis robotai: „Telia“ Švedijoje atliko pirmuosius bandymus su robotu-ūkininku „Ekobot“, kuris, jungdamasis prie 5G tinklo, gali pats vienas, veikdamas autonomiškai, išravėti daržą. Toks sprendimas leistų ūkininkams automatizuoti kenkėjų šalinimą ir sumažinti pesticidų naudojimą žemės ūkyje, rašoma pranešime spaudai.

Rusijoje per aštuonis šių metų mėnesius nupirkta 1,067 mln. naujų asmeninio naudojimo ir komercinės paskirties lengvųjų automobilių – 21,3 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Europos verslo asociacijos Automobilių gamintojų komitetas. 23,6 proc. rinkos atsiriekė „Avtovaz“, 13,4 proc. – „Kia“, 11,1 proc. – „Hyundai ", 8,5 proc. – „Renault“, 6,2 proc. – „Škoda“, 6,1 proc. – „Volkswagen“, 5,8 proc. – „Toyota“, 3,0 proc. – „Nissan“. Kitų gamintojų lyginamasis svoris rinkoje mažesnis.

Dujų ir elektros kainų augimas kai kuriose Europos šalyse muša pastarųjų metų rekordus, ypač tai juntama po pandemijos atsigaunant verslams ir darbuotojams grįžtant į savo darbo vieta, pažymima „Bloomberg“. Vokietijoje didmeninės elektros energijos kainos vien šiais metais išaugo daugiau nei 60 proc. Elektros energijos kainos visame pasaulyje kyla pasaulinei ekonomikai atsispiriant iš pandemijos nuosmukio, o tai kelia rūpesčių dėl infliacijos.

Šią savaitę, antradienį, iš Kinijos į Lietuvą išvyko kol kas paskutinis tiesioginis krovininis traukinys. Kaip BNS teigė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas, tolesnių šių traukinių reisų kol kas nėra numatyta. Du nesusiję šaltiniai BNS informavo, kad Kinijos geležinkelių įmonė „China railway container transport corp.“ (CRCT) klientams Lietuvoje neoficialiai pranešė, jog tiesioginiai traukiniai iš Siano (Xian) į Vilnių galbūt nebevažiuos maždaug vienerius metus.

Palangos oro uostas penktadienį oficialiai pradeda rekonstrukciją – jos metu bus atnaujinti lėktuvų kilimo ir tūpimo, riedėjimo takai bei orlaivių peronas, inžinerinės ir apšvietimo sistemos, pranešė Susisiekimo ministerija.  Kol vyks pagrindiniai darbai, nuo rugsėjo 6 iki spalio 20 dienos oro uostas bus uždarytas – tuo metu  darbai vyks nepertraukiamai. Vėliau jis atnaujins veiklą, o darbai bus tęsiami iki gruodžio 2 dienos. Rekonstrukcijos darbus už 16,5 mln.

Tiekimas antruoju Rusijos eksporto dujotiekiu per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ gali būti pradėtas per artėjantį šildymo sezoną, jau šiais metais pareiškė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris. „Jau iki šių metų pabaigos, per šį šildymo sezoną, mes galėsime tiekti Europos rinkai pirmąsias dujas „Nord Stream 2“ vamzdynu. Iš mūsų pusės sukurti visus būtini pajėgumai – gavybos pajėgumai Jamale ir dujų perdavimo pajėgumai šiauriniame dujų perdavimo koridoriuje“, – pridūrė A. Mileris.

Airija ketvirtadienį skyrė 225 mln. eurų baudą „Facebook“ valdomai susirašinėjimo platformai „WhatsApp“ už ES duomenų privatumo apsaugos įstatymų pažeidimus, reaguodama į Europos reguliavimo institucijų reikalavimą padidinti anksčiau planuotą baudą. Airijos buvo paprašyta „iš naujo įvertinti ir padidinti jos siūlomą baudą, atsižvelgiant į daugelį veiksnių <...>. Atlikusi pakartotinį įvertinimą, Airijos Duomenų apsaugos komisija (DPC) paskyrė „WhatsApp“ 225 mln. eurų baudą“, – pranešė DPC.

Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ pranešė pradedanti automobilių „prenumeratos“ paslaugą Vokietijoje. „AutoAbo“ vadinama paslauga vairuotojams pasiūlys mėnesinę modelių ID.3 ir ID.4 nuomą, pranešė bendrovė. „Volkswagen“ yra pasirengusi plėsti savo mobilumo paslaugų padalinį ir tikisi, kad iki 2030 metų apie 20 proc. pajamų gaus iš mobilumo paslaugų, įskaitant automobilių prenumeratos paslaugas.

Švedijos sunkvežimių gamintojai „Scania“ laikinai sustabdžius  gamybą, vilkikų pardavimai sustoti neturėtų, tačiau jau priimti užsakymai gali kiek vėluoti. „Šių detalių (lustų – BNS) stoka krečia visą automobilių pramonę, ne tik „Scania“. Užsakymai nesustoja, jie priimami, tačiau šių užsakymų įvykdymas pasistums keletą dienų“, – BNS informavo „Scania Lietuvos“ prekybos direktorius Ramūnas Saveikis.

Naujas „iPhone“ modelis greičiausiai turės funkciją, leidžiančią prisijungti prie palydovinio ryšio, svetainėje „MacRumors“ pranešė investicinės bendrovės „TF International Securities“ analitikas Ming-Chi Kuo, garsėjantis tuo, kad per kontaktus tiekimo grandinėse Azijoje geba gauti viešai neskelbiamos informacijos apie „Apple“. Pasak jo, modelyje „IPhone 13“ bus naudojami gamintojos „Qualcomm“ lustai X60, palaikantys ryšį su palydovais žemojoje Žemės orbitoje (LEO). Taigi telefono vartotojai ga...

Europos Sąjunga turėtų teikti finansinę paramą Afganistano kaimynėms, kad joms būtų lengviau dorotis su žmonių, bėgančių nuo Talibano, srautais, pirmadienį paskelbtame interviu sakė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Griežtosios linijos islamistų judėjimui rugpjūčio 15 dieną sugrįžus į valdžią Kabule, daugelio afganistaniečių ateitis tapo neaiški, kilo susirūpinimas, kad milijonai jų gali siekti prieglobsčio kaimyninėse šalyse ir Europoje.

Lenkijos ekonomika atsigavo nuo pandemijos ir artimiausiais mėnesiais demonstruos sistemingą aktyvumo didėjimą, teigiama Lenkijos ekonomikos instituto komentaruose apie antrojo šių metų ketvirčio bendrojo vidaus produkto oficialius rezultatus. Nacionalinės statistikos tarnybos naujausiais, tačiau negalutiniais duomenimis, ekonomikos metinis šuolis balandžio-birželio mėnesiais siekė beveik 11 proc., o palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu, šalies ūkis paaugo bemaž 2 procentais.

Pandemija privertė technologijų milžines aktyviai stebėti socialiniuose tinkluose plintančią dezinformaciją. Tiesa, tai nėra taip paprasta. COVID-19 pandemija pakeitė viską – net ir tokius socialinių tinklų milžinus kaip „Facebook“ ir „Twitter“. Per paskutiniuosius 18 mėnesių, per kuriuos nuo koronaviruso pasaulyje mirė virš 4 mln.

Dauguma jaunų europiečių po pandemijos susiduria su nedarbu. Būtent jaunimui koronaviruso krizė dar ilgai nesibaigs. Po daugiau nei metus įprasta tvarka nevykusių studijų, sutrikusio socialinio gyvenimo ir atidėtų karjeros galimybių, naujoji europiečių karta į darbo rinką žengia jausdami pandemijos padarinius.

Norvegija tvirtina, kad vienašališki Europos Sąjungos (ES) veiksmai gali turėti nemažą poveikį Arkties regiono eksploatacijai. Arkties salynas Svalbardas, kuriame gyvena daugiau poliarinių lokių nei žmonių, gali virsti karo dėl menkių tarp Norvegijos ir ES scena, rašo „Politico.

Daugeliui vyriausybių dirbtinio intelekto (DI, ang. – AI) pritaikymas tapo vienu iš pagrindinių tikslų. Iki 2018 m. mažiausiai 22 pasaulio šalys, taip pat ir ES, paskelbė didžiules nacionalines strategijas, kad dirbtinis intelektas taptų verslo plėtros dalimi, o daugelis kitų pasidalino etikos pagrindais, kaip turėtų būti leidžiama tai vystyti. ES skaičiuojama daugiau nei 290 DI politikos iniciatyvų atskirose ES valstybėse narėse nuo 2016 iki 2020 m., rašo theconversation.com.

„Apple“ generalinis direktorius Timas Cookas gavo maždaug 750 mln. JAV dolerių premiją, kurios dydis atspindi rezultatus, kurių jis pasiekė 10 metų vadovaudamas JAV technologijų milžinei. JAV vertybinių popierių ir biržų komisijai (SEC) ketvirtadienį „Apple“ pateikti dokumentai parodė, kad premija T. Cookui suteikta „Apple“ akcijomis – jis jų gavo apie 5 mln. vienetų ir iškeitė į pinigus.