Kainos kyla – ES ragina apsaugoti neturtingus gyventojus

Europos Komisija trečiadienį rekomendavo 27-ioms Europos Sąjungos narėms sumažinti mokesčius, skirti valstybės pagalbą ir imtis kitų priemonių padėti namų ūkiams ir verslui atlaikyti aukštų energijos kainų, vėl pakursčiusių debatus apie branduolinės energijos naudojimą, poveikį. 

Daugelį mėnesių tęsiantis su koronaviruso pandemija siejamam ekonominiam nestabilumui, Europos Komisija nori greito ir bendro atsako kainų augimo poveikiui sumažinti, ypač žmonėms, gyvenantiems skurde ar gaunantiems mažas pajamas. 

„Augančios pasaulinės energijos kainos kelia rimtą susirūpinimą ES. Mus atsitiesiant po pandemijos ir pradedant ekonominį atsigavimą svarbu apsaugoti pažeidžiamus vartotojus ir palaikyti europines įmones“, – sakė Bendrijos energetikos komisarė Kadri Simson.   

Siekiant padėti vartotojams, Europos Komisija rekomenduoja šalims pasiūlyti paramą skiriant kuponus, atidedant mokėjimus ar leidžiant dalinius mokėjimus. Tuo tikslu galėtų būti naudojamos ES pajamos. Tarp kitų Europos Komisijos rekomendacijų šalių vyriausybėms yra siūlymai įdiegti apsaugos priemones užkirsti kelią tiekimo paslaugų nutrūkimams, mažinti mokesčių tarifus ir skirti paramą tam tikroms įmonėms ar pramonės sektoriams.       

Europos Komisija sakė taip pat norinti, kad būtų imtasi ilgesnio laikotarpio priemonių parengti Bendriją tokiems galimiems kainų šuoliams, įskaitant investicijų į atsinaujinančiuosius energijos išteklius spartinimą ir energijos saugojimo pajėgumų vystymą.

ES pareigūnai yra sakę, kad visame bloke esančių saugyklų bendras pajėgumas viršija 20 proc. Bendrijoje per metus suvartojamo dujų kiekio, tačiau tokių saugyklų yra ne visose valstybėse narėse.  

Europos Komisija sakė taip pat svarstysianti galimybę parengti bendrą viešųjų pirkimų programą dujų atsargoms. Tokią idėją neseniai pasiūlė Ispanija. ES yra stipriai priklausoma nuo importuojamų gamtinių dujų, daugiausia atkeliaujančių iš Rusijos.     

ES pareigūnai sakė, kad 20 valstybių narių jau ėmėsi ar planuoja imtis priemonių finansinei naštai palengvinti. Praėjusį mėnesį vienos darbo organizacijos paskelbtas tyrima sparodė, kad beveik 3 mln. ES darbuotojų neturi pakankamai pinigų šildymui namuose įjungti.     

ES ekspertai prognozuoja, kad kainų šuolis bus laikinas, tačiau tęsis visą žiemą. Pernai žiemą kainos buvo neįprastai žemos. 

Pagrindinė kainų šuolio priežastis yra išaugusi pasaulinė energijos, ypač gamtinių dujų, paklausa. Gamtinių dujų kainos anksčiau šį mėnesį buvo beveik penkiskart viršijusios metų pradžioje buvusį lygį. 

Smarkiai pabrangus naftai ir dujoms praeitą mėnesį 19-oje euro zonos šalių metinės infliacijos lygis šovė į daugiau kaip dešimtmetį neregėtas aukštumas.

REKLAMA

Vertinant platesniu požiūriu, ES įsitikinusi, kad dabartinis kainų kilimas energetikos sektoriuje turėtų skatinti Bendriją spartinti perėjimą nuo iškastinio kuro vartojimo prie atsinaujinančių šaltinių energijos. Gamtinės dujos šiuo metu yra pagrindinis elektros gamybai naudojamas kuras, todėl brangstan dujoms didėja ir sąskaitos už suvartojamą elektrą.

Dabartinė krizė iš naujo paskatino debatuis, ar ES turėtų remti branduolinės energetikos projektus kaip priemonę užtikrinti didesnę energetinę nepriklausomybę. Manoma, kad atominių jėgainių vystymui galėtų būti skirta milijardai dolerių pagal Europos naująjį ekologinį planą (European Green Deal) ir iš atsigavimo po koronaviruso pandemijos fondo.

Prieš dvejus metus ES lyderiai susitarė, kad branduolinės energetikos vystymas galėtų būti įtrauktas į Bendrijos planą iki 2050 metų tapti neutralia klimato atžvilgiu. Tačiau Bendrija dar nėra apsisprendusi, kurie branduoliniai projektai gali būti priskirti prie aplinkai palankios ekonominės veiklos, tuo pačiu siekiant išvengti „žaliojo mulkinimo“ (angl. greenwashing), kai įmonės bando gerinti savo įvaizdį nepagrįstais teiginiais apie duodamą naudą aplinkai.

Prancūzija pastaruoju metu prašė iki šių metų galo priskirti branduolinę energetiką prie aplinkai palankių veiklų. Šiam siūlymui pritaria devynios kitos ES šalys: Bulgarija, Kroatija, Čekija, Suomija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.

Tačiau tokiems užmojams griežtai priešinasi Vokietija ir kitos keturios šalys, norinčiose, kad branduolinė energetika nebūtų priskirta prie „žaliąjį finansavimą“ gaunančių sektorių. Jos ragina laikytis Bendrijos principo, kad iš atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo finansuojami projektai neturi kenkti ES aplinkosaugos uždaviniams.

Tačiau Prancūzijos vadovaujamos 10 šalių grupės ministrai šią savaitę paskelbtame bendrame laiške teigia, kad branduolinė energetika yra saugi ir gali būti pasitelkta kaip atsakas į dabartinę krizę.

Numatoma, kad ES lyderiai energijos brangimo problemą aptars per ateinančią savaitę įvyksiantį aukščiausio lygio susitikimą.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų