Lietuvos verslas

Kultūros ministras Šarūnas Birutis išlieka vieninteliu Vyriausybės nariu, kurio šeimos turtas ir santaupos viršija milijoną eurų, rodo pirmadienį skelbiami Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) preliminarūs duomenys. Tuo metu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vienintelis ministrų kabineto narys iki šiol nepateikęs deklaracijos. VMI pateiktoje pernai metų turto deklaracijoje „darbiečio“ Š.Biručio šeimos turtas siekia beveik 1,51 mln. eurų - tai yra beveik 150 tūkst.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės turtas pernai siekė 809 tūkst. eurų, rodo penktadienį Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skelbiami turto deklaracijų duomenys.  Šalies vadovės turtas per metus išaugo beveik 50 tūkst. eurų - 2014-aisiais jos turto ir santaupų vertė siekė 761 tūkst. eurų. Duomenys rodo, jog šalies vadovės nekilnojamojo turto ir žemės vertė, kaip ir ankstesniais metais, sudarė 124 tūkst. eurų: 101 tūkst. eurų siekė nekilnojamojo turto, dar beveik 23 tūkst.

Nekilnojamojo turto kainos kopia į viršų, ar negresia Lietuvai dar vienas kainų burbulas? Kai kurie ekspertai tvirtina – tam tikrų perkaitimo užuomazgų rinkoje galima pastebėti. Esą šiuo metu į nekilnojamąjį turtą žiūrima kaip į saugiausią investiciją ar pajamų šaltinį. Tuo tarpu ekonomistai ramina – esą kol kas jokio pagrindo nekilnojamojo turto kainų burbului nėra. Naujas beveik 78 kvadratinių metrų butas sostinės Antakalnio rajone su vidutine apdaila kainuoja beveik 200 tūkstančių eurų.

Lietuviai gali pasigirti vienu greičiausiu ir pigiausiu internetu Europos Sąjungoje bei didžiuotis, kad daugiau nei 72 proc. gyventojų juo naudojasi. Tačiau žmonių apsipirkėjinėjimas internete vis dar auga nuosaikiai.  Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais 57 proc. Lietuvos gyventojų naudojosi internetu tam, kad rastų informacijos apie prekes ar paslaugas, bet tik 32 proc. jas pirko.

Netrukus studentai sužinos stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus – nemažai jaunuolių teks apsigyventi kitame mieste. Remiantis nekilnojamojo turto portalo skelbimų statistika apžvelgiama, ką ir už kokią kainą galima išsinuomoti didmiesčiuose. Butų nuomos kainos didesnės nei pernai Šiemet butus nuomojančių savininkų lūkesčiai didesni nei pernai – už nuomą prašoma bent keliais procentais didesnės sumos.

Vasaros metas dažniausiai asocijuojasi su pramogomis ir atostogomis, tačiau vis dažniau jaunas žmogus šiuo laikotarpiu siekia užsidirbti savų pinigų. Galimybių pilna: nuo darbo Lietuvos kurortuose iki tarptautinių programų leidžiančių išvykti į JAV. Kalbintieji jaunuoliai pasakoja, kad nors išvykus dirbti į užsienį gali daugiau pakeliauti, sąlygos tikrai nėra auksinės.

Naujasis žaidimas „Pokemon Go“ užkariavo ne tik amerikiečių širdis ir protus, bet skverbiasi ir į europiečių. Ne išimtis – Lietuva. Vien išėjus į miesto centrą, pagrindines pokemonų gaudymo vietas, matyti būriai žmonių įlindę į mobiliuosius telefonus. Amerikoje verslai suskubę panaudoti šią maniją marketingui, jau skaičiuoja padvigubėjusius pelnus. Šiuo pavyzdžiu bando sekti ir Lietuvos verslininkai.

Grybus ir uogas superkančios įmonės kasmet perdirba ir patiekia prekybos tinklams vis mažiau lietuviškų miško gėrybių. Pasak bendrovių vadovų, Lietuvoje nuolat mažėja žmonių, užsidirbančių iš jų rinkimo, todėl žaliavos ieškoma kitur, dažniausiai Rusijoje. Šiemet grybų ir uogų supirkėjai prognozuoja uždirbsiantys mažiau negu pernai, nes dėl didesnio derliaus sumažėjo supirkimo kainos, be to, didėja konkurencija. Kai kurie supirkėjai ketina dalį veiklos iškelti į Rytus, kiti jau pertvarkė verslą.

Itin specifinė, bet gana populiari verslo niša Palangoje – prekyba paveikslais – išgyvena sunkius laikus. Bent taip tvirtina Basanavičiaus gatvės prieigose įsikūrę prekeiviai. Už galvos juos griebtis verčia ne tik sumenkę poilsiautojų srautai, bet ir beatodairiškas taupumas. Žmonės linkę itin stipriai derėtis, o nesulaukę pardavėjų palankumo tik numoja ranka ir dar vieną kitą riebų žodį lepteli. Susimąstė apie emigraciją 16 vasarų iš eilės, tiek suskaičiuoja 62 metų prekeivė Liudmila.

Netylant diskusijoms apie nuolat augančias kainas nemaža dalis tėvų nerimauja skaičiuodami kiek gi šiemet teks išleisti vaikų mokyklinėms prekėms. Prekybininkai tikina, kad kainos, lyginant su praeitais metais, beveik nesikeitė. Tad kiek gi šiemet šeimai kainuotų aprūpinti svarbiausiais reikmenimis du savo vaikus, tarkime, einančius į pirmą ir penktą klasę? „Urmas“ prekybininkai abiem mokinukams sudarė po būtiniausių reikmenų krepšelį, orientuodamiesi į kokybiškas ekonominės klasės prekės.

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą penktadienį apžiūrėjusi Kroatijos prezidentė patvirtino, kad jos šalis bendradarbiaus su Lietuva, statant tokį pat SGD terminalą Kroatijoje. „Šis projektas (Klaipėdos SGD terminalas - BNS) labai svarbus energetinio saugumo žemėlapyje, ir, tikiuosi, jog mes įgyvendinsime tokios pat technologijos projektą Kroatijoje, kur SGD terminalas yra vis dar trūkstama energetinio saugumo žemėlapio dalis.

Sukčiai, apsimesdami pastatų priežiūros specialistais, sugalvojo naują būdą, kaip mulkinti patiklius daugiabučių namų gyventojus. Jie skambina butų savininkams ir siūlosi ateiti patikrinti langų būklę. Tiek daugiabučių namų administratoriai, tiek policijos pareigūnai įspėja gyventojus būti budriais ir nepasitikėti nepažįstamų asmenų siūlymais.

Vieną didžiausių Lietuvoje verslo grupių valdanti bendrovė „Vilniaus prekyba“ sieks iš smulkiojo vadinamosios VP grupės akcininko Mindaugo Marcinkevičiaus atgauti 81,25 mln. eurų nuostolių už ilgą laiką stabdytą prekybos centrų „Akropolis“ pardavimo sandorį. M.Marcinkevičius įsitikinęs, kad šiuo ieškiniu yra piktnaudžiaujama teise.

  Būsimas Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) sukūrė didelį neaiškumą verslo aplinkai, ir tai kenkia ES bei Lietuvos verslininkams - jie negali numatyti savo elgsenos, sako Lietuvos nuolatinė atstovė ES. Pramonininkai perspėja, kad esant neaiškumui, Lietuvos eksportas ir naujų partnerių paieška bei abipusės investicijos turėtų sustoti.

Įmonės už paskolas ir prekinius kreditus, kai apmokėjimas už paslaugas atliekamas po jų suteikimo ar pristatymo, šiuo metu vėluoja apmokėti 1,121 mlrd. Eur. Tai yra 17% mažiau nei metų pradžioje, rodo kredito biuro „Creditinfo“ duomenys. Vėlavimas atsiskaityti blogina kredito istoriją, todėl ribotomis tampa įmonių galimybės gauti finansavimą kredito įstaigoje ar mokėjimo atidėjimą iš verslo partnerio.

Lietuviai kur kas mažiau nei latviai ar estai yra linkę siųstis prekes iš užsienio elektroninių parduotuvių – tai atskleidžia Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys. Kai bendrai Europoje žmonės kasmet vis aktyviau naudojasi ne vietinėmis elektroninėmis parduotuvėmis, Lietuvoje šie skaičiai auga itin vangiai: lyginant su 2013 m., pernai vos viena procentine dalimi daugiau šalies gyventojų siuntėsi prekes iš užsienio elektroninių parduotuvių.

Jungtinės Karalystės sprendimas palikti Europos Sąjungą kirto tiek per vartotojų, tiek ir per investuotojų pasitikėjimą. Vienas po kito skelbiami lūkesčius matuojantys indeksai rodo prastėjančias nuotaikas – kai kuriais atvejais jos netgi prilygsta toms, kurios buvo fiksuojamos 2012-aisiais, kuomet euro zoną purtė valstybių skolų krizė.

Sugriežtinus vartojimo kreditų išdavimo rinką, pradeda išryškėti vartotojų persiorientavimas finansinėje rinkoje. Vietoj greitųjų kreditų net keisčiausiems pirkiniams, pavyzdžiui, šventėm, gyventojai vis dažniau už paimtas paskolas tvarko būstus, įsigyja buitinę techniką. Tendencijos rodo, kad vis dažniau susimąstome apie ateities planus.

Lietuvos pramonė demonstruoja spartų augimą: gausios investicijos, aktyvi modernizacija, judėjimas prie aukštesnių ir modernesnių technologijų kloja pamatus tolesnei plėtrai ir tvariam ūkio augimui. Kita vertus, miglotos euro zonos augimo perspektyvos ir smarkiai po Brexit nusmukę vartotojų ir verslo lūkesčiai gali ženkliai sumažinti pramonininkų investicijas ir apkarpyti plėtros ambicijas. Pramonė yra ne tik vienas svarbiausių Lietuvos ūkio sektorių, bet ir atraminė veikla eksportui.

Darbo rinkoje, ypač kai kuriose srityse, pastebint darbuotojų trūkumą, darbdaviams tenka pasukti galvą, kaip pritraukti naujų darbuotojų. Įmonės darbuotojus vilioja ne tik atlyginimu, bet ir įvairiais kitais privalumais. Tačiau kartais privalumų faktu žaidžiama – kaip išskirtinės sąlygos įvardijami savaime suprantami dalykai. Siūlomo darbo skelbimuose dažniausiai minimi privalumai vis dėlto yra neapčiuopiami, orientuoti į tokius kandidatus, kuriems darbe svarbūs iššūkiai ir galimybės.

Šių metų liepą viešbučių tinklas „Hilton Garden Inn“ pasirašė franšizės sutartį su nekilnojamojo turto plėtotoja „Eika“, kuri Gedimino prospekte planuoja statyti 150 kambarių dydžio viešbutį. Jis bus dalis daugiafunkcinio 18 tūkst. kvadratinių metrų ploto komplekso. Keturių žvaigždučių „Hilton Garden Inn“ viešbutis bus pradėtas statyti 2017 metų pradžioje, o jo atidarymas planuojamas 2018 metų pabaigoje.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą planuojanti statyti Kroatija nori labiau bendradarbiauti su Lietuva energetikoje bei keistis patirtimi, statant ir naudojant SGD terminalą. Kroatijai Lietuvos patirtis aktuali priimant sprendimą, kokį terminalą statyti – antžeminį ar FSRU technologijos. Ketvirtadienį R.Masiulis ir Kroatijos ekonomikos ministras Tomislavas Paneničius pasirašė supratimo memorandumą, pranešė Energetikos ministerija.

Į Lietuvą su trenksmu atėjusi filmų ir serialų transliavimo internetu platforma „Netflix“ didelių pokyčių rinkai nepadarė – ją naudoja absoliuti mažuma Lietuvos gyventojų. „Netflix“ nusileidžia populiariausių TV kanalų internetinėms platformoms, nelegaliam turiniui iš interneto ir tradiciniam lyderiui – kabelinei ar išmaniajai televizijai. Per pastarąją platformą dažniausiai video turinį žiūri kas antras lietuvis, rodo šalies gyventojų video turinio žiūrėjimo tyrimas.

Liepos antra pusė – laikas, kai gyvenamosios vietos dar neturintys studentai leidžiasi į aktyvias jos paieškas. Kokios būsto nuomos galimybės ir kainos jų laukia? Studentai gali rinktis tarp keleto būsto variantų – buto nuomos, bendrabučio, kambario nuomos pas šeimininkę arba didesnio buto nuomavimo kartu su draugais. Kiekvienas iš šių variantų turi privalumų ir trūkumų.

Rinkose dominavusi greitųjų kreditų rinka traukiasi, atskleidžia naujausi pusmečio statistiniai duomenys. Pasak alternatyvių finansinių įmonių, klientų susidomėjimas tikrai neišnyko, tačiau Lietuvos bankui sugriežtinus taisykles, išduoti smulkųjį kreditą tapo itin sunku. Baiminasi, kad tai tik padidins šešėlinį kreditavimą.

Prekybos tinklas „Maxima“ išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad jų atliktas kainų palyginimo tyrimas atskleidė, jog Lietuvos pirkėjai už populiariausias maisto ir namų apyvokos prekes moka bene mažiausiai visoje Europoje. Išskirta, kad nors pagal kainą, mokamą už populiariausių mažiausios kainos prekių krepšelį, Lietuva šiuo metu nusileidžia tik Lenkijai, už kai kurias prekes lietuviai moka net iki 50 proc. pigiau nei lenkai.

  Iš Lietuvos pastaraisiais metais emigruojant vis daugiau gyventojų, kadenciją baigiantis Ministrų kabinetas pritarė planui, pagal kurį bus mažinama emigracija ir stengiamasi susigrąžinti į užsienį išvykusius tautiečius.   „Klausykite, mes programą labai seniai turime.

Švedijos kapitalo Lietuvos telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ pradeda bendradarbiauti su interneto milžine „Google“ - „Tele2“ klientai mobiliųjų aplikacijų parduotuvėje „Google play“ galės atsiskaityti tiesiogiai. Tokią paslaugą bendrovė pradeda teikti pirmoji Baltijos šalyse - be Lietuvos, ji pradedama teikti ir Estijoje.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė siūlymui iki minimalios algos (MMA) dydžio padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kuris dabar yra 200 eurų. MMA siekia 380 eurų. Finansų ministrė Rasa Budbergytė sako, kad ministrų kabinetas jau yra nusprendęs nuo kitų metų padidinti NPD iki 310 eurų. „Liepos 11 dienos ministrų pasitarime buvo konstatuota, kad NPD didinimas bus svarstomas kartu su 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ turės nutraukti 2,925 mln. eurų vertės variklinės alyvos konkursą, kuriame atmetė 6 iš 7-ių dalyvių pasiūlymus - neatmestas tik brangiausias Italijos bendrovės pasiūlymas, pranešė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Pasak VPT, geležinkeliai dirbtinai ribojo konkurenciją ir diskriminavo kitus konkurso dalyvius, o jo specifikacija taip pat parengta, ignoruojant VPT rekomendacijas skaidyti didelės apimties pirkimus į dalis, suteikiant galimybę dalyvaut...

Vengrijos pigių skrydžių įmonė „Wizz Air“ dėl vadinamojo „Brexit“ – britų referendume priimto sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) – ir jo paskatinto svaro kurso kritimo trečiadienį apkarpė plėtros Didžiojoje Britanijoje planus. Oro vežėja paskelbė, jog „dėl „Brexit“ rezultato ir nusilpusio svaro perpus mažina“ planuojamą plėtrą Didžiojoje Britanijoje antrąjį šių metų pusmetį.

Naujasis Darbo kodeksas pajudėjo ir įstrigo. Deja, tai ne vienintelė amžinos stagnacijos vieta darbo santykių srityje. Dideliu pelėsiu dvelkia ir nuo įdarbinimu turinčių užsiimti Darbo biržų. Pradėkime nuo to, kad 10 teritorinių darbo biržų vis dar veikia kaip atskiri juridiniai asmenys. Viešojo administravimo reforma palietė daugumą valstybės institucijų, kurios veikia ne vien Vilniuje, o ir kituose Lietuvos miestuose.

Naujausiais duomenimis bankrutuojančių įmonių daugėja, o vienintelė įžvelgiama priežastis – minimalios algos padidinimas. Gyventojams prarandant darbus stebimas ir regionų tuštėjimo metas. Norint susitvarkyti su situacija vien Darbo kodekso neužteks, teks priimti kitus nacionalinio lygmens sprendimus, mano ekonomistas.

Atlyginimo dydis darbuotojui yra vienas iš svarbiausių dalykų. Didžioji dalis darbo ieškančiųjų nori susirasti darbą, kuriame atlyginimas būtų kuo didesnis arba bent jau būtų perspektyva gerai uždirbti ateityje. Tačiau vis dėlto dauguma darbdavių siūlomo atlyginimo patys nenurodo – prašo kandidatų įvardinti savo lūkesčius. Atlyginimo tema daugeliui darbo ieškančiųjų yra nejauki.

Dygstantys daugiabučiai pastatai centrinėje miesto dalyje signalizuoja apie prestižinės klasės būsto paklausos augimą rinkoje. Nekilnojamojo turto ekspertai skaičiuoja, kad pirmąjį 2016 m. pusmetį centriniuose rajonuose esančių butų pardavimai, palyginti su vidutiniškai per pusmetį Vilniuje parduotų butų skaičiumi 2015 m., išaugo 5 procentais. Tolimesnio augimo rinkos dalyviai tikisi ir antroje šių metų pusėje.

 Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ nuo kitų metų sausio vidurio skraidins iš Vilniaus į Grenoblį Prancūzijoje. Bendrovė pranešė, kad skrydžiai vyks vieną kartą per savaitę. „Wizz Air“ rugpjūčio pradžioje pradės skraidinti iš Vilniaus į Nicą, o nuo spalio 31 dienos - į Barį Italijoje ir Reikjaviką Islandijoje. Kovo pabaigoje ji pradėjo skraidinti iš Palangos į Londoną. Šiuo metu „Wizz Air“ skraidina iš trijų - Vilniaus, Kauno ir Palangos - oro uostų į 14 šalių.

Likus metams, kai Europos Sąjungoje turėtų nelikti tarptinklinio ryšio mokesčių, Lietuvos telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ klientai visoje Europoje gali interneto duomenis naudoti be papildomų mokesčių. „Nuo šiandien mes pristatome naujus planus, kuriuose interneto duomenis klientai tomis pat kainomis galės naudoti visoje Europoje“, - antradienį spaudos konferencijoje sakė „Bitė Lietuvos“ vykdomasis direktorius Pranas Kuisys.

  Vienos didžiausių pieno perdirbėjų šalyje „Rokiškio sūrio“ pienas išsiliejo į aplinką. Aplinkosaugininkai stebi, kaip pienas paveiks žuvų išteklius Vabalos upėje.   Aplinkos ministerija pranešė, kad Vabalninko miestelio apvažiavimo kelyje „Rokiškio sūrio“ pienovežis, vengdamas susidūrimo su miškovežiu, nuvirto ant šono, o į melioracijos griovį išsiliejo 11 tonų pieno. Maždaug 3 tonas jo pavyko išsiurbti, o likusios 8 tonos liko griovyje.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eika“ Vilniuje statys tarptautinio tinklo „Hilton“ viešbutį, neoficialias žinias antradienį patvirtino „Eika“. Tai turėtų būti pirmasis „Hilton“ viešbutis Lietuvoje ir antrasis Baltijos šalyse (pirmasis veikia Taline). „Tai bus vienas įdomiausių projektų ne tik įmonės, bet ir Vilniaus istorijoje.

Vasara įsivyravo ir finansų rinkose. Regis, šiomis dienomis jas labiau jaudina „Pokemon Go“ užkratas, nuo liepos pradžios 120 proc. pasiekęs „Nintendo“ akcijų kainos šuolis ir kitų žaidimų gamintojų akcijų populiarumo bumas, o ne tarptautinės politikos pokyčiai ar ekonominės prognozės. Išties stebėtina, tačiau praėjusios savaitės tragedija Nicoje ir savaitgalį naujienų puslapius sudrebinęs neįvykęs pučas Turkijoje, finansų rinkoms nepadarė didesnio įspūdžio.

Konstitucinio Teismo (KT) prašoma išaiškinti, ar gali bankrutuoti už sukčiavimą stambiu mastu teismas asmuo, nesibaigus jo teistumui, o jo padaryta žala gali būti nurašyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį kreipėsi į KT, prašydamas išaiškinti, ar toks bankrotas neprieštarauja Konstitucijai. LAT nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje bankrutuoti siekia fizinis asmuo, nuteistas už 2002 metų sukčiavimą stambiu mastu, jo teistumas nėra išnykęs, jis privalo atlyginti 218 tūkst.

Pagrindinės priežastys, Lietuvos gyventojus stabdančios uždarbiauti papildomai, yra laiko stoka ir nepalankūs įstatymai, mokesčiai bei biurokratinės kliūtys. Tačiau užsiimti papildoma veikla gyventojus labiausiai paskatintų vidutiniškai 200 eurų per mėnesį gaunama suma, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Tiesa, šalies gyventojai, per pastaruosius 12 mėnesių realiai uždarbiavę papildomai, iš šios veiklos dažniausiai tegaudavo iki 50 eurų.

Lietuvoje daugiau nei prieš dešimtmetį atsiradusios lojalumo kortelės pakeitė žmonių apsipirkinėjimo įpročius. Šiuo metu juos keičia – didieji duomenys (angl. big data). Šis terminas apibūdina milžiniškus duomenų masyvus, kurių pagalba surinkta informacija padeda formuoti mažmeninių tinklų rinkodaras ir pardavimo strategijas. Dabar dažnai girdime terminą „didieji duomenys“, tačiau nesupraskite klaidingai – tai ne tik didelis duomenų kiekis, tačiau taip pat jų greitis ir įvairovė.

Euro valiuta jau senokai prigijo Lietuvoje, tačiau šoktelėjusios kainos skatina gyventojus labiau susiveržti diržus ir atidžiau skaičiuoti leidžiamus pinigus. Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės taupymo tyrime dalyvavę Lietuvos gyventojai beveik vienbalsiai teigė besistengiantys taupyti pinigus, tačiau didžioji dalis taip pat prisipažino, kad pakankamai santaupų nenumatytoms gyvenimo situacijoms neturi.

Turkijoje jau kurį laiką tęsiasi tiek politiniai neramumai, tiek vyksta teroristiniai išpuoliai, o praeitą savaitę nusitaikyta ir į kurortus – Nicą Prancūzijoje. Renkantis šalį, Lietuvos gyventojams pasiūlomi ir saugesni variantai, tačiau šie tokio populiarumo nesulaukia. „Neįmanoma nuspėti, kur kas nors gali vykti šiuo metu. Tuo labiau, kad patys teroristai grasino, jog populiariausiuose Europos kurortuose išpuoliai gali įvykti.

Palikti naujos kadencijos Seimui spręsti dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoto naujojo Darbo kodekso reikštų stagnaciją, sako premjeras, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovas Algirdas Butkevičius. „Aš manau, kad naujam Seimui palikti tokį klausimą reikštų, kad Lietuvoje tam tikrą laikotarpį vyraus stagnacija. Aš ką tik grįžau iš Europos – Azijos lyderų susitikimo, netgi pasaulyje apie Lietuvos darbo kodeksą kalbama labai plačiai.

Konkurencijos taryba (KT) tiria, ar valstybės valdomo Lietuvos pašto kainodara neriboja konkurencijos rinkoje. Tarybos atstovė Dovilė Sandaraitė BNS teigė, kad dar pernai spalį dėl to į tarybą kreipėsi Pasiuntinių paslaugų teikėjų asociacija. „Tyrimas pradėtas, gavus asociacijos pareiškimą dėl nuo 2016 metų sausio 1 dienos Lietuvos pašto taikomos naujos kainodaros verslo klientams ir kitiems pašto paslaugų teikėjams.

Europos Komisija (EK) pieno krizės išvargintiems Lietuvos pieno gamintojams skirs 13,3 mln. eurų dar paramos, tiek pat turės skirti valstybė, pranešė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Pasak jos, tikimasi, kad visa daugiau nei 26 mln. eurų parama bus išmokėta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. „Iš Europos Sąjungos patvirtinta, kad gausime 13,3 mln. eurų. Tiek pat planuojame pridėti ir iš valstybės biudžeto“, - BNS iš Briuselio sakė V.Baltraitienė.

Šiemet sostinės savivaldybė planuoja sutvarkyti 10 viešųjų erdvių Fabijoniškėse, Lazdynuose, Antakalnyje, Šeškinėje, Karoliniškėse, Pilaitėje, Naujamiestyje, Naujojoje Vilnioje, Pašilaičiuose ir Naujininkuose. Vilniečiams architektai pristatė dešimt projektų, kurie bus pradėti įgyvendinti dar šiemet, teigiama savivaldybės pranešime. „Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad visi vilniečiai netoli savo namų turėtų patogią viešą žalią erdvę ir žmonės pajustų, kad jų gyvenamoji aplinka tikrai pagerėjo.