Dokumente nurodoma, kad Lietuva toliau sieks valstybės energetinio saugumo, bus siekiama įvertinti Baltarusijos Astravo atominės elektrinės grėsmes bei išpirkti SGD laivą „Independence“.
R.Masiulis svarbiausiais darbais įvardija Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizavimą, naujų elektros jungčių su Lenkija ir Švediją statybas, penktojo Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės agregato, trečiąją Vilniaus termofikacijos elektrinę pakeisiančių dujų jėgainių ir dujotieko su Lenkija (GIPL) statybą bei Lietuvos elektrinės 7-8 blokų atnaujinimą.
Ministras pripažįsta, kad energetikos strategijos akcentai gali keistis, mat šios kadencijos Vyriausybė krypčių patvirtinti nebespės ir dėl jų spręs nauji valdantieji. Su naujosios strategijos kyptimis R.Masiulis jau supažindino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą į energetikos ministrus Virgilijų Poderį.
„Šios kryptys su ponu Poderiu buvo apkalbėtos vienoje konferencijoje. Taip detaliai specialiai susėdę mes to nediskutavome, išlaikome tą segregaciją, kad darbas turi būti užbaigiamas, tada perduodamas ateinantiems, bet šias kryptis jau ponui Poderiui daviau paskaityti praėjusią savaitę. Bet jo vertinimo reiktų jo paties klausti“, - spaudos konferencijoje antradienį sakė R.Masiulis.
Atominė elektrinė įšaldoma, tačiau planuojamos naujos elektros jungtys ir elektrinės
Energetikos strategijos kriptyse daugiausiai dėmesio skiriama elektros energetikos sektoriui. Nurodoma, kad reikėtų įšaldyti Visagino atominės elektrinės projektą, nutiesti naujas elektros jungtis bei skatinti naujų jėgainių statybas.
Visą šios Vyriausybės valdymo laikotarpį iš vietos nejudėjusį Visagino atominės elektrinės projektą siūloma įšaldyti, kol jis taps ekonomiškai naudingas pagal rinkos sąlygas arba taps būtinas energijos tiekimo saugumui. Tuo pačiu pabrėžiama, kad su strateginiu VAE projekto investuotoju Japonijos „Hitachi“ reikia išnaudoti bendradarbiavimo galimybių kitose srityse.
R.Masiulis tikino, kad formuluotė „įšaldyti“, o ne „sustabdyti“ pasirinkta, nes geriausiai atitinka dabartinius planus: jeigu situacija rinkoje keistųsi, prie AE projekto būtų grįžtama.
Energetikos ministerija siūlo iki 2025 metų įgyvendinti „Nordbalt 2“ ir jungties su Lenkija „LitPol Link 2“ projektus. R.Masiulis ne kartą yra minėjęs, kad antroji jungtis su Švedija galėtų atpiginti elektrą Lietuvoje, mat į Baltijos šalis patektų daugiau pigesnės skandinaviškos elektros. Anksčiau kalbinti energetikos ekspertai BNS yra sakę, kad antroji jungtis su Švedija galėtų būti nutiesta ir iš Latvijos.
Ministras sakė ir šiuo metu neatmetantis galimybės, kad Latvija galėtų statyti antrąją „NordBalt“ jungtį.
„Neatmestinas variantas, jeigu latviai tikrai norėtų jį vystyti, manau, būtų galima diskutuoti, kad „NordBalt“ gali būti statomas ir į Latviją. Jeigu ne, mes jau turime patirtį ir esame tikri, kad darbai būtų padaryti laiku“, - tikino R.Masiulis.
Antrosios elektros jungties su Lenkija projektas, Lietuvos ekspertų nuomone, yra reikalingas Baltijos šalių sinchronizavimui su Vakarų Europa per Lenkiją. Dėl jo reikalingumo turėtų pasisakyti ir Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centras, tačiau, anot R.Masiulio, kol kas gautas tik sinchronizavimo vertinimo „juodraščio juodraštis“, tad negalima atsakyti, ar antroji juntis su Lenkija ir EK ekspertų nuomone yra reikalinga.
Dokumente taip pat siūloma iki 2022 metų pastatyti penktąjį Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės agregatą, garantuotį, kad Lietuvoje būtų įrengtas 100 proc. elektros poreikio tenkinantis gamybos rezervas. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus trečioji termofikacijos elektrinė bei Lietuvos elektrinės 7 ir 8 blokai 2020-2023 metais nebeveiks, skatinti investicijas į naują gamybą.
„Kruonis yra mūsų stiprybė ir jį reikia vystyti, nes jis ne tik žaliąją energiją gali balansuoti, bet ir kaupti naktinę elektrą“, - teigė R.Masiulis.
Jis taip pat aiškino, kad siekiant išlaikyti pakankamus elektros gamybos rezervus, kurie užtikrintų patikimą elektros sistemos darbą, nutrūkus importui, Lietuva turi apie 2020 metus imtis dujų elektrinių statybos, kurios pakeistų senas elektrines.
Pasak jo, realu, kad Lietuvoje bus pradėti rengti galios aukcionai, kuriuos laimėję investuotojai gautų paramą statyti tradicines ir patikimas elektrines rezervui užtikrinti.
Ministras pakartojo, kad šiuo metu elektros poreikis Lietuvoje siekia 1920 ME, o pagaminti šalyje galima 2253 MW, dar 4400 MW - elektros jungčių pajėgumas. Tačiau įvertinus tai, kad nuo 2020 metų bus uždaromos senos elektrinės, gamybos pajėgumas sumažės iki 1235 MW, nors poreikis sieks 2450 MW. Be to, iš visų elektros jungčių tikrai patikima galima vadinti tik „NordBalt“, kurios galia siekia 700 MW. Todėl, jo nuomone, Lietuvai reikia didinti elektros gamybos pajėgumus.
Planuojama ir toliau siekti ES paramos SGD terminalui
Energetikos ministerija kaip vieną pagrindinių krypčių dujų sektoriuje įvardija SGD terminalo laivo „Independence“ išpirkimą bei siekį tam gauti Europos Sąjungos paramos.
„Pasibaigus ilgalaikei išperkamajai nuomai 2024 metais (arba, įvertinus susidariusias palankias aplinkybes, anksčiau), nuosavybės teise įsigyti plaukiojančią SGD saugyklą „Independence“. Atsižvelgiant į Klaipėdos SGD terminalo kuriamą naudą visam Baltijos jūros regionui, siekti ES ir naudą gaunančių kitų regiono valstybių finansinio indėlio, prisidedant prie šios investicijos“, - teigiama dokumente.
Tačiau, anot R.Masiulio, kol kas neaišku, kada bus priimtas sprendimas dėl paramos, nors ir matomi „pozityvūs ženklai“. Ministras anksčiau BNS sakė, kad gavusi ES paramą, Lietuva pradėtų derybas su Norvegijos „Hoegh LNG“ dėl laivo išpirkimo - jį išpirkus, būtų galima sumažinti jo išlaikymo kaštus.
Be to, strategijos gairėse nurodomas siekis sukurti vieningą Baltijos šalių dujų rinką 2019 metais. Dėl to šalių atstovai jau derasi - siekiama panaikinti įėjimo-išėjimo taškų mokesčius Baltijos šalių pasienyje, kad dujų kainos taptų vienodos ir, pavyzdžiui, Estijos įmonės pirkdamos dujas iš SGD terminalo, dėl papildomų mokesčių nemokėtų už dujas brangiau.
Vėjo jėgainės jūroje - 2020 metais
Strategijoje nurodoma, kad iki 2020 metų reikia atlikti tyrimus Baltijos jūroje ir, priėmus sprendimus dėl vėjo energetikos plėtros, nuo 2020 metų pradėti jos plėtrą jūroje. Tačiau ministerija pabrėžia, kad vėjo jėgainių statyba jūroje neturėtų didinti elektros kainų vartotojams.
Tuo metu iki 2020-ųjų siūloma padidinti žemyninių vėjo jėgainių kvotas - nuo 500 iki 750 megavatų (MW). Tačiau tai irgi neturėtų didinti elektros kainos vartotojams.
„Litgrid“ svarstė, kad būtų galima didinti 300-350 megavatų vėjo kvotą, bet mes pasirinkome saugesnį variantą - 250 megavatų“, - tikino R.Masiulis.
Ministerija tikisi, kad iki 2030 metų atsinaujinantys šaltiniai pagamins 35 proc. energijos, o 2050 metais - 70 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos. Tačiau pastarasis rodiklis būtų įgyvendinamas tik tuomet, jeigu nebūtų pastatyta Visagino AE.
„Atsinaujinantiems tai yra reveransas šiek tiek su avansu, nes nėra sprendimų, kaip kaupti atsinaujinančią energiją“, - teigė R.Masiulis. Anot jo, ekspertų vertinimu, 2050 metais turėtų būti atrasti efektyvūs elektros kaupimo būdai, kas padidintų atsinaujinančios energijos plėtrą.
Strategijoje numatyti pagrindiniai energetikos tikslai bei jų įgyvendinimo kryptys iki 2020 metų ir plėtros gairės iki 2030 ir 2050 metų. Per dešimtmetį planuojamos 6,4-7,8 mlrd. eurų vertės valstybės, Europos Sąjungos ir privataus kapitalo investicijos kasmet leis sutaupyti apie 1 mlrd. eurų, išleidžiamų energijos išteklių importui.
Tikimasi, kad naują energetikos strategiją priims pirmadienį prisiekęs naujos kadencijos Seimas.
