visagino ae

Lietuvos ir Švedijos elektros rinkas iki 2025 metų turėtų sujungti antroji elektros jungtis „NordBalt“, o Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą siūloma įšaldyti. Tai numato kadenciją baigiančios Energetikos ministerijos parengta nauja Lietuvos energetikos strategija, kurios kryptis antradienį viešai pateikė ministras Rokas Masiulis.

Jauniausios ministerijos Lietuvoje jau greitai gali nebelikti. Apie tokius planus prakalbo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

  Naujos atominės elektrinės projektas Lietuvoje neturėtų reikšmingos įtakos šalies energetiniam saugumui, teigia vienas naujos nacionalinės energetikos strategijos autorių Juozas Augutis. „Tai nėra būtinas projektas Lietuvai, iš energetinio saugumo perspektyvos, branduolinė elektrinė nėra būtina“, - antradienį Energetikos forume kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto rektorius J.Augutis, pristatydamas nacionalinės energetikos strategiją.

Buvęs energetikos ir užsienio reikalų viceministras, energetikos konsultantas Romas Švedas mano, kad Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva statoma Astravo atominė jėgainė (AE) tikrai bus pastatyta, tačiau, jo įsitikinimu, Lietuva turi kelti klausimą Briuselyje dėl galimybių riboti jos gaminamos elektros importą. R.Švedas, be kita ko, mano, jog dviejų atominių elektrinių statyba šalia Lietuvos ir Lenkijos yra geopolitinis sprendimas, ir juo norėta apsunkinti gyvenimą visam Baltijos regionui.

Nusprendus nepratęsti sankcijų Baltarusijai, kai kurie Lietuvos politikai pradėjo svarstyti, ar nereikėjo prieš tai reikalauti susitarimo dėl Astravo atominės elektrinės (AE), kuri statoma nesaugi ir vos 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Kokia dabartinė Lietuvos pozicija dėl Astravo AE ir kodėl nebuvo reikalaujama prieš panaikinant sankcijas atšaukti šį projektą, domisi tv3.lt. Energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas tvirtina, kad Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nesikeičia.

XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje Sovietų Sąjunga nusprendė, kad iškilo būtinybė pastatyti elektrinę, kuri aptarnautų Šiaurės vakarų energetinę sistemą. 1971 m. prasidėjo planavimo darbai. Būsimos elektrinės vieta buvo renkama iš dviejų vietovių: Snudų (Baltarusija) arba prie Drūkščių ežero. Buvo pasirinkta Lietuva, kadangi statybos čia buvo pigesnės negu Baltarusijoje, be to, egzistavo palankesnės gamtinės sąlygos.

Artėjant avarijos Černobylio atominėje elektrinėje 29-osioms metinėms, Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila ir Seimo narys Audrius Nakas primena, kad 2012 metų spalį vykusiame referendume pareikšta tautos valia, jog Lietuvai naujos atominės elektrinės nereikia, neįgyvendinta. „2012 metų spalio 14 dieną Lietuvos referendumas pasakė „ne“ bet kokiai naujai atominei elektrinei Lietuvoje.

Penktadienio vidurdienį smagiai nusiteikę į simbolinį posėdį, skirtą paminėti pirmosios atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Vyriausybės sudarymo 25-mečiui rinkosi pirmosios Vyriausybės ministrai, buvę ministrų kabineto aparato darbuotojai, diplomatai, Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai.

 Jeigu Švedija nuspręstų atsisakyti branduolinės energetikos, tai paskatintų naujos atominės elektrinės Lietuvoje projektą, mano šalies energetikos ministras. Visagino AE projektas šiuo metu iš esmės nevystomas, teigiant, kad konsultuojamasi su galimomis partnerėmis Latvija bei Estija ir Japonijos korporacija „Hitachi“. „Vienas iš tokių didesnių stimulų šiam projektui galėtų būti švedų sprendimas dėl savo atominių ateities.