Lietuvos verslas

Šiemet sostinės savivaldybė planuoja sutvarkyti 10 viešųjų erdvių Fabijoniškėse, Lazdynuose, Antakalnyje, Šeškinėje, Karoliniškėse, Pilaitėje, Naujamiestyje, Naujojoje Vilnioje, Pašilaičiuose ir Naujininkuose. Vilniečiams architektai pristatė dešimt projektų, kurie bus pradėti įgyvendinti dar šiemet, teigiama savivaldybės pranešime. „Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad visi vilniečiai netoli savo namų turėtų patogią viešą žalią erdvę ir žmonės pajustų, kad jų gyvenamoji aplinka tikrai pagerėjo.

Statistikams prognozuojant, kad liepą po trijų mėnesių pertraukos Lietuvoje bus 0,5 proc. mėnesio defliacija, SEB banko ekonomistas sako, kad vasarą defliacijos buvo galima tikėtis, nes dėl sezoniškumo taip vyksta kasmet. Gitanas Nausėda sako manantis, kad vyksta lėto vidutinės metinės infliacijos augimo procesas. „Nemanau, kad čia yra kažkokie neįtikėtini skaičiai, nes žinome, kad vasaros mėnesiais vyksta mėnesinė defliacija. Šitas reiškinys yra jau gana seniai Lietuvoje.

Politinės korupcijos skandalas, kurio centre atsidūrė kyšio davimu ir prekyba poveikiu įtariamas koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, yra didžiausias smūgis koncerno reputacijai, tačiau tiesioginio poveikio verslui neturi, interviu BNS sako koncerno vadovas ir vienintelis akcininkas Darius Mockus.

Iki šių metų pabaigos bus atliktas visų Lietuvoje veikiančių kredito unijų turto kokybės vertinimas, iki kitų metų pabaigos bus sustiprintas jų kapitalas, savireguliacija ir kooperacija, o nuo 2018 m. startuos nauja sistema. Ji skatins tvarią kredito unijų plėtrą, bendruomenių, smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimą, kad kredito unijos galėtų tapti svaria alternatyva komerciniams bankams, informuoja Lietuvos bankas.

Baigus studijas į darbo rinką plūsteli jaunų ir ambicingų žmonių srautas. Dalis pradeda aktyviai siuntinėti savo gyvenimo aprašymus, kiti kreipiasi į Darbo biržą. Daugelį metų prestižine laikyta teisės specialybė toliau praranda savo žavesį, nes būtent šį išsilavinimą įgiję jaunuoliai po mokslų  stoja į bedarbių eilę. Įdarbinimo įmonių atstovai pastebi, kad vien stovėjimas Darbo biržoje iš situacijos išsikapstyti nepadės.

Vienos didžiausių popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupių Baltijos šalyse AB „Grigeo Grigiškės“ prezidentas Gintautas Pangonis per 15 metų sugebėjo ne tik įveikti kelias krizes, bet ir iš pažiūros senas ir ilgas tradicijas turintį verslą atvesti į modernų amžių ir išlikti konkurencingiems. Užėjus į gamyklą pasitinka mašinos, sekundžių greitumu gaminančios vis daugiau pakuočių ir darbuotojai, ramiai stebintys gamybos procesą prie valdymo pultų.

Du bankai Estijoje – SEB ir „Danske bank“ paskelbė naujus paslaugų kainynus, kuriuose numatyti solidūs mokesčiai už įmonių bankuose laikomų didelių pinigų sumų administravimą. Naujieji SEB paslaugų įkainiai įsigalios rugpjūčio 15-ąją – numatytas 0,4 proc. metų palūkanų mokestis už 1 mln. eurų viršijančius ir 0,75 proc. metų palūkanų mokestis už 1 mln. Šveicarijos frankų viršijančius įmonių indėlius.

Pertvarkius „Maxima LT“ bendrovę atskirtos skirtingus verslo procesus apimančios garndys ir išplėsta vadovų komanda.  Prekybos tinklą „Maxima“ valdančioje bendrovėje „Maxima LT“ šių metų liepą įgyvendinti struktūriniai pokyčiai. Į atskiras grandis sujungti glaudžiausiai susiję verslo valdymo procesai ir juos įgyvendinantys departamentai.

Vieno didžiausių verslo koncernų Lietuvoje „MG Baltic“ savininkas ir vadovas Darius Mockus sako vis dar mąstantis, ką padarė ne taip, kai koncerno viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui buvo pareikšti įtariamai kyšių politikams davimu. D.Mockus interviu BNS užsimena galvojantis apie galimus pasitraukimo iš verslo kelius, nors ir pabrėžia kol kas tam esantis per jaunas. „MG Baltic“ vadovas ir strategas kalba apie jo plėtrą į užsienio rinkas, tačiau perkelti ten koncerno valdymo sako neketinantis.

Reaguodami į šios nakties įvykius Prancūzijoje, Nicoje, kuomet sunkvežimis sąmoningai rėžėsi į minią ir nusinešė daugiau nei 80 gyvybių, mobiliųjų tinklų operatoriai nusprendė kompensuoti skambučių kainą į Prancūziją.  „Užjaučiame dėl patirtos tragedijos Nicoje ir suprantame norą susisiekti su artimaisiais. „Bitės“ ir „Labas“ klientams skambučiai ir SMS į Lietuvą iš Prancūzijos liepos 14 d. 22 val. – liepos 15 d. 24 val. bus kompensuoti“, - tegiama „Bitės“ pranešime spaudai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pasirašė paskutinius socialinio modelio įstatymus, numatančius daug diskusijų sukėlusią pensijų sistemos ir „Sodros“ reformą. „Prezidentė pasirašė dar 18 įstatymų“, - BNS patvirtino šalies vadovės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. Pasak jos pasirašydama šiuos įstatymus, prezidentė baigė socialinio modelio įstatymų analizę. Įstatymai numato, kad bus keičiamas pensijų skaičiavimas - jas sudarys bendroji ir individuali dalys.

Būtiniausių mokėjimo paslaugų, vadinamojo paslaugų krepšelio, įkainiai bus apriboti nuo kitų metų vasario pradžioje. Kainos ribą ir krepšelio sudėtį nustatys Lietuvos bankas. „Pagrindinė mokėjimo sąskaita turėtų iš esmės pakeisti mokėjimų rinką. Gyventojai turės daugiau galimybių rinktis ir pigiau naudotis būtiniausiomis mokėjimo paslaugomis, todėl jos taps labiau prieinamos ir dažniau naudojamos“, – panešime spaudai sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Ispanijos žemų sąnaudų skrydžių bendrovė "Vueling" nebeskraidins iš Vilniaus į Barseloną. Lietuvos oro uostų tinklapyje ketvirtadienį paskelbta, kad skrydžiai maršrutu Barselona-Vilnius ir atgal nutraukiami nuo birželio 19 dienos. Apie bendrovės pasitraukimo priežastis kol kas neskelbiama. „Vueling“ šiuo maršrutu pradėjo skraidinti prieš dvi savaites, skrydžiai vyko kartą per savaitę - trečiadieniais.

Nors prekybos centrų boikoto atgarsiai jau nutilo, pirkėjai iki šiol pastebi, kad nei naujo žaidėjo atėjimas į rinką, nei pats boikotas, kainų prekybos centruose nepakeitė. Alytiškė Laura Radzevičiūtė ilgą laiką apsipirkinėjusi turgeliuose pasidalijo savo patirtimi apsiperkant dviejuose prekybos centruose. „Liepos 6-ąją, - Valstybės dieną išgyvenau šoką, kurį turbūt patiria kiekvienas apsiperkantis didžiuose prekybos centruose, kai gauna čekį.

Lietuva pagal inovacijų rodiklius Europos Sąjungoje yra penktoje vietoje nuo pabaigos, o nuo Bendrijos vidurkio atsilieka dukart. Tačiau Europos Komisija nurodo, kad Lietuva yra viena sparčiausiai augančių novatorių.   Pagal EK skaičiuojamamą suvestinį inovacijų rodiklį Lietuva yra penktoje, Latvija - 4 vietoje nuo pabaigos, o Estija beveik siekia ES vidurkį ir yra 14 vietoje. Pati inovatyviausia valstybė, pasak EK, yra Švedija.

Švedijos baldų prekybos milžinas koncernas „Ikea“, 2013 metais Vilniuje atidaręs vienintelį Baltijos šalyse prekybos centrą, planuoja jo plėtrą. Netoli tarptautinio Vilniaus oro uosto įsikūrusio „Ikea“ pastato valdytoja bendrovė „FE Real Estate“ ketina statyti priestatą sandėliavimui ir logistikai, skelbiama Vilniaus savivaldybės tinklalapyje paskelbtame projekte, kurį „FE Real Estate“ užsakymu parengė projektavimo įmonė „Baltic engineers“. „Kadangi pastate trūksta vietos prekių saugojimui ir lo...

Darbo skelbimų portale cv.lt savo gyvenimo aprašymus pirmąjį šių metų pusmetį patalpinę šiuo metu darbo ieškantys specialistai nurodo, kad artimiausiu metu nori uždirbti vidutiniškai 920 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Didžiausius atlyginimų lūkesčius kelia 30-39 metų amžiaus darbo rinkos dalyviai, pastebimas vyrų ir moterų atlyginimų lūkesčių skirtumo mažėjimas.

Airijos ekonomika jau kurį laiką stiebėsi aukštyn, tačiau naujausi statistiniai duomenys parodė didesnį nei tikėtasi BVP augimą. Prognozuojama, kad ši šalis pritrauks ne tik bėgančius verslus iš Didžiosios Britanijos, bet ir naujus emigrantų srautus. Tuo tarpu Lietuvai pasekti Airijos pavyzdžiu – tikrai įmanoma, teigia ekonomistai. „Airijos stebuklas tęsiasi? Šalies statistikos departamentas pranešė, kad 2015 m. Airijos BVP ūgtelėjo ne 7,8 proc. kaip skelbta anksčiau, o 26,3 proc.

Mes, lietuviai, mėgstame džiaugtis „greičiausiais Wi-Fi pasaulyje“. Legendomis, kurias patys susikuriame, ar kurias išplatina savų interesų turinčios viešųjų ryšių bendrovės. Vienas iš tokių mitų gali būti Lietuvoje tariamai vyraujanti „pragariška judriojo ryšio operatorių konkurencija“. Šis teiginys yra toks gajus, kad šįmet atėjus „Lidl“ į mažmeninės prekybos rinką, buvo nuolat pateikiamas kaip tam tikras konkurencijos etalonas.

Druskininkuose šių metų rudenį nutraukus įprastą dujų tiekimą, mieste ketinama skelbti ekstremalią padėtį, kad būtų užtikrintas stabilus jų tiekimas gyventojams.

Reitingų agentūrai „Standard & Poor‘s“ paskelbus, kad Lietuva tarp Rytų Europos šalių labiausiai nukentėtų dėl „Brexit“, Finansų ministerija pareiškė, kad agentūra padarė neteisingas išvadas. Pasak ministerijos, jei būtų vertinamos visos ES valstybės, rezultatai būtų kitokie. „Standard & Poor‘s“ analizėje vertinamos 11 ES valstybių bei Turkija ir Rusija.

Nors gyventojų šalyje mažėja, praėjusiais metais beveik pusė (26 iš 60) savivaldybių dar labiau plėtė administracijas, atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė. Per penkerius metus Lietuvoje žmonių sumažėjo 5,4 proc., o juos aptarnaujančių savivaldybių administracijų darbuotojų daugėjo 2,6 proc. „Praėję metai buvo pirmieji, kai savivaldybių administracijos šiek tiek – 1,4 proc. traukėsi, bet tai neatskleidžia tikrųjų tendencijų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo socialdemokrato Algirdo Syso pasiūlytą ir Seimo priimtą įstatymo pataisą, kad tam tikri reikalavimai užsieniečiams iš trečiųjų šalių galiotų tik pirmą kartą prašant leidimo gyventi Lietuvoje, o paskui toks leidimas būtų pratęsiamas beveik automatiškai.

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos minimali mėnesio alga (MMA) padidėjo 30 eurų – iki 380 eurų – ir po septynerių metų pertraukos 10 eurų viršija minimalų darbo užmokestį Latvijoje. Visgi dažnai pamirštama, kad žmogui svarbesnė suma, kurią jis gauna išskaičiavus mokesčius (į rankas), o ji Lietuvoje gaunančiam MMA dėl mažesnio pajamų mokesčio tarifo ir dėl didesnio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) jau yra 45 eurais didesnė negu kaimyninėje šalyje.

Kaip Seimas pasielgs su prezidentės Dalios Grybauskės veto parlamentarų priimtam naujajam Darbo kodeksui, priklausys ir nuo to, ar šalies vadovė taip pat vetuos ir kitus socialinio modelio įstatymus, sako Seimo vicepirmininkas. Algirdas Sysas prognozuoja, kad anksčiausiai į neeilinę sesiją Seimas galėtų susirinkti tik rugpjūčio pabaigoje.

Neringos merija, nuo birželio 20-osios vietoj 10 eurų pradėjusi taikyti 20 eurų įvažiavimo į kurortą mokestį, tikėjosi, jog tai sumažins ratuotų poilsiautojų skaičių, tačiau pastaruoju metu ima aiškėti priešinga tendencija - vykstančiųjų automobiliais ar kemperiais tik pagausėjo, trečiadienį rašo „Lietuvos žinios“. „Šįmet Alksnynės kontrolės poste, jau taikant didesnį įvažiavimo į Neringą mokestį, užfiksuota 57 automobiliais daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu, o kemperių - net 200 daugiau...

Vokietijos energetikos objektų statybų bendrovės „Steinmuller Babcock Environment“ vadovaujamas konsorciumas, kuriame yra didžiausia Lenkijos inžinerinių ir infrastruktūros objektų statybų grupė „Budimex“ ir Lietuvos dujotiekių statybos bendrovė „Kauno dujotiekio statyba“, už 178,29 mln. eurų statys Vilniaus kogeneracinę elektrinę, kurioje bus deginamos komunalinės atliekos. Jėgainės biokuro deginimo įrenginius ir tiekimo infrastruktūrą už 149,65 mln.

Ilgą laiką nekilnojamojo turto (NT) vystytojai koncentravosi ties gyvenamųjų namų segmentu, tačiau naujausiais apklausos duomenimis, NT plėtotojai ruošiasi stiprinti pozicijas viešbučių segmente. Lietuvos NT plėtros asociacijos žiniomis, Vilniuje numatoma daugiau nei 10 naujų viešbučių projektų. Visgi prabangūs viešbučiai bus įkandami ne kiekvienam atvykusiam pailsėti. Planuotas turistų skaičius 2020 metais – 2,5 mln. pasiektas dar praeitais.

Baltijos šalių sostinėse birželio mėnesį, palyginti su geguže, butų kainos sparčiausiai augo Rygoje, o per metus didžiausias kainų augimas fiksuotas Vilniuje, teigia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“. Rygoje vidutinė butų kaina per mėnesį padidėjo 1,9 proc. iki 1102 eurų už kvadratinį metrą, Vilniuje - 0,8 proc. iki 1376 eurų už kvadratinį metrą. Per metus butų kainos Rygoje padidėjo 5 proc., Vilniuje - 6 procentais.

Lietuvoje nėra tinklų, kurių negalėtų įveikti kibernetiniai įsilaužėliai, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Rimtautas Černiauskas. „Tų incidentų yra ir jų yra faktiškai visuose tinkluose, visose sistemose, kur esame prisijungę, kur stebime. Faktiškai tokių tinklų, kad įsilaužėliai negalėtų tos saugos įveikti, nėra, deja“, - centro oficialiam atidarymui skirtoje spaudos konferencijoje antradienį sakė R.Černiauskas.

Kauno miesto savivaldybės tarybai antradienį vykstančiame posėdyje pasiūlyta svarstyti klausimą dėl Kauno centrinio pašto įsigijimo. Opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) pasiūlymo taryba nusprendė nesvarstyti – papildomas klausimas į darbotvarkę įtrauktas nebuvo.

Po neplanuotų geopolitinių pasikeitimų kaimyninėse rinkose eksportuojančios Lietuvos įmonės gana sklandžiai pakeitė eksporto kryptis ir stabilizavo padėtį, praradimus pakeisdamos naujose rinkose išaugusiais pardavimų rodikliais. Ko išmoko Lietuvos verslas ir kokią pamoką apie ateities darbo rinką gavo darbuotojai – apie tai su į Lietuvą grįžusiais pasaulio lietuviais kalbėjosi Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas.

„Statoil“ degalines valdanti „Circle K Lietuva“ skelbia investuojanti 260 tūkst. eurų į savitarnos ledų kokteilių aparatus. Ši naujovė jau įdiegta penkiolikoje degalinių, esančių didžiuosiuose miestuose bei prie intensyvaus eismo užmiesčio kelių. „Maisto pardavimai auga, o vienu populiariausių klientų pasirinkimų išlieka „Statoil“ kava išsinešti. Vasarą pirkėjų pasirinkimai keičiasi ir į populiariausių prekių pozicijas šokteli ledai.

Vasario viduryje penkioms šalies leidykloms pateikus ieškinį Vilniaus apygardos teismui ir pradėjus civilinę bylą dėl neteisėto lietuviškų knygų platinimo bei pelnymosi iš jo portaluose visosknygos.com ir visosknygos.lt, aiškėja naujų detalių.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros įmonės „Eika“ generalinis direktorius Domas Dargis apžvelgdamas naujausias tendencijas ir iššūkius Lietuvos NT rinkoje teigia, kad gyvenamojo būsto sektorius vis dar iš gyvena vienus geriausių laikų, tačiau nepakankamas užsienio įmonių pritraukimas į Lietuvą gali sukelti tuštėjančių komercinių pastatų sindromą. Pasak D. Dargio, naujoms statyboms laisvų plotų Vilniuje – pilna.

Vartojimo prekės ir paslaugos Baltijos valstybėse per metus pabrango tik Lietuvoje. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų birželiu, pakilo 0,7 proc., tuo tarpu Latvijos ir Estijos - nukrito atitinkamai 0,5 proc. ir 0,4 procento. Mėnesio infliacija birželį Lietuvoje buvo 0,1 proc., Latvijoje - nulinė, Estijoje - 0,3 procento.

  Prekybininkai, bankininkai, telekomunikacijų ar kitų paslaugų teikėjai iš vartotojų, mokančių grynaisiais, negalės reikalauti mokėti daugiau nei siekia verslininkų išlaidos, pirmadienį nutarė Vyriausybė.   Civilinio kodekso pataisas rengusios Teisingumo ministerijos kancleris Arūnas Kazlauskas sako, kad pagal Europos Sąjungos teisę siūloma ir daugiau vartotojams naudingų pakeitimų. „Iš esmės yra sprendžiami keturi dalykai.

Apie planuojamą darbuotojų atleidimą grupėmis pirmąjį šių metų pusmetį įspėti 1506 darbuotojai - 2,2 karto daugiau nei pernai sausį-birželį, kai buvo įspėti 684 darbuotojai. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiemet gauti 25 pranešimai apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus - keturiais pranešimais daugiau nei pirmąjį 2015-ųjų pusmetį. Vien birželį gauti 4 pranešimai apie numatomą 248 darbuotojų atleidimą. Pernai birželio mėnesį buvo gautas 1 pranešimas, įspėti 28 darbuotojai.

Birželį, palyginti su gegužės mėn., kainos Lietuvoje buvo 0,1 proc. didesnės, labiausiai jos padidėjo dėl pakilusių degalų ir paslaugų kainų. Degalų brangimo tendencija yra stebima jau nuo kovo pabaigos – pasaulyje didėjant naftos kainai, šis efektas pasiekė ir vietines degalines. Vidutinė „Brent“ žalios naftos kaina birželį buvo 44 eurai – 5 proc. didesnė nei ankstesnį mėnesį. Prasidėjus vasarai, paslaugų kainos buvo 1,2 proc. didesnės nei gegužę.

Alkoholis ir toliau bus parduodamas žmonėms nuo 18 metų, o juo prekiaujama bus visose parduotuvėse. Vyriausybė nepritarė siūlymui mažinti alkoholio prieinamumą jaunuoliams ir pakelti amžiaus ribą iki 20 metų bei leisti prekiauti juo tik specializuotose parduotuvėse. Pasak ūkio ministro, 18 metų žmogus yra traktuojamas kaip visiškai atsakingas už savo veiksmus. „Vyriausybė nepritaria tokiems radikaliems pasiūlymams, kaip būtent prekyba specializuotose parduotuvėse.

Neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) kitais metais turėtų didėti 110 eurų iki 310 eurų, o už kiekvieną vaiką jis didėtų nuo 120 iki 200 eurų, pirmadienį nutarė Vyriausybė. Skelbiama, kad biudžetas dėl to praras 140 mln. eurų pajamų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė tikisi, kad 2018 metų pabaigoje NPD bus lygi minimaliai algai, kuri šiuo metu yra 380 eurų.

Daugumos šalies gyventojų ilgesnės negu įprasta darbo valandos nebaido, tačiau kurti nuosavo verslo jie neskuba. Tik kiek daugiau nei 3 procentai mūsų šalies gyventojų ryžtųsi imtis nuosavo verslo net ir neturėdami jokių santaupų, o 55 procentai – jo nesiimtų niekada. Tokius rezultatus parodė DNB banko užsakymu visuomenės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Likusieji pasirinko tarpinį variantą - 41 proc. imtųsi verslo, jei tam turėtų pinigų.

 VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ duomenimis (USAD) Lietuvoje užstato sistema sparčiai prigyja. Per penkis mėnesius šalies gyventojai pridavė 130 mln. pakuočių – tai yra 50 proc. daugiau negu buvo planuota prieš šios sistemos įvedimą. Vien birželio mėnesį surinkta 52 mln. pakuočių – tiek, kiek Estijoje buvo surinkta per visus pirmus metus įvedus sistemą. „Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės naudojasi užstato sistema, yra jos patogumas.

Vasara – metas, kai norisi atsipalaiduoti ir mažiausiai galvoti apie taupymą. Tačiau racionalus išlaidų planavimas ne tik gali būti smagus, padėti nuveikti ir pamatyti daug naujų dalykų, bet ir išvengti vadinamųjų finansinių pagirių – jausmo, kuris apninka suvokus, kad po atostogų tenka dar stipriau susiveržti diržus, nes per savaitę išleidote visą šeimos mėnesio biudžetą, o gal net ir daugiau. Pateikiami penki patarimai, kurie nieko nekainuoja, bet padeda sutaupyti. Patarimas nr.

Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys yra kukliausios iš Baltijos valstybių, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Per pirmus keturis šių metų mėnesius ES teko 62 proc. viso Lietuvos eksporto ir 71 proc. viso importo. Latvijos užsienio prekyboje šios dalys siekė atitinkamai 74 proc. ir 79 proc., Estijos - 75 proc. ir 84 procentus. Latvijai teko 9 proc., Estijai - 5 proc. viso Lietuvos eksporto; Lietuvai - 17 proc., Estijai - 13 proc.

Verslininkui Jurijui Borisovui priklausanti Kauno aviacijos bendrovė „Aviabaltika“ pernai gavo 19,634 mln. eurų pajamų - 12,5 proc. daugiau nei 2014 metais, kai jos buvo 17,447 mln. eurų. Šiais metais įmonė planuoja pasiekti 40 mln. eurų apyvartą. Bendrovės grynasis pelnas pernai padidėjo 13,2 karto iki 270,1 tūkst. eurų, teigiama Registrų centrui pateiktoje „Aviabaltikos“ praėjusių metų ataskaitoje.

Lietuvis, sėkmingas investuotojas ir buvęs Ukrainos Ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius neslėpė sulaukęs pasiūlymų grįžti į Lietuvą ir prisidėti prie Lietuvos politinio gyvenimo. Sėkmingų reformų pavyzdį Ukrainoje įgyvendinęs investuotojas pabrėžė, kad Lietuva gali tapti pavyzdžiu ne tik Ukrainai, bet ir kitoms šalims, tačiau pirmiausia reikia sutvarkyti tris didžiausias Lietuvos problemas.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje 2015 metais buvo 14,3 proc. ir, palyginti su 2014 metais, padidėjo 0,6 procentinio punkto. Statistikos departamento duomenimis, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą bei privalomąjį socialinį draudimą, pernai sudarė 15,6 procento. Privačiajame sektoriuje jis buvo 1 procentiniu punktu didesnis nei valstybės sektoriuje ir sudarė 17,3 proc.

Jau kurį laiką visuomenėje nerimsta aistros dėl naujojo Darbo Kodekso. Tiesa, valdančiųjų partijų lyderiai nutarė neskubėti Seime svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoto Darbo kodekso, nes dar nežinoma, ar ji vetuos ir lydinčiuosius įstatymus.  Tai po penktadienį vykusios politinės tarybos žurnalistams pranešė Darbo partijos pirmininkas europarlamentaras Valentinas Mazuronis.