Pasak JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), kasmet išmetama beveik 1,3 mlrd. tonų maisto, o šio kiekio su kaupu pakaktų visame pasaulyje badaujančiam 1 mlrd. žmonių paremti.
Energija, sunaudojama auginant maistą, kuris galiausiai išmetamas, yra trečias didžiausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų šaltinis pasaulyje, nusileidžiantis tik JAV ir Kinijai, pareiškė FAO, cituojanti ataskaitą apie JT tvaraus vystymosi tikslus.
Pasak JT ir pilietinės visuomenės ekspertų, siekiant kovoti su šia problema būtina iš esmės pakeisti tai, kaip maistas yra parduodamas.
Daugelyje Vakarų prekybos centrų netobulai atrodančių produktų, pvz., kreivų agurkų ar apelsinų, ant kurių žievelės yra defektų, galima rasti tik ekologiškų prekių skyreliuose.
Pasak Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios kampanijos grupės „Feedback Global“ atstovės Sarah Oppenheimer (Saros Openhaimer), viso pasaulio prekybos centrai nepriima valgomų produktų dėl „kosmetinių išorinių trūkumų“.
Anot jos, daugelis parduotuvių, pavyzdžiui, nupjauna šparaginių pupelių galiukus, kad jas būtų galima gražiai supakuoti, nors dėl to tenka išmesti apie 20 proc. šios daržovės.
S. Oppenheimer taip pat ragina sukurti standartizuotą ženklinimo etiketėmis sistemą, nes etiketės „parduoti iki...“, „suvartoti iki...“ ir „galioja iki ...“, kurias naudoja parduotuvės, yra klaidinančios ir dažnai yra niekaip nesusijusios su tikrąja produkto galiojimo pabaigos data.
