Lietuvos verslas

Viešojoje erdvėje kilus pasipiktinimui dėl „Lietuvos geležinkelių“ ketinimų kurti savo maisto parduotuvėlių tinklą stotyse, įmonė nutraukė anksčiau skelbtus prekės ženklo kūrėjų, parduotuvių interjero dizaino ir patalpų remonto projektų konkursus. Jau anksčiau bendrovė skelbė nusprendusi ieškoti privačių partnerių. Viešųjų pirkimų portale nurodoma, kad šios „paslaugos tapo nereikalingos“. Sausį bendrovė paskelbė 30 tūkst.

Šveicarų automatizavimo sprendimų bendrovės „Mikron Group“ padalinys „Mikron Automation“ paskelbė atidarantis gamybos įmonę Kauno rajone. Pagrindinė įmonės veiklos kryptis bus pramonės automatizavimo modulių gamyba, kurie daugiausiai skirti automobilių pramonei. Per kelis ateinančius metus „Mikron“ žada suburti iki 50 specialistų komandą.

Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos (Espo) šalys ketvirtadienį Ženevoje paskelbė, kad netoli Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) statybų aikštelė buvo parinkta netinkamai, pažeidžiant konvenciją.  Tai BNS patvirtino Lietuvos delegacijai susitikime Ženevoje vadovavęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Anot jo, sprendimas yra istorinis, parodantis, kad Lietuvos skundas dėl jėgainės buvo pagrįstas.

Diskriminacija, baudžianti už rūpinimąsi sunkiai sergančiais giminaičiais. Taip dabartinę tvarką, pagal kurią už neįgalumą turinčio giminaičio priežiūrą nesikaupia joks darbo stažas, vadina patys neįgalieji ir jų artimieji. Vis dėlto, politikai ramina, kad jau nuo kitų metų ši įstatymo spraga turėtų būti panaikinta, o tai valstybės biudžetui atsieis 10 mln. eurų.

Suomijos greito maisto tinklas „Hesburger“ šiemet į plėtrą Lietuvoje investuos apie 5 mln. eurų bei atidarys 7 naujus restoranus. „Pirmieji du restoranai Vilniuje ir Jonavoje bus atidaryti jau netrukus, nes jų statybos prasidėjo dar pernai, bet atidarymas persikėlė į šių metų pradžią. Likę penki atvers duris Kaune ir Vilniuje“, – pranešime teigė „Hesburger” tarptautinės plėtros direktorė Ieva Salmela.

VMI informuoja, kad atlikus internetiniuose aukcionuose prekiaujančių ir dalijimosi ekonomikos platformose paslaugas siūlančių gyventojų veiklos analizę, nustatyta per 1,5 mln. eurų nedeklaruotų pajamų.

Įmonių bankrotų skaičius Lietuvoje šiemet, palyginti su pernai, išaugs 9,2 proc., ir tai yra didžiausias rodiklis euro zonoje, rodo verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ duomenys, kuriuos pateikia „Verslo žinios“. „Matome, kad didžiausi iššūkiai laukia mažų bendrovių, o pažeidžiamiausias sektorius yra mažmeninė prekyba“, – VŽ cituoja „Coface" Vidurio ir Rytų Europos ekonomistą Grzegorzą Sielewiczių.

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“, šiemet ketinantis pradėti banko veiklą Lietuvoje, iki metų pabaigos ketina įdarbinti 70 specialistų. „Lietuvių indėlis mūsų įmonėje buvo ypač svarbus nuo pat pirmųjų „Revolut” dienų. Be to, Lietuvos universitetai ruošia ypač aukštos kvalifikacijos technologijų sektoriaus darbuotojus, kurie mums šio spartaus augimo etape yra būtini”, – pranešime teigė „Revolut“ įkūrėjas ir vadovas Nikolajus Storonskis.

Vilkikų vairuotojais Lietuvoje eina dirbti ir buvę mokytojai, o mėnesio alga šiame sektoriuje dažnai svyruoja ties 1500 eurų. Kuklesni, bet lietuvišką algų vidurkį irgi viršijantys atlyginimai žadami ir maršrutinių troleibusų bei autobusų vairuotojams. Tiesa, nors algos ir sąlyginai neblogos, dirbančiųjų maža. Štai trūksta net 6000 vežančiųjų kroviniais sunkvežimiais.

Lietuvos rinkai uždrausta tiekti galimai nesaugių nesaugių, pesticidų likučiais užterštų ukrainietiškų grikių partiją. Galimai nesaugias grikių kruopas iš Ukrainos įmonės „Buk Pak Ltd“ į Lietuvą importavo įmonė „Pontem“, jai nurodyta informuoti visus gavėjus ir susigrąžinti juos iš prekybininkų bei vartotojų, pranešė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiuoklė, padėjusi gyventojams sužinoti, kiek jie sukaups senatvei antros pakopos pensijų fonduose, 2013 metais buvo parengta dalyvaujant vieno didžiausių šalyje komercinio banko „Swedbank“ specialistams, tvirtina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

Prasidėjus naujiesiems metams ne retas suklūsta ir nusprendžia imtis permainų – planuose neretai būna ir naujo darbo paieškos. Užimtumo tarnyba paskelbė, kokios profesijos šiais metais bus paklausiausios, o kurių atstovams teks nemenkai paplušėti norint susirasti darbą. Tiesa, ekonomistė ramina, kad vietos darbo rinkoje užteks visiems. Nors kai kurių specialybių atstovai bus paklausūs, o kitų specialistų atlyginimai gali vilioti, tačiau pastarųjų reikės mažiau. Vienas pavyzdžių yra teisininkai.

Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad duomenys apie išmokas turi būti pateikti iki vasario 15 dienos, rašoma pranešime spaudai. Iki 2019 m. vasario 15 d. pateikti duomenis privaloma tiek apie 2018 metais gyventojams sumokėtas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, tiek informaciją apie 2018 metais gyventojams išmokėtas A klasės išmokas mokesčius išskaičiuojantiems asmenims.

Išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius Lietuvoje siaučiant ligų sezonui stabiliai auga. Kaip rodo „Sodros“ duomenys, priešpaskutinę gruodžio savaitę biuletenius jau paėmė 74,4 tūkstančio žmonių – keliasdešimt tūkstančių daugiau nei įprastinę lapkričio ar gruodžio savaitę. Na, o sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad tose šalies vietose, kur paskelbta gripo epidemija, biuletenius galima gauti ir fiziškai nevykstant pas šeimos gydytoją.

Prekybos tinklas „Maxima“ antradienį pradėjo prekybą nereceptiniais vaistais. Pirkėjai šio tinklo parduotuvėse galės įsigyti 6 nereceptinius vaistinius preparatus, 2 medicinines priemones ir maisto papildų. Medikamentais bus prekiaujama prekybos tinklo kasose – paprašę kasininko, pirkėjai galės įsigyti pageidaujamų vaistinių preparatų. „Atsižvelgdami į klientų lūkesčius turėti platesnes galimybes įsigyti dažniausiai vartojamų vaistų, pradėjome prekiauti nereceptiniais preparatais.

Vienas dažniausių klausimų, kurio pastaruoju metu sulaukia ekonomistai, yra „kada bus krizė ir ar bus krizė?“. Tai jau pradeda atsibosti, juokauja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Tiesa, jis perspėja, kad dėl vis niūresnių nuotaikų euro zonoje, nukentėti gali ir mūsų šalis. Metinę Lietuvos makroekonomikos apžvalgą pristatęs T. Povilauskas sakė, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc. Didžiausią įtaką ekonomikos augimui turės augsiančios namų ūkių vartojimo išlaidos.

Vilniaus valdantieji sieks savivaldybės tarybos pritarimo Nacionalinio stadiono koncesijos sutarčiai dar iki savivaldos rinkimų kovą. „Procesas dėl sutarties pasirašymo tęsiasi. Vasario 6 dieną planuojame pateikti tarybos sprendimą dėl pritarimo koncesijos sutarčiai. Ją išnagrinėję komitetuose, vasario 20 dieną, tikimės sprendimą taryboje patvirtinti“, – BNS antradienį sakė Vilniaus administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Nauja ekonomikos krizė Lietuvai kol kas negresia, sako Lietuvos banko vadovas. Tačiau Vitas Vasiliauskas pabrėžia, kad pokyčius ateityje gali išprovokuoti tarptautinės prekybos lėtėjimas bei nekilnojamojo turto rinka.

Metų pradžioje galutinai susijungęs Baltijos šalyse, bankas „Luminor“ per šiuos metus Lietuvoje ketina atleisti 420 darbuotojų, pranešė bankas. Estijoje ir Latvijoje banko darbuotojų sumažės atitinkamai 130 ir 250. Šiuo metu „Luminor“ banke Baltijos šalyse dirba apie 3 tūkst. žmonių. Bankas nurodo, kad mažinamas darbuotojų skaičius kasdienei veiklai įtakos neturės.

Iš Lietuvos maisto prekių parduotuvių ilgapirščiai gvelbia viską, kas papuola, tikina prekybininkai. Esą pasitaiko atvejų ir kai kaktusus bandoma prasinešti juos paslėpus po apatiniais. Be to, tarp vagišių vis labiau populiarėja ir vadinamosios vagystės „pagal užsakymą“ bei grupiniai parduotuvių apšvarinimai. Pasak „Norfos“ prekybos tinklo atstovo spaudai Dariaus Ryliškio, vagiančiuosius iš parduotuvių galima suskirstyti į kelias kategorijas.

Sausio pradžioje kainų palyginimo agentūra „SeeNext“ atliko slapto pirkėjo tyrimą, padėjusį atsakyti, kuriame prekybos tinkle kainos yra palankiausios. Tyrimas buvo vykdomas penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose įsikūrusiuose tinkluose „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, IKI bei „Norfa“. Remiantis tyrimo duomenimis, tų pačių prekių krepšelio kaina, priklausomai nuo miesto ir prekybos tinklo, svyruoja nuo 29,55 iki 33,68 eurų.

Nuo vasario brangsta dalis paslaugų SEB ir „Luminor“ bankų privatiems klientams. Keičiasi įkainiai „Luminor“ banko skyriuose, o SEB banke augs dalis paskolos teikimo įkainių. Kai kurios paslaugos pinga. SEB: būsto paskolų įkainius lemia ir reguliavimas SEB banke nuo vasario 8 dienos būsto kredito sutarties mokestis didės iki 0,5 proc. kredito sumos, bet ne mažiau kaip 250 eurų (dabar – 0,4 proc.

Dešimtis tūkstančių eurų per mėnesį uždirbantiems antstoliams valdžia ruošia naują apynasrį. Rudenį Seimui nubalsavus, kad antstoliai patys nebegalės nusistatyti savo įkainių, Teisingumo ministerija ketina naikinti ir galimybę antstoliams plėšti pinigus už neva patiriamas papildomas išlaidas, pavyzdžiui, tiesiog dokumento surašymą. Antstoliai aiškina, kad tokie svarstymai nepagrįsti.

Kai kuriems Šiaulių „Akropolio“ darbuotojams įprastinė darbo diena gali prilygti kankynei. Viena į tv3.lt besikreipusi skaitytoja pasiskundė, kad kai kuriose prekybos centro parduotuvėse dirbama po vienuolika valandų su galimybė nueiti į tualetą vos du kartus.

Prekių kainos, kurias matote savo akių lygyje, niekada nebus mažiausios. O jums norint įbrukti tam tikrą prekę, kartais užtenka ją atpiginti vos vienu centu. Taip teigia psichologinę kainodarą nagrinėjanti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentė Algita Miečinskienė. Mokslininkė gerų žinių neturi: išvengti įvairiausių manipuliacijų pirkėjais beveik neįmanoma. Pasak docentės, žmonių psichologija visame pasaulyje veikia labai panašiai.

Ar žinote, kad Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja dėl nelaimingų atsitikimų darbe? Per 30 metų darbo vietoje žuvo ar susižalojo per 80 tūkst. gyventojų. Kone tiek pat tautiečių, kiek gyvena Panevėžyje. Dirbantieji sako, esą situacija tik prastės, nes darbdaviai piktnaudžiauja ir labai dažnai susižalojusius verčia prisiimti atsakomybę sau. Sąvaržėlės kaire ranka šiandien suimti negali vienoje įmonėje metalo apdirbimo šlifuotoju dirbantis Mindaugas Balsys.

Lietuvoje kuriasi Nyderlandų įmonė „Otto Work Force“, teikianti įdarbinimo paslaugas Vakarų, Centrinėje ir Rytų Europoje. Registrų centro duomenimis, bendrovė įsteigta sausio 31 dieną, jai vadovauja verslininkas Franciscusas van Goolas. „Otto Work Force“ teigia padedanti darbuotojams laikinai įsidarbinti užsienyje ir savo šalyse.

Jau šį penktadienį, vasario 1 d., „Luminor“ banko klientai sulaukė naujų, didesnių įkainių. Pakoreguotos paslaugų kainos lygiai po savaitės laukia ir kito stambaus Lietuvos banko vartotojų. Kaip praneša „Luminor“, nuo šiandienos įvairūs atsiskaitymai, pavyzdžiui už komunalines paslaugas, šio banko padaliniuose kainuos nebe 3, o jau 5 eurus.

Valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ ieškos partnerių keleivių maitinimo paslaugoms teikti. Bus siekiama pritraukti privačias įmones, kurios geležinkelio stotyse pasiūlytų keleiviams šviežio ir kokybiško maisto. Artimiausiu metu bus sukurta maitinimo tinklo stotyse ir traukiniuose koncepcija. Pagal šią koncepciją privatus verslas bus kviečiamas pasiūlyti savo paslaugas. Planuojama, kad maitinimo tinklas veiks dvylikoje taškų, pranešė bendrovė.

Prašymas susimokėti už pensijų pristatymą į namus būtų tolygus žmonių įžeidimui. O sakyti, kad toks pristatymas nieko nekainuoja, yra visiškai netikslu. Tokio požiūrio laikosi ekonomistas Romas Lazutka, sukritikavęs socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio žodžius. Trečiadienį L. Kukuraitis pensijos atnešimą pavadino nemokama paslauga, kalbėdamas laidoje „Delfi dėmesio centre“, už kurią esą sumoka tie, kas gauna pinigus į savo banko sąskaitas.

Norėdamas užsirašyti vizitui pas gydytoją, pasirodo, gali pamatyti ir konfidencialią informaciją. Į tv3.lt kreipęsis vilnietis sakosi ir apstulbęs, ir sunerimęs dėl duomenų apsaugos lygio tinklalapyje sergu.lt. Su savo telefono numeriu prisijungęs prie svetainės paskyros jis netikėtai išvydo nepažįstamo vyro asmens duomenis. Naudoja aštuonerius metus Vilnietis Tomas pasakoja spragą pamatęs prieš keletą dienų, kuomet norėjo užsiregistruoti pas gydytoją vienoje iš sostinės poliklinikų.

Valstybės įmonė Lietuvos paštas teigia gavusi socialinio draudimo fondo („Sodros“) prašymą nešioti pensijas ir perėmė įmonės „Bastaras“ įsipareigojimus pristatyti jas į namus Vilniuje bei Kaune. „Mes turime oficialų „Sodros“ prašymą ir šiuo metu pradedame nešioti pensijas, bet didžioji dalis laiškininkų su pensijomis išeis rytoj. Vilniuje – rytoj, šeštadienį – Kaune“, – BNS teigė Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.

Šešėlis Lietuvoje yra panašus tiek pasienio, tiek kituose šalies miestuose, o pagrindinė jo priežastis yra prastas švietimas, teigia 45 pasienio miestų aštuoniose šalyse tyrimą atlikusi konsultacijų bendrovė „Civitta“. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje vidutinis pasienio savivaldybių šešėlinės ekonomikos rodiklis siekia 24 proc. ir sutampa su likusių savivaldybių vidurkiu.

1,317 milijono. Tiek gyventojų perves įmokas į savo pensijų kaupimo fondus nuo sausio mėnesio darbo užmokesčio pagal naują atnaujintą pensijų kaupimo sistemą. Nuo šiol įmokas nuo darbo užmokesčio moka visi gyventojai, anksčiau pasirašę pensijų kaupimo sutartis.  Per 30 sausio dienų prašymus sustabdyti kaupimą ir palikti lėšas fonde pateikė 18,6 tūkst. gyventojų. Dar 5500 paprašė nutraukti kaupimą ir pervesti iki šiol sukauptas lėšas „Sodrai“, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai.

Šalia Vilniaus PC „Akropolis“ duris atnaujinimui užvėrusios „Hyper Maximos“ nuo šiandien laikinai pradeda veikti „X“ formato „Maximos“ tinklo parduotuvė. Joje pirkėjai galės rasti būtiniausias šviežio maisto ir bakalėjos prekes bei pirmo būtinumo pramonės produktų, rašoma pranešime spaudai. „Po „Hyper Maximos“ uždarymo sulaukėme itin daug klientų užklausų bei prašymų bent laikinai užtikrinti galimybę įsigyti būtiniausių šviežio maisto produktų šiame prekybos centre.

Vyriausybei nepritarus siūlymui nustatyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams, dalis smulkiųjų verslininkų tikisi, kad Seimas vis dėlto palaikys šią iniciatyvą ir padės didinti jų konkurencingumą, rašo „Verslo žinios“. Verslininkai argumentuoja, kad atpigę maisto produktai skatintų vartojimą, smulkiausiems gamintojams taptų lengviau patekti į parduotuvių lentynas, nes jų produktai liktų konkurencingi, o prekybininkai galėtų padidinti prekių įvairovę.

Statybos inspekcija atsisako pretenzijų dėl Vilniaus senamiestyje plėtojamo daugiabučių projekto „Misionierių sodai“ statybos leidimo, o daugiabučius statanti bendrovė įsipareigojo nereikalauti žalos atlyginimo iš valstybės be miesto valdžios. Tai numato pasiekta taikos sutartis dėl statybų teisėtumo.

Lietuvių algos šiais metais augs, bet nemaža dalimi tai lems ir šįmet įsigaliojusi mokesčių reforma. Taip tikina šiųmetę ekonomikos prognozę pristatę banko „Swedbank“ ekspertai. Anot jų, šįmet vidutinė alga pas lietuvius didės daugiausiai visoje ES. Kaip teigia vyriausiasis banko ekonomistas Nerijus Mačiulis, šiuo metu lėtėja visų didžiųjų pasaulio ekonomikų apsukos. Kai kurių šalių ūkio augimas sustojęs, o kitų, pavyzdžiui, Italijos, net traukiasi.

Norint iš esmės pagerinti šalies kelių kokybę ir priežiūrą, pavasarį keliuose darbą pradės mobili jų būklės tyrimo laboratorija. Lietuva yra pirmoji iš Baltijos valstybių, įsigijusi tokią įrangą, pranešė Susisiekimo ministerija. „Naujos kartos kelių tyrimo įranga leis efektyviau panaudoti kelių plėtrai ir remontui skiriamas lėšas bei pagerinti šalies kelių kokybę“, – pranešime teigė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Praėjusiais metais vidutinis lietuvių atlyginimas prieš mokesčius padidėjo 81 euru, ir sudarė 921 eurą, trečiadienį paskelbė Statistikos departamentas. Pasirodo, 2018 m. spalį net ketvirtadalis Lietuvos dirbančiųjų uždirbo vos 500 eurų ir mažiau. Viešasis sektorius dosnesnis  Anot departamento generalinės direktorės Vilijos Lapėnienės, dar ketvirtadalis dirbančių lietuvių praėjusiais metais per mėnesį gavo nuo 501 iki 725 eurų. Kitas ketvirtadalis – nuo 726 iki 1082 eurų po mokesčių.

Verslo atstovai kritikuoja „Lietuvos geležinkelių“ planus įkurti maisto parduotuvėles stotyse – jų teigimu, ši veikla turi būti palikta privačiam verslui, o ne valstybės valdomai įmonei. „Lietuvos geležinkeliai“ skelbia ketinantys sukurti greito ir šviežio maisto tinklą. Tam nenumatoma kurti naujos įmonės, šia veikla užsiims „Lietuvos geležinkeliai“, BNS sakė įmonės atstovas spaudai Martynas Burba.

Verslo koncerno „MG Baltic“ byloje prieš Valstybės saugumo departamentą (VSD) taip pat bylinėsis saugumo pažymose bei baudžiamoje byloje minimi asmenys – buvęs prokuroras Ramutis Jancevičius, Darius Mockus, Zita Sarakienė, Romanas Raulynaitis. Pastarieji yra ieškovai kaip ir koncernas „MG Baltic“, BNS patvirtino bylą nagrinėsiančio Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė Aušra Pocienė.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) bei vietos akcininkų valdomas Šiaulių bankas gavo leidimą teikti paslaugas Vokietijoje. Siekdamas diversifikuoti savo finansavimo portfelį, bankas priims terminuotuosius indėlius iš klientų, reziduojančių už Lietuvos ribų. Pasak Šiaulių banko Rinkų ir iždo departamento direktoriaus Tomo Varenbergo, žingsnis į Vokietiją leis bankui prieiti prie gerokai didesnės klientų bazės.

Antradienį „Alitos“ gamykloje įvyko skaudus nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo žuvo ilgametis darbuotojas, įmonėje dirbęs daugiau kaip 30 metų.  Kaip teigia gamyklą valdančios „MV GROUP Production“ Generalinis direktorius Algirdas Čiburys, į nelaimingo atsitikimo vietą buvo nedelsiant iškviesti greitosios medicinos pagalbos medikai ir policija, informuoti artimieji. „Darbuotojas buvo reanimuotas, nugabentas į gydymo įstaigą. Deja, medikams jo gyvybės išgelbėti nepavyko.

Vilkaviškiečiai sujudo – savivaldybės pažadas, kad naujos autobusų stoties statybos miestiečiams nekainuos, pasirodo, nuėjo niekais. Savivaldybė statyboms skirs 450 tūkst. eurų. Maža to, stoties statybas vykdys bendrovė, kurios akcininku yra Vilkaviškio vicemeras. Šiai įmonei vicemeras ilgus metus vadovavo pats, o šiuo metu jo sūnus ten vadovauja statyboms.

Dalis Didžiosios Britanijos lietuvių ne juokais įsiutę. Jie kaltina „Lietuvos paštą“ vertingų į gimtinę siunčiamų prekių vagystėmis. Anot jų, tai, kad siunčiant į Lietuvą dingsta mobilieji telefonai, prabangios rankinės, o vokai adresatus pasiekia praplėšti, jau mažai ką stebina. Paties „Lietuvos pašto“ atstovai primena, kad atsakomybė už siuntos pristatymą gula ant užsienio pašto paslaugų operatorių pečių.

 Tyrimų agentūra „SeeNext“ prekių kainas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose lygino penkiuose prekybos tinkluose – „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, „Iki“ bei „Norfa“. Sausio pradžioje atliktas tyrimas rodo, kad tų pačių prekių krepšelio kaina, priklausomai nuo miesto ir prekybos tinklo, svyruoja nuo 29,55 iki 33,68 euro.

Be kelionių savo atostogų neįsivaizduojantys gyventojais šiais metais tam turės atsidėti daugiau pinigų. Priežasčių, auginsiančių kelionių kainas šiais metais, ne viena – pradedant mažėjančia skrydžių pasiūla iš Lietuvos, baigiant didėjančiais atlyginimais visoje Europoje bei infliacija.

Lietuvos paštas yra pasirengęs perimti pensijų išnešiojimą Vilniuje ir Kaune iš bendrovės „Bastaras“, kuri šiuose miestuose nesugebėjo laiku – iki sausio 26 dienos – išnešioti pensijų. Pasak Lietuvos pašto atstovės Vaidos Budrienės, bendrovė pensijų išnešiojimą yra pasiryžusi perimti bet kada. „Kai bus paskelbta, kas oficialiai nešios pensijas, jei tai bus Lietuvos paštas, tai esame bet kada pasirengę perimti“, – BNS sakė V. Budrienė.