Lietuvos verslas

Apsimetus įmonės vadovu siųsti pavaldiniams reikalavimą pervesti pinigus – Lietuvoje visai šviežias sukčiavimo būdas, kaip teigiama, nereikalaujantis ypatingų kompiuterinių žinių. Sukčių laišką, kaip ir daug kitų Lietuvos įmonių, gavo ir TV3. Laiškas neva buvo išsiųstas iš įprastai štai čia esančios direktorės elektroninio adreso. Bet kaip tik tuo metu jos nebuvo, ji buvo išvykusi į užsienį ir su ja buvo sunku susisiekti. O nukeliavo laiškas į finansų skyrių.

Po vasaros štilio, kaip reikiant panervinusio analitikus, pramonė vėl rodo puikius rezultatus. Du trečdaliai pramonės produkcijos yra parduodama ne Lietuvoje. Tarsi feniksas iš pelenų kylanti pramonės produkcija byloja apie teigiamus pokyčius eksporte, kurio silpnėjimas pastaruoju metu kėlė nemažai abejonių dėl tvarios Lietuvos ūkio plėtros galimybių.

Vilniaus bendrajame plane išliekant reikalavimui, kad buvusio sostinės „Žalgirio“ stadiono teritorijoje turi būti pastatyta futbolo arena, gali įstrigti dalis nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Hanner“ 200 mln. eurų vertės plėtros planų, o plano pakeisti neskubančiai sostinės savivaldybei gali tekti aiškintis teisme.

Estijos ir Suomijos dujų jungties projektas „Balticconnector“ suteiks naujų galimybių Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui, teigia energetikos ministras Rokas Masiulis. Energetikos ministerijos išplatintame pranešime jis teigia, kad jungtis suteiks naujų galimybių ir Klaipėdos SGD terminalui. Anot jo, Suomijoje dujų suvartojama daugiau nei Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus, tad ir potenciali rinka SGD tiekėjams išaugtų daugiau nei dvigubai.

Kaip ir tikėtasi, Europos Centrinis Bankas nusprendė nekeisti palūkanų normų ir kiekybinio skatinimo programos tempo. Po ECB pinigų politikos nustatymų sprendimo, rinkų dalyviai laukė spaudos konferencijos, kurioje žurnalistai stengėsi išgauti iš Mario Draghi bent mažą užuominą apie kiekybinio skatinimo programos ateitį. 80 mlrd. eurų per mėnesį į euro zonos ekonomiką įliejančią programą yra planuojama užbaigti kitų metų kovą.

Kainų komisija penktadienį nusprendė, kad pernai šešios bendrovės sudarė nenaudingus biokuro sandorius ir neįsigijo biržoje privalomo 50 proc. kuro kiekio. Dėl to bus mažinama šių įmonių tiekiamos šilumos kaina.

Dažnai kalbant apie valdininkų skaičiaus mažinimą, vietoj to veikiau imamasi algų kėlimo. Tai atsispindi ir kitų metų biudžete, kuriame šalies išlaidos vėl viršys pajamas. Pažvelgus į 2017 metų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą matyti, kad visose ministerijose numatytas lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, augimas. Ypač dideli pasikeitimai matomi Krašto apsaugos ministerijoje. Kai 2016 metais 125 mln. eurų buvo skirti darbo užmokesčiams, kitais metais bus skirta 30 mln. eurų daugiau.

Dėl nežinomos priežasties elektros jungtimi su Švedija „NordBalt“ penktadienį neteka elektra. Švedijos elektros perdavimo operatorė „Svenska Kraftnat“ per elektros biržą pranešė, kad elektra neteka dėl nežinomų priežasčių, taip pat neaišku, kiek laiko tai truks. „Lietuvos energijos gamybos“ atstovas valentas Neviera BNS informavo, kad sugedus jungčiai, apie 11.30 val. pradėjo veikti 400 megavatų galios Kruonio hidroakumuliacinės jėgainės rezervas.

Šalies vartotojai jau nuo 2017 m. sausio 1 d. galės sužinoti, iš kokioje šalyje primelžto pieno Lietuvoje pagamintus pieno produktus jie valgo. Pieno perdibėjai sprendimu - nesužavėti.  Europos Komisija leido šalims narėms papildyti pieno gaminių ženklinimo nuostatas. Prancūzija, Italija ir Lietuva pasirinko dvejus metus papildomai informuoti vartotojus apie pieno produktų žaliavos kilmę.

Jau trečią dešimtmetį stovinčio „Respublikos“ viešbučio-vaiduoklio Kauno miesto centre neliks jau netrukus. Simboliška, kad vienas didžiausių ir moderniausių biurų pastatų šalyje vietoj senojo monstro iškils būtent 2018 m. – Lietuvai švenčiant atkūrimo 100-metį. Tai spalio 21 d. į „Respublikos“ vaiduoklyje surengtą pristatymą susirinkusiems žurnalistams patvirtino projektą įgyvendinančios „Vičiūnų grupės“ vadovas Šarūnas Matijošaitis.

Rusijos geležinkeliams planuojant pervilioti Baltarusijos naftos krovinius iš Baltijos šalių ir nukreipti juos į Suomijos įlanką, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ tikisi, kad išlaikys krovinių vežimo apimtis. „Dėl konkurencijos ir Rusijos geležinkelių ketinimų ketvirtadaliu sumažintų savo kainas, laikas parodys. Mūsų pozicija dirbti su kiekvienais klientais nepriklausomai nuo politikos ir panašių veiksnių. Manome, kad rasime išeiti bei būdus būti lyderiais savo regione.

Nuomininkai su keturkojais augintiniais – nepageidaujami. Vaikinams – nenuomojame. Dirbančioms poroms – pirmenybė. Mažamečiams vaikams – ne. Tai tik keletas sąlygų, kurias nekilnojamojo turto skelbimuose būsimiems nuomininkams kelia nuomotojai. „Pagrindinė priežastis, kodėl būsto šeimininkai skelbimuose nurodo labai konkrečius pageidavimus būsimiems nuomininkams, yra siekis apsidrausti.

Lenkijos privataus kapitalo investicijų bendrovės „MCI Management“ valdoma Baltijos šalių elektroninės prekybos bendrovės „Pigu.lt“ Vilniuje lapkričio pradžioje atidaro pirmąją fizinę parduotuvę, o ekspertų vertinimu, elektroninės ir fizinės parduotuvės turėjimas sukuria tam tikrą sinergiją, iš kurios galima gauti dar daugiau naudos, praneša „Verslo žinios“. Bendrovė turi prekių atsiėmimo punktus Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, todėl „Pigu“, valdančios internetinę parduotuvę „Pigu.

Rusijos ir Lichtenšteino bendrovės „Eksimeta“ valdomos pieno perdirbimo bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ valdybos pirmininkas Raimondas Karpavičius „Verslo žinioms“ tvirtina, kad pieno rinkos atsigavimas priklausys nuo naftos kainos bei pieno gamybos mažėjimo Europos pietų šalyse ir Naujojoje Zelandijoje. Jo nuomone, dabar itin svarbu, kad augtų naftos kaina, nuo kurios smarkiai priklauso dalies daug produktų importuojančių valstybių pajėgumas.

Penktus metus iš eilės apdovanoti „Aon Best Employers“ titulus pelnę darbdaviai. Šių metų laimėtojais tapo programinę įrangą skaitmeninei reklamai kurianti kompanija „Adform“, Latvijoje įsikūrusi draudimo bendrovė BALTA, Baltijos šalyse veikianti ir moderniausias technologijas pasaulio statybų pramonei pristatanti grupė „Hilti“ bei biofarmacijos kompanija „AbbVie“. „Geriausių darbdavių organizacijos iš kitų įmonių išsiskiria ne tik motyvuotų ir įsitraukusių į organizacijos veiklą darbuotojų skai...

Europos Centrinis Bankas (ECB), kurio vadovas Mario Draghis (Marijus Dragis) vis labiau raginamas atskleisti savo būsimus planus dėl skatinimo, ketvirtadienį vykusiame posėdyje nepakeitė rekordiškai mažų pagrindinių palūkanų normų. Kaip ir tikėtasi, ECB valdančioji taryba pritarė pasiūlymui nekeisti pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, kuri šiuo metu sudaro rekordinius 0 proc., pranešė euro zonos centrinio banko atstovas spaudai. Taip pat nebuvo pakeista 0,25 proc.

Dėl atliekamų informacinių sistemų profilaktinių darbų ateinantį savaitgalį laikinai nebus galima naudoti SEB banko debeto kortelėmis, neveiks interneto bankas. Bankas savo klientus informavo, kad profilaktiniai darbai bus atliekami naktį iš penktadienio į šeštadienį. SEB banko debeto kortelėmis nebus galima naudotis nuo 1 iki 2.15 val., kredito kortelėmis bus galima naudotis netrukdomai.

Būsto rinkoje vis dar fiksuojamas atsigavimas bei lėtas kainų kilimas. Labiausiai išskiria Vilnius, tačiau kainų augimas pastebimas ir kituose didmiesčiuose.  Kaip kito parduodamų butų pasiūlos kainos ir kiek šiuo metu kainuoja įsigyti būstą apžvelgia nekilnojamojo turto portalas Aruodas.lt  Butų pasiūlos kainų pokyčiai Skelbimuose siūlomų kainų vidurkiai per metus pakito – pasiūlos kainos išaugo visuose trijuose didžiuosiuose šalies miestuose.

Vilniaus savivaldybės valdoma įmonė „Vilniaus vandenys“ kreipėsį į antstolius, prašydama iš Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos centralizuotos šilumos teikimo įmonės „Vilniaus energija“ išieškoti teismo priteistą 8,1 mln. eurų skolą. „Bendrovei tęsiant aktyvius veiksmus, kuriais siekiama išsireikalauti per septynerius metus susiformavusias „Vilniaus energija“ skolas, antstoliai trečiadienį areštavo „Vilniaus energijos“ turtą.

„Swedbank“ inicijuotos Lietuvos verslo apklausos rezultatai rodo, kad didžioji dalis šalies verslininkų tikisi tvaraus įmonės pelno augimo. Tai nurodė 65 proc. apklaustųjų įmonių vadovų ar jų atstovų. Tikslą padvigubinti veiklos pelną yra išsikėlę 27 proc. Toliau rikiuojasi siekis būti žinomu tarptautinės rinkos dalyviu (25 proc.) ir būti namų rinkos lyderiu (21 proc.). Augimo tikslų nurodė neturinčios 10 proc. įmonių – jos pageidautų išlaikyti jau pasiektą lygį.

Kitais metais įsigaliosiantis naujasis Darbo kodeksas sulaukė prieštaringų vertinimų – vieni kodeksą giria, kiti peikia dėl atostogų trukmės, darbo sutarčių pokyčių, viršvalandžių ir kt.

  Vienos didžiausių verslo grupių Lietuvoje, vadinamosios VP grupės pagrindinis akcininkas, turtingiausias Lietuos žmogus Nerijus Numavičius, kurio turtas vertinamas apie 1,3 mlrd. eurų, laikinai negalės disponuoti ir dalimi grupės įmonių akcijų, kurias valdo per susijusias įmones. Nuo 2015-ųjų rugpjūčio yra areštuota ir dalis N.Numavičiaus tiesiogiai valdomų grupės įmonių akcijų.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, jog dėl serverių remonto gyventojai bei įmonių atstovai laikinai negali prisijungti prie „Mano VMI“ sistemos. Šiuo metu mokesčių mokėtojai VMI paslaugas galės gauti apsilankę VMI aptarnavimo padaliniuose.  Vykstant remonto darbams galimi ir kai kurių kitų VMI sistemų trumpalaikiai trikdžiai.

Nuo šio lapkričio 1dienos draudžiama skelbti apie svaigalų karnų sumažinimą, nors alkoholinių gėrimų nuolaidos parduotuvėse galės būti taikomos. Prekybininkai sako kol kas neradę būdo, kaip atkreipti klientų dėmesį į prekes, kurių kainos sumažintos, rašo „Verslo žinios“. Smulkieji prekybininkai teigia, kad naujoji tvarka yra jiems naudinga.

Šiuo metu vieno iš paklausiausių nekilnojamojo turto (NT) rinkoje sostinės rajonų - Naujamiesčio transformaciją iš pramoninio į naujų daugiabučių namų kvartalą architektai numatė beveik prieš dvidešimt metų.

Teismas beveik 2 mln. eurų iki 17,104 mln. eurų sumažino Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomai šilumos gamintojai „Vilniaus energija“ Konkurencijos tarybos skirtą baudą. Su ja susijusiais Estijoje registruotai biokuro tiekėjai „First Opportunity“ (buvusiai „Bionovus“) bauda sumažinta 352,9 tūkst. eurų iki 3,176 mln. eurų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui nepratęsęs Seimas netęsi pažadų. „Aš tiesiog manau, kad visi mes, žiūrovai dabar to pažadų spektaklio, vertiname vienodai – na kas betiki šios valdančiosios daugumo pažadais?“, – žurnalistams trečiadienį sakė Suomijoje viešinti prezidentė.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) neleido Radviliškio savivaldybei pirkti brangiausios komplektacijos „Volswagen“ mikroautobuso ir lengvojo automobilio. Radviliškio savivaldybės administracijos vadovė aiškina, jog pirkimo techninę specifikaciją rengė savivaldybės vairuotojai.

Milijardinių skolų turinčiai „Sodrai“ Vyriausybė ketina paskolinti dar 89,782 mln. eurų. Finansų ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte nurodoma, kad paskola už nulines palūkanas būtų skirta „Sodros“ skoliniams įsipareigojimams dengti, fondas ją turėtų grąžinti iki 2018 metų lapkričio 30 dienos. Gautas lėšas „Sodra“ ketina skirti „Swedbank“ ir DNB banko suteiktoms paskoloms, kurių vertė yra atitinkamai 17,377 mln. eurų ir 72,405 mln. eurų, grąžinti.

Baltarusija teigdama, kad kreipsis į Lietuvą dėl Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo problemų, siekia nukreipti dėmesį nuo Astrave statomos atominės elektrinės, mano Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis. Jis BNS teigė kol kas negavęs užklausų iš Baltarusijos atstovų ir teigė, kad tai laiko pastarųjų gudravimu. „Aš asmeniškai kol kas klausimų negavau, ant mano stalo jų nėra, bet girdėjome, kad tokie klausimai bus išsiųsti.

Premjeras Algirdas Butkevičius pripažįsta, kad antradienį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui Seime nepavyko pratęsti, nes parlamentarai užsiima rinkiminėmis agitacijomis. Tačiau jis tikina, kad bet kuriuo atveju geriau lengvatą būtų pratęsti kartu su biudžeto projektu, o ne atskirai. „Tie, kurie dalyvauja toliau rinkimuose, yra viena pagrindinių priežasčių. Aš manau, kad PVM lengvata šildymui turi būti priimta, būtų gal net geriau kartu su biudžetu, kad neiškiltų interpretacijų.

Lietuvoje pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą už šildymą galima būtų panaikinti tik tuo atveju, jei būtų sukurtas šildymo kainų kompensacijos mechanizmas mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, sako Seimo vadovė Loreta Graužinienė. „Jeigu kartu su biudžetu būtų pateikti konkretūs argumentai ir sistema, kaip būtų kompensuojama kitaip žmonėms už šildymą, tada aš kalbėčiau apie PVM padidinimą, nes ta dabartinė schema nėra labai socialiai teisinga.

Klimatas nuolat kinta, įrodyta, kad jis šyla. Atrodytų, kad šį šiltėjimą turėtume pajusti ir mes, pavyzdžiui, sutrumpėjusiu šildymo sezonu. Jei klimatas pradėjo drastiškai šilti, tai ir šildymo sezonas turėtų kasmet prasidėti vis vėliau, o baigtis anksčiau, bet ar taip yra? Palyginkime dešimt šildymo sezonų ir sužinosime, ar klimatas sutrumpina mūsų šildymo sezoną. Šiais metais šildymo sezonas jau prasidėjo, šildomės dar tik pora savaičių, nuo spalio 6 dienos.

Kone kiekvieno statistinio lietuvio aplankytame pramogų komplekse HBH netoli Palangos dabar – ramybė. Aikštelėje vos keli automobiliai išduoda, kad klientų nedaug. Tačiau vasaromis čia tenka laukti eilėse. Prieš porą metų stebint devynis įmonės veiklos mėnesius tų klientų buvo tiek daug, kad bendrovei pavyko nuslėpti 1 mln. 200 tūkst. eurų pajamų ir nesumokėti beveik 580 tūkst. eurų mokesčių.

Kiekvienas keliautojas ieškodamas, kur apsistoti svečioje šalyje susiduria su gausybe pasirinkimų. Tačiau vieni išsiskiria iš kitų. Svajojote gyventi bokšte, Drakulos pilyje ar miške namelyje medyje? Visa tai – tikrai realybė. Būsto nuomos skelbimus talpinančiame dalijimosi ekonomikos puslapyje „Airbnb“, daugybė neįprastų pasiūlymų. Pavyzdžiui, už 170 eurų per naktį galima apsistoti laikrodžio bokšte Londone, kuris pastatytas 1868 metais.

Seimas po pateikimo pritarė „Sodros“ biudžetui. Įstatyme numatyta, kad pensijos nuo kitų metų būtų indeksuojamos – kiltų tiek, kiek kiltų atlyginimai. Tiesa, pensijų klausimas nueinančiam Seimui, po pirmo rinkimų turo jau nepasirodė toks aktualus. Seimo salėje buvo vos 35 Seimo nariai. Už įstatymą balsavom vos 23 jų. Premjeras aiškina, kad galimybė indeksuoti pensijas atsirado dėl išaugusių atlyginimų.

Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžetas – vėl deficitinis. Nors pajamos ir augs, išlaidos dar labiau didės. Ekonomistai vertina, kad toliau didėjant išlaidoms, jų vien ekonomikos augimu nekompensuosi. Jas padengti teks mokesčių mokėtojams. Prognozuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kartu su ES investicijomis ir kitos tarptautinės paramos lėšomis sieks 8,476 mlrd. eurų, arba 5,3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 9,060 mlrd. eurų, arba 4,3 proc.

Iki 2014 metų gegužės mirusių pensininkų paveldėtojai gali tikėtis per krizę sumažintų pensijų kompensacijų - Seimas antradienį pradėjo svarstyti pataisas, kurios leistų tokias kompensacijas. Seimas svarstyti priėmė net du projektus - vienas numato tik patį grąžinimo faktą, o kitas - aplinkybes, kuriomis remiantis šios išmokos bus paskirtos.

2017 metų „Sodros“ biudžetas planuojamas nedeficitinis - „Sodros“ pajamos sieks 3,738 mlrd. eurų, o išlaidos - 3,675 mlrd. eurų, arba atitinkamai 9 proc. ir 5,3 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. Pasak „Sodros“ biudžeto projektą Seimo nariams pristačiusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, paskutinis nedeficitinis „Sodros“ biudžetas buvo suplanuotas prieš 10 metų. Kitais metais „Sodros“ pajamos išlaidas turėtų viršyti 62,6 mln. eurų.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuriuo kitiems metams būtų nustatomas politikų, teisėjų, pareigūnų ir tarnautojų atlyginimus lemiantis jų bazinis dydis. Vyriausybė siūlo 2017 metais darbo užmokestį šioms kategorijoms asmenų skaičiuoti naudojant tą patį bazinį dydį, kaip ir šiemet, tai yra 130,5 euro. Vyriausybė prašė, kad projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, tačiau parlamentas su tuo nesutiko.

Baltarusijos prašymas suteikti oficialios informacijos apie Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo eigą yra susijęs su Lietuvos keliamais klausimais dėl kaimyninėje šalyje statomos Astravo AE, teigia Aplinkos ministerijos atstovas. „Mes elektroniniu paštu jų raštą gavome ir žiūrėsime, ko jie prašo. Čia jie daro veidrodinį atvejį. Jeigu mes prašome kažko, tai jie tada pasižiūri, kas pas mus. Tai pilnai susiję su Astravo klausimu.

Seimui antradienį nepavyko ypatingos skubos tvarka dar vienam šildymo sezonui - iki 2017 metų birželio 1-osios - pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui ir karštam vandeniui. Priimti sprendimą pritrūko parlamentarų - norint priimti įstatymą, reikia, kad balsavime dalyvautų mažiausiai 71 Seimo narys, tačiau 17 val. plenarinių posėdžių salėje jų tebuvo likę apie 40. Svarstymo stadijoje pataisas palaikė visi 30 iš 140 Seimo salėje likusių narių.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2017 metais turėtų būti subalansuotas - planuojama, kad jis sieks beveik 1,57 mlrd. eurų ir bus 8,9 proc. (128 mln. eurų) didesnis nei šiemet. Antradienį parlamentarai bendru sutarimu pritarė tokiam PSDF biudžetui. Toliau Seime jis turėtų būti svarstomas lapkričio 25 dieną. Planuojama, kitąmet fondas didžiąją dalį – per 1 mlrd. eurų – pajamų surinks iš privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Seimui antradienį nepavyko patobulinti nuo sausio turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso. Pakeitimus buvo bandyta priimti skubos tvarka. Balsavime turėjo dalyvauti bent 71 parlamentaras, bet salėje Seimo narių buvo mažiau, todėl pataisų priimti nepavyko. Už siūlomas pataisas balsavo įvairioms frakcijoms priklausantys 63 Seimo nariai, įskaitant ir premjerą Algirdą Butkevičių, susilaikė vienintelis konservatorius Pranas Žeimys, balsuojančių prieš nebuvo.

Spalio viduryje prekybos tinklas „Maxima“ pradeda intensyviausią plėtros etapą. Informuojama, kad bus atidaroma po kelias parduotuves per savaitę. Šiandien Vilniuje, Pilaitės rajone, atidaroma atnaujinta „Maxima X“ formato parduotuvė ir pradedamas intensyviausias šių metų plėtros etapas. Per kelias ateinančias savaites bendrovė atidarys 2 atnaujintas ir 2 naujas parduotuves, o iki metų pabaigos duris atves dar 7 atnaujintos ir 3 naujos tinklo parduotuvės.

  Finansų ministrė nepritaria idėjai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo galiojančių 21 proc. iki 18 proc., koks jis buvo iki finansų krizės. Pasak Rasos Budbergytės, mažinti PVM tarifo neleidžia ekonominė situacija.

Lietuvoje nieko nekeičiant po kiek daugiau nei dešimtmečio ims trūkti elektros energijos ir vien jungčių apsirūpinti energija nepakaks, sako energetikos ministras Rokas Masiulis. Anot jo, Lietuvoje būtina svarstyti apie dujinių arba branduolinių elektrinių statybas. Lietuvos energetikos konferencijoje antradienį R.Masiulis prognozavo, kad 2030 metais Lietuvoje energijos trūkumas gali siekti daugiau negu 500 megavatų.

Elektros kainoms Lietuvoje ir ketvirtojoje Švedijos elektros zonoje suvienodėjus, energija jungtimi su Švedija „NordBalt“ teka iš Lietuvos į Švediją. Tačiau elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ strateginės infrastruktūros departamento direktorius Karolis Sankovskis teigia, kad tai - pavienis atvejis.

Kadenciją baigiančios Vyriausybės teikiamas kitų metų biudžeto projektas yra pusfabrikatis, kurio nereikėtų rimtai vertinti, teigia Seimo opozicijos atstovai.