Lietuvos verslas

Elektros kainoms Lietuvoje ir ketvirtojoje Švedijos elektros zonoje suvienodėjus, energija jungtimi su Švedija „NordBalt“ teka iš Lietuvos į Švediją. Tačiau elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ strateginės infrastruktūros departamento direktorius Karolis Sankovskis teigia, kad tai - pavienis atvejis.

Kadenciją baigiančios Vyriausybės teikiamas kitų metų biudžeto projektas yra pusfabrikatis, kurio nereikėtų rimtai vertinti, teigia Seimo opozicijos atstovai.

Jungtinei Karalystei sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES) bei sudėtingais išliekantys ES ir Rusijos ekonominiai santykiai kelią didžiausią grėsmę Lietuvos ekonomikos augimui, tvirtina finansų ministrė Rasa Budbergytė. „Viena iš pagrindinių šiek tiek lėtesnio ekonomikos augimo priežasčių yra Jungtinės Karalystės referendumo rezultatai.

Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius teigia balsuosiąs už pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos pratęsimą šildymui. „Aš balsuosiu, kad PVM lengvata būtų pratęsta“, – antradienį Seime žurnalistams sakė A.Butkevičius. Tuo metu jo vadovaujamos Vyriausybės teikiamame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad 2017 metais PVM lengvatos šildymui nebebus. Premjeras tvirtino, kad PVM lengvata niekuomet nebūdavo įrašoma į biudžeto projektą.

Daugiau kaip trečdalis Lietuvos dirbančiųjų algas, nepavejančias šuoliuojančių kainų, prašys kilstelėti dar iki Naujųjų, o beveik penktadalis ketina tai padaryti jau artimiausią mėnesį, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt „Nors anot statistikų, kainos po euro įvedimo pūtėsi nestipriai, o vidutinė mėnesinė alga netgi optimistiškai ropštėsi įkalnėn, pastebime, kad ketinančių eiti pokalbio su darbdaviu dėl atlyginimo padidinimo daugėja, - sako cvmarket.

Nerimaujant, kaip keisis stojimo į universitetus tvarka Jungtinėje Karalystėje, vyriausybė suskubo patvirtinti 2017-2018 m. stojančiųjų į Anglijos ir Velso universitetus priėmimo sąlygas. Panašu, kad kol kas visi turės galimybę studijuoti patinkančią studijų programą ir gauti lengvatinę paskolą studijoms kaip iki šiol.  Jungtinės Karalystės universitetų ministras Džo Džonsonas tikina, kad studentai iš viso pasaulio visapusiškai praturtina aukštąsias mokyklas ir įneša pasaulietiškumo.

Seimui pristatomas kitų metų valstybės biudžeto projektas, kurį pradės svarstyti kadenciją baigiantys parlamentarai, o jį tvirtins jau kitos sudėties Seimas, todėl tikėtina, kad nauja valdžia svarbiausią šalies pajamų ir išlaidų planą pakoreguos. Taip pat Seimui bus pateikti „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektai.

Kiekvienais metais Pasaulio ekonomikos forumas perpjauna šalių ekonomiką ir apžvelgia, kokios vidinės problemos kamuoja vietos verslininkus. Šie įvardino ir Lietuvos didžiausias ydas. Nors bendrame reitinge Lietuva užima 35 vietą iš 138 valstybių, tai nereiškia, kad verslininkai čia jaučiasi it rojuje. Jie nurodė net 15 „ligų“, kurias reikėtų šaliai išsigydyti. Kaimyninėje Latvija korupcija – didesnė problema Vienas neigiamų aspektų šalyse – korupcijos lygis.

Mažų kainų aviakompanija „Ryanair“ nusprendė, kad jos keleiviai gyvena per daug gerai. Ir praneša apie politikos pokyčius, kurie gali tapti tikrais nepatogumais ir turėti rimtą finansinę išraišką. Ir šių pokyčių nepavyks išvengti nei vienam keliaujančiam, rašo mirror.co.uk. Pagal naujas taisykles, tie keleiviai, kurie į savo skrydį norės užsiregistruoti anksčiau nei prieš keturias dienas iki skrydžio, turės už tai susimokėti. Jei norėsite to išvengti, teks pasiplanuoti reikalus.

Didžiosios Britanijos pirmąkart per pastaruosius septynerius metus nėra patraukliausių investicijoms šalių pirmajame penkete, pranešė agentūra „Bloomberg“, remdamasis „Ernst & Young“ naujausia tyrimų ataskaita „Global Capital Confidence Barometer“. Didžiosios Britanijos audito ir konsultavimo paslaugų bendrovė perspėja, jog britų apsisprendimas trauktis iš Europos Sąjungos neabejotinai sumažins tarptautinių investicijų srautus į jų šalį. Didžioji Britanija šiame penkete buvo nuo 2009-ųjų.

Konkurencijos taryba turės iš naujo įvertinti šių metų pradžioje baigtą Švedijos koncerno „Telia Company“ valdomos integruotų telekomunikacijų bendrovės „Teo LT“ ir to paties koncerno valdomos mobiliojo ryšio bendrovės „Omnitel“ sandorį, nutarė teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) praėjusį penktadienį patenkino Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos ir mobiliojo ryšio operatorės „Bitė Lietuva“ skundus, BNS informavo teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovai tvirtina, kad būtent Kultūros paveldo departamento (KPD) sprendimas įtraukti buvusius Kelių policijos pastatus į Kultūros paveldo registrą, sustabdė mažmeninės prekybos tinklo valdytojos „Lidl Lietuva“ planus statyti administracinį pastatą. Jie teigia palaikantys KPD siūlymą pastato vertingąsias savybes nustatinėti per architektūros konkursą. „Savivaldybės nuomone šiuo metu pastatas vertybė nėra, jo vertingosios savybės nenustatytos.

Suderinta metinė infliacija rugsėjį Lietuvoje buvo didesnė nei vidutiniškai visoje Europos Sąjungoje bei euro zonoje, skelbia Eurostatas. Rugsėjį Lietuvoje buvo 0,6 proc. infliacija, rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje buvo 0,5 proc. defliacija, Estijoje - 1,7 proc. infliacija. Europos Sąjungoje ir tik euro zonoje fiksuota 0,4 proc. infliacija. Didžiausia metinė infliacija praėjusį mėnesį buvo Belgijoje (1,8 proc.), didžiausia defliacija - Bulgarijoje (1,1 proc.

29,3 proc. Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba, ir tai buvo vienas didžiausių rodiklių Europoje, rodo pirmadienį paskelbti statistikos tarnybos Eurostatas duomenys. Palyginti su 2008-aisiais, pernai jų dalis sumažėjo 1 punktu. Santykinai daugiau tokių žmonių buvo tik Bulgarijoje (41,3 proc.), Rumunijoje (37,3 proc.), Graikijoje (35,7 proc.) ir Latvijoje (30,9 proc.). Estijoje šis rodiklis siekė 24,2 proc., o vidutiniškai ES - 23,7 procento.

Ilgiausiai iš visų šalių delsę pasirašyti europinės vėžės „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutartį ir dėl to iš Europos Komisijos (EK) sulaukę įspėjimų, kad gali netekti 320 mln. eurų finansavimo, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ sulaukė prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos. Šalies vadovė teigia, kad projektų vilkinimas ir „Lietuvos geležinkelių“ savivalė kenkia šalies reputacijai.

Į prezidentę su prašymu kreipęsis „Lidl“ liko be atsakymo. Bendrovė dar praeitais metais įsigijo pastatą su viena  paskirtimi, tačiau iš karto po privatizacijos nuspręsta, kad apleistas statinys gali būti kultūrinė vertybė. Tad jau metus laiko „Lidl“ negali nei griauti, nei tvarkyti aplinkos šalia  buvusio Lietuvos Kelių policijos pastato Giraitės gatvėje.

Finansų rinkos trečiąjį šių metų ketvirtį nudžiugino investuotojus gerais rezultatais. Augo akcijų ir obligacijų kainos. Tai leido pasiekti teigiamas grąžas ir pensijų fonduose. Nors dėl kylančių rinkų nuotaikos turėtų būti labai geros, tačiau pensijų fondų valdytojai dideliu optimizmu nesigiria. „Šiuo metu konservatyviau investuojame obligacijų rinkose ir mažiname akcijų dalį fonduose.

Šiandien gyvename pašėlusiu tempu. Daugybė reikalų verčia greitai priimti sprendimus ir prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkybių. Visgi ne visada pavyksta numatyti, kokių išlaidų patirsime, spręsdami staiga iškilusias problemas. Rezervą „juodai dienai“ irgi turime ne visi, tai kokia išeitis? Atsakymą žino jau 15 metų sėkmingai rinkoje dirbanti įmonė „Lateko lizingas“. Kaip visada turėti papildomų pinigų nenumatytiems atvejams? Sugedo automobilis, o iki atlyginimo dar dešimt dienų.

Vienas po kito į Lietuvą žengia dalijimosi ekonomikos ir FinTecho verslai. Jie kelia nerimą ne tik bankams, bet ir kitiems tradiciniams verslams, kurių paslaugos gali būti pakeistos. Investuotojas ir verslininkas Ilja Laursas pasakoja, kad naujoji Z karta gyvens visai kitomis tradicijomis. Verslininkas pasakoja, kad yra aiški kartų skirtis. Štai naujoji Z karta išaugo su vakarietiškomis vertybėmis, bendravimu ir patirtimi. Dėl vakarietiško mentaliteto jie lengviau priima dalinimosi ekonomiką.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka išgyvena atsigavimo laikotarpį. Žmonės būstą pasirenka, kaip saugią investiciją, auga pasiūla ir paklausa, auga ir kainos. Pasirodo, kad Baltijos šalyse kainos auga sparčiau nei kitose Europos šalyse. Naujausiais Eurostato duomenimis, per antrąjį ketvirtį kaina labiausiai augo Latvijoje – 6,6 proc. Tačiau neatsiliko ir Estija bei Lietuva – 3,1 proc. Tuo tarpu Italijoje, Vengrijoje, Kipre ir Kroatijoje, kainos krito. Labiausiai stebina Latvijos kainų pokytis.

Pasauliui minint Boso dieną, pakalbėkime apie šių dienų lyderystę. Kokius reikalavimus keliame vadovams šiandien? Jie turi būti organizuoti, komunikabilūs, lankstūs, atviri naujovėms... Visa tai neginčijama tiesa, tačiau neretai į akis krinta tai, jog apie lyderystę kalbame, lyg mes visi dirbtume kažkokioje bejausmėje ir emociškai sterilioje aplinkoje.

Gruodį Italijos piliečiai balsuos, ar priimti dabartinės vyriausybės pasiūlytas konstitucines reformas. Italijos ministro pirmininko Matteo Renzi inicijuotos reformos siekia pertvarkyti parlamentą ir sustiprinti šalies politinę sistemą. Deja, kaip ir Brexit balsavimo atveju, Italijos gyventojai gali pasirinkti išreikšti savo nepasitenkinimą ekonomika ir gyvenimo kokybe, balsuodami prieš bet kokius vyriausybės siūlomus pokyčius.

Švedijos telekomunikacijų koncerno „Telia Company“ valdoma integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų bendrovė „Teo LT“ galės teikti momentinių mokėjimų paslaugas Lietuvoje. Bendrovė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė, jog Lietuvos bankas nusprendė „Teo LT“ išduoti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, suteikiančią teisę leisti elektroninius pinigus ir teikti momentinių mokėjimų paslaugas.

Apžvelgdamas Lietuvos ekonomikos padėtį, SEB banko vyriausias ekonomistas išskyrė skaudžiausią sritį Lietuvai – tiesioginių investicijų trūkumą. Tarsi infekcija, be šių investicijų ligos persimeta ir į kitus ekonomikos sektorius. Investiciniu požiūriu, Lietuva net neinvestuoja tiek, kiek ji investavo iki 2008 metų. Nepasiekę prieškrizinio lygio, negalime daug tikėtis ir iš naujos darbo jėgos atėjimo, komentuoja ekonomistas.

Ištekėjusi 40-60 metų moteris, dirbanti švietimo arba sveikatos apsaugos sektoriuje – tokį atsakingai vartojimo kreditus grąžinančio mūsų šalies gyventojo ir gero finansų įstaigos kliento portretą, remdamasi šių metų statistika, piešia vartojimo kreditus paslaugas teikianti įmonė „General Financing“. Bendrovės turimi paskutinių dvejų metų duomenys rodo, kad Lietuvos moterys atsakingiau naudojasi finansinėmis paslaugomis ir pareigingiau grąžina vartojimo kreditus.

Aptarnavimas – svarbus veiksnys lemiantis ne tik prekybos centro įvaizdį, bet ir klientų nuotaikas. Teigiama, kad klientai tampa vis reiklesniais ir pasigenda malonesnio bendravimo.  „Išaugame iš familiaraus bendravimo su pirkėju ir nuolankaus „klientas visada teisus“ lygio“, – apie aptarnavimo kultūrą didžiuosiuose šalies prekybos centruose sako Tomas Misiukonis, mokymų įmonių personalui lektorius.

Kadenciją baigianti valdžia visą savo valdymo laiką deklaravo kovą su šešėline ekonomika. Apie būtinybę mažinti, naikinti šešėlį kalba ir dabar į Seimą išrinktos partijos. Tačiau nepaisant garsios retorikos, veiksmų ir pažadų – šešėlyje vis dar skendi ketvirtadalis ekonomikos. Tai nepasikeis, kol priimant sprendimus nebus atsižvelgta į tikrąsias šešėlinės ekonomikos priežastis.

SEB Bankas įspėja visus klientus pasirūpinti grynaisias pinigais prieš savaitgalį. Nors sistema neveiks naktį, savaitgalį taip pat galimi sutrikimai. Naktį iš penktadienio į šeštadienį bankas atnaujins bankomatų ir mokėjimo kortelių skaitytuvų sistemą, tad ji neveiks. Todėl naktį iš penktadienio į šeštadienį, nuo 2.00 val. iki 4.00 val. nebus galima atsiskaityti prekybos vietose SEB banko debeto ir kredito kortelėmis, pasiimti grynųjų iš bankomatų.

Trijų Baltijos šalių bendros europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto įmonės „RB Rail“ vadovė pareiškė, jog Lietuva, Latvija ir Estija turi pusmetį įrodyti, kad yra rimtai nusiteikusios projektą įgyvendinti bei užsitikrinti jo finansavimą iš Europos Sąjungos fondų. „Mes privalome skubiai sukurti stiprią organizaciją visam šiam procesui valdyti. Tai užtruktų kelis mėnesius“, – Estijos laikraščiui „Eesti Paevaleht“ sakė Baiba Rubesa.

  Elektros kaina vartotojams kitąmet turėtų sumažėti, tačiau kiek konkrečiai dar neaišku, mat Kainų komisija neturi visų reikiamų duomenų. „Turbūt galima pasakyti, kad tikimybė yra, kad tarifas mažės“, - BNS teigė Kainų komisijos narys Darius Biekša. Tačiau jis teigė, kad kol kas negalima tiksliai atsakyti, kiek mažės elektros kaina, nes Vyriausybė dar nepateikė viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto, nors tai jau turėjo padaryti.

Vilniaus šilumos vartotojai nuo gruodžio keturis mėnesius už šilumą turėtų mokėti maždaug 20 proc. mažiau. Tačiau kol kas neaišku, ar žemesnės kainos išsilaikys ir balandį, kai iš sostinės šilumos ūkio pasitrauks Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“. Siekiant vilniečiams grąžinti 24,3 mln. eurų permokėtų lėšų, Kainų komisija penktadienį sumažino Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos „Vilniaus energijos“ projekcinės šilumos kainos tarifus 23,2 proc.

Matant pirmaujančias partijas rinkimuose vis atidžiau žvelgiama į jų siūlomas programas. SEB vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda apžvelgdamas rinkimų rezultatus pastebi, kad partijos, kurios žadėjo didžiausius minimalius mėnesio atlyginimus, į Seimą nepateko. Tad galima tikėtis natūralaus ekonomikai atlyginimų augimų.

Jau metus laiko stabdomas prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ naujų biurų įkūrimo projektas. To nebeapsikentę, vadovybė kreipėsi į Lietuvos valdžią prašydama situaciją arba ištaisyti, arba atlyginti padarytus nuostolius. „Lidl“ atstovė spaudai Agnė Gaižauskienė pasakoja, kad 5,8 tūkst. kv. m. pastatas su jam priskirtu 2,2 ha sklypu buvo įsigytas dar pernai rudenį per VĮ Turto banko surengtą valstybės nekilnojamojo turto aukcioną. Sklype buvo numatyta statyti biurų pastatų kompleksą.

Prieš kandidatuodami į Seimą visi būsimieji parlamentarai turėjo pateikti savo deklaracijos duomenis. Kai kurių metinės gautos pajamos keli tūkstančiai, o kitų siekia ir milijonus. Prieš rinkimus apžvelgiant partijų lyderių finansus specialistai teigė, kad dažniausiai žmonės rinkdami politiką, nekreipia dėmesio į tai, kokius turtus jis valdo. Tačiau turintiems daugiau pinigų, reklamuotis rinkiminės kampanijos metu – lengviau. Šį kartą apžvelgsime jau patekusiųjų į Seimą kandidatų finansus.

Kainų komisija jau anksčiau nustatė, kad Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“ 2012-2014 metais iš vartotojų nepagrįstai surinko 24,3 mln. eurų. Dalį šių lėšų siūloma grąžinti sumažinant šilumos kainą. Be visa to, šiandien Komisija nustatė ir dar vieną pažeidimą. Pasak jų, per šios įmonės veiklos patikrinimą nustatyta, kad šilumos vartotojams nepagrįstai teko apmokėti dalį bendrovės investicijos į elektros skirstyklą.

Prancūzijos koncerno „Marie Brizard Wine & Spirits“ kontroliuojama alkoholio gamybos įmonė „Vilniaus degtinė“ ketina trauktis iš Vilniaus vertybinių popierių biržos. Bendrovė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė, kad dėl tokio įmonės valdybos siūlymo bendrovės akcininkai spręs lapkričio 4 dieną vyksiančiame visuotiniame akcininkų susirinkime.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai teigia, kad norint nuo 2017 metų sausio pakelti pedagogų atlyginimų koeficientus iki per streiką sutartos ribos kitų metų biudžete reikia papildomai 35 mln. eurų be jame jau numatyto maždaug 24 mln. eurų didėjimo. „Projekte yra numatyti 24 mln. eurų - palaikyti koeficientams, kurie įvesti nuo rugsėjo 1 dienos, keturiems mėnesiams šiemet tam reikėjo 8 mln. eurų, tai kitiems metams 24 mln. eurų įdėti. Buvę vidurkiai dabar tapo minimumais.

Savaitgalį planuojamas didžiausio Lietuvoje komercinio SEB banko veiklos sutrikimas. Bankas klientus informavo, kad naktį iš penktadienio į šeštadienį bankas atnaujins bankomatų ir mokėjimo kortelių skaitytuvų sistemą, tad ji neveiks. Bankas ragina klientus pasirūpinti grynaisiais pinigais. Naktį iš penktadienio į šeštadienį, nuo 2.00 val. iki 4.00 val.

Socialdemokratams neapsisprendžiant dėl PVM lengvatos šildymui, įsikiša ir prezidentė bei kitos didžiosios partijos. Dalia Grybauskaitė stoja į šios lengvatos palikimo pusę, kai tuo tarpu kitos būsimos parlamentinės partijos palaiko finansų ministrę.  Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad trečiadienį pritarę kitų metų biudžeto projektui, kuriame numatyta atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui, valdantieji stokoja socialinio jautrumo.

SEB banko būsto kainų lūkesčių rodiklis rodo, kad šių metų rugsėjį pusė (51 proc.) respondentų tikėjosi, kad būsto kainos per artimiausius dvylika mėnesių padidės, 12 proc., – kad sumažės, 26 proc., – kad nesikeis. Panaši gyventojų nuomonė vyrauja jau daugiau negu metus. Prieš tris mėnesius, kad būsto kainos didės, irgi manė 51 proc., kad mažės, – 9 proc., kad bus tokios pat, – 28 proc. gyventojų.

Komisija, atlikusi UAB „Vilniaus energija" reguliuojamos veiklos patikrinimą, nustatė, kad šilumos vartotojams nepagrįstai teko apmokėti dalį bendrovės investicijos į elektros skirstyklą. Po posėdžio, komisija  nusprendė 2,64 mln. eurų sumažinti „Vilniaus energijos“ dar 2010 metais atliktas investicijas, dėl ko sumažės šildymo kaina. Komisija taip pat pranešė nusprendusi sumažinti investicijas į elektros skirstyklą nuo 4,579 mln. eurų iki 1,939 mln. eurų.

Neringos savivaldybė šiemet užėmė pirmą vietą pagal verslo laisvės indeksą, aplenkusi Vilnių ir kitus Lietuvos didmiesčius. Iš turizmo gyvenančioje Neringoje yra didžiausia mažų ir vidutinių įmonių koncentracija, o verslo aplinka, nepaisant sezoniškumo įtakos, čia vertinama labai gerai.

Nuo birželio, kuomet Jungtinės Karalystės (JK) žmonės referendume nusprendė palikti Europos Sąjungą (ES), svaro kursas darda žemyn . Tuo pačiu mažėja ir emigrantų siunčiamos piniginės perlaidos į Lietuvą. Neseniai BBC pranešė, kad daugelio JK oro uostų valiutų keityklose svaras pirmą kartą nukrito iki 99 euro centų. Tuo tarpu didieji JK verslai ragino vyriausybę išsaugoti laisvąją prekybą su ES, mat kitaip maisto produktai šalyje brangtų apie 20 proc., o automobiliai – 10 proc.

  Socialdemokratams siūlant pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, jų deleguota finansų ministrė Rasa Budbergytė teigia nuomonės nekeičianti ir mananti, kad tokia lengvata neturėtų būti taikoma. PVM lengvatos naikinimui trečiadienį pritarė Vyriausybė, tačiau valdantieji socialdemokratai apsigalvojo ir ketvirtadienį įregistravo lengvatą pratęsiančias įstatymo pataisas.

Startuolių veikla tik plečiasi, o dalijimosi ekonomika tampa vis svarbesne. Tad į šį segmentą pasuko ir garsusis krepšininkas Linas Kleiza. Suvienijęs jėgas su verslininku ir investuotoju Ilja Laursu pristatė naują automobilių dalinimosi platformą „Baltic Arrow“. Verslo idėjos sumanytojas Rytis Kričenas pasakoja, kad idėja kilo pažvelgus į sėkmingą „Uber“ ir „Vinted“ karjerą. „Mintis paprasta, praktiška, o dalinimosi ekonomikoje yra neblogas potencialas.

Valdančioji socialdemokratų partija atsisako ketinimų nuo kitų metų pradžios atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui - ją ketinama pratęsti dar vienam šildymo sezonui. Tai BNS patvirtino Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė. „Tai yra bendras sprendimas - ir mano, ir Vyriausybės (...) Lengvatą siūlome pratęsti šiam šildymo sezonui, iki 2017 metų birželio 1 dienos“, - BNS sakė I.Šiaulienė.

Kadenciją baigiančiai Vyriausybei siūlant panaikinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui, finansų ministrė teigia, kad vargingiausiesiems šildymas turėtų būti kompensuojamas pagal kitą metodiką, kurią turėtų parengti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Rasa Budbergytė ketvirtadienį Žinių radijui teigė, kad lengvatinio PVM tarifo taikymas šildymui yra neteisingas, nes juo naudojasi ir turtingi žmonės.

Jungtinės Karalystės Geležinkelių industrijos asociacija tikisi, kad europinės vežės „Rail Baltica“ statybos konkursuose dalyvaus Jungtinėje Karalystėje veikiančios geležinkelių projektavimo, statybos ir priežiūros bendrovės. „Aš manau, kad vienas iš vertingų dalykų yra mūsų patirtis, mūsų inovacijos ir musų technologijos, padedančios pastatyti ir prižiūrėti taupų geležinkelį.

Planuotas nuo sausio turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso pataisų svarstymas Seime trečiadienį neįvyko - pertraukos parašė liberalai ir tam Seimas pritarė. Už pataisų nesvarstymą balsavo 31 parlamentarų, prieš - 12, o susilaikė 25 Seimo nariai. Tačiau už pataisų nesvarstymo balsavusiųjų užteko, kad diskusijos dėl jų vyktų kitą posėdį. „Ne laikas (svarstyti - BNS). Kas čia dega kam?“ - BNS sakė liberalė Dalia Kuodytė.