Lietuvos verslas

Rinkėjų mandatą ateinančius ketverius metus dirbti Seime jau gavę politikai iš esmės teigiamai vertina Finansų ministerijos sprendimą 2017 metų biudžeto projekte nenumatyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotai tiekiamam šildymui. Naująją valdžią formuosiančių partijų atstovų tvirtinimu, nereikai leisti šia lengvata naudotis pakankamai daug uždirbantiems gyventojams, o nepasiturintiems siūlo skirti kompensacijas.

Parlamentarai turės tobulinti Lietuvoje neišvystytą transporto priemonę - metro - reglamentuojantį įstatymą. Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui iš esmės pritarti Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektui, tačiau tikslinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus. „Siūlau grąžinti į Seimą 37 Seimo narių grupei tobulinti įstatymo projektą“, - trečiadienį Vyriausybės posėdyje kalbėjo susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Svarstant įvairius koalicijų scenarijus žvilgsnis krypsta į partijų programose įrašytus pažadus. Ne paslaptis, kad koalicijoje partijoms tenka viena kitai nusileisti ir dažnai ne visi punktai gali likti įgyvendinti. Visgi žvelgiant į ekonomikai ir verslui siūlomus pakeitimus matyti, kad daugiausia derėtis tektų Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

Šalies biudžetas kitais metais ir vėl bus deficitinis – išlaidos pajamas viršys beveik 600 mln. eurų. Pagrindiniai ilgalaikiai valstybės finansiniai iššūkiai - deficitas, skola ir prastėjanti demografinė situacija - išlieka aktualūs. Toliau didėjanti valstybės skola užprogramuoja didesnę mokesčių naštą ateityje. „Nors į biudžetą surenkama vis daugiau lėšų, pažadų panaikinti deficitą valdžia neįgyvendina. Be to, biudžeto deficitas planuojamas ir 2018–2019 metais.

Trijose Baltijos šalyse antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, būstas brango labiausiai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Naujausias ES statistikos tarnybos duomenimis, Lietuvoje ir Estijoje būsto kainos balandį-birželį, palyginti su sausio-kovo mėnesiais, padidėjo 3,1 proc., Latvijoje - 6,6 procento. Per metus - antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2015 metais, būsto kainos Lietuvoje išaugo 3,4 proc., Latvijoje - 10,3 proc., Estijoje - 1,8 procento.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotai tiekiamam šildymui kitų metų biudžeto projekte nėra numatyta, teigia finansų ministrė Rasa Budbergytė. Šiuo metu lengvatinis PVM šildymui siekia 9 proc., o standartinis tarifas - 21 procentą. „Šiuo metu biudžete tokios lengvatos pratęsimas nėra numatytas. (...) Reiškia tai, kad iš tiesų tie žmonės, kurie už šildymą tikrai neturi pajamų susimokėti, jiems turi būti numatyta kita forma, kaip padėti.

 Vyriausybė trečiadienį pritarė Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžetui ir teiks jį Seimui. „Kitų metų „Sodros“ biudžeto projekte užprogramuotas tolesnis išmokų augimas. Draudžiamosios pajamos, nuo kurių skaičiuojama pensija, augs 31 euru – iki 476 eurų, o bazinė pensija – 4 eurais – iki 116 eurų“, – pranešime spaudai sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Pagal Socialinio modelio pakete priimtą Socialinio draudimo pensijų įstatymą bus indeksuojamos pensijos.

Vyriausybė trečiadienį pritarė 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui bei su juo susijusių įstatymų projektams ir teiks juos Seimui. „Pagrindiniai kitų metų biudžeto akcentai – dėmesys socialinės atskirties mažinimui ir krašto apsaugos stiprinimui. Prioritetai, kurių mes laikomės – tai mūsų įsipareigojimai NATO, siekiant priartėti prie 2 proc. krašto apsaugai nuo BVP. Tam biudžeto projekte papildomai skiriame beveik 150 mln.

Dėl sveikatos problemų turėjęs palikti prokuratūrą žinomas teisininkas buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius sako per vieną dieną apsisprendęs priimti pasiūlymą ir tapti vienu koncerno „MG Baltic“ rizikos valdymo vadovu.

  Parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo iš naujojo Darbo kodekso, kuris įsigalios nuo sausio, išbraukti nenustatytos apimties darbo sutartis. Atsisakyti šių sutarčių rūšies siūlė Darbo kodeksą vetavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, to siekia ir profesinės sąjungos.

Jau kitais metais finansų sektoriuje įsigalios dvi komercinių bankų vystomos programos: klientų identifikavimas ir momentiniai mokėjimai. Pastaroji naujovė ypač turėtų nepatikti patiems bankams, nes teks pasiūlyti pigesnes elektronines paslaugas. Komerciniai bankai tikslių detalių kol kas atskleisti nelinkę, tačiau tiek klientų identifikavimo sistemos, tiek momentinių mokėjimų tikslą paaiškina Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Žinomas teisininkas Ramutis Jancevičius, prieš pusantro mėnesio dėl asmeninių priežasčių pasitraukęs iš Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigų, tapo koncerno „MG Baltic“ rizikos valdymo vadovu. „MG Baltic“ pranešė, jog rizikos valdymo vadovo pareigybė yra naujai sukurta, atsižvelgus į kintančią konkurencinę ir reguliacinę aplinką bei atsižvelgus į koncerno verslo plėtros planus.

Vilniaus oro uoste – dar viena patogi naujovė keleiviams. Pirkiniai, prieš skrydį įsigyti neapmokestinamųjų prekių parduotuvėse (angl. - „duty free“), nuo šiol gali būti pristatyti tiesiai į namus. Prekių atvežimo paslauga gali pasinaudoti keleivis, gyvenantis Lietuvoje ir skrendantis į bet kurią Europos Sąjungos (ES) šalį. Įsigijus prekes neapmokestinamųjų prekių parduotuvėje, tereikia prie kasos užsisakyti pristatymo į namus paslaugą.

Štai ir išrinkome gerą pusę naujojo Seimo. Jau nepamenu rinkimų, kad į Seimą nepatektų partijos – Lietuvos gelbėtojos. Eklektiškų pažiūrų, neturinčios aiškių vertybių, orientacijos ir rimtesnių pasiūlymų, tik dėl Seimo rinkimų susibūrusios partijos susirinkdavo protesto balsus. Dabar rinkėjai pageidavo, kad ateinančius ketverius metus juos gelbėtų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Ministrų kabinetas trečiadienį pradeda svarstyti kitų metų biudžeto projektą. Vyriausybė pasitarime pradės svarstyti Finansų ministerijos parengtą 2017 metų valstybės biudžeto projektą. Anot ministerijos, kitų metų biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas socialinei atskirčiai mažinti ir krašto apsaugai stiprinti. Numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos pajamos (kartu su ES investicijomis ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis) 2017 metais sudarys 9,997 mlrd.

Praėjusią savaitę oficialiai pranešus apie „Revolut“ mokėjimo kortelių kūrėjų ketinimus plėtoti veiklą Lietuvoje, Kaunas pirmasis pasiūlė britų verslininkams galimybę savo padalinį atidaryti antrame pagal dydį šalies mieste.  Kauno meras Visvaldas Matijošaitis kreipėsi į Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų ir mokėjimų bendrovės „Revolut Limited“ vadovus, kviesdamas atvykti ir įvertinti Kauno miesto potencialą verslo plėtrai.

Lietuvoje dabar yra pradėtų investicinių projektų, kurie finansuojami iš valstybės lėšų, už 10 mlrd. eurų, teigia Valstybės kontrolė. Be to, aptikta, kad iš tikrųjų tokių projektų yra tris kartus daugiau, negu iki šiol buvo skelbiama viešai. Atlikus beveik 20 metų galiojančios Valstybės investicijų programos (VIP) auditą, nustatyta, kad investicijomis laikytos lėšos, skirtos įsigyti narų kostiumų, peryklų, pripučiamų valčių, mikroskopų, videokamerų, priekabų šunims arba išdažyti grindis.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atlieka vieno didžiausių Lietuvoje verslo koncernų „MG Baltic“ prezidento ir vienintelio akcininko Dariaus Mockaus patikrinimą. Anksčiau VMI skelbė atliekanti ir keturių koncerno įmonių patikrinimus. „Tikrina, tam tie mokesčiai ir yra, kad tikrintų (...) Čia nei pirmas, nei paskutinis patikrinimas, man atrodo, aš jų net nefiksuoju. Kiekvienas daro savo darbą, nieko blogo aš tame nematau“, - BNS sakė D.Mockus.

Seimas spręs, ar sumažinti mokestį už aplinkos teršimą sąvartynuose šalinamomis pavojingomis atliekomis - suvienodinti jį su tarifais, taikomais už nepavojingų atliekų šalinimą. Seimas antradienį priėmė svarstyti atitinkamas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo kitų metų už atliekų toną mokesčio tarifą sumažinti iki 3 eurų (nuo 53,58 euro). 2018 metais jis siektų 5 eurus, o ne numatytus 59,37 euro.

Finansinių technologinių (FinTech) sektoriuje vienas po kito savo idėjas realizuoja startuoliai pasiūlantys įprastines bankų paslaugas greičiau ir daug pigiau. FinTech vis labiau tvirtinasi ir Lietuvoje, tad bankams ne už ilgo gali tekti keisti savo strategiją. Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų ir mokėjimų bendrovės „Revolut“ ketinimas įsikurti Lietuvoje, o ateityje įkurti ir banką, parodė ryškų signalą, jog ateina naujų finansinių paslaugų metas.

Nacionaliniam transliuotojui kitąmet siūloma skirti beveik 3 mln. eurų daugiau nei šiemet. Pagal Finansų ministerijos teikiamą 2017 metų biudžeto projektą, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) kitąmet turėtų sulaukti 2,8 mln. eurų didesnę valstybės dotaciją – numatoma didinti LRT finansavimą nuo beveik 33,67 mln. iki 36,49 mln. eurų. Iš skiriamų lėšų per 8 mln. eurų numatomi turtui įsigyti.

Kitais metais Vilniui tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis keisis nežymiai. Tuo metu Kaunui tenkanti GPM dalis šiek tiek sumažės, o Klaipėdai - padidės. Finansų ministerijos parengtame 2017 metų valstybės biudžeto projekte nurodoma, kad Vilniui tenkanti GPM dalis, reikalinga prognozuojamoms pajamoms iš šio mokesčio apskaičiuoti, sudarys 45,93 proc. (2016 metais - 45,95 proc.). Priimant 2016 metų biudžetą, GPM dalis Vilniui buvo sumažinta 2,05 proc. punkto iki 45,95 proc.

Finansų ministerija nuo kitų metų kovo pradžios siūlo didinti cigarečių, cigarų ir cigarilių akcizus. Tai numatančias Akcizų įstatymo pataisas Finansų ministerija pateikė kartu su 2017-ųjų biudžeto projektu. Pataisose nurodoma, kad nuo kitų metų pavasario pradžios cigarečių minimalus akcizas didėtų 10,5 proc. iki 56 eurų, o kombinuotas akcizo tarifas turėtų būti ne mažesnis kaip 90 eurų už 1 tūkst. cigarečių - šiuo metu šis rodiklis siekia 80 eurų.

Jei per mėnesį uždirbate 500 eurų „į rankas“, kam išleidžiate daugiausiai? Maistui? Būstui? Ne. Daugiausiai išleidžiate mokesčiams. Apie 330 eurų nuo uždarbio yra nuskaičiuojama daugeliui to net nežinant. Valdiška pensija, valdiškas sveikatos draudimas, pajamų mokestis. Dar apie 90 eurų per mėnesį sumokate kaip pridėtinės vertės mokestį tuos 500 eurų išleisdamas parduotuvėje. Per metus susidaro apie 5000 eurų mokesčių (šaltinis mokumokescius.

  Finansų ministerijos parengtame 2017 metų valstybės biudžeto projekte numatyti 723 mln. eurų gynybai.   Jeigu bus pritarta tokiems biudžeto asignavimams krašto apsaugai, gynybos biudžetas kitąmet bus 148 mln. eurų didesnis nei šiemet. „Gynybos biudžetą planuojama padidinti iki 1,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto“, - BNS antradienį sakė krašto apsaugos ministro atstovas spaudai Vaidotas Linkus. Šiais metais Lietuva krašto apsaugai skyrė 575 mln. eurų arba 1,49 proc.

Finansų ministerija siūlo nuo kitų metų pusantro karto padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį - minimalų mėnesinį atlyginimą gaunantiems žmonės šis dydis padidėtų nuo 200 eurų iki 310 eurų. Tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas Finansų ministerija pateikė kartu su 2017-ųjų biudžeto projektu. Asmenims, kuriems nustatytas 0-25 proc. nedarbingumo lygis, NPD didės nuo 270 eurų iki 380 eurų. 30-55 proc. nedarbingumo lygį turintiesiems NPD didėtų nuo 210 iki 320 eurų.

  2017 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, ir išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus mažesnis nei numatyta šiemet. Vyriausybė trečiadienį pasitarime pradės svarstyti Finansų ministerijos parengtą 2017 metų valstybės biudžeto projektą. Anot ministerijos, kitų metų biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas socialinei atskirčiai mažinti ir krašto apsaugai stiprinti.

 Kauno miesto savivaldybė ruošiasi kurti agentūrą, kuri turėtų būti atsakinga už užsienio investicijų pritraukimą, turizmą ir Kauno miesto tarptautinę rinkodarą. „Norime įkurti Kaune naują kompaniją „Kaunas IN“, kuri pakeis, papildys ir išvystys Kauno turizmo informacijos centro veiklą ir apims daugiau sričių. Panašiu keliu jau yra nuėjęs Vilnius. Kartu pradėjome galvoti apie tokios kompanijos įkūrimą“, – antradienį žurnalistams sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

„Lidl Lietuva“ nusprendė atsidėkoti  savo darbuotojams už itin intensyvų šio laikotarpio darbą ne vien žodžiais: rugsėjį kolektyvui išmokėta iš viso 415 000 eurų premijų, o vakar į darbuotojų sąskaitas pervestas ir tiksliai suskaičiuotas atlyginimas už viršvalandžius atidarymo metu – iš viso 360 000 eurų su mokesčiais. Nuo šių metų birželio iki dabar 21 „Lidl“ parduotuvę visoje šalyje atidariusi bendrovė „Lidl Lietuva“ šiuo metu turi per 1 600 darbuotojų.

Per 9 š.m. mėnesius 1900 įmonių tapo bankrutuojančiomis. Nors tai ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus, tačiau nuoseklų bankrotų augimą kelis metus iš eilės nulemia didėjantis įmonių skaičius bei kitos priežastys, teigia kredito biuras „Creditinfo“. „Pagrindinėmis prielaidomis bankrotų augimui išlieka dvi. Pirma – kasmet daugėja veikiančių įmonių. Taigi natūralu, kad augant bendram įmonių skaičiui dalis įmonių visgi pasitraukia iš rinkos.

Spalio 7 dieną AB „Lietuvos geležinkeliai” pasirašė sutartį dėl rangos darbų ruože Rokai–Jiesia. Konkursai dėl kitų dviejų ruožų Rokai–Palemonas ir Kaunas–Palemonas (Kauno viešasis logistikos centras) rangos darbų paskelbti rugsėjo 28 dieną. Numatoma, kad Palemone esantis intermodalinis terminalas bus sujungtas su europinės vėžės geležinkelio tinklu 2018 metų pabaigoje. Iš viso į šią liniją investuota apie 500 milijonų eurų.

Rinkimų aktualijų netrūksta abipus Atlanto. Jei Lietuvos Parlamento rinkimų viražai artėja prie pabaigos, tai JAV prezidento rinkimų batalijos tik įsisiūbuoja. Nepaisant to, kokiais purvais svaidėsi kandidatai į JAV prezidento postą, sekmadienį antrieji debatai sulaukė kiek mažesnio ekonomistų ir finansų rinkų dalyvių dėmesio nei pirmieji. Panašu, kad nuosekliai nusileisdamas H. Clinton, D. Trumpas suteikia stebėtojams vilties neišvysti jo Baltuosiuose rūmuose.

Euro zonos finansų ministrai sutiko, kad Graikijai būtų pervesta 1,1 mlrd. eurų, nes ši valstybė padarė pažangą ir verta finansinės paramos, sako finansų ministrė Rasa Budbergytė. „Euro grupėje įvertinta Graikijos pažanga, įgyvendinant likusias papildomas priemones pensijų reformos, bankų valdymo, energetikos, privatizavimo srityse, taip pat skolų būklę.

Rezultatai dar nesuskaičiuoti, tačiau jau aišku, kad pirmąsias tris vietas dalinasi Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų partija. Verslininkai ir ekonomistai teigia, kad daug sprendimų priklausys nuo susidariusios koalicijos, tačiau jau dabar kyla abejonių dėl partijų nesuderinamumo ir požiūrio mokesčių klausimu.

Kaimo žmonių gyvenimo sąlygos, o ypač vietiniai žvyrkeliai, einantys per tūkstančius kaimo gyvenviečių – viena opiausių temų, kamuojančių ir gyventojus, ir verslininkus. Ypač tai jaučiasi rudens ar pavasario polaidžio metu, kai dėl blogos kelių būklės šie tampa sunkiai pravažiuojami.

Seime šią savaitę numatytas nuo kitų metų galiosiančio naujojo Darbo kodekso pataisų priėmimas gali būti nukeltas į plenarinius posėdžius, kurie vyks jau po antrojo rinkimų turo. Seimas siūlomų pakeitimų negali imtis, nes jų dar neapsvarstė parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas - jis to padaryti negali, nes ten dirbantys parlamentarai dar rugsėjo pabaigoje nutarė kreiptis į Seimo valdybą, kad dėl pataisų būtų gauta Vyriausybės išvada. Tačiau valdyba šio klausimo dar nesvarstė.

Pasaulio rinkose sumažėjus pieno gamybai, padidėjus pieno produktų paklausai bei jiems brangstant tai gali nutikti ir Lietuvoje. Tačiau ekspertai teigia, kad kainų augimas neturėtų būti didelis dėl aršios aplinkinių šalių konkurencijos. Pieno perdirbėjai jau derasi su prekybos tinklais dėl kainų didinimo iki 10 proc., o rinkos ekspertai mano, jog kainos neturėtų augti daugiau nei dešimtadaliu.

Stambaus Didžiosios Britanijos verslo interesams atstovaujančios organizacijos pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame vyriausybę ragina išsaugoti laisvąją prekybą su Europos Sąjunga (ES), kai šalis trauksis iš bloko, praneša BBC. Pareiškimą pasirašė Britų pramonės konfederacija (CBI), IT įmonių interesams atstovaujanti grupė „TechUK“ ir dar kelios panašios grupės.

  2016 metų vadinamąją Nobelio ekonomikos premiją pelnė Harvardo profesorius Oliveris Hartas ir Amerikoje dirbantis Suomijoje gimęs mokslininkas Bengtas Holmströmas už jų indėlį plėtojant sutarčių teoriją, pirmadienį paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija.

Trečius metus iš eilės sezoniniai veiksniai Lietuvoje pirmąjį rudens mėnesį kilstelėja infliaciją – šį rugsėjį kainos buvo 0,6 proc. didesnės nei rugpjūtį. Kaip ankstesniais metais tokiu laikotarpiu, pabrango drabužiai ir avalynė (dėl naujų rudens ir žiemos kolekcijų) bei maisto produktai, iš kurių labiausiai ūgtelėjo daržovių kainos. Taip pat pabrango degalai.

Lietuvoje reikia permainų tokiose srityse kaip švietimas, tačiau verslui svarbu, kad rinkimus laimėjusios partijos nesiimtų sunkiai prognozuojamų sprendimų arba radikaliai keistų su ekonomika susijusius įstatymus, mano Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. Jis siūlytų būsimiesiems valdantiesiems neskubėti keisti ir naujai priimto Darbo kodekso.

Naująją valdančiąją koalicija formuosiantys politikai gali susitarti dėl mokesčių sistemos reformos, tuo metu didelių permainų energetikos srityje tikriausiai nebus, teigia SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, daug kas priklausys nuo partijų, kurios formuos valdančiąją koaliciją, o tai, kad joje nebus 5 proc. barjero neįveikusios minimalios mėnesio algos didinimą akcentavusios Darbo partijos, G.Nausėdos teigimu, galėjo lemti ir didėjantis rinkėjų sąmoningumas.

Buvęs Rusijos finansų ministras ryžtingai teigia, ilgai ekonomikos duobėje sėdėjusi Rusija kabarojasi lauk. Penkmečio bei dešimtmečio planuose numatomas ekonomikos augimas ir išaugęs pagamintos produkcijos eksportas. Visgi ekonomistai teigia, kad Rusijai gali būti sunku sudominti pažengusias šalis savo produkcija, o tai reikštų tolimesnį Rusijos atsilikimą. Europos Sąjungos sankcijos prisidėjo prie investicijų srauto į Rusiją sumažėjimo.

Didžiosios Britanijos verslo lyderiai šeštadienį paragino šalies vyriausybę atsisakyti vadinamojo „kieto“ išstojimo iš Europos Sąjungos idėjos, nes neapibrėžtumas, susijęs su „Brexit“ sąlygomis, daro taką investiciniams sprendimams. „Norėtume, kad būtų atsisakyti tikrai blogiausio varianto“, – BBC radijui sakė Britanijos didžiausios verslo lobistų grupės CBI direktorė Carolyn Fairbairn.

Valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ vieninteliems nepasirašant „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutarties, Europos Komisija (EK) stabdo projekto finansavimą. Anot EK, dėl Lietuvos bandymų stabdyti projektą gresia 320 mln. eurų finansavimo Lietuvos projektams stabdymas. Bendra Baltijos valstybių įmonė „RB Rail“ pranešė, kad gavo kreipimąsi iš EK Mobilumo ir transporto generalinio direktorato, kuriame nurodoma, kad stabdomas finansavimas Lietuvai.

Pagrindinis pardavėjų ginklas pritraukiant klientus – akcijos. Tačiau prekybos tinklai pastebi, kad vien paprastų akcijų nebepakanka. Norint išlaikyti klientą reikia teikti labiau personalizuotus pasiūlymus. Naujausią individualią programą pristatė prekybos tinklas „Maxima“, pasiūlęs „Ačiū“ kortelės turėtojams internetinėje paskyroje susidaryti savą prekių su nuolaida krepšelį.

Kainų komisijai nustačius, kad Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“ 2012-2014 metais iš vartotojų nepagrįstai surinko 24,3 mln. eurų, dalį lėšų siūloma grąžinti, šilumos kainą nuo gruodžio sumažinant beveik ketvirtadaliu. Kainų komisija kitą penktadienį ketina patvirtinti projekcinę šilumos kainą, kuri mažinama 23,2 proc. iki 3,88 cento už kilovatvalandę.

Atsivertus partijų rinkiminius lankstinukus galima pasijusti kaip aukcione. Viena partija siūlo 1100 eurų atlyginimą, antra – 1250. Kitos statymą didina dar labiau – 999 eurai „į rankas“, 1003 eurai atskaičius mokesčius. O gal 3000 eurų už kiekvieną vaiką? Kas pasiūlys daugiau? Šiemet partijos kaip niekad anksčiau pridalino euro tikslumu apskaičiuotų pažadų. Atlyginimai, eksportas, darbo vietos – partijos tiksliai žino, kiek ir ko jos sukurs.

Koalicinės Vyriausybės kadencijai baigiantis, Lietuvos verslo atstovai įvertino pagrindinius jos nuveiktus darbus – kas buvo žadėta ir kas įvykdyta. Kaip svarbiausi įvardyti – euro įvedimas, valdžios sektoriaus deficito sumažinimas, intensyvus investicijų pritraukimas, kova su šešėliu, priimtas Darbo kodeksas. Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) 2012 m. prieš Seimo rinkimus pasirašė susitarimą su visomis koaliciją sudariusiomis partijomis.