Lietuvos verslas

Tradicinio verslo atstovai turėtų suklusti. Vartotojiška kultūra tampa mažiau populiari, vartotojai patys kuria alternatyvias paslaugas ir siūlo jas vieni kitiems, o verslą kontroliuojančios institucijos skėsčioja rankomis, nežinodamos, kaip tai vertinti. Kalba eina dalijimosi ekonomiką – fenomeną, kuris vos per kelerius metus pakeitė rinkos taisykles ir į verslo areną atvedė milijonus potencialių naujų žaidėjų. Besikeičiančios kartos jaukia ir vartojimo tradicijas.

Po praėjusią savaitę Seime priimtų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų ne visi prekybos tinklai suskubo panaikinti reikalavimą rodyti asmens dokumentą visiems perkantiems alkoholinius gėrimus. Prekybos įmonių aljansas AIBĖ savo nariams rekomendavo prašyti parodyti asmens dokumentą pirkėjams, kurie nori įsigyti alkoholio ir atrodo jaunesni nei 25 metų amžiaus.  „Nuo rugsėjo pradžios mūsų nariai aktyviai įsitraukė į akciją RODOM.

Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas teigia, kad bendrovei nenaudinga pasirašyti europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutartį, nes ji įpareigotų bendrovę atsakyti už bendros trijų Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ klaidas. Stasys Dailydka tikina sutartį pasirašysiąs, jei tai padaryti jį įgalios bendrovės valdyba, tačiau bus padaręs viską ir įspėjęs, kad sutartis nenaudinga geležinkeliams.

Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos pirmininkas pasiūlė valdybai pritarti „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutarčiai, kurios Lietuvos įmonė nepasirašė vienintelė iš visų Baltijos šalių institucijų. Tačiau Saulius Girdauskas neprognozuoja, kada valdybos sprendimas bus priimtas. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas teigia sutartį pasirašysiantis, jei jį įpareigos valdyba.

Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys išlieka kukliausios iš Baltijos valstybių, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Per pirmus septynis šių metų mėnesius ES teko 62 proc. viso Lietuvos eksporto ir 70 proc. viso importo. Latvijos užsienio prekyboje šios dalys sudarė atitinkamai 74 proc. ir 80 proc., Estijos - 74 proc. ir 84 procentus. Latvijai teko 10 proc., Estijai - 5 proc. viso Lietuvos eksporto; Lietuvai - 18 proc.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas santūriai vertina Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų ir mokėjimų bendrovės „Revolut Limited“ atėjimą į Lietuvą. Stasys Kropas pabrėžia, kad daugėjant rinkos žaidėjų, svarbu visiems užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas. „Konkurencija didėja ir tas yra gerai, naujos technologijos bankas kelia tiek iššūkių, tiek suteikia naujų galimybių, tačiau reikia turėti omenyje tai, kad žaidimo taisyklės visiems turėtų būti tokios pačios.

Rinkimų dieną „Uber“ dovanos nemokamas keliones Vilniuje važiuojant į ir iš rinkimų apylinkės. Akcija bus galima pasinaudoti šį sekmadienį nuo 7 iki 20 valandos, „Uber“ programėlėje įvedus specialų kodą. „Šis sekmadienis — išskirtinė diena kiekvienam piliečiui, ir manome, kad balsadėžė turėtų būti pasiekiama vos vieno mygtuko bakstelėjimu. Todėl nusprendėme vilniečiams pasiūlyti nemokamas keliones iš ir į rinkimų apylinkių, taip išplėsdami jų pasirinkimo galimybes judėti mieste.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko renginiuose dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas Vašingtone susitiks su TVF ir Pasaulio banko programos įvertinti Švedijos finansų sektorių (FSAP) vadovu Martinu Čihaku (Martin Cihak). Susitikime numatoma aptarti būsto kainų tendencijas Švedijoje ir dėl jų didėjimo kylančią riziką Lietuvos finansų sistemai.

Spalio 10-tąją 61 tūkst. priešmokyklinukų ir pradinukų visoje Lietuvoje savo rytą pradės maistingais košės pusryčiais – taip mažieji paminės jau tradicija Lietuvoje tapusią Pasaulinę košės dieną. Į grūdų perdirbimo bendrovės „Malsena Plius“ iniciatyva jau trečią kartą rengiamą šventę šiemet užsiregistravo net 455 mokyklos. Kartu su vaikais košę valgys ir daugiau nei 4 tūkst. mokytojų. „Teisingai vaikų dienos mitybai, visų pirma, yra labai svarbūs pusryčiai.

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutarties vienintelė nepasirašiusi valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybė siūlo nepasirašyti sutarties - tai reiškia, kad bendrovė nebūtų sutarties šalimi. Tai yra vienas iš trijų pasiūlymų, kuriuos įmonės valdybai pateikė „Lietuvos geležinkelių“ vadovai. Jie teigia laukiantys įmonės valdybos sprendimo, o pastarosios vadovas teigia, kad sutartis bus pasirašyta.

Penktadienį turėtų paaiškėti, kaip Vilniaus vartotojams bus grąžinti 24 mln. eurų jų „Vilniaus energijai“ ankstesniais metais permokėtų lėšų. Kol kas aišku tik tiek, kad kaina nuo gruodžio turėtų sumažėti apie 20 proc. Kainų komisijos, kuri sprendimo dėl bazinių šilumos kainų projektą paskelbs penktadienį, o jį priims kitą savaitę, atstovė sako, jog svarstomi du scenarijai, kurių kol kas nedetalizuoja.

Kitų metų vasarą atnaujinant Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo taką, dauguma į Vilnių skraidinančių oro bendrovių vieną mėnesį dirbs Kaune. 15 iš 18-kos Vilniaus oro uoste dirbančių oro linijų patvirtino, jog nuo liepos 14 iki rugpjūčio 18 dienos, kai Vilniuje bus rekonstruojamas takas, skrydžius perkels į Kauną. Likusios trys bendrovės dar nepateikė savo atsakymų oro uostui, pranešė Vilniaus oro uostas.

Didžiausiai pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintojai „Coca-Cola“ nusprendus uždaryti gamyklą Alytuje, darbo neteks daugiau kaip 60 žmonių. Alytaus teritorinė darbo birža gavo pranešimą, kad „Coca–Cola HBC Lietuva“ nuo gruodžio 5-os iki vasario 6 dienos numato atleisti 64 žmones. Bendrovėje dabar dirba 207 darbuotojai, pranešė Lietuvos darbo birža. Nuo 1994 metų veikiančią gamyklą „Coca-Cola HBC Lietuva“ uždarys lapkričio pabaigoje, o gamybą perkels į Lenkiją.

Estijos užsienio reikalų ministras mano, kad Baltijos šalių atstovai netrukus galutinai pasirašys sutartį dėl „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų tvarkos. Ant sutarties trūksta vienintelio „Lietuvos geležinkelių“ parašo. „Manau, mes įveiksime nesutarimus, mes turėtume pasirašyti sutartį, yra tam tikrų techninių dalykų ir aš negaliu paaiškinti, kodėl tai taip ilgai trunka“, - ketvirtadienį Vilniuje sakė Jurgenas Ligis. „Lietuvos geležinkeliai“ vieninteliai kol kas nepatvirtino sutarties.

NT ekspertai teigia, kad vis daugiau žmonių naują būstą renkasi atsižvelgdami į daugiabučio energetinį efektyvumą, o „kiauruose“ namuose gyvenantys žmonės neturėtų stebėtis didelėmis sąskaitomis už šildymą.

„Čestnoje slovo, ne vzorviotsa“ (liet. „Garbės žodis, nesprogs“) - tokiu plakatu 1988 metų rugsėjį buvo papuoštas įvažiavimas į Ignalinos atominę elektrinę. Tuomet vyko pirmasis Lietuvoje protestas prieš jos statybas - ką tik įkurto Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyva žmonių žiedu apjuosus atominę elektrinę, siekta sustabdyti trečiojo jos bloko statybas. Trečiasis blokas taip ir nebuvo pastatytas, o 2009 metais, kaip rašė vaikų rašytojas Jeronimas Laucius, branduolinis Milžinas užmigo.

Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų ir mokėjimų bendrovė „Revolut Limited“ ketina netrukus įkurti padalinį Lietuvoje, o ateityje turi ambicijų čia įkurti banką. „Mes su vystytojais potencialiai ketiname atidaryti biurą ir mes ketiname potencialiai prašyti banko licencijos Lietuvoje“, - žurnalistams ketvirtadienį Vilniuje sakė „Revolut“ prezidentas Nikolajus Storonskis. Jis negalėjo nurodyti, kada padalinys Lietuvoje bus atidarytas. Pradžioje jame dirbs iki 40 specialistų.

Paaiškėjus, kad Lietuva stabdo europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ eigą, bus pakeisti pareigūnai, atsakingi už jo įgyvendinimą, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Taip jis komentuoja informaciją, kad vieninteliai „Lietuvos geležinkeliai“ nepasirašė trijų Baltijos šalių sutarties dėl „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų tvarkos - sutartį iki šiol pasirašė 8 trijų šalių institucijos.

Atsižvelgus į faktinę lauko temperatūrą ir orų prognozes nuo šiandienos – spalio 6-osios – Vilnius skelbia šildymo sezono pradžią ir daugiabučiuose namuose. Darželiuose ir sveikatos įstaigose jų vadovų sprendimu buvo įjungtas dar rugsėjo 29 dieną. Pagal grafiką šildymas pradedamas jungti gyvenamuosiuose, administraciniuose ir visuomeniniuose pastatuose, kurių šilumos vartotojai nusprendė pradėti šildymo sezoną nuo pat jo paskelbimo pradžios.

Dalyje savivaldybių darbuotojų sumažėjo, bet yra keliolika, kur darbuotojų skaičius sunkiai paaiškinamas – šalyje iš viso yra keliolika išsipūtusių merijų, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. 60-yje savivaldybių, kuriose pernai dirbo per 6,6 tūkst. valstybės tarnautojų, per vienus metus jų sumažėjo 47. Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybių administracijos pernai traukėsi, o, pavyzdžiui, Lazdijų, Skuodo ir Telšių rajonų – pūtėsi, atskleidžia 2015 metų Viešojo sektoriaus ataskaita.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas mano, jog pasiektas rekordinis pasaulio ne finansų sektoriaus įsiskolinimas gali tapti papildomu rizikos veiksniu finansų stabilumui bei stabdyti ūkio augimą. „Po finansų krizės išaugusios valstybių, verslo įmonių ir namų ūkių skolos pasiekė aukščiausią per visą pasaulio istoriją lygį, o kai kurių šalių įsiskolinimo kreivės ir toliau kyla.

Dalis populiarių šalies muziejų verčia gidus susimokėti už galimybę vesti ten ekskursijas turistų grupėms – muziejininkai tai vadina mokesčiu už kvalifikacijos kėlimo kursus, tačiau gidams tai panašiau į pasipinigavimą, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Trakų istorijos muziejus Lietuvoje dirbančius gidus šiemet informavo, kad vesti ekskursijas turistų pamėgtoje Trakų pilyje jie galės tik tuo atveju, jei bus išklausę specialų kvalifikacijos kėlimo kursą.

Jau pirmąją išankstinio balsavimo dieną policiją užplūdo pranešimai apie bandymus pirkti rinkėjų balsus. Iš pradžių jie plaukė tik dėl agitacijos taisyklių pažeidimų, apie pietus pasipylė ir dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo. Dėl to pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas. „Kreipėsi žmogus, kuris pamatė, kad kažkas neva bando, tariasi prie patalpų, kur balsuojama, jam kilo įtarimas. Paskui yra pristatyta taip pat vaizdo medžiaga, fotografijos, pagal tą faktą pradėtas tyrimas.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2017 metais bus subalansuotas - jis sieks 1,57 mlrd. eurų, arba 8,9 proc. (128 mln. eurų) daugiau nei šiemet. Fondo tarybos patvirtintas biudžeto projektas bus teikiamas svarstyti Vyriausybei ir Seimui, pranešė Valstybinė ligonių kasa. Iš didėjančių PSDF biudžeto pajamų 90,2 mln. eurų (8,9 proc. daugiau) ketinama papildomai skirti sveikatos priežiūros paslaugoms, 23,7 mln. eurų (8,8 proc.

Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) sumažinus Lietuvos ūkio augimo prognozę 0,1 procetinio punkto, Lietuvos banko vadovas teigia, kad prastesnės prognozės rodo bendrą pasaulinę ekonomikos lėtėjimo tendenciją. Tačiau jis įžvelgia protekcionizmo ir siekio izoliuoti valstybes pavojų, kas galėtų pakenkti tarptautinei prekybai. „Aš manau, tai rodo bendrą tendenciją - tai yra pasaulinė tendencija, ir ji neaplenkia mūsų.

„MasterCard“ diegiant naują atsiskaitymo technologiją, pirkėjai dvylikoje Europos šalių jau gali atlikti elektroninius mokėjimus pasinaudodami ... asmenuke. Pasak „MasterCard“, pirkėjo tapatybei patikrinti dabar gali būti naudojama biometrika, pvz., pirštų atspaudai ar veido atpažinimas, tad vartotojams nebereikės įsiminti savo kortelių PIN kodų.

Pagrindinis faktorius lemiantis lietuvių pasitenkinimą darbu - atlyginimas. Deja, didžioji dalis mano gaunantys per mažą užmokestį ir dėl to savo darbo vietoje jaučiasi prastai. Karjeros portalo „CV-Online“ atliktos apklausos duomenimis, dirbantieji savo pasitenkinimą darbu apskritai (darbo sąlygomis, atlyginimu, karjeros galimybėmis ir t.t.) vidutiniškai įvertino 5,73 balo. Dešimtbalėje sistemoje tai yra tarp silpnai ir patenkinamai.

2020 metais Vilniuje turėtų būti atidarytas viešbutis „Radisson Red“, kurį valdys tarptautinė kompanija „Carlson Rezidor Hotel Group“. Tai bus pirmasis šio prekės ženklo viešbutis Baltijos šalyse ir vienas pirmųjų Europoje. Pastaroji ir Lietuvos investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondo įmonė „Investmiros valdymas“ trečiadienį pasirašė viešbučio valdymo sutartį. 40 mln.

  Lietuvos atstovas teigia, kad bendro trijų Baltijos šalių europinės vėžės projekto „Rail Baltica“ susitarimo dėl viešųjų pirkimų tvarkos valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ nepasirašė tik dėl techninių priežasčių. Bendros trijų šalių įmonės „RB Rail“ valdybos pirmininkė tikisi, kad Lietuvos bendrovės parašas artimiausiu metu užbaigs sutarties pasirašymą.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje atokvėpio nematyti. Žmonės vis dar skuba naudotis žemomis palūkanų normomis ir šluote šluoja siūlomus būstus. Tai parodo rekordinis sandorių skaičius Vilniuje. Tikimasi, kad tai netaps tendencija, nes toks augimas iškreiptų rinką ir kainas.

„Swedbank“ pradeda teikti finansavimą studentams, turintiems teisę į valstybės remiamą paskolą Lietuvoje. Sutartis dėl paskolos jaunuoliai banke galės pasirašyti per mėnesį – nuo spalio 6 d. iki lapkričio 3 d. Praėjusiais metais Lietuvos bankai studijų reikmėms lengvatinėmis sąlygomis iš viso paskolino 11 mln. eurų. Planuojama, kad panašaus dydžio finansavimas bus suteiktas ir šiais metais.

  Investuotojų asociacijai pavyko pristabdyti vienos didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių „Žemaitijos pienas“ planus pasitraukti iš „Nasdaq“ Vilnius biržos ir nebesiūlyti akcijų viešai.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas vyksta vizito į Vašingtoną, kur dalyvaus Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metiniuose susitikimuose. Juose centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai sieks sutarimo dėl koordinuotų veiksmų, kurie sumažintų pasaulio ūkio plėtrai kylančias naujas grėsmes ir išjudintų ekonomikos augimą. „Pasaulio ekonomikos raida džiugių staigmenų nepateikė.

Vis didesnę rinkos dalį Lietuvoje užima paslaugų sektorius. Ateinantys užsienio investuotojai kuria bankų, draudimo ir finansinių institucijų bei IT bendrovių paslaugų centrus. Juose kvalifikuotas darbuotojas turi galimybes uždirbti daug didesnį atlyginimą. Paslaugų centrų skaičius per metus išaugo 12 proc. – pernai Lietuvoje atidaryti 7 nauji paslaugų centrai ir šiuo metu šalyje veikia apie pusšimtis šio tipo organizacijų. Vidutiniame paslaugų centre Lietuvoje dirba 275 žmonės.

Rusijos ekonomika žengia iš recesijos ir į lėto augimo ciklą, pareiškė buvęs finansų ministras, dabar Strateginių tyrimų centro tarybai vadovaujantis Aleksejus Kudrinas. „Šiemet statistikai dar fiksuos ekonomikos nuosmukį 0,6 proc., tačiau kitąmet ji turėtų augti 0,5-0,8 procento. Tai nėra jau tiek ir daug, kaip kad norėtųsi, tačiau žengiame iš šio nuosmukio“, – Maskvoje vykstančiame verslo forume kalbėjo A.Kudrinas. Pasak jo, recesija baigiasi, prasideda augimo ciklas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Taryba pritarė kitų metų „Sodros“ biudžeto rodiklių įstatymo projektui. Jį dar turės patvirtinti Seimas ir Vyriausybė, tačiau jei projektas liks nepakeistas, jame bus net kelios didelės naujienos. „Svarbiausia žinia ta, kad po dešimties metų pertraukos „Sodros“ 2017 m. biudžetas planuojamas nedeficitinis: biudžeto balanso rodiklis bus teigiamas, 62,6 mln. eurų.

Praeitą savaitę Vilniuje pradėjus šildyti mokyklas ir darželius, šią pranešta jau ir apie daugiabučių šildymą. Apie tai pranešė ir kiti didieji Lietuvos miestai.  Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ informavo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. „Žinau, kad keliuose darželiuose dar šalta, bet iki savaitės pabaigos jau visur sušils. O daugiabučius jungsim nuo šio ketvirtadienio, gerai?”, - pranešė jis.

Lietuvos teisėsauga, tirianti iki energetikos sektoriaus pertvarkos veikusios bendrovės Lietuvos elektrinė (dabar - „Lietuvos energijos gamyba“) prekybą apyvartiniais taršos leidimais (ATL) 2009-2011 metais, prašo Didžiosios Britanijos ir Olandijos teisėsaugos pagalbos. Tai, kad pateikti tarptautiniai teisinės pagalbos prašymai šių šalių institucijoms, BNS patvirtino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Rameikis.

Viena didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių „Žemaitijos pienas“ iš smulkiųjų akcininkų už informaciją apie jos pasitraukimą iš biržos reikalauja sumokėti po 500 eurų, teigia Investuotojų asociacija. Smulkieji investuotojai teigia, kad spalio 28 dieną akcininkams bus siūloma patvirtinti „Žemaitijos pieno“ įstatus, kuriuose, kaip ir anksčiau, numatyta, kad jiems pateikiamos dokumentų kopijos apmokestinamos 3 eurais už lapą, o viena užklausa - 500 eurų.

Automatinių degalinių tinklą Baltijos šalyse valdanti Suomijos kapitalo bendrovė „Neste“ planuoja tapti regiono degalų rinkos lydere. „Užimti lyderio pozicijas Baltijas šalyse – mūsų strateginis tikslas. Tačiau kol kas sudėtinga prognozuoti, kada tai gali įvykti. Daug kas priklausys nuo pokyčių rinkoje, kuriuos sunku nuspėti“, – BNS sakė „Neste Oil Retail Baltics“ viceprezidentė Katri Taskinen. Pasak jos, dabar „Neste“ Latvijos degalų rinkoje yra antra, Lietuvoje ir Estijoje – trečia.

Šalies vadovė palaiko alkoholio prekybos griežtinimą, tačiau kol kas neskelbiama, ar ji pasirašys Seimo priimtą įstatymo pataisą, kad asmens dokumento reikalaujama tik kilus abejonių dėl alkoholio pirkėjo amžiaus, sako prezidentės patarėjas. „Turi būti einama ta kryptimi (griežtėjimo - BNS). Juolab yra išreikšta pilietinė valia - surinkta 60 tūkst. parašų ir iniciatyva užregistruota Seime. Tas paketas, jeigu pasižiūrėjus jo turinį, yra griežtėjimo linkme.

Dėl rinkėjų balsų besivaržančios politinės partijos savo programose žada tokį šviesų rytojų, kokį vargu ar galima pamatyti net ir pro rožinius akinius: įvairios lengvatos verslui, vis mažesni mokesčiai ir sparčiu tempu besiplečianti šalies ekonomika. Tačiau konkretūs priemonių, kurios padėtų pasiekti šių tikslų, planai – palyginti skurdūs ir dažniausiai nėra nuosekliai išdėlioti laike.

Lietuvos teisėsaugai gavus naujos informacijos iš Šveicarijos, prokurorai sugriežtino kaltinimus buvusios naftos produktų ekspedijavimo bendrovės „Naftos grupė“ vadovams bei buvusiam jos partnerės „Klaipėdos naftos“ komercijos direktoriui.

Lietuvos darbo rinkoje nutinka ir taip, kad darbuotojas, įgijęs iš darbdavio pakankamai know-how, įkuria konkuruojantį verslą ar pereina dirbti pas darbdavio konkurentus. Iki šiol Darbo kodekse nebuvo numatytas nekonkuravimo susitarimo reglamentavimas, tačiau tokių atvejų tik daugėja. Tad neabejotinai viena svarbiausių nuo 2017 metų įsigaliosiančio Darbo kodekso (DK) naujienų – nekonkuravimo susitarimo reglamentavimo įtvirtinimas.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“ dviem savo darbuotojams 2012-2014 metais išmokėjo apie 2 mln. litų (579 tūkst. eurų) „papildomų administracinių išlaidų“, kurios buvo įskaičiuotos į šilumos tarifą, o tai reiškia, kad šiuos pinigus įmonė surinko iš Vilniaus vartotojų. Kainų komisija, patikrinusi „Vilniaus energijos“ veiklą, nurodė, jog bendrovė negalėjo šių lėšų įtraukti į šilumos sąskaitas.

Naftos krovos bendrovė „Klaipėdos nafta“ 4,35 mln. eurų, gautų už parduotas 33,33 proc. „Litgas“ akcijas, galėtų panaudoti suskystintų gamtinių dujų laivo-dujų saugyklos „Independence“ išpirkimui, dividendams arba investicijoms, mano „INVL Asset Management“ fondų investicijų vadovas Vaidotas Rūkas. „Klaipėdos nafta“ gauna daugiau nei 4 mln. eurų - tai pati suma tikrai nėra maža, ji yra reikšminga, tai bus galima sukaupti didesnę sumą pinigų galbūt laivo įsigijimui.

Dalijimosi ekonomika sparčiai plinta visame pasaulyje neaplenkdama ir Lietuvos. Vis dėlto jų paslaugomis naudotis neskubama. Jomis pasinaudojo tik dešimtadalis lietuvių. Viena priežasčių - abejonės dėl piniginių perlaidų saugumo.  Apie pasaulyje vis labiau populiarėjančias dalijimosi ekonomikos platformas, tokias kaip „Uber“ ar „Airbnb“, žino 39 proc., o bent kartą jomis yra naudojęsi 10 proc. Lietuvos gyventojų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) atmetė UAB „Pigu” skundą ir patvirtino 2016 m. birželio 21 d. Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo pripažinta, jog Bendrovė, užsiimanti elektronine prekyba internetu, skleidė vartotojus klaidinusius kvepalų ir buitinės technikos reklaminius pasiūlymus ir pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnį.

Lietuvos ekonomika išgyvena transformaciją – paslaugų sektorius tampa vis svarbesniu žaidėju šalies ūkyje. Per pastaruosius du dešimtmečius paslaugų sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės dalis bendrajame vidaus produkte (BVP) išaugo apie 10 procentinių punktų ir pirmąjį šių metų pusmetį siekė apie 69 procentus. Tiesa, kol kas vidutinis statistinis lietuvis paslaugoms skiria mažiau nei ketvirtadalį savo vartojimo išlaidų. Tai yra mažiausia dalis ES, ir ji nesikeičia jau pastaruosius 10 metų.