Lietuvos verslas

Lietuvos bankui nustačius būtiniausių bankų mokėjimo paslaugų krepšelio kainą, centrinio banko vadovas teigia, kad bankai pradžioje neteks dalies pajamų, tačiau ilgainiui jie išloš dėl didesnio klientų skaičiaus. „Trumpuoju laikotarpiu - turiu omenyje metus, dvejus - (neigiamas - BNS) poveikis bus. Bet ilguoju laikotarpiu, aš, manau, visi tik išloš.

Lietuvoje bankroto procesas pirmąjį šių metų pusmetį buvo pradėtas 1289 įmonėms - 33,4 proc. daugiau nei 2015-ųjų sausio-birželio mėnesiais. Pirmąjį pusmetį daugiausia bankroto procesų pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos (30,3 proc.), statybos (13,1 proc.) bei apdirbamosios gamybos veiklos (11,1 proc.) įmonėse, pranešė Statistikos departamentas.

Darbuotojai, dalyvaujantys projekte „Aš myliu savo įmonę”, pergalės siekė įvairiai: atskleidė ne tik kasdienybę, kurioje netrūksta humoro ir šypsenų, bet ir pasiryžo atlikti šuolį parašiutu. Beveik 5 mėnesius trukęs konkursas pasiekė finalą – paaiškėjo mylimiausios 2016 metų įmonės. Viešo balsavimo ir ekspertų komisijos sprendimu, šių metų projekto nugalėtojais savo kategorijose tapo „Vaiduokliai“, „Makalius“, „Ruptela“, „Vilniaus Duona“, „Lidl Lietuva“ ir LR Valstybės kontrolė.

Jau nuo kitų metų bankų paslaugų įkainiai taps ribojami. Lietuvos bankas paskelbė, kad nustatyta maksimali paslaugų krepšelio kaina užtikrins, jog lietuviai už bankines paslaugas nemokėtų daugiau nei kiti Šiaurės šalių vartotojai. Tuo tarpu bankai jau praneša apie keičiamą kainodarą.  Nuo 2017 m. vasario 1 d. bankai ir kredito unijos privalės suteikti galimybę visas būtiniausias mokėjimo paslaugas gauti už ne didesnę kainą kaip 1,5 Eur, nepasiturintiems gyventojams – 0,75 Eur per mėnesį.

Žvelgiant į atlyginimus Lietuvoje be visa ko pirmiausia pastebima skirtis tarp viešojo ir privataus sektoriaus. Neretai privačiame sektoriuje konkuruojant įmonėms dėl kvalifikuotų darbuotojų, joms tenka juos vilioti didesniais atlyginimais. Tad kartais uždarbio dydžio skirtis tarp specialybių gali nustebint. „CV-Online“ renka duomenimis apie atlyginimus Lietuvoje ir skelbia vidutinį uždarbį Lietuvoje gaunamą į rankas. tv3.lt portale apžvelgiama kai kurių specialybių uždarbiai.

  Pingant šilumos energijai, Vilniaus vartotojams turėtų pigti ir karštas vanduo. Kainų komisijai priėmus sprendimus, o „Vilniaus energijai“ paskelbus galutines kainas, nuo gruodžio šilumos energija pigs maždaug 20 proc., o tai reiškia, kad mažės ir karšto vandens kaina. Tačiau kol šie sprendimai nepriimti, komisija skaičiuoja, kad „Vilniaus energijos“ klientams karštas vanduo turėtų brangti beveik 3 proc. Kainų komisija penktadienį ketina patvirtinti naujas karšto vandens dedamąsias.

Ramūnas Karbauskis, žmogus, už kurio partiją žmonės atidavė 273 tūkstančius balsų,  nedėvi auksinių žiedų, prašmatnių drabužių, nevažinėja prabangiu visureigiu „Cadillac", nors galėtų sau leisti dar daugiau, daug daugiau už paprastą mirtingąjį. Karbauskio žemės ūkio imperija, skirtingais vertinimais, kainuotų apie 100 – 150 mln. eurų. Nors nemėgsta afišuotis, jis patenka į turtingiausių lietuvių dešimtuką.

Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) vadovų viešai skleidžiama idėja steigti valstybinį vaistinių tinklą neduos laukiamo rezultato ir nesumažins dabar privačiose vaistinėse parduodamų vaistų kainų, mano analitikai. Jų teigimu, valstybė neturėtų kištis į jau ir taip konkurencingą mažmeninę vaistų prekybos rinką, o tai darydama, padarytų daugiau žalos.

JAV prezidento rinkimų kampanija jau eina į pabaigą – lapkričio 8 d. JAV piliečiai nuspręs, kam toliau patikėti valdyti galingiausią pasaulio ekonomiką. Rinkėjų apklausos prognozuoja, jog prezidento postas atiteks demokratų atstovei Hillary Clinton. Pastarosios pergalė rinkimuose greičiausiai būtų sutikta teigiamai tiek finansų rinkų, tiek populizmo išvargintų Europos šalių lyderių. Tačiau apklausos neretai klysta – respublikonų atstovas Donaldas Trumpas turi realių šansų tapti JAV prezidentu.

Darbo biržos paslaugų kokybė nuolat kvestionuojama, tačiau faktas vienas – bedarbių skaičius mažėji. Visgi ekonomistas stebisi, kad nors jų mažėja, dirbančiųjų Darbo biržoje tik daugėja, o paslaugos toli gražu ne 5 žvaigždučių lygio. Tuo tarpu Darbo birža pabrėžia, kad vien privačių įdarbinimo agentūrų šalyje būti negali.

Valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis Lietuvoje užsimojo įsteigti valstybinių vaistinių tinklą. Patalpų tokiam tinklui, pasak politiko šalyje netektų ieškoti, mat yra pakankamai valstybei ir savivaldybėms priklausančių ligoninių ir poliklinikų, kurių patalpose ir galėtų būti įsteigtos šios valstybinės vaistinės. Tokiam vaistinių tinklui politikas uždraustų siekti pelno ir viliasi, kad dėl to vaistai turėtų būti daug pigesni.

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui įteisinti daugiau priemonių, kurios leistų klientų tapatybę nustatyti nuotoliniu būdu. Tikimasi, kad tai paskatins finansinių technologijų (FinTech) industrijos plėtrą ir šios srities investicijas Lietuvoje.

Vyriausybė trečiadienį iš esmė pritarė siūlymui registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles. Jei dėl to bus galutinai sutarta, teks registruoti ne tik naujai išduodamas, bet ir senas korteles. „Klausimui buvo iš esmės pritarta Vyriausybės pasitarime“, - žurnalistams sakė vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas. Pataisas parengusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) tikisi, kad naujovė padėtų kovoti su telefoniniais sukčiais.

Pastarųjų savaičių ginčai apie profesionalų vyriausybę yra užsitęsę ir dažnai ne į temą. Gilus politologinis ginčas, kas geriau valdytų valstybę: technokratai be politinės galios ir atsakomybės, ar politikai, dažnam gali pasirodyti absurdiškas. Atrodo, kad diskutuojama, kas geriau ministro poste – žmogus su kompetencija ar be. Ir, žinoma, su kompetencija – geriau. Bet kompetencija, profesionalumas ar jo trūkumas geriau atsiskleidžia nagrinėjant siūlymus.

Šiandien Vilniaus taryba patvirtino naują bazinę šilumos kainą, o tai reiškia penktadaliu mažesnes šilumos kainas sostinės gyventojams jau šių metų gruodį. Sostinės savivaldybė, gindama vilniečių interesus, ne kartą kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl „Vilniaus energija“ taikomos šilumos kainos perskaičiavimo, rašoma pranešime spaudai.

Nuo gruodžio 1 d. „Swedbank“ privatūs klientai galės užsisakyti ir pradėti naudotis paslaugų planais. Už vieną fiksuotą mėnesio mokestį bankas teiks neribotus elektroninius mokėjimus eurais, naujos kartos bekontaktę kortelę, visų sąskaitų aptarnavimą bei mokėjimų eurais įskaitymus. Skatinant elektroninius mokėjimus, grynų pinigų operacijos banke kainuos brangiau.

Finansų ministerijos sprendimą anksčiau laiko išpirkti dalį tarptautinėse rinkose išplatintų Lietuvos obligacijų vertinti sunku, kol nėra žinoma šių vertybinių popierių išpirkimo kaina, teigia Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. „Yra neatskleista pagrindinė informacija - kokia kaina buvo išpirktos obligacijos. To nežinant teiginys apie skolos aptarnavimo išlaidų sumažinimą yra visiškai tuščias.

Europos Sąjunga neturėtų įsileisti elektros iš Baltarusijos statomos Astravo atominės elektrinės, jeigu jos elektros kainoje neatsispindės aplinkosaugos rizikos, mano naujoji Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid. „Dėl Astravo yra aiški problema, jeigu visos kainos, įskaitant aplinkosaugos kainas ir rizikas, nėra įtrauktos į kainos schemą. Tokiu atveju, Europa neturėtų priimti tokios energijos į savo rinką“, - po susitikimo su Lietuvos prezidente Vilniuje sakė K.Kaljulaid.

  Lietuva kuria daugiausiai problemų, įgyvendinant bendrą Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tuo metu naujoji Estijos prezidentė teigia, kad nepaisant Lietuvoje kylančio nerimo, projektas privalo būti įgyvendintas. „Iš tiesų atsakomybė pirmiausia Lietuvos, nes tai bendras strateginis projektas, kurį finansavo Europos Sąjunga, ir čia Lietuva atrodo prasčiausiai, mes daugiausiai darome projekto įgyvendinimui problemų.

Kainų komisijai paskelbus, jog Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“ 2012-2014 metais nepagrįstai gautą 24,3 mln. eurų viršpelnį privalo grąžinti vartotojams, maždaug penktadaliu sumažinant šilumos kainas, Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį tvirtins mažesnes kainos dedamąsias, kurios įsigaliotų nuo gruodžio 1 dienos.

Beveik 90 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono Vilniuje statybos ir valdymo koncesijos konkursas pratęstas iki sausio pabaigos. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė stadiono koncesijos konkurso komisija, kurioje dirba Vilniaus savivaldybės bei Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) atstovai.

Dirbtinis intelektas, kuriuo kažkada žavėjomės kino ekranuose, išties yra taikomas jau seniai: nuo „Google“ paieškų iki naujienų, kurias matome socialiniuose tinkluose, ar „Siri“ naudojimo. Nieko keisto, kad el. komercija taip pat pradeda eksperimentuoti su dirbtinio intelekto naudojimu. El. prekybos ekspertai tikina, kad pirkėjų patirtis apsiperkant internete praktiškai nekinta jau 15 metų, tad naujovės pačios prašosi įdiegiamos.

Europos Komisijai pareikalavus Lietuvos pasiaiškinti dėl 2017 metų biudžeto projekto, finansų ministrė Rasa Budbergytė teigia, kad Komisija nori papildomos informacijos dėl Vyriausybės prašomos išimties - didesnio deficito, nuo kitų metų įgyvendinant naują socialinį modelį. Tuo metu Finansų ministerija teigia, jog Komisija neprašo papildomų paaiškinimų dėl biudžeto ir nekomentuoja spalio 17 dieną jai pateikto projekto.

Kol naujai išrinkti politikai buria koalicijas ir derina būsimos vyriausybės programos nuostatas, pakalbėkime apie kirpėją – kirpėją Liusią. Kaip suprantate, kirpėja Liusia nėra kokia verslo magnatė, oligarchinės struktūros savininkė ar vartotojus drožianti monopolininkė. Tačiau nepaisant to, kad atstovauja patį smulkiausią verslą ir užsiima individualia veikla, kirpėja Liusia tapo kone valstybės biudžeto ir visos Lietuvos griovėja.

Naujo būsto pasiūlos pokyčiai stebimi ne tik daugiabučių pastatų, tačiau ir individualių bei sublokuotų namų rinkoje – didėjančios gyventojų pajamos ir augantis didesnio gyvenamojo ploto poreikis, pastaruoju metu plėtotojus paskatino nukreipti dalį investicijų ir į namų gyvenviečių plėtrą. Ypač akivaizdūs pokyčiai fiksuojami šalies sostinėje.

Pasaulio banko kasmet skelbiamas „Doing business” indeksas atskleidė, kad bendros sąlygos verslui veikti per metus Lietuvoje nepagerėjo. Pagal verslo sąlygas Lietuva pasaulyje yra 21-a. Vertinant pagal atnaujintą metodologiją, praėjusiais metais Lietuva buvo toje pačioje vietoje. „Dauguma šalių supranta, kaip svarbu yra užtikrinti palankias verslo sąlygas norint pritraukti ir išlaikyti investicijas, tad įgyvendina įvairias reformas ir didina savo patrauklumą.

Vyriausybė pasitarime pirmadienį numato diskutuoti dėl pataisų, kurias priėmus tektų registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles. Tokias pataisas yra parengusi Vidaus reikalų ministerija (VRM). Ji tikisi, kad naujovė padėtų kovoti su telefoniniais sukčiais. VRM nurodo, kad dauguma operatorių pritaria siūlomam reguliavimui, o jam priešinasi tik bendrovė „Tele 2“, kuri sako, kad registravimas nebūtų efektyvi priemonė kovai su nusikaltimais, apsunkintų verslo sąlygas.

Pasaulio banko reitinge „ Doing Business 2017“ Lietuva užėmė 21-ąją poziciją tarp 190 šalių - tai viena vieta žemiau, nei pernai. Pernykščiame reitinge Lietuva užėmė 20-ąją vietą iš 189 vertintų pasaulio valstybių. Ūkio ministras Evaldas Gustas pabrėžia, kad sudarydamas reitingą Pasaulio bankas atliko tam tikrų rodiklių vertinimo metodikos pakeitimus, kurių pagrindu buvo perskaičiuotos visų šalių pozicijos.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) laikydama būsimos koalicijos vairą savo rankose, turės didžiulę galią įgyvendinant kai kuriuos savo sprendimus. Pavyzdžiui, valstybinio monopolio kūrimą pardavinėjant alkoholį. Tačiau prekybos ekspertai pastebi didžiules grėsmes, kurios neišvaduotų Lietuvą nuo alkoholizmo, o nustumtų į dideles finansines ar narkotikų problemas. Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas šią idėją vadina iš utopinės operos.

Mobiliojo ryšio bendrovės nevienareikšmiškai vertina Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymus privalomai registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles. Vienų įmonių atstovai teigia, kad naujovės sumažins konkurenciją ir padidins mobiliojo ryšio paslaugų kainas, kiti tvirtina, jog privalomas SIM kortelių registravimas įtakos kainoms neturės, be to, kartu padės mažinti nusikalstamumą.

Oro linijų bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje „Wizz Air“ ir toliau plečia savo skrydžių tinklą Lietuvoje. Aviakompanija nuo kitų metų rugsėjo 18 dienos pradės keturis kartus per savaitę skraidyti į Varšuvą. „Šiais metais jau pranešėme apie keturias naujas „Wizz Air“ kryptis iš Vilnius, todėl džiaugiamės galėdami mūsų augantį skrydžių tinklą papildyti dar vienu patraukliu maršrutu.

Valstybė neturėtų steigti komercinio banko, nes šiuo metu bankų sektoriuje yra tinkamai veikianti konkurencinė aplinka, kurioje valstybės dalyvavimas galėtų turėti neigiamų pasekmių visai sistemai, mano analitikai. Vieni tai vadina utopija, nes toks bankas nesuvaldytų rizikos, kiti sako, jog tokiam bankui pirmiausia reikia didelio kapitalo, treti pritaria idėjai sukurti regionų finansavimo platformą, kurios pagrindas galėtų būti Viešųjų investicijų plėtros agentūra.

Šių metų vasarą atnaujintos valstybės valdomai bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lenkijos „Orlen“ valdomo naftos koncerno „Orlen Lietuva“ derybos dėl krovinių pervežimo tarifų vėl nutrūko. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigia, kad ginčą tikriausiai bus bandoma spręsti teisme. „Jos dabar nevyksta, kiek man žinoma, nepavyksta surasti konsensuso, tai tiesiog nežinau, matyt, artėsime prie to, kad teisinis kelias bus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė iš Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotojos pareigų atleido į Seimą išrinktą Ingridą Šimonytę. Konservatorių kandidatė išrinkta vienmandatėje Antakalnio apygardoje pirmajame rinkimų ture. Prezidentūra pranešė, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teikimu pasirašė dekretą, kuriuo nuo spalio 31 dienos atleido I.Šimonytę iš pareigų. Buvusi finansų ministrė I.Šimonytė LB pirmininko pavaduotoja pradėjo dirbti 2013 metų liepą.

Briuselis artėja prie susitarimo su Rusijos dujų milžine „Gazprom“ dėl penkerius metus trunkančio antimonopolinio tyrimo dėl per didelių dujų kainų, kas gali nepatikti Rytų Europos šalims, nes Rusija gali išvengti baudos, rašo „The Financial Times“. Europos Komisija ir „Gazprom“ jau suderino technines susitarimo detales dėl antimonopolinio tyrimo nutraukimo, tačiau bylą komplikuoja politika ir prastėjantys ES ir Rusijos santykiai dėl Sirijos ir Ukrainos.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ Lietuvoje per tris šių metų ketvirčius uždirbo 74 mln. eurų grynojo pelno arba 26 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai grynasis pelnas siekė 59 mln. eurų. Didesniu pelnu džiaugėsi ir Šiaulių bankas. „Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius fiksavome kertinės banko veiklos srities ‒ skolinimo ‒ augimą. „Swedbank“ paskolų portfelio augimui didžiausios įtakos turėjo keli faktoriai.

Iki 2014 metų gegužės mirusių pensininkų paveldėtojams atsiranda vis daugiau šansų tikėtis per krizę sumažintų pensijų kompensacijų. Baigiantis kadenciją Seimas ėmėsi net dviejų projektų, kuriais siūlomos pataisos, leisiančios tokias kompensacijas. Pataisas antradienį svarstys Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Kai kurie jo nariai abejoja, ar reikia jam pritarti, esą tegu spręs naujoji valdžia.

„Western Union“ tarptautinė piniginių transakcijų kompanija Lietuvoje savo veiklą pradėjo prieš 6 metus. Prieš kelias dienas lankęsis šios kompanijos vykdantysis viceprezidentas Johnas R. Dye‘us neslėpė simpatijų Lietuvai ir jos žmonėms. Kompanijos jis be šios šalies neįsivaizduoja. Amerikietis Johnas R. Dye‘us turi ilgą darbo patirtį teisinėje sferoje, tačiau teigia, kad svarbiausias aspektas pritraukęs šią kompaniją į Lietuvą – kvalifikuoti darbuotojai.

Ryškiaspalvės akcijos, patraukiančios akį ir viliojančios pirkti svaigiuosius gėrimus, ilgai nebesitęs. Jau po savaitės šių parduotuvėse nebeliks, o atėję nusipirkti alaus ar vyno, pirkėjai nesužinos, ar jis parduodamas su nuolaida, ar ne. Specializuotoje parduotuvėje dirbantis barmenas Gintaras pripažįsta, kad dauguma jų pirkėjų – tai akcijų medžiotojai.

Seimo rinkimus triuškinančia persvara laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sukėlė daugiau klausimų nei pateikė atsakymų, ko galime tikėtis ateinančius keturis metus. Koalicija vis dar neaiški, kurie punktai taps derybų objektais – taip pat. Tai kelia nerimą ir Lietuvos verslininkams. Arvydas Avulis: verslininkai tikrai susirūpinę Nekilnojamojo turto projektų vystymo įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis neslepia, kad rinkimų rezultatai jį nustebino.

Lietuvos architektams siekiant išsaugoti buvusį Kelių policijos pastatą Vilniuje ir visuomenėje kilus ginčams dėl jo išliekamosios vertės, pastatą nugriauti siekianti jo savininkė, Vokietijos kapitalo prekybos tinklo valdytoja bendrovė „Lidl Lietuva“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga paskelbė 40 mln. eurų vertės biurų parko šioje teritorijoje architektūros konkursą - jis ir nulems pastato likimą.

Elektra Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės turėtų būti ribojama, sako rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu į energetikos ministrus įvardijamas buvęs Kainų komisijos ir energetikos įmonių holdingo „Epso-G“ vadovas Virgilijus Poderys. V.Poderys neatmeta galimybės elektros importą iš Astravo AE riboti fizinėmis priemonėmis, neleidžiant jai apskritai patekti į Lietuvą.

Užsienio investuotojus Lietuvoje vienijančio Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė sako kol kas nežinanti, ko tikėtis iš Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), tačiau ji neigiamai vertina partijos lyderių kalbas apie galimybę stabdyti naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą. „Girdėjome pakankamai tokių kontroversiškų pasisakymų, taip pat labai sunku suvokti, kokia bus koalicija - gal jos apskritai nebus.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad labiausiai nepatenkinti atlyginimais yra lietuviai. Jų per pastaruosius tris metus padaugė, kai kitur sumažėjo.  Naujausios apklausos rezultatai rodo, kad atlyginimai netenkina 80 proc. Lietuvos, 60 proc. – Latvijos, 65 proc. – Estijos gyventojų, teigiama bendrovės „CV-Online Latvia“ pranešime.

Pastaruoju metu į sukčių akiratį vis dažniau patenka ne tik gyventojai, bet ir verslo įmonės. Sukčiai kruopščiai renka informaciją, kaip vyksta darbas įmonėje, kokių ir kokiose šalyse įmonė turi užsienio partnerių, kokia joje organizacinė struktūra. Banko saugumo ekspertai atkreipia dėmesį į dvi šiuo metu dažniausiai pasitelkiamas pinigų išviliojimo schemas ir pataria, kaip jų išvengti.

Vaistai – antra pagal populiarumą prekė emigrantų krepšelyje, kurį jie prieš išvykimą susikrauna Lietuvos prekybos vietose. „Synopticom“ apklausos duomenimis, prieš išvykdami emigrantai apsiperka vidutiniškai už 195 eurų, kas antras Lietuvoje įsigyja ir vaistų. Pasak farmacijos specialistų, Didžiajai Britanijai pasirinkus prognozuojamą „kietą“ pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) kelią, dar daugiau išlaidas planuojančių emigrantų vaistais apsirūpins išvykų į Lietuvą metu.

Analitikai ir ekonomistai sutaria, kad Lietuvoje reikia įgyvendinti esmines struktūrines švietimo, sveikatos apsaugos bei mokesčių reformas, tačiau jų įgyvendinimą naujoje Vyriausybėje gali apsunkinti valdančiųjų partijų nenoras priimti nepopuliarius sprendimus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVZS) kandidatu į finansų ministrus įvardijamas Stasys Jakeliūnas, kuris yra buvęs dabartinio premjero socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus patarėju, teigia, kad rimtai svarstytų pasiūlymą užimti šias pareigas, dėl kurių jam gali tekti atsisakyti rinkimuose laimėto parlamentaro mandato.

Rinkimus didele persvara laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga galės primesti savo ekonominę darbotvarkę ir kelti klausimus dėl didesnio valstybės kišimosi į ekonomiką, sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Tačiau jis tikisi, kad valstybės monopolis nėra principinė valstiečių-žaliųjų nuostata. „Pirmiausia tai reiškia, kad valstiečiai-žalieji įgyja galimybę pasiūlyti savo koalicijos partneriams ne tik savo politinę dienotvarkę, bet net ir įgyvendinimo priemones.