Pasak darbo rinkos specialistų, šiemet darbdaviai, siekiantys geresnių rezultatų, priversti darbuotojams suteikti vis daugiau privilegijų ir laisvės, rašoma pranešime spaudai.
Kviečiame susipažint su 5 reiškiniais, kurie 2019 m. kurs darbo rinkos aplinką, formuos darbuotojų ir darbdavių santykius bei leis darbuotojams dirbti dar efektyviau.
Mažėjantis lojalumas vienai organizacijai
Vienas iš stiprėjančių reiškinių – vis labiau mažėjanti ištikimybė organizacijai. Dažniau darbo ieškoma atsižvelgiant į vertybes. Svarbiausiu elementu tampa asmenybės tapatumas organizacijai – idealus darbas tas, kuris yra lankstus, įdomus, suteikia pirmiau asmeninę, ne finansinę vertę ir žada tobulėjimą.
IWG įmonių grupės atlikto tyrimo duomenimis, net 70 proc. žmonių bent dieną per savaitę dirba ne savo įmonės biure, daugiau negu pusė apklaustųjų – dvi ar daugiau dienų per savaitę, o vienas iš dešimties nuolat dirba nuotoliniu būdu. Su naujos kartos atėjimu į darbo rinką, ši tendencija tik ryškės.
Darbas kur ir kada nori
Nors tempas nemažės, balansas tarp darbo ir kokybiško asmeninio gyvenimo taps svarbiu aspektu renkantis darbdavį. Dėl šios priežasties lankstus darbo grafikas ir bendradarbystės erdvės įsitvirtins ne tik tarp laisvai samdomų, bet ir tradicinių įmonių darbuotojų.
Atlikto tyrimo metu 80 proc. įmonių vadovų teigė, kad lankstus darbo modelis jiems padėjo privilioti norimus darbuotojus. 91 proc. pripažino, kad lanksčiai dirbdami darbuotojai yra produktyvesni. Tyrimo metu buvo apklausta 18 tūkstančių dirbančiųjų ir darbdavių.
Silpnėjanti hierarchija
Nors daugelis organizacijų vis dar yra valdomos hierarchija paremtais principais, manoma, kad laiko klausimas, kuomet šį modelį pakeis demokratinis požiūris. Kai sprendimai priimami bendru komandos nutarimu, o ne organizacijų viršūnėse.
Dėl lengvai prieinamos informacijos darbuotojų specializacija tampa mažiau segmentuota, todėl tikėtina, kad nyks specifiniai departamentai ir skyriai. Juos pakeis darbas komandose, kur darbuotojai susiburs tam tikrai užduočiai ar projektui. Tikėtina, kad daugumos organizacijų komandas sudarys universalūs darbuotojai, kurie turės platų žinių ir įgūdžių spektrą, o specifinėms užduotims bus samdomi trumpalaikiai specialistai.
Sveikata laimi prieš karjerą
Kita ryški tendencija – darbuotojai vis labiau ima vertinti savo sveikatą, o dėl didelio streso yra linkę palikti darbovietes. Remiantis tyrimais, priklausomai nuo šalies, kasdien stresą darbovietėje patiria nuo 40 iki 80 proc. žmonių. Dėl šios priežasties įmonės, norėdamos prisivilioti geriausius darbuotojus, neabejotinai turės skirti dėmesio darbuotojų savijautai bei sveikatai.
Nemaža dalis organizacijų investuoja į sveikatingumo ir sąmoningumo programas. Priemonių spektras platus: sporto klubo abonementai, sveikatingumo programos, nemokama sveikatos priežiūra, net meditacijų sesijos. Visos minėtos organizacijos skatina darbuotojus užsiimti sąmoningumo praktikomis, kurios sumažina stresą, pagerina dėmesio sutelkimą, produktyvumą ir kūrybingumą.
Nykstanti tradicinė darbo praktika
Iki 2020 metų net 36 proc. pasaulio dirbančiųjų bus Z kartos atstovai – tai žmonės gimę apie 2000 metus. Ši karta, užaugusi su skaitmeniniais įrankiais, atsisako tradicinių darbo praktikų – pradedant įprasta darbo aplinka ir valandomis, baigiant santykiais su darbdaviu. Jie labiau orientuoti į individualų ir judrų darbą nei bet kuri karta iki šiol.
Kita vertus, ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, tuo pačiu ir darbingam amžiui, vis dažniau matysime kartu dirbančius net trijų ar keturių kartų atstovus. Dėmesio centre išliks ir lyčių lygybės bei pasiskirstymo darbo rinkoje aspektas.
