Sąvaržėlės kaire ranka šiandien suimti negali vienoje įmonėje metalo apdirbimo šlifuotoju dirbantis Mindaugas Balsys. Ir ne tik sąvaržėlės – pirštais jis nesuima jokio smulkesnio daikto. Prieš dvejus metus, kaip jis sako, darbe patyrė traumą. Mindaugui buvo sužaloti trys pirštai, lūžę mažiausiai aštuoniose vietose. O nelaimė, pasak vyro, įvyko dėl darbe buvusių netvarkingų staklių.
Via Baltica
„Kada dirbi už staklių, kada jas sustabdai patikrinti ar nusišlifavo, kai sustabdai stalą, jos turi sustoti. Akmuo pats. O jis to nepadaro, kai sustabdai šitą reikia atskiru jungikliu išjungti.
Ir tuo metu imdamas tuos nušlifuotus peilius, užkabino ranką ir nušlifavo… Tai dar pusė bėdos, dar baigėsi laimingai, nes galėjo būti nurauta ranka“, – savo nelaimės istoriją pasakoja Mindaugas.
Tiesa, Mindaugas sako iš darbdavio ne tik paguodos neišgirdęs, bet ir sulaukęs akibrokšto – jam esą buvo liepta kaltę dėl to, kas įvyko, prisiimti sau.
„Pirmas aktas buvo sustatytas taip, kad aš pats kaltas.
Taip įpratę, jeigu susižaloja žmogus, arba iš lovos iškrito, ar dar kažką. Tai yra buityje. Todėl, kad darbdaviui tas neapsimoka. O tiria jis pats. Tai ateina darbų saugos inspektorius ir pasako: „tu rašyk dabar taip ir taip, kad tai buvo ne darbe, o po darbo“, – tikina vyras.
Ir tik įsikišus Darbo inspekcijai, kaip sako Mindaugas, ginčas, kas kaltas, pasiekė teismą. Ir bent jau kol kas darbdaviui nepavyko įrodyti, kad nukentėjęs dirbo nesaugiai. Nurodyti įmonės, kurioje susižalojo, Mindaugas, kol vyksta bylinėjimasis, negali. Tokios ir dar baisesnės istorijos Darbo inspekcijai – ne naujiena.
Štai pernai rudenį Lietuvą sukrėtė dvidešimt penkerių šakiečio mirtis. Vyras statybose žuvo savo pirmą darbo dieną. Kovą valydami sniegą žuvo du „Lietuvos geležinkelių“ darbininkai. Visa tai pakliūva į beveik 30 metų fiksuojamą liūdną statistiką – per tiek metų šalyje darbe smarkiai susižalojo ar žuvo daugiau kaip 80 tūkst. žmonių – beveik tiek, kiek gyvena Panevėžyje.
Kaip sako Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas, nesąžiningi darbdaviai žmones verčia pasirašyti po darbo saugos reikalavimais, bet tinkamų sąlygų taip ir neužtikrina.
„Apie 70 procentų atvejų nustatome, kad įmonėje kažkokie darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimai buvo neįgyvendinti. Dažniausiai pasitaiko, kad darbdavys netinkamai organizuoja kažkokius darbus“, – sako darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.
Štai todėl Europos Sąjungoje, kaip aiškina S. Balčiūnas, Lietuva pirmauja dėl daugiausiai nelaimingų atsitikimų įvykstančių darbe. Mus aplenkia tik Rumunija. Ir blogiausia, kad tirti sunkus susižalojimas ar ne, turi teisę pati įmonė sudariusi specialią komisiją, kuriai ir priklauso dažniausiai tos pačios įmonės valdžia. Tad žmogui, kaip sako S. Balčiūnas, dažnai nelieka nieko kito, tik prisiimti kaltę. Profsąjungos „Solidarumas“ vadovė neatmeta, kad gali kartais kalti būti ir patys darbininkai, bet ir jų neatsargus elgesys įmonėje dažnai pateisinamas.
„Darbuotojai dirba žvėriškus, kaip aš sakau, viršvalandžius.
Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija savo analizėje pasakė, kad Lietuvoje palyginti su Vokietija dirbama 488 valandom daugiau. Tai du mėnesius mes dirbam daugiau nei visi kiti. Nuovargis labai didelis, po dvylika valandų į savaitę“, – teigė profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties (VGMPS) vadovas sako, kad taip žmonės elgiasi be reikalo.
„Pavyzdžiui, būna nors ir nedaug, bet galūnių amputacijos. Jos prisiuvamos, bet pėdsakai lieka, iki šimto procentų funkcija niekada neatsistato“, – tikina Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Zdislavas Skvarciany.
O tai reiškia, kad ir darbingumą toks žmogus gali prarasti, susirasti naują darbą kažkada susižalojusiems taip pat darosi gerokai sudėtingiau.
Visą siužetą žiūrėkite čia:
