Lietuvos verslas

Vasarą parduotuvių lentynas nugula gausybė sezoninių vaisių ir daržovių, todėl iš dalies keičiasi ir gyventojų prekių krepšelis. Visgi parduotuvių atstovai atskleidžia – daugiau įsigyjama ne tik jų. Žmonės vasaros metu daugiau keliauja, iškylauja, organizuoja šventes. Parduotuvių atstovai pastebi, kad dėl to auga ir jų pirkinių krepšeliai. Visgi pastebima, kad šiais metais krepšelio augimą nulėmė ir karantinas, tačiau parduotuvėse gyventojai lankosi rečiau.

Vyriausybė gyrėsi, kad per karantiną verslui kompensuos pusę nuomos išlaidų. Tačiau be subsidijų iki šiol vargsta dešimtys tūkstančių turgaus prekeivių. Po ilgų ginčų Vyriausybė nusileido ir jau žada padalinti turgaus prekeiviams vienkartines išmokas po 300 eurų. Valdininkai nusprendė nebesigilinti, kiek prekeiviai iš tiesų išleidžia nuomai ir visiems skirti vienodas išmokas.

Maždaug trečdalį tarptautinių maršrutų atnaujinę šalies vežėjai sako, kad keleivių srautai dar tik artėja prie pusės pernykščio lygio. Pasak jų, sumažėjo autobusais keliaujančių užsieniečių, į keliones dažniausiai vykstama tik esant būtinybei. Tikimasi, kad keleivių pagausės, kai bus atlaisvintos sienos su Baltarusija, Rusija ir Ukraina.

Alytuje planuojama statyti dengtą futbolo maniežą, rašo alytausgidas.lt.  „Tikimės, kad ateityje mes turėsime dengtą futbolo maniežą“, – Alytaus apskrities futbolo federacijos stadione šią savaitę sakė Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis. Pasak mero, rugpjūtį vyksiančiame tarybos posėdyje bus svarstomas tokio maniežo statybos vietos klausimas. jau svarstomos trys galimos šio maniežo statyboms tinkamos vietos.

Nuolat lankyti ir prižiūrėti artimųjų kapus gali ne visi, todėl daugėja žmonių, kurie samdo kapų prižiūrėtojus. Šie tikina, kad karštomis vasaromis darbo netrūksta. Žmonės dažniausiai prašo ne tik palaistyti, bet ir pasodinti, vėliau ravėti gėles, uždegti žvakes, nuvalyti antkapius ir atlikti kitus darbus. Šiuo metu kapų prižiūrėtojų skelbimų netrūksta. Tačiau jų siūloma kaina skiriasi. Brangiausiai tokią paslaugą teikia įmonės už vienkartinį kapo sutvarkymą.

Artėja liepos 6-oji – Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, kai ant visų pastatų turės būti iškelta valstybės vėliava. Jei jos neturite ir pirmadienį neiškelsite – gresia bauda. Nuo vasario vėliavos kai kuriose parduotuvėse gerokai pabrango. Įstatymuose numatyta, kad valstybės švenčių dienomis Lietuvos valstybės vėliava turi būti keliama prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat gyvenamųjų namų.

Lietuva kiek viršija Europos šventinių dienų vidurkį, šiemet laisvadienių sąrašą papildė lapkričio 2 d., o kitąmet į darbą gali nereikėti eiti ir dar vieną dieną. Kol vieni džiaugiasi ir tikina, kad laisvadienių galėtų būti daug daugiau, kiti įsitikinę – svarbu ne šventinių dienų kiekybė, o jų kokybė. Lietuvoje yra 15 valstybinių švenčių, kurios yra nedarbo dienos.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Kauno departamento inspektoriai kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos pareigūnais po atlikto patikrinimo Jonavoje išaiškino prekybininkus, kurie mėsą išnuomotose patalpose tvarkė nelegaliai, neturėdami tam reikiamo VMVT leidimo. Be to, čia iš tiesų veikė ne viena, o dvi įmonės, užsiimančios tokia pat veikla, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Airijos pigių skrydžių bendrovė pranešė, kad dėl koronaviruso uždraustų lėktuvų skrydžių bilietus turintiems klientams jau netrukus grąžins pinigus. Penktadienį išplatintame pranešime įmonė informuoja, kad per šį mėnesį pinigus grąžins 90 proc. klientų, kurių skrydžiai buvo atšaukti. „Ryanair“ praneša, kad iki liepos 15 d. bus priimti sprendimai dėl likusių balandžio mėnesio prašymų išmokėti kompensaciją, o iki liepos pabaigos – visi gegužės mėnesio prašymai. „Daugiau kaip 90 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad senatvės pensija neturėtų būti mažesnė nei 50 proc. algos, kurią darbuotojas gavo prieš išeidamas į pensiją. Palyginti su europinėmis, lietuviškos pensijos dabar yra kur kas mažesnės.

Pradėjusi nuo nedidelių užsakymų ir dviejų darbuotojų, per dešimtmetį bendrovė „Marškinėlis“ išaugo iki 7-ių darbuotojų kolektyvo. Dabar tai – efektyviai ir itin sparčiai auganti, įvairias spausdinimo paslaugas teikianti įmonė.

Teismui galutinai pripažinus, kad valstybės valdomos įmonės Lietuvos oro uostai skelbto patalpų picerijoms nuomos konkurso sąlygos buvo neteisėtos, planuojama skelbti naują konkursą. „Gerbiame teismo sprendimą ir jį vykdysime: artimiausiu metu skelbsime naują viešą patalpų nuomos konkursą. Mūsų tikslas užtikrinti paslaugų kokybę keleiviams, pasitelkiant patyrusius partnerius, nesikeičia.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ pristatė naują grupės įvaizdį – naują logotipą, taip pat nuo šiol grupė naudos trumpinį LTG. Antrinių grupės įmonių pavadinimai keičiami, į juos inkorporuojant naująjį trumpinį LTG.

Dėl būtinų planinių elektros tinklo remonto ir perdavimo linijos perjungimo darbų, liepos 13 d. (pirmadienį), 10-čiai valandų bus atjungtos Klaipėdoje esanti Marių ir Kuršių Nerijoje esanti Juodkrantės transformatorių pastotės. Dėl to nebus techninių galimybių Kuršių Nerijoje tiekti elektros energiją ESO skirstymo tinkle, rašoma pranešime spaudai.

Tarptautinio keleivių pervežimo autobusais bendrovė „Ecolines“ nuo liepos 3-osios atnaujino reguliarius reisus iš Rygos į Vokietijos ir Nyderlandų miestus. Bendrovė pažymi, kad bus vykdomi reisai į įvairius šių šalių miestus, taip pat ir į Berlyną kasdien.

Ketvirtadienį ugniagesiai Kaišiadorių rajone tekančiame Krunos upelyje ieškojo įkalčių. Anksčiau skelbta, kad čia ieškota su restoranų tinklo „Grill London“ šešėlinės veiklos byla susijusių įkalčių. Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba penktadienį pranešė, kad ketvirtadienį apie 8 val. gavo pranešimą iš policijos, jog reikalinga pagalba vandenyje ieškoti įkalčių. Krunos upėje iš valties ir nardant surinkti daiktai perduoti policijos pareigūnams.

Nuo koronaviruso padarinių – kritusių apyvartų ir turistų iš užsienio trūkumo –  skaudžiai nukentėjusios šalies suvenyrais prekiaujančios parduotuvės mažiausiai metams arba visam laikui užvėrė duris. Kaip portalui delfo.lt komentavo Lietuvos žaislų ir suvenyrų asociacijos vadovas Aldas Kikutis, kad pagrindinė to priežastis – srauto trūkumas.

Klaipėdos rajone Kazachstano verslininkai planuoja statyti tepalų gamyklą, į kurią ketinama investuoti daugiau nei 100 mln. eurų. Apie tai paskelbęs „Vakarų ekspresas“ rašo, kad investicijas planuoja bendrovė „Hill Group”, Lietuvoje įregistruota 2018 metais ir besiverčianti tepalų didmenine prekyba. Tai – Kazachstane veikiančios įmonės padalinys. Vienas iš variantų, kur galėtų atsirasti gamykla, yra sklypas prie Mickų, tarp Šilutės plento irgeležinkelio.

Nors vasariški orai į pajūrį priviliojo minias poilsiautojų, Palangos verslininkų tai nedžiugina – jie laukia turistų iš užsienio šalių ir sugrįžtančių emigrantų bangos. Kaip „Vakarų ekspresui“ komentavo bendruomenės „Palangos rūpestėlis” valdybos pirmininkė Adelina Sabaliauskaitė, būtent iš užsienio atvykę turistai ir atnešdavo didžiausią pelno dalį.

Jau pora savaičių, kaip Lietuvoje atšauktas karantinas, tačiau krizę pavasarį išgyvenusiai darbo rinkai atsigauti vis dar sunku. Nors matyti pagyvėjimas ir itin nuo pandemijos nukentėjusiuose apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose, registruoto nedarbo lygis šalyje vis dar auga ir pasiekė ne vienerius metus nematytas aukštumas. Tikrąją pandemijos įtaką darbo rinkai, kaip teigia specialistai, pamatysime tik rudenį arba metų pabaigoje, o kol kas džiaugtis dar anksti.

Esminis klausimas dėl centrinių paštų Kaune ir Klaipėdoje – kas finansuos siūlomas jų pritaikymo visuomenei idėjas, kam tie pastatai atiteks, teigia Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė. „Diskusijos turbūt sukasi apie vienintelį dalyką – finansavimo klausimą, nes Lietuvos paštas neturi finansų kažką pakeisti ar perdaryti, tai finansavimo klausimas yra esminis“, – BNS ketvirtadienį sakė V. Budrienė.

Lietuvos pramonininkų konfederacija išsirinko naują prezidentą. Juo tapo Vidmantas Janulevičius, pakeitęs šiame poste Robertą Dargį. Kokie iššūkiai stambiajam ir vidutiniam verslui kyla šiais – koronaviruso pandemijos – metais? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi Vladimiras Laučius naujasis pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius. Jūsų konfederacija skelbia aprėpianti Lietuvos ekonomikos sektorių, kuris kuria apie 22 proc. BVP.

Valstybinis plėtros bankas Lietuvoje atsiras, tačiau ne tokiu pavidalu, kaip galėjo įsivaizduoti dalis gyventojų. Prezidentas Gitanas Nausėda, Vyriausybė ir finansų ekspertai sutaria, kad valstybinis bankas turėtų veikti teikdamas kreditus smulkiajam ir vidutiniam verslui, o ne privatiems bankų klientams.   Prezidentūroje ketvirtadienį politikai, verslo bei užsienio institucijų atstovai ir vadovai diskutuos apie idėją Lietuvoje steigti nacionalinį plėtros banką.

Lietuvos bei dar devynių Europos Sąjungos (ES) valstybių nacionalinės kelionių paketų taisyklės pažeidžia ES teisę, pareiškė Europos Komisija (EK). Ji ketvirtadienį nusprendė pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ir išsiuntė valstybėms oficialų pranešimą. EK teigimu, dėl koronaviruso pandemijos teko atšaukti daug kelionių, tačiau net ir per krizę vartotojų teisės tebegalioja, o nacionalinės paramos priemonės jų neturi sumenkinti.

Europos Komisija pasiūlė naują ekonomikos gaivinimo priemonę, kuri siektų 750 mlrd. eurų. Didžioji šių lėšų dalis atiteks valstybėms narėms, o Lietuva papildomai galėtų gauti apie 6,3 mlrd. eurų. Koronaviruso pandemija padarė didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai. Gegužės pabaigoje Europos Komisija pasiūlė sukurti naują ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“, kuri apima daugiametį ES biudžetą ir skolintomis lėšomis sukurtą Atsigavimo Fondą.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad konfliktas su Kelių direkcijos vadovu Vitalijumi Andrejevu dirbti nepadeda, tačiau kol kas neatsako į klausimą, ar neketina jam neįtinkančio vadovo nušalinti.

Nuo trečiadienio Lietuvoje įsigaliojusi vaistų kompensavimo be priemokų tvarka startavo be didesnių trukdžių, sako vaistinių ir neįgaliųjų atstovai. „Paskutinėmis žiniomis, sistema veikė, nes visos vaistinės metė savo visas įmanomas pajėgas, dirbo naktimis, savaitgaliais ir pavyksta išduoti vaistus tiems pacientams, kuriems priklauso juos gauti nemokamai“, – BNS ketvirtadienį sakė Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Tvarumas bei aplinkosaugos klausimai tampa vis svarbesni. Aukštus aplinkosaugos standartus atitinkanti įmonė šiandien įgyja vis daugiau konkurencinio pranašumo. Tvarių inovacijų dėka verslas sulaukia visuomenės pripažinimo ir palaikymo: vartotojai vis daugiau dėmesio atkreipia į tai, ar įsigyjamą prekę gaminanti įmonė yra socialiai atsakinga ir rūpinasi gamta.  Vilkijoje veikianti medžio apdirbimo įmonė „Ecowood“ yra didžiausia miestelio darbdavė – čia dirba daugiau nei 130 žmonių.

Lietuvos ekonomika prieš prasidedant koronaviruso COVID-19 krizei neturėjo akivaizdžių disbalansų ir tai padėjo atlaikyti pandemijos smūgį šį pavasarį, todėl šalies verslas neblogas sąlygas šių metų trečią ir ketvirtą ketvirtį sparčiai lipti iš antrą ketvirtį pasiektos duobės, teigia SEB bankas. Naujausioje SEB Lietuvos ekonomikos apžvalgoje prognozuojama, kad pagal pagrindinį scenarijų šalies ekonomikos smukimas šiemet sieks 6,7 proc.

Dar iki krizės nemaža dalis lietuvių gana dažnai apsilankydavo kaimyninėje šalyje ir čia apsipirkdavo. Po koronaviruso sukeltos krizės Lenkijoje kainos dar mažesnės, o tai lemia kelios priežastys. Kaip tik apie jas asmeninėje „Facebook“ paskyroje prakalbo banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Lenkija yra tarsi Europos Kinija, į kurią ne tik Lietuvos, bet ir kitų aplinkinių šalių gyventojai plūste plūsta įsigyti pigesnių prekių ir paslaugų.

Užbaigus pensijų kaupimo reformą, „Sodra“ nuo liepos pradeda mokėti privačiuose pensijų fonduose sukauptų pensijų anuitetus.  Pensijų anuitetus iš „Sodros“ turės įsigyti tie antros pakopos pensijų kaupimo dalyviai, kurie bus sukaupę 10 tūkst. ir daugiau eurų. Ši riba kas penkerius metus bus indeksuojama.

Nuo karantino pradžios per nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) aministruojamas valstybės pagalbos priemones verslui paskirstyta daugiau kaip 210 mln. eurų. Didžiausia lėšų dalis panaudota per karantino metu pasiūlytas priemones: teikiant paskolas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams – 116 mln. eurų, 25 mln.

2020 m. liepos 2 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad šiemet pateikta daugiau nei 1,54 mln. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir 101 tūkst. turto deklaracijų bei gauta apie 249 tūkst. prašymų skirti dalį pajamų mokesčio pasirinktam paramos gavėjui, rašoma pranešime spaudai. Dauguma deklaravo savarankiškai, deklaravusių mokesčių permokas – rekordiškai daug.

Šiuo metu visame pasaulyje fiksuojami nauji užsikrėtusiųjų koronavirusų ir nuo jo mirusių žmonių rekordai. Tačiau Lietuvoje, panašu, sveikatos krizė suvaldyta. Dėl to ir šalies ekonomika nepatirs blogiausių padarinių. Ji trauksis, tačiau mažiau nei manyta, o ir gana greitai atsigaus. Tokiomis naujausiomis prognozėmis ketvirtadienį dalijosi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Jo teigimu, praėjęs pusmetis buvo bene įdomiausias nuo šio amžiaus pradžios. „Dugną pasiekėme balandį.

Naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius sako pritariantis valstybinio banko idėjai, tačiau pabrėžia, kad tokia institucija neturėtų kištis į mažmeninę rinką. „Iš principo aš idėjai pritariu. Konkurencijos didinimas valiutos arba finansų prieigos srityje yra gerai“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė R. Sinkevičius.

Nors pirmąjį koronaviruso pandemijos sukeltą šoką Lietuvos ekonomika atlaikė neblogai, tikrieji jos padariniai pasijus rudenį, prognozuoja prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. „Dabar yra kritinis momentas šalies ekonomikai.

Šių metų gegužę bankai sudarė naujų būsto paskolų sutarčių už 92,8 mln. eurų – 1,6 karto mažiau nei balandį ir 1,4 karto mažiau nei praėjusių metų gegužę, rašo „Verslo žinios“. Tuo metu sausio-gegužės mėnesiais naujų paskolų suma siekė 633,2 mln. eurų – 9 proc. daugiau nei tuo pat laikotarpiu pernai (581 mln. eurų). Anot Lietuvos banko (LB) ekonomisto Vaidoto Šumskio, augimą šiemet lėmė aktyvi būsto rinka sausio-vasario mėnesiais.

Prezidentūroje ketvirtadienį politikai, verslo bei užsienio institucijų atstovai ir vadovai diskutuos apie idėją Lietuvoje steigti nacionalinį plėtros banką.

Prieš ketverius metus priimtame įstatyme numatytas automatinis senatvės pensijų indeksavimas arba keitimas, priklausantis nuo kai kurių ekonomikos rodiklių. Dalis jų didinti pensijų neleistų, tačiau gali būti, kad pensijos vis tiek bus padidintos. Nuo kiekvienų metų sausio 1 d. pensijos didinamos pagal indeksavimo koeficientą. Jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į einamųjų, 3 buvusių ir 3 būsimų metų faktinį arba prognozuojamą darbo užmokesčio fondą.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) trečiadienį užblokavo dar 29 piratines veidrodines interneto svetaines, sukurtas po ankstesnių blokavimų. Kaip informavo komisija, svetainių kopijose neteisėtai viešai skelbiamas autorių teisių saugomas turinys – muzikos, audiovizualiniai kūriniai ir knygos. „Piratinių svetainių blokavimas yra nuolatinis LRTK darbas, kuris duoda vaisius – neabejotinai mažėja šių svetainių žiūrėjimas“, – teigia LRTK pirmininkas Mantas Martišius.

Siekiant mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, iš Klimato kaitos programos numatyta 37 mln. eurų skirti energetikos, transporto ir žemės ūkio sektoriams. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) antradienį paskelbė kvietimus teikti paraiškas paramai, pranešė Aplinkos ministerija.  15 mln. eurų numatyta skirti transporto priemonių įsigijimui, kurios naudoja elektrą, suslėgtąsias ar suskystintąsias gamtines dujas, biometaną arba vandenilį. Subsidijos sieks iki 40 proc.

Išaugęs vartotojų polinkis taupyti bei situacijos neapibrėžtumas ribos vidaus paklausos atsigavimą, sako bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su praėjusių metų geguže, euro zonos namų ūkių indėlių likučiai padidėjo 6,4 procento. Tai – sparčiausias prieaugis nuo 2009-ųjų vasario, kai buvo fiksuotas 6,9 proc. prieaugis.

Lietuvoje palaipsniui atsisakant monopolinių elektros tiekimo buitiniams vartotojams sąlygų, jau šią vasarą beveik šimto tūkstančių nekilnojamojo turto objektų savininkai gaus pranešimus iš visuomeninio tiekėjo apie tai, kad jų esamos visuomeninio tiekimo sutartys baigia galioti 2021 metų sausio 1 dieną. Iki šių metų gruodžio 10 dienos šie vartotojai kviečiami naujai pasirinkti elektros energijos tiekėją, iš jau siūlančiųjų savo paslaugas, rašoma pranešime.

Nuo liepos 1 d. keičiasi maksimalių ir minimalių ligos, maksimalių tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo išmokų dydžiai. Išmokos, kaip ir anksčiau, priklausys nuo gyventojų draudžiamųjų pajamų, tačiau paauga kai kurių išmokų „grindys“ ir „lubos“, rašoma pranešime spaudai. Minimalus ir maksimalus kai kurių socialinio draudimo išmokų dydis keičiasi dėl to, kad jis priklauso nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, o šis yra perskaičiuojamas kiekvieną ketvirtį.

Paskutinę pajamų deklaravimo dieną Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) teigia laukianti dar 147 tūkst. gyventojų deklaracijų. Pajamas jau deklaravo apie 1,227 mln. gyventojų, BNS pranešė inspekcija. Pasak VMI, 305 tūkst. gyventojų deklaravo 169 mln. eurų mokėtiną gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, o 782 tūkst. gyventojų  – 168 mln. eurų grąžintiną GPM. Šiuo metu 393 tūkst. gyventojų jau yra sulakę apie 83 mln. eurų GPM permokų. Visiems gyventojams permokos sugrįš iki liepos 31 dienos.

Nuo liepos 1 dienos įsigalioja naujos elektros energijos ir gamtinių dujų kainos gyventojams. Vidutinė elektros energijos kaina mažėja 7,8 proc., o gamtinės dujos vidutiniškai pinga 18,3 proc. Bendrovė „Ignitis“ praneša, kad privatiems klientams populiariausio vieno laiko zonos tarifo „Standartinis“ kaina sieks 13,7 ct/kWh su PVM. „Standartinį“ dviejų laiko zonų tarifo planą pasirinkę klientai už dieninę elektros energiją mokės 15,5 ct/kWh, naktinę – 9,9 ct/kWh.

Seimui nespėjus iki liepos 1 dienos priimti pieno supirkimo tvarką reguliuojančio įstatymo, gamintojai ir perdirbėjai dėl to pokyčių nepajus, tvirtina žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Jo teigimu, nespėjus iš naujo priimti įstatymo, pieno supirkimo tvarkos kontrolė išlieka.  „Realiai pokyčių didelių nėra, tuo labiau, kad perdirbimo įmonės pasirašė susitarimą, kad jos taikys tas pačias nuostatas, kurios buvo iki šiol, o pasikeitimų jokių nebus“, – BNS sakė ministras.

Energetikos ministerija trečiadienį paskelbė kvietimą beveik 4,5 mln. eurų paramai nuotolinėms saulės elektrinėms įsigyti. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžia, kad saulės energetikos plėtra Lietuvoje pastaruoju metu yra sparti – per metus gaminančių vartotojų skaičius išaugo maždaug triskart ir pasiekė beveik 6 tūkst., instaliuotų saulės elektrinių galia padidėjo nuo 30 megavatų (MW) iki 60 MW.

Nuo liepos 1 d. keičiasi kai kurių verslo liudijimų išdavimo tvarka, praneša Valstybinė mokesčių inspekcija.  Gyventojai, kurie nuomoja gyvenamosios paskirties patalpas, nuo šiol kiekvienam nuomojamam objektui turės įsigyti atskirą verslo liudijimą ir už jį sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį.