Lietuvos verslas

Seimas svarstys Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išplėsti galiojančią gyventojų pajamų mokesčio lengvatą ir nustatyti galimybę susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio už per kalendorinius metus patirtas išlaidas už profesinį mokymą (ar jo dalį) ir (ar) aukštojo mokslo studijas, neatsižvelgiant į tai, kelinta atitinkama kvalifikacija įgyjama.

Seimas žengė pirmąjį žingsnį, kad nuo kitų metų nuo 4 iki 32 eurų didėtų politikų, valstybės tarnautojų ir pareigūnų, ir teisėjų atlyginimai. Vis dėlto dalis Seimo narių piktinasi, kad šių darbuotojų atlyginimai vis dar nepasiekė prieškrizinio dydžio. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Seimui antradienį pateikė įstatymo projektą, kuriuo nuo kitų metų bazinis pareiginės algos dydis augtų euru – nuo 176 iki 177 eurų.

Lietuvoje augant sergamumui COVID-19, Kauno miesto savivaldybė sako, kad grąžinti ribojimus į viešąjį transportą kol kas nėra pagrindo. „Turime vertinti du dalykus: patogumą gyventojams, grėsmę užsikrėsti viešajame transporte ir pajamas, gaunamas viešajame transporte“, – tarybos posėdyje antradienį sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras. Pasak jo, vien sprendimas atsisakyti bilietų pardavimo pas vairuotoją lemia 10 procentų pajamų kritimą.

Vartojimo prekių krepšelį pigiausiai tarp penkių didžiųjų miestų gyventojų gali įsigyti vilniečiai, o brangiausiai – kauniečiai, rodo slaptas pirkėjų tyrimas. Tyrimų agentūra „SeeNext“ lygino prekių kainas penkiuose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių prekybos tinkluose: „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, „Iki“ bei „Norfa“. Spalio pradžioje atliktas tyrimas rodo, kad tų pačių prekių krepšelio kaina, priklausomai nuo miesto ir prekybos tinklo, svyruoja nuo 26,58 iki 27,53 euro.

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti Vyriausybės patvirtintą kitų metų valstybės biudžeto, taip pat kitų su juo susijusių įstatymų projektus. Planuojama, kad bendros biudžeto pajamos viršys 11,3 mlrd. eurų, o išlaidos – 15,4 mlrd. eurų. Taigi, daugiau kaip 4 mlrd. eurų Lietuvai teks pasiskolinti. 2021 m. Daugiausia lėšų planuojama skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdomai sričiai – iš viso per 4 mlrd. eurų.

Antradienį Seimas pradeda svarstyti kitų metų valstybės biudžetą ir su juo susijusius kitus teisės aktus, nuo kurių priklausys būsimos pensijos ir kitos išmokos, mokėtini mokesčiai. Galutinį žodį dėl įstatymų tars jau nauja valdančioji koalicija, tačiau ar jai pavyks suderinti akivaizdžiai skirtingas rinkimines nuostatas dėl mokesčių ir išmokų? Daugeliui gyventojų aktualiausi yra sprendimai, susiję su pensijų indeksavimu (kitais metais jos turėtų didėti 7,17 proc.

Deklaruotos alkoholio akcizo įplaukos šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais siekė 275,251 mln. eurų – 9,6 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Spiritinių gėrimų akcizai šiemet padidėjo 11,9 proc. iki 172,183 mln. eurų, vyno – 14 proc. iki 31,438 mln. eurų, alaus – 3,6 proc. iki 66,599 mln. eurų, tuo metu tarpinių produktų akcizai sumenko 6,4 proc. iki 5,03 mln. eurų.

Spalio 16 d. dviem „Regitros“ Vilniaus filialo (Lentvario g. 7) egzaminuotojams nustatytas koronavirusas. Tai pirmieji susirgimo atvejai šiame padalinyje. Dėl susidariusios situacijos dalis suplanuotų praktikos egzaminų yra perkeliami į kitas dienas.  Vienas iš susirgusiųjų ligos simptomus pajuto spalio 11 d., o kitas – spalio 14 d. Darbuotojai iš karto izoliavosi, nebeatvyko į darbą ir atliko COVID-19 testus.

Energetikos ministras perspėja, kad nepatvirtinusi trišalės prekybos elektra su Rusija metodikos, Lietuva rizikuotų ne taip efektyviai boikotuoti Astravo elektrą.  Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) paprašius „Litgrid“ papildomų duomenų dėl metodikos, Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad jie bus pateikti laiku.   „Litgrid“ pateiks visus atsakymus į užduotus klausimus kaip įmanoma anksčiau, manau, net nelaukiant trečiadienio, galbūt netgi šiandien tai bus padaryta.

Nuo praėjusių metų pavasario šalnų nukentėjusiems sodininkams numatoma skirti 1,5 mln. eurų paramos.  Valstybės pagalbos schemai pritarė ir Europos Komisija, pranešė Žemės ūkio ministerija. Anot jos, Lietuvos sodai pernai labai nukentėjo nuo šalnų, dėl to ne tik prarasta dalis derliaus, bet ir užderėję vaisiai buvo prastesnės kokybės. Į savivaldybes pernai iš viso kreipėsi 260 sodininkų.

Praėjusią savaitę atšalus orams ir išaugus vartojimui, elektra „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos, Latvijos ir Estijos kainų zonose elektra brango daugiau nei dešimtadaliu.  Spalio 12–18 dienomis vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje pakilo 11 proc. ir siekė 38,7 EUR / MWh. Kaina buvo 5 proc. mažesnė už paskutinių 10 savaičių vidurkį, kuris siekė 40,4 EUR / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinės kainos taip pat augo 11 proc.

Pašilaičiai, Pilaitė ir Verkiai – šiose Vilniaus seniūnijose šiuo metu labiausiai reikia ikimokyklinio ugdymo vietų. Siekdama padėti vaikams ir jų tėvams, Vilniaus miesto savivaldybė šiuose rajonuose intensyviai ieško galimybių išsinuomoti patalpas mažiausiai penkeriems metams.  „Norime išsinuomoti patalpas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms tuose miesto rajonuose, kuriuose dar trūksta vaikų darželių.

Nors finansiniai sukčiai turi aibes būdų ir metodų, kaip išgauti asmeninius jūsų duomenis ir išvilioti pinigus, egzistuoja kelios universalios taisyklės, kurių laikantis gerokai sumažinsite tikimybę  patekti į jų pinkles. Kokie yra tie keli ir gana paprasti dalykai, kurių turėtumėte nedaryti? Plačiau apie tai – SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.

Statybų sektoriaus darbo rinkoje – paradoksai: tendencingai auga darbo neturinčių asmenų skaičius, tačiau naujų darbuotojų ieško vis daugiau darbdavių. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) teigimu, statybose jaučiamas nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius ir kvalifikuotos – trūkumas.

Lietuvoje kasmet auga įdarbinamų užsieniečių skaičius, tiesa koronaviruso pandemija jų įdarbinimą šiek tiek sustabdė. Transporto, statybos, viešojo maitinimo sektoriaus bendrovės tikina, kad užsieniečius samdo, nes tam tikrų profesijų darbuotojų su patirtimi darbuotojų Lietuvoje neranda. Be to, jiems lietuviškas atlyginimas patrauklesnis negu tautiečiams.

Spalio viduryje prasidėjusi kalėdinė prekyba nustebino ne vieną gyventoją. Prekybininkai teigia, kad toks sprendimas priimtas siekiant ne tik suteikti pirkėjams daugiau laiko pasiruošti šventėms, bet ir skatinti juos elgtis sąmoningai dėl koronaviruso situacijos. Visgi specialistai pastebi, kad iš dalies tai ir puikiai apgalvotas rinkodaros žingsnis. Lietuvoje prekybos centrai kalėdinę kampaniją pradėdavo daugmaž po Vėlinių – lapkričio pradžioje.

Vilniuje darbo ieškantis studentas tikisi uždirbti 1000 eurų į rankas. Toks jo skelbimas sukėlė tikrą diskusijų audrą. Anot ekonomisto, dažnai jaunų žmonių norai prasilenkia su galimybėmis. Tačiau įdarbinimo specialistai tikino, kad tokia alga reali. Tiesa, ją užsidirbti gali tik tam tikrų profesijų specialistai.

Artėjant Vėlinėms tautiečiai dairosi ne tik gėlių ar žvakių, bet ir kapų prižiūrėtojų, kurie sutvarkytų ir papuoštų kapavietę, uždegtų žvakes. Šie tikina, kad artėjant Vėlinėms užsakymų daugėja, tačiau ir konkurencija nemaža, tad siūlo naujoves, pavyzdžiui, tiesioginį kapavietės transliavimą maldai. Būtent tokią paslaugą siūlo Klaipėdoje ir jos rajone kapų tvarkymu užsiimantis Darius. Anot vyro, jam mintis vaizdo įrašu transliuoti kapavietę kilo gyvenant užsienyje.

Įsivaizduokite, kad grįžote namo ir matote, kad jie apsemti. O vėliau dar paaiškėja, kad galėjote anksčiau apsaugoti turtą, nes avarinė tarnyba apie nelaimę žinojo, tačiau nieko nepranešė, nes saugojo jūsų asmens duomenis.

Artėjant Vėlinėms auga susidomėjimas kapų žvakėmis ir gėlėmis. Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai domisi naujovėmis, pavyzdžiui, vietoje įprastų žvakių perka elektronines. Taip pat populiariąsias kapų gėles chrizantemas vis dažniau iškeičia į viržius. O puošti kapams tautiečiai skiria nuo kelių iki kelių dešimčių eurų.

Lietuvoje nustatant vis naujų susirgimų COVID-19 atvejų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tęsia ir prekybos, ir viešojo maitinimo vietų patikras. Įvertinant augančią koronaviruso riziką, visoje šalyje atliekamų prekybos centrų, turgaviečių, parduotuvių, taip pat ir restoranų, kavinių, barų bei kitų viešojo maitinimo įstaigų patikrinimų metu siekiama nustatyti, kaip laikomasi Operacijų vadovo įpareigojimų šios infekcijos prevencijai.

Šalyje plintant virusu apkrėstiems suklastotiems elektroniniams laiškams, Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad visus gaunamus elektroninius pranešimus reikia vertinti itin apdairiai ir neskubėti atsidaryti prisegtų priedų. Šią savaitę Lietuvoje fiksuojami atvejai, kai interneto vartotojai sulaukia el. laiškų, atsiųstų įtikinamai suklastojus žinomų organizacijų arba privačių asmenų el. pašto adresus.

Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai, rašoma banko pranešime spaudai. Numatoma, jog spalio 17, 18 ir 19 dienomis tarp 0:30 ir 6:00 val.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų sąrašo vedlė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė turi pastabų Vyriausybės pateiktiems kitų metų biudžetų projektams, bet, kitaip nei buvęs jos viršininkas Andrius Kubilius, apie būtinybę ateityje veržtis diržus nekalba.

Europarlamentaro, konservatoriaus Andriaus Kubiliaus viešas pareiškimas, kad patvirtinus naują valstybės biudžetą, Lietuvą ištiks smarkios pagirios ir teks veržtis diržus, tai yra mažinti išlaidas, sulaukė daug atgarsio. Netiesiogiai į jį sureagavo ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis kiek paprieštaravo buvusio premjero išsakytai pozicijai. „Pamirškite viską, ką žinojote apie valstybės skolą ir biudžeto deficitą.

Naujų automobilių pardavimų sumažėjimas Lietuvoje sausio-rugsėjo mėnesiais buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA). Lietuvoje per devynis mėnesius parduoti 28260 naujų automobilių – 18,2 proc. mažiau nei pernai sausį-rugsėjį. Toks pats naujų automobilių pardavimų smukimas fiksuotas ir Švedijoje, o mažesnis – Suomijoje (19,5 proc.) ir Danijoje (18,1 proc.). Latvijoje automobilių pardavimai šiemet sumenko 26,2 proc.

Šiukšliavežių parką atnaujinanti žaliavų ir komunalinių atliekų tvarkymo įmonė „Ecoservice“ gavo 1,5 mln. eurų banko „Luminor“ paskolą. Dešimt Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus atitinkančių „Scania“ šiukšliavežių įmonė įsigijo už 1,7 mln. eurų, pranešė „Luminor“. Anot pranešimo, mažiau anglies dvideginio naudojančios šiukšliavežės vežios Vilniaus, Šiaulių, Marijampolės, Mažeikių, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių atliekas.

Karantininis sąstingis nesutrukdė atsigauti nekilnojamojo turto (NT) rinkai. Specialistai tikina, kad būsto pardavimai yra kone rekordiniai. Visgi ateities prognozės gali būti ne tokios optimistiškos – manoma, kad būsto pirkėjų laukia išaugusios kainos, sumažės pasirinkimo galimybės. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad dabartinė NT rinka yra aukštumose, pastebimi ir augimo ženklai.

Europos šalys turi sąžiningai pasidalinti naštą dėl klimato kaitos keliamų iššūkių, teigia Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis ketvirtadienį ir penktadienį dalyvauja Europos viršūnių susitikime Briuselyje, kur viena pagrindinių temų – klimato kaita. „Mes ambicingai žiūrime į klimato kaitos iššūkius – Lietuva nuo Nepriklausomybės atgavimo 1990-aisiais iki dabar sumažino anglies dvideginio emisijas 58 procentais“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

Į Lietuvą ruošiasi žengti dvi naujos orlaivių su įgula nuomos bendrovės. Viena jų – Pietų Afrikos Respublikos (PAR) „Global Airways“, rašo portalas vz.lt.  Dviejų įmonių sertifikavimo procesą jau yra pradėjusi Transporto kompetencijų agentūra (TKA), BNS patvirtino agentūros atstovė Agnė Mažeikytė. Ji sakė negalinti pasakyti kompanijų pavadinimų. „Global Airways“ atstovas Lietuvoje Artūras Stankevičius vz.

Rugsėjo pabaigoje Lietuvoje viešėjo Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas su žmona. Bene daugiausia visuomenės dėmesio vizito metu sulaukė iškilminga vakarienė. Joje buvo galima paragauti įdarytų putpelių, karamelizuotos lašišos, o maistą užgerti nepigiu vynu ar stipresniais gėrimais. Kaip jau skelbta, iškilmingą vakarienę Valdovų rūmuose organizavo bendrovė „Stikliai“, valdanti to paties pavadinimo restoraną Vilniaus centre.

Sostinės barų, kuriuose epidemiologai fiksuoja koronaviruso židinius, atstovai sako, jog imasi visų įmanomų saugumo priemonių, taip pat pasigenda daugiau informacijos apie užsikrėtimus.

Nuo šių metų balandžio gyventojai, įsigiję naują arba naudotą elektromobilį, gali gauti kompensaciją nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. eurų kompensaciją. Tačiau nuo spalio 19 d. kompensaciją galės gauti ne tik gyventojai, bet ir įmonės ar organizacijos, o finansavimas gali siekti net 200 tūkst. eurų. Šių metų spalio 12 d. aplinkos ministras Kęstutis Mažeika patvirtino taisykles, kuriomis remiantis maksimalus subsidijos dydis vienam pareiškėjui yra 200 tūkst. eurų su PVM.

Finansų ministras Vilius Šapoka tvirtina, kad, jei Lietuva imtųsi staigiai mažinti 2021 m. valstybės biudžeto deficitą, dėl to nukentėtų daugelio darbuotojų atlyginimai. Taip pat, anot ministro, niekas nenori lopyti biudžeto skylės, mažinant pensijų indeksavimą ar vaiko pinigus. Todėl, kaip tvirtina V. Šapoka, deficitas bus mažinamas palaipsniui. Seime finansų ministras V. Šapoka susilaukė parlamentarų kritikos dėl kitų metų valstybės biudžeto, kuriam projektuojamas 5 proc. deficitas.

Dažniausiai nerimas dėl finansinės gerovės aplanko sunkmečiu. Koronaviruso pandemijos laikotarpis ne išimtis. Pastarąjį pusmetį daugelis jautė didesnį nerimą nei įprastai. Labiausiai dėl finansų jaudinasi jauni, 18-24 metų amžiaus žmonės. „Swedbank“ atlikto tyrimo duomenimis, kasdien jaučiantys nerimą dėl asmeninės finansinės situacijos nurodo daugiau nei trečdalis (39 proc.) Lietuvos gyventojų. Rūpestis dėl finansų kenkia jų sveikatai, santykiams su artimaisiais, produktyvumui darbe.

Verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojama bendrovė „DG21“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo įsigyti Vilniaus „Siemens“ ir Panevėžio „Cido“ arenas valdančias įmones bei bilietų platinimo bendrovę „Tiketa“ ir renginių organizatorę „Seven Live“. Kaip nurodo taryba, „DG21“ siekia įsigyti po 100 proc. bendrovių „Panevėžio arena“, „Tiketa“ ir „Seven Live“ akcijų bei 99,99 proc. „Universalios arenos“ akcijų. 0,01 proc.

Vyriausybės trečiadienį patvirtintas 2021 metų biudžeto projektas, kuris parengtas planuojant ne didesnį kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitą, yra tvarus, teigia premjeras Saulius Skvernelis. „Mes (su deficitu – BNS) užsimojome pagal situaciją, kurią realiai turime šiemet. Matome, kokios yra makroekonominės prognozės.

Lietuvos didžiuosiuose miestuose prasideda šildymo sezonas, žadantis būti pigiausiu pastaraisiais metais. Tačiau sąskaitos priklausys ir nuo oro sąlygų, ir nuo būsto būklės.  Vilniaus savivaldybė pranešė, kad šildymas sostinėje įjungiamas nuo ketvirtadienio. Vicemeras Valdas Benkunskas BNS teigė, iš pradžių numatoma jį įjungti ugdymo ir gydymo įstaigose, o nuo penktadienio – ir gyventojams.  „Per penkias dienas visame Vilniuje turėtų radiatoriai pradėti šilti“, – sakė V. Benkunskas.

Pristatant kitų metų valstybės biudžetą ir su juo susijusius teisės aktų pakeitimus, buvo pabrėžiama, kad mokesčiai nuo kitų metų nesikeis. Tačiau iš tiesų jų reikės mokėti daugiau, nes dalis įmokų yra susiję su didinama minimalia mėnesine alga. Kaip jau skelbta, Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nuo 2021 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) bus didinama nuo dabartinių 607 eurų iki 642 eurų neatskaičius mokesčių.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) prašys papildomos informacijos apie Vilniaus rajone esančios Upės gatvės, kurioje gyvena premjeras Saulius Skvernelis, asfaltavimo aplinkybes. Ją įvertinus, bus sprendžiama, ar atnaujinti tyrimą. VTEK atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė informavo BNS, kad komisija trečiadienį nusprendė papildomos informacijos prašyti vidaus reikalų ir susisiekimo ministrų Ritos Tamašunienės ir Jaroslavo Narkevičiaus.

Lietuvoje dabar yra sukaupta beveik 400 tūkst. tonų nesudegintų atliekų, sako Aplinkos ministerijos atstovė. Pasak Agnės Bagočiutės, tiek atliekų susikaupė, nes nebuvo kur jų deginti, tačiau pradėjus veikti Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainėms, visas jas tikimasi sunaudoti šilumos gamybai.    „Pagal naujausius, šių metų trečiojo ketvirčio duomenimis, yra 386 tūkst. tonų.

Trečiadienį buvo nutarta, kad kitais metais 35 eurais bus padidinta minimali mėnesinė alga (MMA). Darbdavių atstovai tikina, kad šis sprendimas skubotas, nes ne visi verslai turi iš ko kelti algas. Tačiau profesinių sąjungų atstovė teigia, kad sprendimas buvo būtinas, nes iš minimumo žmonės vos pragyvena. Verslo konfederacijos prezidentas, Trišalės tarybos narys Andrius Romanovskis teigė, kad šis MMA didinimas verslui kainuos apie 65 mln. eurų.

Vyriausybės patvirtintas 2021 metų biudžeto projektas, kuris parengtas kitąmet planuojant 5 proc. BVP viešųjų finansų deficitą, suteikia Lietuvai istorinę galimybę transformuoti ekonomiką ir užtikrinti ateities augimo potencialą, tačiau taip pat kelia rizikų, kad netinkamai panaudotos lėšos gali paskatinti ūkio perkaitimą ir infliacijos augimą, teigia ekonomistai. „Netgi įvertinus tai, kad mes iš Europos Sąjungos gausime daugiau kaip 2 mlrd.

Vyriausybė sustabdė „Auskos“ vilos Palangoje privatizavimą. Šiuo metu sovietmečiu statyti tam metui prabangūs poilsio namai „Auska“ priklauso valstybei. Vila išnuomota privačiai įmonei, o turtas įtrauktas į aukcione parduodamų valstybės nekilnojamų turto objektų sąrašą. Finansų ministras Vilnius Šapoka per Vyriausybės pasitarimą informavo, kad valdyti vilą siūlosi perimti Palangos savivaldybė.

Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė teisės aktų projektams, kuriais patvirtino kitų metų valstybės, taip pat „Sodros“ biudžetą, nemažai kitų projektų, kuriais didinamos pensijos, vaiko pinigai, kitos išmokos. „Galiu tik pasikartoti, ką minėjau ketverius metus. Biudžetas iš tiesų yra socialiai orientuotas, vėlgi atsižvelgiant į situaciją, su kuria susidūrė šalis po pandemijos.

Premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žiniasklaidai teikia komentarus apie Vyriausybės priimtus sprendimus dėl kitų metų valstybės biudžeto, minimalios algos, pensijų ir kitų išmokų didinimo. Vyriausybė siūlo, kad minimali mėnesio alga „ant popieriaus“ kitąmet augtų nuo 607 iki 642 eurų, o vaiko pinigai – nuo 60 iki 70 eurų.

Kitąmet turėtų šiek tiek paaugti darbo užmokestis valstybės tarnautojams, pareigūnams, biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams.  Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad bazinis pareiginės algos dydis nuo kitų metų didėtų nuo 176 iki 177 eurų. Įstatymų pakeitimus turės priimti Seimas.  „Projekto tikslas – patvirtinti 2021 metų bazinį dydį, nustatant 177 eurų bazinį dydį, atsižvelgiant į 2021 metų Nacionalinės kolektyvinės sutarties projekte numatytą dydį.

Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkoje kitąmet ketina skolintis apie 5,41 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2021 metų pabaigoje sudarys apie 25,454 mlrd. eurų, arba 50,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius  (VVP), planuojama pasiskolinti apie 1,936 mlrd. eurų, 2,7 mlrd. eurų – užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas. Apie 505 mln.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė nutarimo projektui, kuriuo nuo 2021 m. pradžios bus padidinta minimali mėnesinė alga. Pagal Vyriausybės nutarimo projektą planuojama, kad kitais metais minimumas didės nuo dabartinių 607 eurų iki 642 eurų neatskaičius mokesčių. Į rankas tai būtų maždaug nuo 437 eurų iki 457 eurai. Ministrų kabineto sprendimu 0,21 euro, arba 5,6 proc., iki 3,93 euro bus didinamas ir minimalusis valandinis atlygis. Šiuo metu apie 130 tūkst.