Paradoksai statybų sektoriuje: darbo vietų daugiau negu norinčių dirbti

Statybų sektoriaus darbo rinkoje – paradoksai: tendencingai auga darbo neturinčių asmenų skaičius, tačiau naujų darbuotojų ieško vis daugiau darbdavių. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) teigimu, statybose jaučiamas nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius ir kvalifikuotos – trūkumas.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų spalio 1 d. statybų sektoriuje buvo registruotas rekordinis darbo neturinčių asmenų skaičius – 15 351. Per pastaruosius tris mėnesius statybos specialistų nedarbas išaugo beveik trečdaliu ir sudaro daugiau nei dešimtadalį visų šalyje darbo ieškančių asmenų. Tačiau darbuotojų paklausa statybose tendencingai auga po 1-2 proc. kas mėnesį ir darbdaviai registruoja vis daugiau darbo pasiūlymų, bet reikalingų specialistų negali rasti.

„Tendencijos liudija ne tik sumažėjusias statybos darbų apimtis, tačiau ir tai, kad nedarbo išmokas siekia gauti vis daugiau asmenų, neturinčių reikiamų kompetencijų atlikti statybinius darbus ir negalinčių rasti darbo vietos. Tikėtina, kad tai ankščiau nelegaliai veiklą vykdę asmenys. Šiandien statybų darbo rinkoje vyrauja ryškus pasiūlos ir paklausos neatitikimas“, – teigia LSA prezidentas Dalius Gedvilas.

2020 m. I pusmetį darbo jėgos paklausa statybų sektoriuje augo 1,7 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Pasak D. Gedvilo, daugiau nei pusė visų registruotų darbo pasiūlymų – kvalifikuotiems darbininkams. Darbdaviams labiausiai trūksta siauros specializacijos specialistų, tokių kaip statybininkų montuotojų, mūrininkų, apdailininkų, tinkuotojų, betonuotojų, darbininkų izoliuotojų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų, suvirintojų, elektrikų, pastolininkų.

„Šiandien vienam darbo ieškančiam montuotojui tenka beveik 4 laisvos darbo vietos, betonuotojui – 3, o vamzdynų montuotojui – 2. Tai rodo, jog rinkoje itin trūksta kvalifikuotų ir kokybiškai dirbti gebančių statybininkų, o Užimtumo tarnyboje matomas antplūdis asmenų, kuriuos turbūt vargiai galėtume vadinti šios profesijos atstovais. Darbdaviams dabar itin sudėtinga rasti reikalingus darbuotojus, todėl trūkstamas darbo vietas bandoma užpildyti, pasitelkiant darbuotojus iš trečiųjų šalių“, – sako D. Gedvilas.

REKLAMA

LSA prezidento teigimu, statybų sektoriaus darbo rinkos padėtis indikuoja poreikį privalomos Statybininko (STATREG) kortelės įvedimui, siekiant įvertinti, ar asmuo tikrai geba atlikti statybinius darbus ir vadinti save statybininku.

„Privaloma Statybininko (STATREG) kortelė leistų ne tik sumažinti nelegalaus darbo mastą statybų sektoriuje, bet ir įvertinti, ar asmuo turi reikiamas žinias ir kompetencijas atlikti statybinius darbus. Užimtumo tarnyboje užsiregistravę daugiau nei 15 tūkst. darbo ieškančių asmenų turėtų būti ištestuoti ar iš tiesų yra statybininkai.

Einant šiuo keliu, būtų efektyviai naudojamos valstybės lėšos, o užsakovai apsaugoti nuo nekokybiškai atliktų statybos darbų. Šiandien Lietuvos statybininkų asociacijos išduodamas Statybininko (STATREG) korteles jau daugiau nei metus savanoriškai diegiasi vis daugiau statybų bendrovių“, – siūlo D. Gedvilas.

Statybininko (STATREG) kortelėje yra kaupiama informacija apie asmens turimas kompetencijas, kvalifikaciją, darbovietę, patirtį. Kompetencijų vertinimą atlieka profesionalūs vertintojai iš visų Lietuvos regionų, turintys statybos srities ekspertines žinias ir atitinkantys aukštus reikalavimus.

Statybininko (STATREG) korteles LSA išduoda nuo 2018 m.


Rašyti komentarą...
g
gaila_ir_tiek
2020-10-19 14:19:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
Joa... kortelės tai gerai... o jeigu žmogus geba atlikti darbus, o neturi diplomo, tai užtenka tik kortelės? Nebus čia pagrindas korupcijai, kortelėms už pinigus? Hm? Nebus tokių, kalbų, kad aj čia kortelę turi, koks skirtumas, visi gali, nueini ten ir ten ir nusiperki, kas užtikrins skaidrumą?
O dėl bedarbių,kam išvis reik juos painiot su statybų sektorium... tegu skaičiuoja kvalifikuotus, aiškiai pasakyta pradžioje, truksta kvalifikuotų, o susumavo visus... be reikalo pučia skaičius....
Ir dar vienas dalykas, vežkit vežkit iš užsienio ukrainiečius, ir vioskius kitus, kurie jums 500-700 dirbtų su mielu noru... visi pinigai nuplauks ne Lietuvon, kaip pridėtinis produktas, nes kaip žinia, gaudami žmonės čia algas sukuria ir pridetinę vertę, perka maistą, baldus, nuomojasi bustus... o didžioji dalis, aišku ne visi nukeliaus į tas šalis kurios net NĖRA EUROPOS SAJUNGOJE... mes ir taip sunkiai gyvenam, tai dar darbdaviai lepinami su pigia darbo jėga... jei atvirai tai absurdas... o ukrainiečiams ir kitiems reikės kortelės statybų, o ar jie pajėgs išlaikyt, gal taikis jiems rusų kalbą, o gal net ir palengvins procesus išskirtinai jiems... o dabdaviai plos katučiu, laukdami baltaodžių negrų iš ukrainos ir kitų šalių... tiesiog manau tai prives prie labai blogos ekonomikos... skesim kartu per savo "gerumą"...
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų