Lietuvos verslas

Vyriausybė dėl koronaviruso pandemijos metu patirtų nuostolių skyrė papildomų lėšų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), Lietuvos zoologijos sodui, taip pat dar keliems Aplinkos ministerijos valdomiems muziejams. Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė LGGRTC skirti 53 tūkst. eurų. Centras iš viso prašė kompensuoti 130 tūkst. eurų praradimus, nes vien darbo užmokesčiui dėl nesurinktų lėšų už bilietus trūksta apie 80 tūkst.

Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė kitų metų valstybės, savivaldybių, „Sodros“ biudžetams, taip pat daugeliui su jais susijusių kitų teisės aktų. Jie numato nemažai pokyčių dėl to, kokias išmokas gyventojai gaus ir kiek mokesčių turės mokėti. Tiek biudžetų, tiek kitų įstatymų projektams dar reikės Seimo pritarimo. Priimti projektai įsigalios tada, kai juos pasirašys prezidentas.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina rugsėjį buvo 281,5 euro už toną – 7,6 proc. didesnė nei rugpjūtį (261,7 euro). Per metus – rugsėjį, palyginti su praėjusių metų rugsėju – pieno supirkimo kaina buvo 2,4 proc. didesnė (2019 metų rugsėjį – 275,eurai), skelbia Žemės ūkio ministerija. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina  per mėnesį padidėjo 1,8 proc. ir buvo 226,8 euro už toną. Per devynis šių metų mėnesius supirkta 1030,5 tūkst. tonų pieno – 0,2 proc.

Lietuvos biokuro gamintojams įspėjant, kad dėl nelygiavertės konkurencijos su baltarusišku kuru jiems gali tekti stabdyti veiklą, Seimas pradėjo svarstyti 13-kos įvairių frakcijų parlamentarų siūlymą nuo 2021 metų apriboti šio kuro naudojimą šilumos gamyboje. Seimas antradienį priėmė svarstyti Šilumos ūkio bei Energijos išteklių rinkos įstatymų pataisas. Prieš rinkimus jų pateikimą Seimui sustabdė valstiečių frakcija, paprašiusi pertraukos. Dabar siūloma pataisas priimti skubos tvarka.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas pranešė apie mieste pradedamą šildymo sezoną. Kaip socialinėje paskyroje rašė D. Varnas, šildymas turėtų būti įjungtas jau šiandien. „Šiandien pradedame 2020-2021 metų šildymo sezoną Ukmergės rajone. Pernai šildymo sezonas buvo pradėtas nuo rugsėjo 24 dienos.

Vyriausybei imantis svarstyti kitų metų biudžeto projektą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas ragina atsakingai įvertinti išlaidas dabartinių rizikų akivaizdoje.  „Dabar poreikio (didinti išlaidas – BNS) iš tikrųjų nėra, aišku, mes negalime žinoti, kaip pasikeis, bet tai čia irgi reikalingas atsargumas ir ką aš matau, ką finansų ministras komunikuoja pristatydamas biudžeto projektą Vyriausybei – irgi tas atsargumo elementas labai aiškiai yra įdėtas.

Šalies gyventojų norus ir poreikius tenkinanti senatvės pensija šiandien turėtų siekti 700–800 eurų, rodo gyventojų apklausos duomenys. Tokį lūkestį dėl orios pensijos sumos nurodo kone kas ketvirtas šalies gyventojas (23 proc.). Visgi toks pensijos dydis yra apie 2 kartus didesnis už vidutinę šiuo metu šalyje mokamą senatvės pensiją, rašoma apklausą užsakiusio „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai. „Šalies gyventojų lūkesčiai dėl orios pensijos išlieka pakankamai aukšti – tik 7 proc.

Rugsėjį iki 14,1 proc. paaugęs oficialus nedarbas artimiausiais mėnesiais didės ir toliau, o pikas gali būti pasiektas kitų metų pradžioje, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Anot Ingos Balnanosienės, augimą skatins ir tai, kad rudenį pradeda mažėti sezoninių darbų. „Prognozuojame, kad nedarbas šiemet dar tikrai augs. Kritinis lygmuo gali būti pasiektas kitų metų pradžioje, sausio-vasario mėnesiais“, – BNS sakė I. Balnanosienė.

Vyriausybė trečiadienį pradeda svarstyti 2021 metų biudžeto projektą. Jam pritarus, dokumentas bus teikiamas svarstyti Seimui.  Vyriausybės posėdyje bus svarstomi valstybės ir savivaldybių, „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektai, kartu su jais teikiami susijusių kitų teisės aktų projektai, įskaitant, tikėtina, ir dėl minimalios algos (MMA) didinimo.

Trečiadienį Vyriausybė turėtų svarstyti kitų metų valstybės biudžeto ir su juo susijusius kitus įstatymų projektus. Nuo jų priklausys, kokio dydžio bus vienkartinė ar mėnesinė išmoka už vaikus, pašalpa mirus, minimali mėnesinė alga (MMA), šalpos pensija ir kitos išmokos. Bene aktualiausia daugeliui yra mėnesinė išmoka vaikams, kuri šiuo metu siekia 60 eurų. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą projektą, kitais metais ši išmoka turėtų didėti iki 70 eurų.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais susitrauks 1,8 proc. ir tai bus mažiausias nuosmukis visoje Europoje.  Fondas numato, kad 2021 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 4,1 proc. Balandį TVF prognozavo, kad šiemet Lietuvos ekonomika trauksis 8,1 proc., o kitąmet augs 8,2 procento. Estijos ir Latvijos BVP šiemet turėtų smukti atitinkamai 5,2 proc. ir 6 proc., o 2021 metais – padidėti 4,5 proc. ir 5,2 proc.

Konservatorių kandidatė į premjerus Ingrida Šimonytė sako, kad, būdama premjere, atšauktų Lietuvoje šią vasarą įsigaliojusį automobilių taršos mokestį. Politikės teigimu, šis mokestis su tarša neturi nieko bendro. Portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ paklausta, ar atšauktų automobilių taršos mokestį ir pakeistų ji subsidija hibridiniams automobiliams, I. Šimonytė svarstė, kad pastaroji priemonė nėra visiškai tinkama. Tačiau ir paties automobilių taršos mokesčio ji nepalaiko.

Lietuvos teisėsaugos darbas kovojant su verslo kyšininkavimu užsienyje įvertintas kaip vienas prastesnių, rodo nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ (TILS) tyrimas.   Už pradėtus tyrimus Lietuvai skirti trys balai – ji priskirta prie šalių, kurios ribotai vykdo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius konvenciją. 2018 metais Lietuva buvo įvertinta dviem balais.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) statistikos duomenimis, neapibrėžtumo kupinas pavasaris skirtingai atsiliepė verslo ir gyventojų skolinimuisi. Įmonių paskolų portfelis beveik nepakito, tuo metu gyventojai aktyviai skolinosi būstui įsigyti bei vartojimui.  Nors kovą prasidėjęs karantinas iškart paskatino būsto paskolų rinkos susitraukimą, stagnacijos laikotarpis neužtruko. 2020 m. II ketvirčio duomenimis, Lietuvoje išduotų būsto paskolų portfelis šio laikotarpio pabaigoje sudarė 8,4 mlrd.

Lietuvos biudžetas kitais metais tikrai bus deficitinis, tačiau daugelio  kitų valstybių biudžetų deficitas bus dar didesnis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, tai lems ekonominė situacija. „Biudžetas tikrai bus deficitinis ir čia jau ne trylikta pensija kalta, o tiesiog ekonominė situacija. Šiandien daugelis valstybių turi dar didesnius biudžeto deficitus.

Kompensacijoms už seno taršaus automobilio sunaikinimą, įsigyjant paspirtuką, dviratį ar viešojo transporto bilietą, dar liko 0,93 mln. eurų, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  Pasak jos, nuo rugsėjo pabaigos šiai priemonei skyrus papildomai 3 mln. eurų ir pratęsus kvietimą, jau sulaukta 2,3 tūkst. paraiškų už 2,07 mln. eurų. Paraiškos bus priimamos, kol pakaks lėšų.

Ką tik gyventojus pasiekė dvi žinios – jau galima pretenduoti į kompensaciją įsigyjant nedideles, iki 10 kW galios saulės elektrines iš elektrinių parkų bei kompensaciją įsirengti elektrinę savo namų ūkiuose. Saulės energetikai sako, kad nutolusios saulės elektrinės nuo įrengiamų savo teritorijoje gali gerokai skirtis kainos ir efektyvumo santykiu.

Pastaruosius kelis mėnesius euro zona susiduria su retu ir pavojingu reiškiniu – kainų mažėjimu. Kainų mažėjimui įtakos iš dalies turi laikini veiksniai, pavyzdžiui, PVM sumažinimas Vokietijoje, tačiau bet kokiu atveju bendra mažėjančios infliacijos tendencija yra akivaizdi. Kodėl defliacija neramina ir kaip tai gali atsiliepti Lietuvos ekonomikai?  Europos centrinis bankas (ECB), taikydamas pinigų politikos priemones, siekia, kad metinė infliacija laikytųsi šalia 2 proc. ribos.

Rugsėjį į darbo rinką sugrįžo rekordiškai daug – 28,1 tūkst. – žmonių – 44,2 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 56 proc. daugiau nei tuo pat laiku pernai, pranešė Užimtumo tarnyba. Darbo rinkos priemonėse rugsėjį pradėjo dalyvauti 2,7 tūkst. žmonių – daugiau nei bet kurį mėnesį šiemet ir 59 proc. daugiau nei pernai rugsėjį.

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą antradienį atplaukė naujas nedidelis Rusijos bendrovės „Novatek“ dujų krovinys – trečias toks krovinys spalį prasidėjusiais naujaisiais dujų metais.  Dujovežis „Coral Favia“ atvyko iš Vysocko, kur yra „Novatek“ gamykla, ir ankstų rytą prisišvartavo prie terminalo laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai myshiptracking.com, vesselfinder.com ir marinetraffic.com.

Nuo kitų metų atsinaujinant statinių mokestinėms vertėms, visi butų, gyvenamųjų namų, komercinių pastatų ir kitų statinių turėtojai jau dabar gali nemokamai ir greitai pasitikrinti, kokia jų valdomų statinių mokestinė vertė bus nuo 2021 m. sausio.  Kasmetinį visos šalies nekilnojamojo turto (NT) vertinimą atlikęs Registrų centras perskaičiavo žemės sklypų ir statinių vidutines rinkos vertes.

Lietuva finansiškai būtų pajėgi atlaikyti dar vieną koronaviruso protrūkį, sako finansų ministras Vilius Šapoka, tačiau viliasi, kad tokių griežtų karantino priemonių, kokių šalyje buvo imtasi pavasarį, įvesti nebereikės. „Numatome, kad metų pabaigoje rezervai išliks virš milijardo eurų. Tai tikrai, manau, kad geras rezultatas, dėl to, kad turime būti pasiruošę ir kitokiems scenarijams, nes neaišku, kaip ir kur link rutuliosis pandemija“, – lrt radijui antradienį sakė ministras.

Lietuvos biokuro gamintojams įspėjant, kad dėl nelygiavertės konkurencijos su baltarusiško biokuro tiekėjais jiems gali tekti stabdyti gamyklas, 13-a įvairių frakcijų parlamentarų siūlo nuo 2021 metų sugriežtinti tokio kuro importą. Seimas antradienį spręs, ar pradėti svarstyti tai numatančių Šilumos ūkio bei Energijos išteklių rinkos įstatymų pataisas. Prieš rinkimus jų pateikimą Seimui sustabdė valstiečių frakcija, nes paprašė pertraukos.

Seimas nepradės svarstyti penkių valstiečių siūlymo peržiūrėti ankstesnį sprendimą ir nuo kitų metų nedidinti mokesčių už aplinkos teršimą.   Tai numatančios Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos Seimui turėjo būti pateiktos antradienį. Tačiau aplinkos ministrui „valstiečiui“ Kęstučiui Mažeikai paprašius, pakeitimai iš darbotvarkės išbraukti: už balsavo 93 Seimo nariai, prieš – du, o susilaikė šeši.

Seimui antradienį teikiamos kelių įstatymų pataisos, kuriomis siūloma naujoms Baltarusijos ir kitų trečiųjų šalių įmonėms kaupiamąsias sąskaitas atsidaryti ne tik Lietuvos bankuose, bet ir elektroninių pinigų įstaigose.  Jeigu Seimas pritartų, Akcinių bendrovių, Viešųjų įstaigų ir Ūkinių bendrijų įstatymų pakeitimai, kuriems jau yra pritarusi Vyriausybė, įsigaliotų jau nuo lapkričio.

Pirmame Seimo rinkimų ture daugiausia palaikymo sulaukė dešiniųjų pažiūrų partijos. Tikėtina, kad dėl to gali keistis ir šalies ekonominė politika. Vis dėlto skuboti pokyčiai gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai užsimena, kad pasikeitus valdžiai galima tikėtis tam tikrų pokyčių mokesčių, asmens laisvių ir teisių srityje.

Nuo spalio 16 d. pradedami mokėti tiesioginių išmokų ir kompensacinių išmokų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones avansai už 2020 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, praneša Žemės ūkio ministerija. Planuojama, kad avansai – 365 mln. eurų – pasieks pareiškėjus iki lapkričio 30 d. Likusi išmokų dalis į pareiškėjų sąskaitas bus pervedama nuo gruodžio 1 d. Iš viso 2020 m. tiesioginėms išmokoms skirta 517 mln. eurų (2019 m. – 483 mln.

Aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ akcininkas ir valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis perka Vilniaus „Siemens“ ir Panevėžio „Cido“ arenas valdančias įmones bei bilietų platinimo bendrovę „Tiketa“. „Avia Solutions Group“ BNS patvirtino, kad G. Žiemelio kontroliuojama bendrovė „DG21“, investuojanti į ilgalaikius nekilnojamojo turto projektus, pasirašė sutartį dėl „Siemens“ areną valdančios įmonės „Universali arena“ ir dar trijų grupės įmonių įsigijimo.

Valstybės valdomos grupės „Epso-G“ valdomos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas pasitraukė iš pareigų. Jis įmonei vadovavo septynerius metus.  D. Virbickas palieka įmonę abipusiu sutarimu, nuo spalio 16 dienos „Litgrid“ laikinai vadovaus  įmonės Perdavimo tinklo departamento direktorius Vidmantas Grušas, pranešė įmonė.

Stebėtinai geras dešiniųjų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratų, Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos – pasirodymas pirmajame Seimo rinkimų ture leidžia prognozuoti, kad Lietuvos laukia pakankamai didelis posūkį iš kairiosios į dešiniąją politiką, teigia „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Seimo rinkimai parodė, jog liberalios idėjos Lietuvoje nėra „mirusios“, o žmonės nori daugiau ekonominių ir asmeninių laisvių, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.  Liberalų sąjūdžiui ir Laisvės partijai Seimo rinkimuose gerokai peržengus 5 proc. barjerą ir patekus į Seimą, „Swedbank“ analitikas tokius rezultatus pavadino „liberalizmo renesansu Lietuvoje“.  „Galima įžvelgti aiškią tendenciją, kad liberalios idėjos Lietuvoje nei mirusios, nei merdėja.

Susidūrus su sunkumais darbo rinkoje, rekomenduojama persikvalifikuoti. Tiesa, nauja profesija gali atsieiti iki 4 tūkst. eurų. Mokymo įstaigos pastebi, kad ne visi renkasi kursus, o mokosi iš kolegų ar savarankiškai. Vis tik įgijus profesiją patvirtinantį dokumentą, atsiveria ne tik Lietuvos, bet ir užsienio darbo rinkos.

Vieno didžiausių šalies bankų klientas, ilgą laiką visiškai nesinaudojęs jo išduota mokėjimo kortele ir jokiomis kitomis paslaugomis, netikėtai sulaukė pranešimo, kad yra skolingas. Banko atstovė primena, kad net ir nesinaudojant kortele, klientai moka kasdienių paslaugų mokestį. „Luminor“ banko klientą Roką (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) neseniai nustebino pranešimas, kad jo banko sąskaitoje trūksta 4,3 euro mokesčiams už suteiktas kasdienes banko paslaugas sumokėti.

Vilniaus miesto savivaldybė nuo šių metų pradžios pradėjo vykdyti atliekų šachtų daugiabučiuose namuose uždarymą. Tačiau ne visi daugiabučių gyventojai pritaria tokiam sprendimui, o dalis jų įžvelgia ir kitų atsirandančių problemų. Pagrindinės priežastys, dėl kurių nuspręsta uždaryti atliekų šachtas daugiabučiuose – nepageidaujami kvapai ir netinkamos higienos sąlygos. Atsižvelgta ir į tai, kad po šachtomis stovintys konteineriai nepritaikyti šiukšlių rūšiavimui.

Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje (AE) šeštadienio naktį pastebėti garai iš vieno kaminų, juos užfiksavo Lietuvos pasieniečiai. Tai pirmas atvejis, kai fiksuojamas toks aktyvumas Lietuvos pasienyje esančioje atominėje elektrinėje, BNS patvirtino Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) vadovas, tačiau pabrėžė, kad šis procesas pavojaus nekelia. „Paleidžiama elektrinė, tai prie tų garų reikės priprasti“, – BNS šeštadienį sakė VATESI viršininkas Michailas Demčenko.

Darbuotojus Lietuvoje galima suskirstyti į dvi dalis: vieniems algas moka privatus verslas, o kitiems jos mokamos iš valstybės ar kitų biudžetų, kurie surenkami iš visų mokesčių. Šių algos ne tik didesnės ir auga sparčiau – kitąmet jiems numatomos ir papildomos garantijos, kurių dirbantys privačiai galėtų tik pavydėti.

Penktadienį, prasidėjus lokaliam karantinui Raseiniuose, vieni prekybos centrai vėl paskelbė apie priedų mokėjimą. Kiti tikino, kad per visą šį laikotarpį jų mokėjimų taip ir nenutraukė. Tačiau Valstybinė darbo inspekcija siūlo darbuotojus skatinti ne tik pinigais, bet ir laisvesniu darbo grafiku.

Liberalizuojant elektros tiekimo gyventojams rinką, nepriklausomą tiekėją jau pasirinko apie 28,3 tūkst. iš daugiau nei 1,6 mln. namų ūkių. Iš pasirinkusiųjų tiekėją skaičiaus tik 10,5 tūkst. yra daugiausiai suvartojantys gyventojai, kurie turi apsispręsti per pirmąjį liberalizavimo etapą, skelbiama svetainėje pasirinkitetiekeja.

Penktadienio popietę vieno didžiausių šalies bankų klientai susidūrė su problemomis – jiems neužsikrauna SEB banko programėlė telefonuose. Mėginant tai padaryti, ekrane rodomas pranešimas, kad „paslaugos šiuo metu nepasiekiamos“. SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė pripažino, kad tam tikrų nesklandumų dėl programėlė veikimo esama. „Šiuo metu ji veikia lėčiau nei įprastai arba kai kuriems klientams neveikia dėl išaugusio klientų prisijungimų skaičiaus.

Pilną baką kuro prisipylusi vilnietė nuvažiavo vos 200 km, nepasiekus kelionės tikslo, automobilis sugedo, teko kviesti tralą ir vykti į servisą. Jame paaiškėjo, kad kuras buvo su drumzlėmis. Tačiau degalinės atstovas tikina, kad kuras negalėjo tapti gedimo priežastimi. Vilnietė Diana (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo drumzlino dyzelino nuotraukomis. Moteris rašė, kad tokio kuro prisipylė Vilniuje, „Baltic Petroleum“ degalinėje.

Lietuvoje daugėjant užsikrėtimų koronavirusu, pastebimai sumažėjo gyventojų judėjimas į prekybos centrus ir viešąjį transportą. Nepaisant to, žmonių judėjimas į biurus yra didžiausias nuo pat karantino pradžios kovo mėnesį, rodo „Google“ gyventojų mobilumo duomenys.

„Grigeo“ grupės kartono gamybos bendrovė „Grigeo Klaipėda“ vis dar negalės valyti nuotekų savo įrenginiuose Dumpių kaime – Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) atmetė  įmonės prašymą pakeisti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK). Apie tai, kad agentūra ketvirtadienį atmetė prašymą pakeisti „Grigeo Klaipėdos“ TIPK, BNS informavo agentūros atstovė Lina Gaidžiūnaitė.

Lietuvos vartotojai jau gali naudotis mobiliuoju elektroniniu parašu. Didžioji dalis paslauga galėjo naudotis nuo 12.45 val., o visiškai paslauga buvo atkurta 13.18 val. Mobilusis parašas buvo sutrikęs šiandien nuo 11.19 val. Šią paslaugą teikianti bendrovė „SK ID Solutions“ atsiprašo mobiliojo elektroninio parašo naudotojų, kurie dėl sutrikimo patyrė nepatogumų.

Lietuvos eksportas šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais buvo 17,971 mlrd. eurų, importas – 18,466 mlrd. eurų, arba atitinkamai 7,2 proc. ir 13,1 proc. mažesnis nei per aštuonis 2019-ųjų mėnesius. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas smuko 10,4 proc. iki 10,534 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais sudarė 494,6 mln. eurų ir buvo 3,8 karto mažesnis nei prieš metus (1,881 mlrd. eurų), negalutinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvoje teisėtai esantiems Baltarusijos piliečiams bus teikiamos informavimo ir įdarbinimo paslaugos, padedama ieškoti darbo įmonėse, praneša Užimtumo tarnyba. Šiais metais Lietuvoje su Užimtumo tarnybos išduotais dokumentais buvo įdarbinti 1002 Baltarusijos piliečiai.

„Sodros“ biudžeto perteklius 2021 metais turėtų siekti 61,295 mln. eurų – 30,7 proc. (27,151 mln. eurų) mažiau nei laukiama šiemet (88,446 mln. eurų). Planuojamas „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos yra 5,063 mlrd. eurų, išlaidos – 5,002 mlrd. eurų, arba atitinkamai 3,2 proc. (157,2 mln. eurų) ir 3,8 proc. (184,4 mln. eurų) didesnės nei laukiama 2020 metais. Tai numatoma Valstybinio socialinio fondo 2021 metų biudžeto projekte.

„Sodros“ išlaidos 2021 metais, lyginant su 2020-ųjų planu, didinamos beveik tris kartus sparčiau nei pajamos. Kaip rašo portalas vz.lt, daugelis išmokų mokama iš skolintų valstybės biudžeto lėšų, kurias turės grąžinti mokesčių mokėtojai. „Sodra“ nepatiria viešųjų finansų išlaidų krizės, o tai rodo palyginti menkas rezervo tuštinimas.

Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos ir vaikus, kaip nustatyta, netinkamai maitinusios įmonės „Bruneros“ sutartis jau nutraukta, tačiau šią savaitę įstaigos direktoriui Rimantui Remeikai teko ieškoti, kas maitins vaikus, nes laikinuosius maitintojus, anot jo, vieną po kito krėtė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). „Bruneros“ generalinė direktorė Rima Vinčaitė 15min.

Kiek reikia lietuviui, kad jis galėtų oriai gyventi? Ekonomistai tvirtina, kad vidutinis atlyginimas siekia apie 1000 eurų į rankas ir jo pragyvenimui pakanka. Tačiau profesinių sąjungų atstovė pastebėjo, kad šį atlyginimą gauna maža dalis tautiečių. Kiti dalis žmonių gaunančių minimumą negali patenkinti net būtiniausių poreikių.