Pagal Vyriausybės nutarimo projektą planuojama, kad kitais metais minimumas didės nuo dabartinių 607 eurų iki 642 eurų neatskaičius mokesčių. Į rankas tai būtų maždaug nuo 437 eurų iki 457 eurai.
Ministrų kabineto sprendimu 0,21 euro, arba 5,6 proc., iki 3,93 euro bus didinamas ir minimalusis valandinis atlygis.
Šiuo metu apie 130 tūkst. gyventojų per mėnesį uždirba sumą, kuri neviršija minimalios algos.
Vyriausybės posėdžio metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, taip pat Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius prašė ministrų nukelti minimalios algos tvirtinimą bent iki gruodžio mėnesio.
Tačiau premjeras Saulius Skvernelis atmetė tokį prašymą motyvuodamas tuo, kad galiojantys įstatymai reikalauja sprendimą dėl minimalios algos priimti kartu su valstybės biudžeto projektu ir jį lydinčiais teisės aktais.
Kiek anksčiau darbdaviai siūlė šiemet iš viso nedidinti minimalios mėnesinės algos.
Tuo metu darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos laikėsi pozicijos, kad minimumas būtų keliamas pagal numatytą formulę iki 663 eurų.
Pagal Darbo kodeksą minimalią algą galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
Kartu su minimalia mėnesine alga turėtų didėti ir fiksuotos įmokos „Sodros“, kuriuos skaičiuojamos būtent nuo šio dydžio.
Pavyzdžiui, niekur nedirbantys ir valstybės lėšomis nedraudžiami asmenys privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.
Jos sudaro 6,98 proc. nuo minimalios algos. Taigi šiems gyventojams PSD didės nuo dabartinių 42,37 euro per mėnesį iki 44,81 euro.
Be to, fiksuotos įmokos nuo minimalios algos turi būti mokamos ir už tuos darbuotojus, kurių alga šio dydžio nesiekia (pavyzdžiui, jie dirba ne visu etatu).
Kitąmet vaiko pinigai didės 10 eurų
Patvirtinus 2021 m. biudžetus, vaiko pinigai kitąmet augs nuo 60 iki 70 eurų.
Tokie skaičiai numatyti finansų ministro Vilniaus Šapokos Vyriausybei trečiadienį pateiktame 2021 metų valstybės biudžeto projekte.
Vaiko pinigai neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams turėtų didėti nuo 100 iki 110 eurų.
Patvirtinta, kiek ir kokios pensijos didės kitąmet
Senatvės ir netekto darbingumo pensijos ateinančiais metais bus didinamos 7,17 proc. Toks indeksavimo procentas apskaičiuotas įvertinus septynerių kalendorinių metų darbo užmokesčio fondo pokytį. Tokiu pat lygiu bus didinama našlių pensijos bazė.
Tai paaiškėjo Vyriausybei patvirtinus kitų metų biudžetus, skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 428 eurus, o vidutinė pensija – 404 eurus.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu sudaro 399 eurus, o vidutinė pensija – 377 eurus.
Jeigu senatvės pensija turint bent 15 metų socialinio draudimo stažą yra mažesnė nei 263 eurai, tokiems asmenims mokamos pensijų priemokos. Konkreti priemoka asmeniui priklausys nuo per visą gyvenimą įgyto stažo, o būtinąjį stažą įgijusiam pensininkui bendra visų gaunamų pensijų suma negalės būti mažesnė nei 263 eurai per mėnesį.
Lietuvoje iš viso yra apie 615 tūkst. senatvės pensininkų.
Netekto darbingumo pensijas gauna gyventojai, kurie yra netekę 45 proc. ar daugiau savo darbingumo. Netekto darbingumo pensijos dydis skiriasi kas 5 darbingumo lygio procentinius punktus – didesnę negalią turintys žmonės gauna didesnes pensijas nei turintieji mažesnę negalią.
Netekto darbingumo pensijas gauna apie 172 tūkst. asmenų.
