minimumas

Penktadienį gali būti sutarta dėl to, kokia minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje bus mokama nuo kitų metų pradžios. Tačiau pakėlus minimaliąją mėnesinę algą (MMA) samdomiems darbuotojams, kartu išaugtų ir mokesčiai savarankiškai dirbantiems asmenims. Penktadienį darbuotojų, darbdavių ir valdžios atstovus vienijanti Trišalė taryba spręs, kokia gali būti MMA nuo 2024 m. pradžios. Galutinį sprendimą dėl taikytino minimumo priima Vyriausybė.

Kainoms sparčiai kylant gyventojams minimalios algos pragyvenimui nebeužtenka. Jauna mama pasakoja, kad jeigu ne vyro atlyginimas, ji iš minimumo pragyventi negalėtų. Neužtektų pinigų net būtiniausiems šeimos poreikiams patenkinti. Darbuotojų atstovė pastebi, kad gyventojams tenka dirbti po kelis darbus, kad galėtų išlaikyti save ir šeimos narius. Tuo metu ekonomistė pataria gyventojams kelti kvalifikaciją, tuomet, anot jo, kils ir atlyginimai.

Pastaruoju metu Lietuvoje rekordiškai auga prekių ir paslaugų kainos. Tokį visuotinį brangimą itin sunku ištverti mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Ypač uždirbantiems minimumą. Tai suprantama Vokietijoje, kur nuo spalio minimalioji mėnesinė alga (MMA) didės 22 proc. Tuo metu Lietuvoje apie tai valdžia nekalba ir siūlo laukti.

Darbo netekę, bet stažo pakankamai turintys gyventojai gauna nedarbo išmokas. Tuo pačiu metu jie stengiasi patys susirasti darbą arba jiems padeda ir Užimtumo tarnyba. Tačiau darbo neturintys žmonės skaičiuoja, kad kartais dirbti tiesiog neapsimoka, nes siūloma alga kartais siekia beveik tiek pat, kiek ir nedarbo išmoka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ministrė žada, kad kitais metais MMA gali augti ir daugiau nei 703 eurai. Tačiau kol kas anot jos, darbdaviai ir profesinės sąjungos dėl to dar nesusitarė. Sprendimas bus priimtas spalį. M. Navickienė teigė, kad diskusijos dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) vyksta, tačiau susitarimo Trišalėje taryboje dar nėra. „Šiuo metu Finansų ministerijoje vyksta diskusijos, kad MMA reiktų kelti net daugiau nei buvo pradžioje kalbėta apie 703 eurus.

Darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovus vienijanti Trišalė taryba antradienį nesutarė, kokia turėtų būti minimalioji mėnesinė alga (MMA) nuo 2022 m. sausio 1 d. Pagal Darbo kodeksą MMA ir minimalų valandinį atlyginį nutarimu nustato Vyriausybė, tačiau priimdama sprendimą ji turėtų atsižvelgti į Trišalės tarybos poziciją. Kadangi ši vieningos pozicijos neišreiškė, ministrų kabinetas pats galės nuspręsti, kokį minimumą nustatyti.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Lietuvoje nuo kitų metų galėtų augti 9,6 proc., arba 62 eurais – iki 703 eurų, teigia Lietuvos banko (LB) atstovė. Tačiau pramonininkai siūlo peržiūrėti MMA nustatymo formulę – atsižvelgti į gyvenimo kaštus, bendrą atlyginimų lygį, darbo našumą, tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų atstovai ragina vadovautis sutarta formule.

Apie besąlyginių bazinių pajamų (BBP) įvedimą ES diskutuojama jau seniai. Fiksuotų pajamų žmogui, nepriklausomai nuo jo uždarbio, šalininkai skelbia, kad tai padėtų išlyginti regioninius skirtumus Europos Sąjungoje ir sustiprintų socialinį bei ekonominį bendradarbiavimą.

Jungtinė Karalystė (JK) nuo ateinančių 2,2 proc. padidins minimalų atlyginimą, jis taps vienu didžiausių pasaulyje, skelbia „MarketWatch“. JK iždo kancleris Rishi Sunakas pranešė, jog vyresnių kaip 23 metų amžiaus darbuotojų valandos darbo atlygis didės nuo 8,72 iki 8,91 svaro sterlingų (iki 10,6 euro). Amžiaus riba sumažinta nuo 25 iki 23 metų. R. Sunakas pabrėžė, jog minimalų atlyginimą ketinama didinti ir jaunesniems darbuotojams.

Tvirtinant minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį, nuolat kyla diskusijų, koks jis turėtų būti. Šiemet tokias diskusijas dar paaštrino koronavirusas. Tad jau netrukus oficialiai bus svarstoma nustatyti, kad mažesnę, nei yra patvirtinta, MMA būtų galima mokėti jaunesniems darbuotojams. Darbdavių organizacijos šiai idėjai, panašu, pritartų, tačiau profesinių sąjungų atstovai jai prieštarauja.

Trečiadienį buvo nutarta, kad kitais metais 35 eurais bus padidinta minimali mėnesinė alga (MMA). Darbdavių atstovai tikina, kad šis sprendimas skubotas, nes ne visi verslai turi iš ko kelti algas. Tačiau profesinių sąjungų atstovė teigia, kad sprendimas buvo būtinas, nes iš minimumo žmonės vos pragyvena. Verslo konfederacijos prezidentas, Trišalės tarybos narys Andrius Romanovskis teigė, kad šis MMA didinimas verslui kainuos apie 65 mln. eurų.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė nutarimo projektui, kuriuo nuo 2021 m. pradžios bus padidinta minimali mėnesinė alga. Pagal Vyriausybės nutarimo projektą planuojama, kad kitais metais minimumas didės nuo dabartinių 607 eurų iki 642 eurų neatskaičius mokesčių. Į rankas tai būtų maždaug nuo 437 eurų iki 457 eurai. Ministrų kabineto sprendimu 0,21 euro, arba 5,6 proc., iki 3,93 euro bus didinamas ir minimalusis valandinis atlygis. Šiuo metu apie 130 tūkst.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba trečiadienį nesutarė, ar kitąmet turėtų būti didinama minimali alga (MMA). Klausimą numatyti toliau svarstyti kitame posėdyje. Lietuvos profesinės sąjungos siūlė MMA didinti 56 eurais iki 663 eurų (iki mokesčių), tuo metu verslo atstovai prašė apskritai šio klausimo nesvarstyti.

Europos Komisija pradėjo oficialias konsultacijas dėl minimalios algos nustatymo visose bendrijos šalyse. Ko galima tikėtis iš tokios priemonės, kaip ją vertina mūsų šalies darbuotojų ir darbdavių atstovai? Sausio 14 d. Europos Komisija oficialiai paskelbė pirmą etapą socialinių partnerių konsultacijų dėl galimų veiksmų sprendžiant iššūkius, susijusius su sąžininga minimalia mėnesine alga.

Antradienį Europos Komisija paskelbė oficialias konsultacijas dėl kai kurių minimalių socialinių garantijų ir būtinų pokyčių visose bendrijos šalyse. Tą pačią dieną, be kita ko, pradėtos ir derybos su socialiniais partneriais, t.y. profesinėmis sąjungomis ir darbdavių atstovais, dėl sąžiningos minimalios algos darbuotojams visoje ES.

Neseniai daugelį nustebino istorija, kai Vilniaus universiteto žurnalistikos studentė Laura gavo mažesnį praktikos įvertinimą vien dėl to, jog yra neįgali.  Praktiką vertinusi ir su studente dirbusi Kaišiadorių laikraščio redaktorė įsitikinusi, merginos negalia tikrai trukdė jai atlikti darbą. Moteris aiškina nenorėjusi diskriminuoti studentės, o pastabą, kad „didesnes studentės galimybes riboja judėjimo trūkumas“ parašė todėl, kad taip ir buvo.

Lietuva tarp Baltijos valstybių gali didžiuotis ne tik didžiausiu minimaliu atlyginimu, bet ir sparčiai kylančiu vidutiniu uždarbiu. Tiesa, pastaruoju rodikliu dar nelenkiame Estijos, tačiau ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomikos augimas tarp trijų Baltijos valstybių šiemet bus didžiausias. Šių metų II ketvirtį vidutinis darbo užmokestis (VDU) Lietuvoje kilo iki 1289 eurų „ant popieriaus“ ir beveik 818 eurų „į rankas“ (atitinkamai 39,1 proc. ir 13,3 proc.

Nuo kitų metų pradžios didės minimali mėnesinė alga ir minimalus valandinis atlyginis. Dėl to taip pat didės kai kurios socialinio draudimo išmokos ir įmokos. Taip trečiadienį pritarė ministrų kabinetas. Priimtu nutarimu nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinta 607 eurų minimali mėnesinė alga (MMA) ir ir 3,72 euro minimalusis valandinis atlygis neatskaičius mokesčių. Dabar galioja 555 eurų MMA ir 3,39 euro minimalus valandinis atlyginis.

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje buvo pakeistas daro užmokesčio skaičiavimas, taip pat minimali mėnesinė alga ir minimalus valandinis darbo užmokestis. Pagal šiuos rodiklius bent jau formaliai aplenkėme ne vieną kaimynę. Nuo sausio 1 d. minimali mėnesinė alga mūsų šalyje yra 555 Eur, Pagal šį dydį Lietuva jau aplenkė Estiją (540 Eur) ir dar 8 Europos Sąjungos valstybes, kuriose minimumas nustatomas atskiru teisės aktu, o ne darbuotojų ir darbdavių derybose.

Gajus įsitikinimas, kad lietuviai į darbą eina net sirgdami, gali turėti svarbų pagrindą – gaunant išmokas už ligą, minimalų atlygį gaunantis darbuotojas rizikuoja nesukaupti būtino stažo pensijai. Sergantiems ir į darbą negalintiems į darbą eiti darbuotojams valstybė kompensuoja 80 proc. uždirbamos algos. Vis dėlto, jei serga minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantis darbuotojas, nukenčia jo darbo stažas.

Iki šiol tik kalbose nugulęs skaičius, kad minimali alga nuo kitų metų galėtų kilti iki 430 eurų, pamažu virsta kūnu – Finansų ministerija kitų metų biudžetą skaičiuoja pasitelkdama būtent šią sumą. Rugsėjo pabaigoje Trišalės tarybos narių ginčas dėl minimalios algos baigėsi šnipštu – taryba išsiskirstė neradusi bendro sutarimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo. Todėl galutinį sprendimą priimti ėmėsi Vyriausybė.

Preliminariais „Sodros“ duomenimis, mažesnes negu minimali mėnesio alga (MMA) pajamas gegužę uždirbo vienas iš dešimties (9,6 proc.) šalies dirbančiųjų. Prieš metus tokių žmonių buvo 13,8 proc.

Jauni, spalvingi ir pavasario saule besimėgaujantys žmonės apie tai, kas bus po 40-ies metų, nemąsto. Nė vienas kalbintas jaunas praeivis nėra skaičiavęs, kokia būtų jo pensija pagal dabartinį uždarbį. O paskaičiavus saulėtas dangus gali ir apsiniaukti. Tarkime, žmogus uždirba 300 eurų į rankas. Jeigu žmogus, pavadinkime jį Jonu, dirbs 40 metų ir visą tą laikotarpį gaus minimalią algą, per visą gyvenimą į biudžetą jis sumokės 128 tūkstančius eurų. Pensijos Jonas gaus apie 230 eurų.

Išaugo darbuotojų, gaunančių minimalų darbo užmokestį, skaičius. Statistikos departamentas pateikia praėjusių metų spalio duomenis, pagal kuriuos minimalią algą gauna 21 procentas darbuotojų. 2012 metais tokių buvo 18 procentų. Tarp mokančiųjų mažiausius atlyginimus už visą darbo dieną lyderiauja statybos, aptarnavimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei nekilnojamojo turto operacijų įmonės.

Tokį įspūdį galima susidaryti paklausius Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovų nuomonės apie šalies jaunimo nedarbą. Jeigu vis dar manote, kad jaunimas negali susirasti darbo, nes jo nėra - labai klystate. Darbo, pasirodo, yra daug ir įvairaus, tiesiog jauni žmonės yra maksimalistai ir už minimumą dirbti neina. Ši problema - jaunimo maksimalizmo, didelių lūkesčių (ar tai tingumo?) - sprendžiama ne tik valstybiniu, bet ir Europiniu lygmeniu.

Kai kurios partijos į rinkimus ėjo su šūkiu „pakelsime minimalią algą iki tūkstančio litų, o paskui dar daugiau“. Būtent šis šūkis joms padėjo laimėti rinkimus, nes Lietuvoje yra apie 300 tūkstančių minimalią algą gaunančių žmonių. Samdomų darbuotojų nuomonės apie minimalų atlyginimą klausti nereikia. Kuo minimali alga didesnė, tuo ją gaunančiam geriau. Minimalaus atlyginimo kėlimas kai kurių verslininkų tikriausiai nenudžiugins.

Valdžią perimti ketinančios politinės jėgos – Lietuvos socialdemokratų (LSDP) ir Darbo partijos (DP), Tvarka ir teisingumas (TT) – nuo Naujųjų metų žada didinti minimalią mėnesio algą (MMA), spartinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto įgyvendinimą, išjudinti gyvenamųjų namų renovaciją, stengtis nedidinti dyzelino akcizo. Vienas svarbiausių būsimos valdančiosios koalicijos darbų turėtų būti MMA didinimas.

Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu, nuo rugp­jū­čio 1 die­nos mi­ni­ma­li mė­ne­sio al­ga nuo 800 li­tų pa­di­dės iki 850 li­tų. Ar pa­pil­do­mi 50 li­tų pa­ge­rins gy­ve­ni­mo ko­ky­bę? Ine­sa, par­da­vė­ja: – Oi, čia yra vi­siš­ka ne­są­mo­nė. Į ran­kas ga­vus 670 li­tų, ne­la­bai ką ir pa­ju­si. Žie­mos me­tu vien už šil­dy­mą ir ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas tu­riu su­mo­kė­ti 800 li­tų. Rei­kia gal­vo­ti, iš kur gau­ti pa­pil­do­mus 200 li­tų, o čia kal­ba­ma tik apie 50 li­tų.

Naujoji Prancūzijos vyriausybė įgyvendino vieną savo rinkiminių pažadų ir nusprendė padidinti minimalią algą. Ji nuo liepos didės 2 proc., antradienį Paryžiuje pareiškė darbo ministras Michelis Sapinas, kurį cituoja agentūra AFP. Iki šiol minimali alga Prancūzijoje buvo 9,2 euro už valandą ir dabar padidės iki 9,4 euro. Neto tai reikš 21,5 euro didesnį atlyginimą per mėnesį. Padidinti minimalią algą per savo rinkimų kampaniją žadėjo socialistų prezidentas Francois Hollande'as.

Po ministro pirmininko susitikimo su profesinių sąjungų ir darbdavių atstovais paaiškėjo, kad Trišalės tarybos posėdžio, kuris numatytas antradienį, išvakarėse, šalims pavyko susitarti, jog minimalios mėnesinės algos didinimo ir darbo kodekso liberalizavimo klausimai bus nesiejami vienas su kitu. „Matome visas galimybes, kad rytoj Trišalėje taryboje didžiajai daliai nuostatų, kurių yra apie 15, pritars. Yra likusios kai kurios nuostatos, apie kurias toliau yra diskutuojama.

Liberalizavus Darbo kodeksą darbuotojai neturėtų jokių garantijų ir galėtų būti atleisti darbdaviui tik panorėjus. Tokį niūrų vaizdą piešė protestuotojai iš profesinių sąjungų, pirmadienį prie Vyriausybės surengę piketą prieš Darbo kodekso liberalizavimą. „Žmonės ir taip jau yra įvaryti į tokias sąlygas, kad dirbdami ne 8 ir dažnai net ne 10 valandų gauna minimalias algas.

Galimybių minimalią mėnesinę algą (MMA) padidinti iki 1000 litų ieškoti galima ir reikia, tačiau to turi būti siekiama iš anksto gerai viską apskaičiuojant, o ne pasisakymais žiniasklaidoje, mano Seimo vicepirmininkas, liberalcentristas Algis Čaplikas. Trišalę tarybą jis pavadino „spektakliu“. „Be abejo, aš, kaip politikas, sakau tūkstantis. Ar yra galimybės? Manau, kad taip. Reikia ieškoti. (...) Nedaromi tokie rimti sprendimai viešumoje su spektakliu, kuris vadinasi trišalė taryba.

Į klausimą, koks Lietuvoje galioja minimalus mėnesinis atlyginimas, daugelis net nemirktelėjęs atsakytų: 800 litų. Būtent tokį skaičių nuolat mini profsąjungų atstovai, besipiktinantys mažu jo dydžiu. Šį skaičių kartoja ir Vyriausybė, dėstanti, kad geriausiu atveju jį būtų galima padidinti iki 850 litų. Ekonomistai paprastai neigiamai vertina MMA didinimą, nes tai skausmingai atsiliepia mažiausiai uždirbantiems darbuotojams ir reiškia ne realų algos padidėjimą, bet nubloškimą į nedarbo rinką.

Vieni uždirba vos kelis šimtus, kiti – keliolika ar keliasdešimt tūkstančių per mėnesį, likusieji niekaip negali rasti net menkiausiai apmokamo darbo. Šiuo metu pilna įvairių darbo ieškančiųjų – vienų lūkesčiai didesni, kitų mažesni, o skirtingų lyčių asmenys savo darbą įvertina taip pat nevienodai. Atlyginimas iki 1500 Lt į rankas – tokia daugumos darbo ieškančiųjų svajonė šiuo metu, rodo darbo paieškos portalo CVbankas.lt darbuotojų pageidaujamų atlyginimų statistika.

Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas dar gali būti įtrauktas į šiuo metu svarstomą 2012 metų valstybės biudžetą. Tam reikia Trišalės tarybos sutarimo, teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Antradienį Seime pristatant kitų metų valstybės biudžetą Seimo narė Birutė Vėsaitė pasiteiravo I. Šimonytės dėl galimybės kitiems metams didinti minimalią mėnesinę algą. Seimo narės teigimu, pagal prognozes kitąmet infliacija sieks 4,5 proc., ir tai palies mažiausias pajamas gaunančius žmones.

Valdžia su darbdaviais ir profesinėmis sąjungomis vėl nesusitarė dėl minimalaus darbo užmokesčio padidinimo. Trišalė taryba, kurią sudaro darbdaviai, profesinės sąjungos ir Vyriausybė, dar prieš metus kalbėjo, kad minimaliąją mėnesinę algą (MMA) būtų galima didinti 100 Lt nuo šių metų liepos. Mažųjų įmonių savininkai tam nepritarė, o Vyriausybė atėjus vasarai prakalbo, kad MMA didinimas biudžetui gali kainuoti 100 mln. Lt.

Penktadienio rytą, minint tarptautinę Oraus darbo dieną, sostinės V. Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės į protesto akciją susirinko kelios dešimtys šalies profesinių sąjungų atstovų. Protestuotojai reikalavo didinti minimalų pragyvenimo lygį ir visus su darbuotojais susijusius klausimus svarstyti Trišalėje taryboje.

Dažnas žino, ką reiškia dirbti „už dyką“. Tačiau šį kartą – ne apie tuos, kurie dirbo  bankrutuojančioje įmonėje, bet atlygio taip ir nesulaukė... Šiandien apie tuos, kurie nedirbs už dyką, nes buvo įpratę uždirbti... normaliai. Ir dar apie tuos, kurie verčiau nenori dirbti, nes jiems pasiūloma minimali alga. Nes jam geriau susitvarkyti dokumentus ir gauti socialines išmokas, nei visą darbo dieną plėšytis už dyką.

Vyriausybė minimalią mėnesinę algą didintų 50 litų – iki 850 litų. Profsąjungos tai prilygina pasityčiojimui. Vakar minimalios algos didinimo varžytuvės persikėlė ir į Seimą. Seimas minimalią algą augintų iki 1000 litų. Bedarbiai, likę be jokios algos, svajoja apie algą nuo 1000 iki 3000 litų. Numestų grašius Jeigu Trišalė taryba pritartų Vyriausybės iniciatyvai, nuo 2012 metų liepos minimali alga didėtų iki 850 litų, o į rankas ją gaunantiems daugiau nubyrėtų po 37 litus.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius visiems duos po 50 litų nuo kitų metų liepos 1 d. Dar tiksliau – po 37,5 lito, atskaičius mokesčius. Dėkinga ir naivi tauta, premjero supratimu, turėtų pagarbiai lankstytis Vinco Kudirkos aikštėje. Galėtų, jei būtų absoliutūs kvailiai ir niekas nepastebėtų, kad šnekamos nesąmonės. Pasakojamos seniai atsibodusios istorijos, grojamos nudilusios plokštelės.

Šią savaitę per Vyriausybės posėdį Premjeras Andrius Kubilius pranešė, kad nuo kitų metų liepos minimali mėnesinė alga (MMA) turėtų didėti iki 850 litų. Po šio pranešimo pasipylė arši kritika - kritikuojama tiek Vyriausybė, tiek Lietuvos verslininkai. A. Maldeikienė: mokesčių mokėtojai išlaiko neefektyvų verslą Ekonomistės Aušros Maldeikienės nuomonė apie MMA egzistavimą Lietuvoje ypač kategoriška.

Panevėžys nedarbo lygiu vis dar lenkia didžiuosius šalies miestus. Rugpjūčio 1 d. duomenimis, Panevėžio teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje darbo neturėjo 12,5 proc. darbingo amžiaus gyventojų, įregistruoti net 21068 bedarbiai. Lyginant su liepos mėnesiu, nedarbo rodiklis padidėjo 0,1 proc. Trūksta kvalifikuotų darbuotojų Susiklosčiusi paradoksali situacija – biržą apgulę klientai, tačiau darbdaviai virkauja, kad trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.

Antradienį Latvijos statistikos departamentas pranešė, kad gegužę pragyvenimo minimumas Latvijoje pasiekė rekordinį dydį - 176,11 lato (apie 858 Lt). Ankstesnis pragyvenimo minimumo rekordas buvo pasiektas 2009 metų sausį - 174,41 lato (apie 849 Lt). Palyginti su 2010 m. geguže, pragyvenimo minimumas Latvijoje išaugo 6,6 proc.

Krikščionių partijos frakcijos Seime seniūnas Vidmantas Žiemelis mano, kad Seime patvirtinta valdančiųjų rezoliucija dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) iš esmės yra niekinė, suteikianti Vyriausybei galimybę derėtis su Trišale taryba nors ir iki kadencijos pabaigos, o po to dar ilgus mėnesius ieškoti argumentų dėl MMA diferencijuoto nustatymo atskiroms ūkio šakoms, regionams bei darbuotojų grupėms.

Profsąjungoms nepavyko susitarti su Vyriausybe dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo jau nuo liepos. Vyriausybė skeptiškai žiūri ir į MMA didinimą nuo kitų metų. Geriausiu atveju MMA galėtų didėti nuo 2012-ųjų liepos. Tai paaiškėjo po antradienį vykusio Premjero ir Trišalės tarybos narių susitikimo. Profesinės sąjungos reikalavo, kad MMA būtų didinamas iki 900 litų per mėnesį nuo 2011 metų liepos 1 d. ir iki 1000 litų per mėnesį nuo 2012 metų sausio 1 dienos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepuoselėja didžiulių vilčių, kad pakeltas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) visiškai kompensuotų kainų didėjimą. Valstybės vadovė pasisako už MMA didinimą, pagal valstybės finansines išgales, nuo 2012 metų, ir aktyvesnę piktnaudžiavimo rinkoje priežiūrą, kad kainas lemtų konkurencija, o ne karteliniai susitarimai.

Besitęsiant diskusijoms dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo Seimo pirmininkė Irena Degutienė siūlo pagalvoti apie diferencijuotą MMA ir leisti jį didinti tiems verslo sektoriams, kurie gali. MMA didinimą parlamento vadovė vadina natūraliu noru, o sprendimas dėl jo pirmiausia turi būti priimtas Trišalėje taryboje. „Galiu pasakyti tik savo nuomonę.

Ketvirtadienį Seimui pateikti du rezoliucijų projektai dėl minimalios mėnesinės algos.  Baigti jų svarstymą bendru sutarimu nutarta kitą savaitę, gegužės 24 d. Rezoliucijos projekte „Dėl minimalios mėnesinės algos didinimo", kurią pateikė Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis, Vyriausybei siūloma nuo šių metų liepos 1 d. didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 900 litų, o nuo 2012 m. sausio 1 d. - iki 1000 litų.

Profesines sąjungas piktina Liberalų sąjūdžio partijos priešiškumas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo.  Protestuodamos dėl  tokios politinės partijos pozicijos,   gegužės 17 d., 12 valandą, profsąjungos surengs  piketus prie ministerijų, kurioms vadovauja Liberalų sąjūdžio atstovai, rašoma pranešime spaudai.