Lietuvos verslas

Bendrovė Lietuvos oro uostai už 1,3 mln. eurų trijuose šalies oro uostuose atnaujino operacijų valdymo sistemą.   Pasak Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo Dainiaus Čiuplio, nauja sistema pagerins keleivių aptarnavimą, padės efektyviai valdyti jų srautus.

Patvirtintas beveik 2 trln. JAV dolerių vertės pagalbos paketas JAV įkvėpė investuotojus, o akcijų rinkas paskatino šturmuoti naujas aukštumas, rašoma pranešime spaudai.  Pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500” mėnesio viduryje priartėjo prie simbolinės 4000 punktų ribos, kurios dar niekada nebuvo kirtęs. Europoje žadama toliau taikyti skatinančią pinigų politiką, tuo metu Kinijos valdžia imasi pastangų tvariam augimui akcijų rinkose užtikrinti.

Elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Giedrius Radvila paliko įmonę. Jis vadovavo vienam svarbiausių bendrovės padalinių, kūrė elektros pralaidumų metodikas.  Nuo sistemos inžinieriaus dispečerinėje karjerą prieš 23 metus pradėjęs ir nuo pat „Litgrid“ įkūrimo 2010 metais departamentui vadovavęs G. Radvila BNS sakė pasitraukęs savo noru, tačiau konkrečios priežasties teigė nenorintis komentuoti.

Lietuvos ekonomika šiemet augs kiek lėčiau nei prognozuota, vis dėlto gyventojų algos turėtų didėti sparčiau nei kainos. Pagrindas ūkio augimui yra tolimesnis pandemijos suvaldymas ir masinis visuomenės vakcinavimas. Tą Finansų ministerija prognozuoja atnaujintame pavasario ekonominės raidos scenarijuje. Ministerija prognozuoja, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis turėtų išaugti apie 5,2 proc., tuo metu prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai kils 1,8 proc.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo posto siekia šeši pretendentai, BNS pranešė Valstybės tarnybos departamentas.  „Iki vertinimo komisijoje pretendentai turi teisę atsiimti prašymus, tad tikslus pretendentų skaičius gali būti žinomas tik po vertinimo komisijoje“, – teigė departamento atstovė spaudai Lina Biekštaitė.  Kada paaiškės laimėtojas, ji kol kas negalėjo atsakyti. Naujojo VMI vadovo ieškoma baigiantis dabartinės vadovės Editos Janušienės kadencijai.

Rekordišku augimu rinkoje metus pradėjęs bitkoinas (BTC), vasario viduryje pasiekė neregėtas aukštumas. Natūralu, jog augant kriptovaliutų vertei, auga ir jos perkamoji galia. Nors pasaulyje atsiskaityti kriptovaliutomis tampa vis labiau įprasta, Lietuvoje šią galimybę išnaudoja tikrai ne visi, rašoma pranešime spaudai. Prekybos centro internete „Varlė.

Gavę neplanuotus 10 tūkst. eurų pajamų, žmonės pirmiausia juos skirtų savo namų remontui, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas, rašoma pranešime spaudai. Akivaizdu, kad karantino metu priversti namuose praleisti daugiau laiko gyventojai norėtų savo būstą pagerinti. Planuojant remonto darbus įprastai susiduriama su dilema, kiek lėšų skirti atnaujinimui.

Pieno žaliavos kaina, mokama Lietuvos stambiesiems ūkiams, užkopė į rekordines aukštumas, aplenkdamos Europos Sąjungos (ES) kainų vidurkį.  Pasak tris didžiąsias šalies pieno perdirbimo bendroves – „Pieno žvaigždes“, Vilkyškių pieninę ir „Rokiškio sūrį“ – vienijančios asociacijos Pieno centras vadovo Egidijaus Simonio, net ir negaliojant vadinamajam Pieno įstatymui, pernai ūkininkams už pieną buvo mokama aukšta kaina ištisus metus.

Apgyvendinimo sektoriaus pelnas ir pajamos 2020 metais traukėsi daug drastiškiau nei maitinimo, remdamasis Statistikos departamento duomenimis nurodo portalas vz.lt. Pasak jo, restoranams praėję metai buvo pelningi, nors pelnas, palyginti su 2019 metais, ir susitraukė keliskart, o apgyvendinimo verslas paniro į nuostolius.

Dėl nepagrįsto ir diskriminacinio Lietuvos Vyriausybės vykdomo ūkinės veiklos reguliavimo karantino metu Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) pateikė skundą Europos Komisijai (EK), penktadienį pranešė konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

Greitieji Covid-19 antikūnų testai jau parduodami Lenkijos, Vokietijos maisto prekių parduotuvėse, tačiau lietuviai šį testą kol kas gali atlikti tik sveikatos priežiūros įstaigose. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, savitestavimo svarstymas ir įteisinimo klausimas jau yra įtraukti į ministerijos darbotvarkę. Dalis Lietuvos prekybos tinklų sako prekybos greitaisiais Covid-19 antikūnų testais dar neplanuojantys, tačiau vaistinės jau mato galimybes jais prekiauti.

Pavasarėjant ne vienam dažniau norisi šviežių daržovių, vaisų ar uogų. Parduotuvėse jų galima nusipirkti bet kuriuo metų laiku, tačiau susiviliojus galima ir labai nusivilti. Lentynose vis pasitaiko gerokai sugedusių produktų, o prekybininkai tik atsiprašo ir teisinasi žmogiškuoju faktoriumi.

Daugiau nei septynerius metus Lietuvos „Swedbank“ vadovavusiai Dovilei Grigienei traukiantis iš posto, „Swedbank“ Baltijos šalių bankininkystės vadovas sako, kad dabar yra tinkamas laikas pokyčiams. D. Grigienė traukiasi „Swedbank“ keičiant bankų Baltijos šalyse valdymo modelį – trijų šalių bankus valdys holdingo įmonė Latvijoje. Tačiau Jonas Lidefeltas sako, kad esminių pokyčių organizuojant darbą nebus – už kiekvienoje šayje veikiantį banką toliau bus atsakingas vietos vadovas.

Išeinant iš krizės Lietuvai itin svarbu jau šiemet suteikti postūmį investicijoms, sako Lietuvos laisvos rinkos instituto (LLRI) vadovė. Elena Leontjevos teigimu, 2008-2009 metų krizė parodė, kaip svarbu iškart po pirminio smūgio skatinti investicijas, nes tai padeda greičiau išlipti iš ekonominės duobės. „Nuosmukis tęsiasi dar bent trejetą metų, kai pasibaigia tas pirmas postūmis. Pagrindinė priežastis yra investicijų stoka.

Lietuva už 3,75 mln. eurų perleido Liuksemburgui dar 250 GWh atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) statistikos. Pinigai bus skirti tolesnei žaliosios energetikos plėtrai Lietuvoje, energetikos moksliniams tyrimams bei inovacijoms, pranešė Energetikos ministerija.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ragina Vyriausybę daugiau galvoti apie išėjimą iš pandemijos, ateities ekonomiką bei kuo greičiau imtis mokesčių reformos ir ūkio pertvarkos. „Suprantame, kad Vyriausybė kovoja su pandemija ir tai yra pirmaeilis klausimas. Bet turime galvoti ir apie tai, kaip keisime, planuosime ekonomikos raidą, nes anksčiau ar vėliau pandemija pasibaigs“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Pirmojo karantino metu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl pagrindinių grėsmių jų turtui atskleidė, kad žmonės dažniausiai baiminasi vagysčių (43 proc.) ir gaisro keliamo pavojus (38 proc.). Be to, net 2 iš 3 gyventojų tuo metu tikėjosi, kad dėl pandemijos vagysčių skaičius padidės.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog daugiau nei 2,6 tūkst. gyventojų per Mano VMI gavo pranešimus apie teigiamą sprendimą jiems skirti negrąžintinas 300 eurų turgavietės mokesčio kompensacijas, rašoma pranešime spaudai.  Turgaviečių prekiautojų sąskaitas per tris darbo dienas iš viso papildys apie 788 tūkst. eurų.

Lietuvos oro uostuose uždrausta kiniška skenavimo įranga beveik 15 metų naudojama šalies muitinėje. Pasak lrt, iš viso „Nuctech“ gamybos rentgeno aparatų muitinėje yra 6, pirmosios sistemos iš kinų atstovės Lietuvos įmonės „Inta“ įsigytos dar 2007-aisiais, o naujausias beveik 2 mln. eurų „Nuctech“ rentgenas nupirktas 2018 m. pabaigoje ir darbą turėtų pradėti šį kovą.

Seimas balsuos dėl Civilinio kodekso pataisų, įpareigosiančių prekybininkus nuo liepos per nuolaidų akcijas prekių kainose nurodyti ankstesnę jų kainą, kuri prieš tai būtų galiojusi ne mažiau kaip 30 dienų. Jei pataisa būtų priimta, pardavėjai privalėtų nurodyti, kokia prekių kaina buvo prieš nuolaidą – reguliaria kaina būtų laikoma mažiausia, taikyta mėnesį ar ilgiau iki nuolaidos. Vyriausybei siūloma leisti nustatyti ir trumpesnį terminą, jei prekės rinkoje bus trumpiau negu 30 dienų.

Seimas ketvirtadienį planuoja spręsti dėl Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų, kurios leistų įpareigoti kai kurių sričių darbuotojus privalomai periodiškai tirtis dėl COVID-19. Seimui pataisos pateiktos antradienį, Vyriausybės siūlymu projektas svarstomas ypatingos skubos tvarka. Ketvirtadienio darbotvarkėje numatytas svarstymas ir balsavimas dėl pataisų priėmimo.

Lietuvos ūkininkų atstovai tikina, kad jiems susirasti darbuotojų sunku, ypač sezoniniams darbams. Tad prašo valdžios leisti darbuotojus įsivežti iš užsienio supaprastinta tvarka. Vis dėlto įdarbinimo specialistai teigė, kad įdarbinimo tvarkos keisti nereikia. Užsieniečiai esą ir dabar įdarbinami greitai ir paprastai.

Lietuva galėtų įstatymuose numatyti konkrečias valstybes, su kuriomis siejamos įmonės automatiškai būtų laikomos nepatikimomis ir negalėtų dalyvauti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų statybose ar investuoti į juos, įsitikinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas. Laurynas Kasčiūnas sako, kad tai itin aktualu kontroliuojant investuotojus į technologijas arba jų pardavėjus.

Vyriausybė trečiadienį skyrė daugiau kaip 1,8 mln. eurų už pareigūnų darbą valdant pandemiją. Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, kompensuojamos priemokos, mokėjimai už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą tiems pareigūnams, kurie tiesiogiai dalyvavo valdant ekstremaliąją situaciją, vykdant asmenų, vykusių už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, kontrolę bei karantino režimo laikymosi kontrolę.

Vyriausybė trečiadienį išplėtė paramos nukentėjusiam verslui gavėjų ratą. Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, taip bus galima padėti daugiau nukentėjusių įmonių.  Pretenduoti į minimalias 500 eurų subsidijas dabar galės visos įmonės, įsteigtos iki 2020 metų lapkričio pabaigos ir dėl karantino netekusios pajamų. Anksčiau įmonių steigimo laikas buvo apribotas 2019 metų lapkričiu.

Trečiadienį Europos Komisija (EK) pristatė pasiūlymus dėl nemokamo skaitmeninio Covid-19 paso sukūrimo. Toks dokumentas leistų Europos Sąjungos (ES) piliečiams, tarp jų ir Lietuvos gyventojams, pandemijos metu po ES valstybes keliauti paprasčiau, taip pat ir savo šalyje atgaivinti atvykstamąjį turizmą. Paso projektą, jei bus patvirtintas jo kūrimas, planuojama įgyvendinti per 3 mėnesius – iki vasaros pradžios.

Lietuvos augalininkystės ir sodininkystės ūkių pajamos dėl pandemijos smarkiai nekrito, sako žemės ūkio ministras. Išvadą, pasak Kęstučio Navicko, kad sektorius nepriskiriamas prie nukentėjusių, ministerija daro remdamasi oficialia statistika, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir ūkių bei įmonių duomenimis.    Tuo metu Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė tikina, kad nukentėjo beveik visi smulkūs augalininkystės ir sodininkystės ūkiai.

Pagal šio mėnesio pradžioje startavusią turgavietės mokesčio kompensavimo priemonę, kurios pagalba turgaviečių prekiautojai gali gauti vienkartinę 300 eurų kompensaciją, vien per pirmąją savaitę jau paskirstyta 788,1 tūkst. eurų kompensacijų 2627 turgavietės prekiautojams, rašoma pranešime spaudai.

Kai kurie Seimo nariai ragina šalies gyventojus pirkti lietuvišką produkciją ir taip paremti nuo krizės nukentėjusį verslą bei žemės ūkį. Kai kurie jų siūlo valstybės tarnautojams, pavyzdžiui, Seimo nariams, dalį darbo užmokesčio mokėti lietuviška produkcija.  Tokia idėja išsakyta trečiadienį Kaimo reikalų komiteto posėdyje, kur aptarta situacija paukštininkystės, mėsos, augalininkystės sektoriuose.   Valstietis Giedrius Surplys pasiūlė prisiminti smetoniškų laikų pamokas.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) pakartotinai kreipėsi į LR Vyriausybę dėl „Subsidijos nuo Covid-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ priemonės reguliavimo. Nors priemonė skirta skatinti verslų atsigavimą, yra pastebima, jog dėl nustatytų naujų subsidijų lubų, labiausiai nukentės tos įmonės, kurios įdarbino daugiausiai darbuotojų, rašoma pranešime spaudai.  „Viena iš esminių kompensacijų strigimo priežasčių – nelogiški išmokų ribojimai.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad koronaviruso pandemijos pasekmės Lietuvos ekonomikai bus ilgalaikės, daliai verslų bus sunku atsigauti, o kai kurie jų, pavyzdžiui, konferencijų turizmas, gali iš esmės pasikeisti.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina vasarį, palyginti su sausiu, augo 11 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje praėjusį mėnesį elektra kainavo 59,31 euro už MWh, Latvijoje ir Estijoje kaina augo po 10 proc. iki siekė 59,15 euro už MWh. Valandinė kainų amplitudė Baltijos šalyse svyravo nuo 21,08 iki 249,98 euro už MWh.

Didžiausias darbdavys šalyje, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pradeda naują iniciatyvą – nuo šiol reguliariai bus viešinama išsami informacija apie parduotuvių, maisto gamybos cechų, logistikos ir administracijos darbuotojams mokamą vidutinį darbo užmokestį bei vidutinį atlyginimą pagal lytis, rašoma pranešime spaudai. Ši nauja praktika, pasak „Maximos“ generalinės direktorės Jolantos Bivainytės, leis sustiprinti darbo užmokesčio politikos skaidrumą.

Sausį su Vilniaus miesto savivaldybės administracija sutartį dėl sostinės ledo arenos architektūrinio projektavimo pasirašiusios UAB „Projektų rengimo centras“ ir UAB „Tiksli forma“ pristatė pirmuosius pastato planus ir vizualizacijas, rašoma pranešime spaudai. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia visuomenę susipažinti su pirminiais pasiūlymais.

Prasidėjus pandemijai smulkusis verslas skolinosi daugiau – 2020 m. II pusmetį vidutinė paskolos suma, lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 75 proc. – iki 13,3 tūkst. eurų, rodo alternatyvaus finansuotojo „Noviti finance“ duomenys. Spaudos pranešime pažymima, kad vis dėlto neretai nutinka, kad ne visi verslininkai išmano kredito įstaigų finansavimo subtilybes, todėl dažnai gauna mažesnes paskolas, o kartais visai netenka galimybės pasiskolinti.

Finansų ministerija siūlo išplėsti milijardinio Pagalbos verslui fondo funkcijas, kad jo parama būtų teikiama ne tik vidutinėms ir didelėms įmonėms, o visoms nuo pandemijos nukentėjusioms ir likvidumo problemų turinčioms bendrovėms, negaunančioms jokios valstybės pagalbos.   Vyriausybė siūlymą svarstys trečiadienį.

Siūloma pratęsti žemės ūkiui draudimo nuo sausros rėmimą 2021-iesiems.  Vyriausybė trečiadienį svarstys Žemės ūkio ministerijos siūlymą tęsti įgyvendinamos valstybės pagalbos priemonės galiojimą, patikslinant perdraudimo koeficientą dėl išmokamų kompensacijų draudimo įmonėms.  Siūloma nustatyti 2021 metais taikomą 6,0 perdraudimo koeficientą.

Jeigu tik žmogui suteikiama teisė be didesnių pastangų gauti papildomų pinigų, jis ja pasinaudos. Ypač koronaviruso pandemijos ir karantino metu, kai daugelis nerimauja dėl ateities. Gėdyti ar smerkti gyventojus, kad jie naudojasi tokiomis galimybėmis, yra bergždžias reikalas, įsitikinusi „Sodros“ vadovė socialinių mokslų daktarė Julita Varanauskienė.

Nors šalį vargina karantino padariniai, dabar geriausias laikas imtis išsamios mokesčių reformos, tikina ekonomistas. Kaip turėtumėme keisti mokesčius? Ar valdžia ryšis šiam žingsniui artimiausiu metu? Apie tai – pokalbis su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu. Atšventėme Kovo 11-ąją ir sakote, kad viskas, Lietuvai 31 metai, reikia skubiai ir iš esmės keisti mokesčių sistemą.

Europos Komisija (EK) Lietuvai antradienį skyrė dar 302 mln. eurų paskolą išsaugoti darbo vietoms per pandemiją, pranešė EK. Iš viso pagal priemonę SURE Lietuva bus gavusi 602 mln. eurų paskolų.  EK septynioms valstybėms antradienį išmokėjo penktąją 9 mlrd. eurų išmoką pagal šią priemonę.  „Tai padės apsaugoti žmonių darbo vietas ir palaikyti verslą visoje mūsų Sąjungoje“, – pranešime sakė EK pirmininkė Ursula von Der Leyen. Čekijai skirta 1 mlrd., Ispanijai – 2,87 mlrd.

Lukiškių kalėjimo komplekso laikinos nuomos konkursą laimėjo renginių organizavimo bendrovės „Aštuntas elementas“ vadovaujama įmonių grupė. Laimėtoją antradienį patvirtino Turto banko valdyba.   „Turto banko valdyba pritarė sandoriui dėl laikinos Lukiškių kalėjimo komplekso nuomos.

Antrajame Vyriausybės pagalbos pakete numatytos 100 tūkst. eurų subsidijos lubos labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiam verslui gali būti padidintos, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Kadangi subsidijų portfelis antram etapui yra 70 mln. eurų, tai įdėtos lubos 100 tūkst. eurų, nes resursai riboti.

Prezidentas Gitanas Nausėda į Lietuvos banko valdybos pirmininkus svarsto teikti centrinio banko valdybos narį Gediminą Šimkų arba savo patarėją Simoną Krėpštą. Apie tokius ketinimus Prezidentūra informavo kai kuriuos Seimo narius, BNS antradienį pranešė trys informuoti šaltiniai. Prezidento atstovai ir pats G. Šimkus BNS komentuoti kandidatūrą atsisakė. Pagal Konstituciją, prezidentas teikia Seimui tvirtinti Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą.

Lietuvai ir Lenkijai tiesiant naują jūrinę elektros jungtį „Harmony Link“, Švedija suteikė leidimą dugno tyrimams savo išskirtinėje ekonominėje zonoje.  Leidimas, kurio paprašyta pernai pavasarį, Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatorėms „Litgrid“ ir PSE suteiktas praėjusį penktadienį, pranešė Lietuvos bendrovė.   „Litgrid“ generalinis direktorius.

Nuo karantino suvaržymų ypač nukentėjusių viešbučių, restoranų, turizmo ir sporto bei sveikatingumo įmonių atstovai antradienį susirinko į „paskutinę vakarienę“ – protesto akciją, kuria siekia parodyti, kad be valstybės paramos nebeturi galimybių išgyventi.  Akcija vyksta Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – pagrindinėse miestų aikštėse juodomis staltiesėmis užtiesti kavinių staliukai, paklotos viešbučių lovos, o prie jų – laidotuvių vainikai ir gedulo žvakės.

Balandį pasibaigianti Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko kadencija galėtų būti neilgam pratęsta, suteikiant galimybę išsamesnei diskusijai su pretendentais į šias pareigas, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas. Pasak jo, V. Vasiliausko kadencija baigiasi balandžio 7 dieną, tačiau kol kas Seimas nei formaliai, nei neformaliai neturi jokių indikacijų, ką Prezidentūra siūlys į šias pareigas.

Karantinui laisvėjant vis daugiau įmonių ruošiasi darbuotojų sugrįžimui į biurus. Tačiau beveik metus trunkantis darbo iš namų režimas nepraeis be pėdsakų – „Randstat Workmonitor“ apklausa rodo, kad net 35 proc. darbuotojų tikisi po pandemijos dirbti hibridiniu režimu, t.y. derinti darbą biure ir namuose, rašoma pranešime spaudai. „Tai labai svarbi žinia visiems, kurie tikisi, kad po pandemijos darbas grįš į įprastas vėžes.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijai antradienį rengiant protesto akciją bei teigiant, jog per metus šis verslas nesulaukė jokios Vyriausybės paramos, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pareiškė, kad šiam verslui skiriama penktadalis visos paramos – vien šiemet šio sektoriaus įmonėms paskirstyta beveik 8 mln. eurų.  „Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus gauta pagalba – tik pradžia. Iš viso pirmasis pagalbos verslui paketas siekia 180 mln.

Dėl Baltarusijai paskelbtų sankcijų pusketvirto šimto Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojų likus be atlyginimų, Prezidentūra ragina Vyriausybę ieškoti tvaraus sprendimo. Pasak prezidento patarėjos Astos Skaisgirytės, siūlymai darbuotojams ieškotis naujo darbo yra beprasmiai, žinant, kad Druskininkuose didelis nedarbas.