Lietuvos verslas

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos jau kuris laikas kviečia teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“. Paraiškos priimamos iki 2019 m. birželio 28 d. Gauti apsimoka Paramą gali gauti žemės ūkio veiklos subjektai, auginantys ir (arba) gaminantys bei tiekiantys rinkai kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus, ir nustatyta tvarka įregistravę žemės ūkio valdą.

Lietuvoje gimęs „Vinted“ – puikus pavyzdys, kad gera idėja gali tapti ne tik įdomiu pomėgiu, bet ir virsti į didelį verslą, užtikrinantį nemažas pajamas jos autoriams ir daugeliui kitų. Tačiau joks verslas neįsisuks, jeigu apie jį žinos tik artimiausi draugai ar giminės.

Baltijos šalys derybose su Europos Komisija (EK) reikalaus, kad tiesioginės išmokos žemdirbiams po septynerių metų siektų 100 proc. ES vidurkio. Dėl to ketvirtadienį neformaliame susitikime Vilniuje susitarė Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkio ministerijų vadovai. „Sutarėme ir toliau reikalauti, kad Baltijos žemdirbiai gautų 100 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio“, – BNS sakė ministras Giedrius Surplys.

Dvejus metus Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, kurią koordinuoja Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), pirmenybė gauti valstybės paramą renovacijai yra teikiama daugiabučiams, kurie priklauso kvartalui – yra įtraukti į savivaldybės kvartalinės renovacijos programas . Šių programų tikslas – atnaujinti ne pavienius daugiabučius, o visą kvartale esančią struktūrą, kurią sudaro žaliosios zonos, automobilių aikštelės, apšvietimas ir kt.

Lietuvoje kuriasi Jungtinių Arabų Emyratų finansinių paslaugų ir konsultacijų bendrovė „Royal Investment Consortium“. Bendrovė įregistruota gegužės 20 dieną, jos vadovas ir akcininkas – Vokietijos pilietis Janko Franzas Fritzas Rottmannas, nurodoma Registrų centre. Bendrovės atstovė Lucia Loprieno BNS informavo, jog įmonė kol kas nepasiruošusi atskleisti daugiau informacijos apie veiklą Lietuvoje.

Tarptautiniai tyrimai ir vėl nepalankūs lietuviams. Tautiečiai ne tik daugiausia alkoholio suvartojantys ir dažniausiai nuo širdies bei kraujagyslių ligų mirštantys visoje Europoje, bet ir mažiausiai daržovių suvalgantys žemyno gyventojai. Europos statistikos departamento duomenimis, kasdien daržoves vartoja mažiau nei pusę lietuvių. Visgi šalies mitybos specialistai vilčių nelaidoja.

Netekę artimojo žmonės ne tik susiduria su emociniais sunkumais, bet ir su rūpesčiais, kaip oriai ir gražiai palaidoti artimąjį. Nors laidojimo paslaugas teikiančių įmonių mūsų šalyje gausu, artimiesiems tenka nemenkas iššūkis pasirinkti tinkamas paslaugas teikiančią įmonę, kad paskui nereikėtų gailėtis ar sumokėti už netinkamai suteiktą paslaugą, rašoma pranešime.

Naujoji Estijos valdžia pareiškė mažinsianti akcizus alkoholiniams gėrimams, nes praranda pajamas dėl prekybos pasienyje su Latvija. Pastaroji pranešė taip pat svarstysianti imtis panašių žingsnių. Tačiau Lietuva, panašu, nežada sekti kaimynių pavyzdžiu. Gegužės 28 d. Estijos Vyriausybė išplatino pranešimą apie artimiausias planuojamas reformas ir mokesčių pakeitimus. „Be kitų dalykų, siekdama sumažinti pasienio prekybą, Vyriausybė nusprendė 25 proc.

Iki kalendorinės vasaros pradžios likus vos dienai, prekybos tinklas IKI skelbia apie tam tikrų parduotuvių darbo laiko pokyčius. Pirkėjų patogumui jos artėjančio vasaros sezono metu dirbs ilgiau, rašoma pranešime. Ilgesniu vasaros darbo laiku galės džiaugtis didžiųjų šalies kurortų: Druskininkų, Palangos ir Šventosios IKI parduotuvių lankytojai. Taip pat darbo laiką nuspręsta prailginti ir Salantuose, Kaišiadoryse bei Vilkijoje esančiose IKI parduotuvėse.

Klaipėdiečių sukurtas elektrinis autobusas jau sertifikuotas. Planuojama, kad rudenį į uostamiesčio gatves išriedės du tokie elektrobusai. Tiesa, ar šias transporto priemones pavyks įsigyti, spręs uostamiesčio politikai, mat vienas elektrinis kainuoja kaip du dyzeliniai ar dujiniai autobusai – beveik pusė milijono eurų. Centrinėse uostamiesčio gatvėse buvo galima išvysti kursuojantį elektrinį autobusą.

Po pastarosios pasaulinės ekonomikos krizės praėjo dešimtmetis. Tuo metu daugybė gyventojų neteko darbo, kitiems buvo sumažintos algos, pensijos ir kitos išmokos. Vis dažniau pasigirsta svarstymų, kad netrukus gali prasidėti naujas sunkmetis. Kada bus nauja krizė, kaip jai pasiruošti, kas laukia Lietuvos gyventojų ir verslo? Diskusija apie tai su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

Atlyginimai Lietuvoje didėja, tačiau nepaisant to vis daugiau pensinio amžiaus darbuotojų neina ištarnauto poilsio, bet darbuojasi toliau. Į pensiją išėjusių anksčiau laiko laukia kur kas mažesnė išmoka, įspėja „Sodra“. Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų draudžiamosios pajamos siekė 1 202 eurus. Palyginti su atitinkamu praėjusių metų pirmo ketvirčio rodikliu, kuris buvo 13 proc.

Vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 11,2 litro legalaus alkoholio – 1,1 litro mažiau nei 2017 metais (12,3 litro). Alkoholio suvartojimas šalyje mažėja šeštus metus iš eilės, aukščiausią lygį jis buvo pasiekęs 2011 ir 2012 metais – 14,7 litro.

Iki birželio pabaigos gyventojai dar turi galimybę nuspręsti, kaip pensiją kaups likusį gyvenimą, ar išmokas gaus tik iš „Sodros“, ar ir kitų šaltinių. Daugelis neapsisprendusių iki pensijos gaus mažesnį atlyginimą. Šiemet įsigaliojo įstatymas, pagal kurį visi nauji pilnamečiai darbuotojai iki 40 metų į pensijų kaupimą antrojoje pakopoje įtraukiami automatiškai. „Sodra“ tokiems darbuotojams parenka fondą ir informuoja apie kaupimo pradžią.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įvertino mokesčių mokėtojų rizikingumą ir atrinktiems žmonėms asmeniškai primins apie galimybę iki liepos 1 d. praeityje pamirštus mokesčius sumokėti be jokių baudų ir delspinigių. Šiems mokesčių mokėtojams artimiausiu metu VMI išsiųs laiškus, raginančius darsyk peržiūrėti savo ankstesnių laikotarpių pajamų deklaracijų duomenis ir įvertinti jų teisingumą.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį pritarė, kad Konkurencijos taryba turėtų įvertinti parlamentarų pataisą didiesiems prekybos tinklams drausti dirbti kai kurių švenčių dienomis. Komitetas norėtų, kad pataisą įvertintų ir Trišalė taryba, tačiau kol kas nesulaukė tarybos atsakymo.

Pasauliniame konkurencingumo indekse Lietuva šiemet, palyginti su pernai, pakilo trimis pozicijomis į 29-ąją ir aplenkė Estiją, Latviją ir Lenkiją, skelbia eksporto skatinimo agentūra „Versli Lietuva“. Šiemet prie Lietuvos geresnės pozicijos reitinge labiausiai prisidėjo verslo efektyvumo rodiklių grupė, kurios vertinimas per metus pakilo iš 30-osios į 23-iąją poziciją. Taip pat pagerėjo viešojo sektoriaus efektyvumo vertinimas – kilo iš 31-os į 29-ąją poziciją.

Paaiškino, kuriuo atveju pirkėjas galėtų reikšti pretenziją dėl „Huawei“ telefono

Vilniuje įsikūrusi UAB „Hnit-Baltic“ įmonė, geografinių informacinių sistemų lyderė Baltijos šalyse, pasinaudojo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojama ES priemone „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“, turėdama ambicingų tikslų. „Pastaruoju metu stebime pasaulinę tendenciją, kai žemės ūkyje vis dažniau ir įvairiau yra taikomos GIS (geografinių informacinių sistemos) technologijos.

Nuo šių metų gegužės 20-osios visi cigarečių ir cigaretėms sukti skirto tabako pakeliai bei visos didmeninės tabako gaminių pakuotės turi būti pažymėti unikaliu identifikatoriumi (UI). Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), įsigaliojo tabako gaminių atsekamumo sistema. UI yra raidinis skaitmeninis kodas, padedantis identifikuoti tabako gaminius ir jų judėjimą.

Seime siūloma įstatymais drausti prekybos tinklams dirbti kai kurių švenčių dienomis. Tokios idėjos imtasi po to, kai dalis prekybos tinklų esą nepaisė pernykščio susitarimo nedirbti per Kalėdas bei Velykas. Tuo metu prekybininkų nuomonės išsiskiria: vieni sutiktų per šventes nedirbti, kiti pažymi, kad jokio susitarimo nedirbti negalėjo būti.

Kredito unijų nariai, kurie skolinsis ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, kaip paskolos garantą unijai galės įkeisti už pasiskolintas lėšas įsigytus kilnojamuosius daiktus. Tai aktualu žemdirbiams, norintiems iš kredito unijos pasiskolinti lėšų žemės ūkio technikai įsigyti. Seimas antradienį priėmė tai numatančias Kredito unijų įstatymo pataisas. Kilnojamais daiktais bus galima garantuoti ne daugiau kaip 30 proc. pasiskolintos sumos ir ne ilgesniam kaip 7 metų laikotarpiui.

Vyriausybė planuoja jau kitais metais įvesti statybininko kortelę tiek samdomiems darbuotojams, tiek dirbantiems individualiai. Tikimasi, kad tai padėtų sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą šioje srityje. Verslininkai argumentuoja, kad sistema jau veikia ir nereikėtų švaistyti valstybės pinigų.

Antradienį Trišalė taryba sprendžia, kiek bus padidinta minimali mėnesinė alga nuo 2020 m. pradžios. Nuo minimalios algos dydžio priklauso kai kurie mokesčiai ir išmokos. Dadrbdavių ir profsąjungų nuomonės išsiskyrė. Tarybos posėdyje Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pakartojo Vyriausybės poziciją, pagal kurią nuo kitų metų MMA turėtų būti 607 eurai. Ji ragino kitus tarybos narius laikytis ankstesnių susitarimų. Viceministrės teigimu, šiuo metu 2,7 proc.

Pagrindine idealaus darbdavio savybe 7 iš 10 Lietuvos darbuotojų įvardija sąžiningumą, darbo prasmę matuoja pinigais, o motyvacijos ir įsitraukimo savo darbe kasmet pasigenda vis labiau. Tyrimo metu nustatyta, kad ir didžioji dalis darbuotojų – nemotyvuoti ir pasyvūs, rašoma pranešime spaudai.

Didinti minimalią algą (MMA) leidžia šalies ūkio augimas, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Tai yra įvertinta su perspektyvomis, susijusiomis su mūsų šalies ūkio ir ekonomikos augimu“, – antradienį Seime žurnalistams sakė premjeras, paprašytas pakomentuoti planus MMA padidinti iki 607 eurų (iki mokesčių). „Atitinka tą formulę, kuri nustatyta, kuri buvo oficialiai sutarta. Ji įstatymuose įtvirtinta (...). Visokios pozicijos yra.

Padėtis privalomosios techninės apžiūros paslaugų rinkoje tebėra ydinga, teigia Konkurencijos taryba. „Situacija, kuomet Lietuvos transporto priemonių techninę apžiūrą vienoje zonoje atlieka viena įmonė, 1994 metais laimėjusi apžiūros vykdytojo parinkimo konkursą, tebėra ydinga“, – teigiama Konkurencijos tarybos pirmininko Šarūno Keserausko pasirašytame dokumente.

Šių metų balandį palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių apyvarta buvo per 10 proc. didesnė nei tą patį mėnesį prieš metus, skelbia Statistikos departamentas. Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2019 m. balandį sudarė 1 mlrd. 24 mln. eurų to meto kainomis ir, palyginti su 2019 m. kovu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 1,5 proc.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 1262,7 euro. Pašalinus nuo 2019 metų darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, jis per metus padidėjo 9,4 procento. Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 14,6 proc. iki 802,7 euro, pranešė Statistikos departamentas.

Antradienį Lietuvoje ir kitose euro zonos šalyse į apyvartą išleidžiami naujieji 100 ir 200 eurų banknotai. Jais užbaigiama naujoji banknotų serija „Europa“. Dėl inovatyvių apsaugos priemonių – hologramos su erdviniais elementais ir patobulinto smaragdo spalvos skaičiaus – banknotus padirbti bus dar sudėtingiau, rašoma pranešime.  „Išleidus naujuosius banknotus, gyventojai prekybos vietose neribotą laiką galės atsiskaityti tiek naujaisiais, tiek pirmosios serijos banknotais.

Vyrų paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį 156,3 euro viršijo moterų atlyginimą, rodo Statistikos departamento duomenys. Vidutinis paskaičiuotas moterų darbo užmokestis šalies ūkyje, išskyrus individualias įmones, pirmąjį ketvirtį sudarė 88,3 proc., o išmokėtas (neto) – 89,4 proc. vyrų algos.

Dvi šalies bendrovės balandžio mėnesį darbuotojams mokėjo atlyginimus, kurių vidurkis viršijo 20 tūkst. eurų. Be to, visoje Lietuvoje buvo 25 įmonės kurių algų vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Didžiausių darbdavių mokami atlyginimai buvo kur kas kuklesni. „Sodros“ duomenimis, praėjusį mėnesį didžiausias mokėtų atlyginimų vidurkis fiksuotas bendrovėje „Advantec Lietuva“. Jos darbuotojai vidutiniškai uždirbo 22,8 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

  Vienas didžiausių šalies bankų „Luminor“ diskriminavo vyresnius asmenis neleisdamas jiems pasinaudoti kreditinės kortelės savininkams teikiamu kelionių draudimu, konstatavo lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.   Bankas pažeidė Lygių galimybių įstatymą, numatantį, kad visiems klientams, nepaisant jų amžiaus, paslaugos turi būti teikiamos vienodomis sąlygomis, pranešė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) operatorė „Klaipėdos nafta“ į antrinę įmonę SGD terminalas perkels reguliuojamą – su terminalo valdymu ir aptarnavimu susijusią – veiklą. „Klaipėdos nafta“ pranešė, kad tam jau pritarė valdyba, kreditoriai, dar turi pritarti Finansų ministerija ir bendrovės akcininkai. Sprendimas susijęs su bendrovės pasirengimu užtikrinti ilgalaikį SGD importą į Lietuvą. Siekdama didesnio veiklos efektyvumo bendrovė pradeda veiklos išgryninimo procesą.

Pagal dabar galiojančią tvarką gyventojai, kurie išvyksta iš Lietuvos, tačiau to tinkamai nedeklaruoja, turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Nemokantiems įmokų kaupiasi skola, kuri gali būti nuskaičiuota nuo sąskaitos. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis prieš kurį laiką registravo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisų projektą. Pataisomis siūloma palengvinti emigrantų dalią.

Liūdnos ekonomistų prognozės. Tautiečių mėgstamas dyzelinas greitai gali gerokai pabrangti ir jo kaina net gali viršyti benzino. Šie pokyčiai paliestų beveik 800 tūkstančių vairuotojų. Specialistai aiškina, jog kainos gali šoktelėti dėl reikalavimo pasaulinėje laivyboje naudoti švaresnius degalus. Tautiečiai tokias žinias vertina ir skeptiškai, ir su baime – esą teks keisti automobilius.

Aplinkos ministerija siūlo bausti prekybininkus už plastiko maišelių dalinimą nemokamai. Ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė sako, kad pataisas netrukus turėtų svarstyti Vyriausybė, o jai pritarus – ir Seimas. „Esame parengę, suderinę ir esame baigiamojoje stadijoje prieš pateikiant Vyriausybei tvirtinti pataisas, kuriomis atskirai ketiname išskirti šį atvejį ir numatyti kontrolės procedūras ir baudas.

Kol mokyklos skelbia konkursus ir ieško maitinimo paslaugas tiekiančių įmonių, moksleivių tėveliai atskleidžia nemaloniąją pusę. „Tauragės kurjerio" redakcija sulaukė Martyno Mažvydo progimnazijos moksleivės mamos laiško su dukros pietų nuotraukomis. Vienoje jų – lėkštėje tik grikiai, virti žirneliai ir kopūstų salotos. Įmonė, maitinanti šios ugdymo įstaigos moksleivius, ginasi – tądien pietums buvo ir suktinukas.

Aplinkos ministerija analizuoja galimybę plėsti pasiteisinusią pakuočių užstato sistemą bei pradėti surinkinėti ir stipriojo alkoholio butelius, rašo lrt.lt. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad šiuo metu ministerija atlieka studiją, kurios tikslas yra išsiaiškinti, kokias pakuotes galima priimti į taromatus, kiek tai kainuotų.

Lietuviams, kurie laiko save viduriniosios klasės atstovais, vienas iš svarbiausių dalykų yra nuosavas automobilis. Tačiau tarp europiečių išsiskiriame ne tik dėl noro turėti savo mašiną. Pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apibrėžimą, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių šalies pajamų.

Vasariški orai pažadino lietuvių norą įsigyti šviežių produktų iš ūkininkų. Štai saulėtą popietę Kalvarijų turguje prie braškes, šilauoges, trešnes ir daržoves siūlančių pardavėjų nutįsta eilės pirkėjų. Visgi, už lietuviškas braškes gali tekti sumokėti ir 7 eurus (24 litai), o šilauoges – 9 eurus (31 litas).  Nukrauti prekystaliai braškių ir šilauogių indeliais, kaip sako pardavėja Alina, liudija, kad ši vasariška produkcija šiuo metu yra viena populiariausių tarp pirkėjų.

Nuo birželio valstybė nekompensuos ne Neringoje gyvenančių keleivių perkėlimo į Kuršių neriją, kai jie vyksta su teise nemokamai keltis turinčiais keleiviais bei jų transportu, pranešė valstybės valdoma Smiltynės perkėla. Nuo birželio į kompensuojamo bilieto kainą bus įskaičiuoti tik leidimą nemokamai keltis turinti transporto priemonė ir jos vairuotojas.

Pica per 3 minutes – tokį picų kepimo automatą Italijos maisto gamintojų mugėje pristatė „Italian food for Baltics“ Italijos-Lietuvos prekybos rūmai. Tai pirmasis picų kepimo automatas Baltijos šalyse. Renginio metu iš Italijos atvykęs inžinierius pademonstravo, kaip per mažiau nei 3 minutes iš grynų itališkų produktų išsikepti picą. Kaip aiškina picomato išradėjas Claudio Torghele, vienintelė picomato veikimo sąlyga – kokybiškas interneto ryšys.

Didiesiems prekybos tinklams siūloma uždrausti dirbti ne tik per Kalėdas ir Velykas, bet dar dvi švenčių dienas – vasario 16-ąją ir lapkričio 1-ąją. Tokį Darbo kodekso pakeitimą Seime įregistravo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė ir komiteto narys valstietis Tomas Tomilinas. Pasak T. Tomilino, apklausose gyventojai dažniausiai mini būtent šias keturias dienas, per kurias, anot jų, prekybos centrai neturėtų dirbti.

Nagrinėdami kartelį tarp 26-ių vairavimo mokyklų ir jų asociacijos, ekspertai užfiksavo, kad verslo atstovai tardavosi didinti paslaugų kainas bendruose susirinkimuose, praneša Konkurencijos taryba.

Įgyvendinant europines direktyvas ir apskritai siekiant sutaikyti žmogaus ūkinę veiklą su gamtosaugos poreikiais, galima pasinaudoti Europos Sąjungos skiriama parama. Šia galimybe pasinaudoję ūkininkai teigia esą patenkinti.

Peržiūrėdama notariato veiklos kainodarą, Teisingumo ministerija pirmuosius pokyčius pradeda nuo mokesčių lengvatų jaunoms šeimoms, socialiai remiamiems asmenims. Siūloma notaro atlyginimą mažinti per pusę, kai jauna šeima perka ar įkeičia pirmą gyvenamąjį būstą. Nuo notaro atlyginimo mokėjimo būtų atleidžiami valstybės įstaigų, šeimynų ir šeimų globojami nepilnamečiai, paveldintys tėvų ar senelių turtą.

Vasara – ne tik atostogų metus. Šilčiausiais metų sezonas tampa puikia proga nuo mokyklos laisvo laiko turintiems nepilnamečiams užsidirbti. Tačiau tiek į darbo rinką besiveržiantys jaunuoliai, tiek jų tėvai turi žinoti, kad pilnametystės neturintiems darbuotojams reikia įvykdyti daugybę sąlygų. Portalui tv3.lt Valstybinės darbo inspekcijos patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė sakė, kad nepilnamečius galima įdarbinti nuo 14 metų.

Lietuvoje pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje buvo 19,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 4,9 proc., arba 1 tūkst. darbo vietų mažiau nei praėjusių metų kovo pabaigoje. Laisvų darbo vietų per ketvirtį – šių metų kovo pabaigoje, palyginti su 2018-ųjų pabaiga – padaugėjo 19,3 proc., arba 3,1 tūkst., pranešė Statistikos departamentas. Per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius labiausiai padidėjo statyboje ir prekyboje – po 0,7 tūkst., taip pat pramonėje – 0,5 tūkstančio.