Lietuvos verslas

Prezidentas Gitanas Nausėda į Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas antradienį pateikė centrinio banko valdybos narį Gediminą Šimkų. Kandidatą turės patvirtinti Seimas. Dabartinio centrinio banko vadovo Vito Vasiliausko kadencija baigiasi balandžio 7 dieną. G. Šimkus Lietuvos banke pradėjo dirbti 2002 metais ir per aštuoniolika darbo šioje įstaigoje metų nuosekliai kilo karjeros laiptais. Valdybos nariu jis yra nuo pernai rugsėjo.

Seimas žengė žingsnį, kad parduotuvėse prekėms taikomos nuolaidos nebetaptų lupikavimo įrankiu. Parlamentarai palaimino įstatymo pataisas, kurios įpareigos prekybininkus pranešti apie tai, kokia prekės kaina buvo visą mėnesį prieš pritaikant jai nuolaidą. Seimas antradienį pritarė socialdemokratės Rasos Budbergytės inicijuotoms Civilinio kodekso pataisoms.

Laiku negavus būtino finansavimo, valstybės valdomi Lietuvos oro uostai ir statybų bendrovė „Mitnija“ sutarė nutraukti 25 mln. eurų (be PVM) vertės naujo Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalo statybos sutartį. Artimiausiu metu planuojama skelbti naują tarptautinį rangovo konkursą.

Nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui iš naujo 180 mln. eurų pagalbos paketo jau patvirtinta beveik 47 mln. eurų paramos. Iki antradienio įmonėms patvirtinta 27,33 mln. eurų subsidijų, suteikta 18,34 mln. eurų lengvatinių paskolų, dar 1,07 mln. eurų skirta turgavietės mokesčio kompensacijoms, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Dar 2,7 mln.

Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį ten išleido 28,9 mln. eurų – 8,2 karto mažiau nei 2019 metų spalio–gruodžio mėnesiais. Kelionėje užsienyje vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleido 468,3 euro, arba 4,3 proc. (19,1 euro) daugiau. Pasaulyje siaučiant koronaviruso pandemijai į užsienį ketvirtąjį ketvirtį keliavo tik 47,3 tūkst.

Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio deklaracijas už 2020 metus pateikė apie 16,5 tūkst. gyventojų – jie deklaravo apie 5,4 mln. eurų mokesčio. Tačiau 3,6 tūkst. žmonių dar skolingi apie 1 mln. eurų, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Pamiršusiems deklaruoti ir sumokėti VMI pagal jos duomenis nustatė mokėtiną NT mokestį.

Nuo praėjusių metų gegužės 20 dienos, įsigaliojus Europos Sąjungos direktyvai, Lietuvoje buvo uždrausta prekiauti cigaretėmis su pridėtiniais skoniais. Buvo siekiama sumažinti cigarečių patrauklumą pradedantiesiems rūkaliams bei tiems, kuriems nepatogus degančio tabako kvapas maskuojamas papildomais skoniais ir kvapais. Taip pat buvo bandoma išvengti ribojimų, nes Pasaulinė vien mėtinių cigarečių rinka, pagal IMARC Group duomenis yra vertinama beveik 90 mlrd.

Lengvatinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) restoranams ir kitoms maitinimo įmonėms galėtų būti taikomas laikinai – metus ar pusantrų, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Kalbėtume apie laikiną sprendimą. (...) Metų, pusantrų metų laikotarpį. Tikrai ne apie permanentinę lengvatą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė premjerė.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) sustabdė Šiauliuose nelegaliai vykdytą lauko prekybą šviežia žuvimi ir mėsos gaminiais. Pagal gautą informaciją kovo 17 d. nuvykę patikrinti, VMVT Šiaulių departamento inspektoriai kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareigūnais nustatė, kad lauko prekyba šviežia žuvimi, mėsos gaminiais ir žuvies produktais Krymo g., Šiauliuose, vykdyta antisanitarinėmis sąlygomis ir be tokiai veiklai būtino VMVT leidimo.

Prekyba, kaip ir didelė dalis mūsų socialinio gyvenimo, persikėlė į internetą. El. parduotuvės kai kuriais atvejais tampa vienintele vieta, kur gali įsigyti reikiamą daiktą, o jų spektras – nuo plytų iki pamėgtos kepyklėlės saldumynų. Nepaisant to, prekybininkai tikina, kad augantys pardavimai internete toli gražu nėra tokie, kaip buvo fizinėse parduotuvėse.

Nors visus praėjusius metus Lietuva ir visas pasaulis gyveno pandemijos sąlygomis, tačiau pastaruoju metu galima įžvelgti teigiamų tendencijų. Tiesa, kai kuriems ekonomikos sektoriams kurį laiką dar bus sunku. Apžvelgdamas Lietuvos ir pasaulio ekonomikos padėtį ir artimiausias prognozes, apie tai antradienį pasakojo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Šalyje ir pasaulyje siaučiant pandemijai, ženkliai išaugo lietuvių poreikis gamtai, rodo visuomenės nuomonės tyrimai. Šių metų sausio mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, beveik trečdalis šalies gyventojų, jei leistų galimybės, rinktųsi gyventi didmiesčio priemiestyje arba kaimo vietovėje. Pageidautina – kuo arčiau miško. Tą įrodo ir žemės bei nekilnojamo turto objektų kainų augimas vietovėse, kurios ribojasi su mišku. Planuojantiems žemę apželdinti mišku – geros naujienos.

Iš Vilniaus savivaldybės valdomos bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) vadovo pareigų traukiasi daugiau nei trejus metus jai vadovavęs Rimantas Markauskas. Artimiausiu metu bus skelbiamas naujo VVT vadovo konkursas, pranešė Vilniaus savivaldybė. R. Markauskas, pasitraukiantis šalių susitarimu, įmonei vadovaus iki kol bus surastas naujas vadovas.

28 proc. Lietuvoje gyvenančių moterų nesijaučia finansiškai nepriklausomos. Iš visų šalies gyventojų moterų dalis, jaučianti finansinį nesaugumą, yra didesnė nei vyrų. Tai reiškia, kad asmeninių finansų iššūkiai moterims tampa ypač reikšmingi sunkmečio ir krizių akivaizdoje.  Tai parodė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas. Finansinė nepriklausomybė arba finansinis saugumas reiškia kelis svarbius dalykus.

Lietuvos gyventojų išlaidos prekėms internete šių metų pradžioje toliau augo, rodo SEB banko duomenys apie atsiskaitymus už prekes ir paslaugas elektroninėse parduotuvėse. Pasak SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovės Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės, vasarį Lietuvos gyventojų pirkiniams ir paslaugoms išleista suma buvo didesnė nei bet kurį kitą praėjusių metų mėnesį, išskyrus gruodį, kuomet pardavimai įprastai smarkiai padidėja dėl švenčių.

Konstitucijoje numatyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Tačiau norėdamas sužinoti, kiek tiksliai pinigų jam priklauso, žmogus turi pasistengti, kad valdininkai iš tiesų imtų tarnauti. Jei nepaprašysite, „Sodra“ ir neperskaičiuos pensijos, nors galbūt jums priklausytų ir didesnė išmoka. Per trisdešimtmetį Lietuvoje pasikeitė ne tik kelios valiutų, bet ir pensijų dydžiai. Pensininkė Valerija tikina, kad jos pensija per daugelį metų realiai sumažėjo.

Vyriausybės siūlomi mokesčių keitimai turėtų būti pateikti Seimui per rudens sesiją, o įsigalioti jie galėtų ne anksčiau kaip 2023-iaisiais. Vienas iš galimų keitimų – dalies gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo nustatymo perdavimas savivaldai, sako premjerė. „Dėl mokesčių – mes labai tikimės, kad tokie pasiūlymai bus pateikti šio rudens sesijai.

Maitinimo paslaugoms pradėjus taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį, šio sektoriaus įmonės galėtų didinti atlyginimus darbuotojams ir kompensuoti žaliavų brangimą, prognozuoja Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.     Asociacijos vadovai Evalda Šiškauskienė ir Gediminas Balnis sako, kad maitinimo sektoriui padėti „nėra geresnio laiko kaip dabar“.   „Ir didelė pagalba, ir subsidija ir dar kiti dalykai.

Valstybės valdomos „Ignitis grupė“ stebėtojų taryba pirmadienį patvirtino pagrindinių grupės vadovų ilgalaikio skatinimo akcijų opcionais programos tikslus 2021-2024 metams.  Tikslai suformuoti atsižvelgiant į grupės Strateginiame plane iškeltus tikslus ir atnaujintą Finansų ministerijos Lūkesčių raštą, teigia grupė.  Pasak pranešimo, programoje yra įtvirtintos būtinos sąlygos, kad bendrovės augimą lemtų didėjančios žaliosios gamybos apimtys ir komercinė, o ne reguliuojama veikla.

Gyventojai skundžiasi, kad tarpmiestinių autobusų reisų per mažai, tad vairuotojai dalį žmonių tiesiog palieka stotyse ir neveža. Kita vertus keleiviai nuogąstauja, kad kai kurie vairuotojai nesilaiko reikalavimų ir parduoda bilietus visiems norintiems važiuoti. Patys vežėjai pripažįsta atsidūrę dviprasmiškoje situacijoje. Anot jų, tenka rinktis tarp taisyklių ir žmogiškumo.

Darbo santykiuose kartais pasitaiko atvejų, kada darbuotojo paprašoma išeiti iš darbo darbdavio valia. Įmonei priėmus tokį sprendimą, svarbu atsižvelgti į Lietuvoje galiojančius įstatymus bei esamą praktiką, sako advokatų profesinės bendrijos advokatas.

Didieji prekybos centrai remia valdžią prie sienos ir prašo visoms viduje esančioms parduotuvėms leisti atsidaryti jau nuo pirmadienio. Asociacija tikina, kad verslas nebeturi resursų laukti dar ilgiau. Prekybos centrai demonstruoja, kokių saugumo priemonių imasi pirkėjų srautams reguliuoti – prie įėjimų žmonių kiekį skaičiuoja sensoriai, bendrose erdvėse pirkėjai turi judėti dviem kryptimis.

Į Lietuvos rinką planuojantis žengti Vokietijos žemų kainų prekybos tinklas „Aldi“ domėjosi galimybe įsigyti vieną didžiausių šalies mažmeninės prekybos tinklų „Norfa“, tačiau pokalbiai derybomis neužsibaigė, teigia „Norfos” įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis. „Buvo susisiekęs su mumis tikrai, bet tokio konkretaus pasiūlymo nesame gavę. Jeigu sąžiningai, dabar tikrai nebeatmenu, ar tai buvo prieš, ar po Naujųjų metų, bet neseniai“, – BNS sakė D. Dundulis.

Reaguodami į sudėtingas ekonomikos perspektyvas, valdantieji siūlo maitinimo paslaugas teikiantiems restoranams, barams, kavinėms ir kitoms užeigoms taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM). Šiuo metu maitinimo paslaugos apmokestinamos standartiniu 21 proc. PVM tarifu. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas skaičiuoja, kad lengvata kainuotų apie 90 mln. eurų metams. Šios lėšos būtų numatytos perskirstytame valstybės biudžete.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad dar anksti galvoti apie prekybos centrų atidarymą ir toliau kai kuriose Europos valstybėse blogėjant situacijai dėl koronaviruso. „Šiandien mano žinutė yra ta, kad artimiausios dvi trys savaitės parodys, kas bus su sergamumu. Tiesiog norėtųsi, kad visi turėtų tą istorinę atmintį – prisiminkime, kur Lietuva buvo gruodžio viduryje.

Į Lietuvą ateina Vokietijos žemų kainų prekybos tinklas „Aldi“, per metus šalyje planuojantis atidaryti bent 15 parduotuvių, rašo portalas vz.lt, remdamasis šaltiniais. Anot jų, skirtingai nei konkurentas „Lidl“, „Aldi“ Lietuvoje suplanavo greitą ir agresyvią plėtrą. Vienas šaltinių pabrėžė, kad bet kokia informacija, susijusi su prekybos tinklo planais Lietuvoje, yra visiškai slapta.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 14 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Kovo 15-21 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra brango iki 52,3 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje ir Latvijoje kainos nepakito ir siekė 43,9 euro už MWh.

Lietuvos bankas (LB), planuodamas finansų rinkos reguliavimo naujoves, šiais metais daugiausia dėmesio numato skirti su tvaria rinkos plėtra, klimato kaita ir inovacijomis susijusiems teisinio reguliavimo pokyčiams. Siekiant formuoti geriausią praktiką atsižvelgiant į vartotojų interesus, taip pat numatoma parengti su nekilnojamojo turto (NT) įkeitimu susijusių kreditų teikimo gairių projektą, teigiama LB pranešime.

Klimato kaitos klausimai kasmet tampa vis aktualesni, tačiau prasidėjus pandemijai daugelio verslų dar-botvarkėje buvo nustumti į antrą planą. Utenos daryklos vadovas Artūras Bernotavičius teigia, kad nors pandemija tapo tikru iššūkiu verslui, tvarumo tikslų ji neturėtų pakeisti. Lietuvos atsakingo verslo aso-ciacijos (LAVA) vadovas Tomas Jankus priduria, kad tvari verslo strategija kriziniu laikotarpiu netgi padeda tvirčiau stovėti ant kojų.

Vis dar negalintys veikti ir leidimo atsidaryti laukiantys didieji prekybos centrai siūlo priemones, kaip jie galėtų dirbti saugiai. Jų atstovai siūlo kiekvieną savaitę testuoti darbuotojus bei atskirti lankytojų srautus.  Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus, nebėra priežasčių, kodėl prekyba uždarose patalpose turėtų būti uždaryta.

Pasaulio šalys su koronaviruso pandemija kovoja skirtingai. Tai lemia, kad atotrūkis tarp skirtingų valstybių ir jų verslo sektorių didėja. Pasak ekonomisto, Europos Sąjunga (ES) ir Lietuvos ekonomika atsigaus tik kitais metais. „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, šiemet ekonominis pavasaris Europoje kol kas atidedamas, o atotrūkis tarp skirtingų pasaulio valstybių vis labiau auga. „Krizės pradžia visoms šalims buvo vienoda, o išėjimas iš jos bus skirtingas.

Nuo 2010 metų nebeveikianti Ignalinos atominės elektrinė (AE), ruošdamasi reaktorių išmontavimui, paskelbė beveik 11 mln. eurų maksimalios vertės projektų valdymo ir techninių konsultacijų konkursą.    Ignalinos AE generalinis direktorius Andrius Kamienas sako, kad pasaulyje yra vos keli grafito reaktorių išmontavimo pavyzdžiai, tačiau riusiškas RBMK reaktorius dar niekada nebuvo išmontuojamas.

Daliai verslų dėl pandemijos nutraukus ar laikinai sustabdžius veiklą, oficialus nedarbas Lietuvoje šiandien siekia rekordines aukštumas – net 16 proc. Išeitimi netekusiems pajamų gali tapti platformos ir programėlės išmaniesiems įrenginiams – jos leidžia papildomai užsidirbti atliekant nesudėtingas užduotis sau patogiu laiku namuose.

Lietuvai tebegyvenant karantino sąlygomis ir daliai verslo vis dar negalint veikti, „Luminor“ banko analitikas ragina valstybę nepavėluoti į atsidarymo „traukinį“.  Banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pataria valdžiai orientuotis ne į statistiką, o užsibrėžti konkrečius atlaisvinimo tikslus: tarkime, po Velykų atidaryti viešąjį maitinimą lauke ir laikytis šio tikslo, nebent epidemiologinė situacija būtų visiškai bloga.

Europos Sąjungos planai iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ne 40 proc., o 55 proc. šįkart nėra vertinami kaip dar vienas pažadas, kurio nesiruošiama tesėti. Tą įrodo per metus 80 proc. – iki 43 eurų už toną CO2 ekvivalento – padidėjusi apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina rinkoje. Žinoma, neapsieita ir čia be investuotojų bei spekuliantų antplūdžio, kurie prognozuoja, kad taršos kaina Europoje tik didės.

Pernai nekilnojamo turto (NT) rinkoje augo ir sandorių skaičius, ir būsto kaina. NT specialistai tikina, kad šiemet kainų augimas išliks panašus. Tačiau ekspertų nuomonės išsiskyrė dėl pastatų kokybės. Vieni tikino, kad didelė paklausa skatins vystytojus mažiau kreipti dėmesio į pastatų kokybę. Kiti teigė priešingai, kad dėl naujų energinės klasės reikalavimų statybos kaina augs, bet pastatai bus kokybiškesni.

Darbo pasiūlymų dabar galima rasti ne tik skelbimų portaluose, bet ir socialiniuose tinkluose. Čia sezoninio darbo skelbimą pastebėjusi vilnietė nustebo, kad darbdavys nenurodė atlygio ir kitų detalių. O kai paklausė, sulaukė atsakymo, kad atlyginimas bus atskleistas tik rimtiems kandidatams. VDI tikina, kad atlygį skelbti būtina, kitu atveju darbdavys gali užsidirbti baudą.

Pavasarėjant žmonės vis daugiau laiko, ypač per karantiną, nori praleisti lauke – pasivaikščioti, pabėgioti ar pasivažinėti dviračiu. Visgi tokį norą išpildyti šį pavasarį yra gerokai sunkiau. Naujų dviračių ieškantys gyventojai neslepia nuostabos – parduotuvės sandėliuose jų neturi, o laukti užsakyto galima ir mažiausiai kelis mėnesius. Dviračių pardavėjai ir gamintojai atsako trumpai – kalta pandemija, per ją sutrikusi dviračių dalių gamyba ir jų tiekimas.

Net atlaisvinus judėjimą tarp kai kurių savivaldybių, jau daugiau kaip metus uždaryti poilsio centrai, pernai dirbę vos kelis mėnesius, nededa vilčių iki Velykų atverti durų. Didelių lūkesčių neturi ir karantino metu veikiantys viešbučiai. Jų teigimu, svečių prisikviesti nakvynei – praktiškai neįmanoma. Kai kurie apgyvendinimo sektoriaus verslininkai neslepia – veikti apribotu pajėgumu – tai dar nuostolingiau nei nuostolingai egzistuoti.

Turtingiausiu Lietuvos žmogumi vadinamo verslininko Nerijaus Numos (buv. Numavičiaus) žmona Kaetana paskelbė, kad jos vyras pasiskiepijo „AstraZeneca“ vakcina. Ekonomistė K. Numa savo „Facebook“ profilyje pasidalijo tokiu įrašu: „Nerijų vakar paskiepijo Oxford/AstraZeneca vakcina, kuri pripažinta saugia ir veiksminga. Kitą dieną po pirmo skiepo jis jaučiasi puikiai, šalutinio poveikio nėra, temperatūra normali, ranka nepatinusi.

Alytuje nuo kitos savaitės veiks „Bolt“ elektrinių paspirtukų nuomos paslauga, pranešė miesto meras Nerijus Cesiulis. „Į mūsų žalią, mylimą Alytų atriedės 100 elektrinių paspirtukų (...) Jau kitą savaitę su 100 elektrinių paspirtukų savo veiklą pradės tarptautinė pavėžėjimo paslaugų platforma „Bolt“, – feisbuke penktadienį rašė Alytaus vadovas.

Antra pandemijos banga didina įtampą darbo rinkoje. Sustojo verslai, vyksta etatų mažinimai ir darbuotojų atleidimai. Tačiau darbo teisės ekspertė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos lektorė Rasa Grigonienė sako, kad nepaisant sudėtingos situacijos kai kuriems sektoriams, Darbo kodekso (DK) reikalavimai nepasikeitė, o net ir atsidūrę sudėtingoje situacijoje dėl etatų mažinimo ar atleidimo, žmonės neturėtų panikuoti.

Pavasarį geltonai nusidažantys laukai džiugina akis, bet liūdina gamtininkus: ūkininkai kasmet vis didesnius žemės plotus užsėja rapsais, kurie paukščiams – lyg Sacharos smėlynai, įžvalgomis apie šių augalų paplitimą šalies žemės ūkyje dalijasi Statistikos departamentas (SD). Gamtininkų teigimu, paukščiams grėsmę kelia tiek rapsų, tiek kukurūzų masyvai – jais užsėjus laukus, krūmynuose gyvenantiems paukščiams mažėja buveinių ir maisto šaltinių.

Karantinui daugumą miestiečių uždarius butuose, lietuviai kaip mat suskubo pirkti namus ir sodybas gamtos prieglobstyje už miesto ribų, sako nekilnojamojo turto ekspertai. Tačiau jei neturite savų santaupų, sodybą ar namą nusipirkti bet kur gali būti keblu, mat bankai gali atsisakyti finansuoti būstus kai kuriuose mažesniuose miestuose ar atokesnėse gyvenvietėse.

Pavasarį vis daugiau gyventojų ėmė rūpinti namų tvarka ir švara. Viena populiariausių prekių – robotas siurblys. Šių kaina siekia nuo 50 eurų iki 1500 eurų. Brangesni jie specializuotose parduotuvėse, o pigesni – jau naudoti. Pardavėjai pastebi, kad žmonės domisi ne tik siurbliais robotais, kurie valo grindis, bet ir langus ar pjauna veją. Robotų parduotuvės „Roboshop.lt“ vadybininkas Ernestas Gudžiūnas pasakojo, kad robotai siurbliai Lietuvos rinkoje atsirado prieš 8 metus.

Gyventojai piktinasi namo administratoriaus sprendimu keisti esamus karšto vandens skaitiklius naujais, už kuriuos teks mokėti ir naują mokestį. Šilumos ir karšto vandens tiekėjas tikina, kad jau esamų skaitiklių patikra būtų brangesnė nei juos keisti naujais, o mokestis kitur dar didesnis.

Netrukus bus penkeri metai nuo kalafiorų skandalo Lietuvoje, praneša Statistikos departamentas (SD). Tąkart gyventojai piktinosi sunkiai suvokiama šių daržovių kaina, kuri tuo metu siekė 3,49 euro už vienetą. Šiandien kalafiorų kaina kai kur dar didesnė nei 2016 metų pavasarį, tačiau, SD teigimu, kalafiorai turtų ūkininkams nesukrovė. Kalafiorų revoliucija prieš penkerius metus visuomenėje sukėlė įvairių reakcijų.

Vilniuje, Paneriuose, penktadienį kilus gaisrui elektros įrenginiuose, buvo sutrikęs energijos tiekimas 4,7 tūkst. vartotojų.  Kaip penktadienio vakarą pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), elektros generatoriais tiekimas yra atstatytas pusei vartotojų, o elektrą visiems gyventojams planuojama atkurti iki 2 val. nakties. Anksčiau ESO pranešė, kad užsidegė kabeliai, išeinantys iš transformatorių pastotės. Incidento priežastys tiriamos.

Gyventojų judėjimas į maisto prekių parduotuves bei vaistines kovo pradžioje pasiekė aukščiausią lygį nuo praėjusių metų pradžios, rodo statistika. „Google“ renkami gyventojų mobilumo duomenys rodo, jog kovo 8-14 dienomis gyventojų srautas į maisto parduotuves, palyginti su baziniu laikotarpiu prieš pandemiją – 2020-ųjų sausio 3-vasario 6 dienomis – buvo 17,3 proc. didesnis.