Alkoholio vartojimas Lietuvoje padidėjo: dėl to padaugėjo ir mirčių, ir avarijų

Nepaisant karantino, neveikiančių restoranų ir barų, daugybės ribojimų, kurie buvo įvesti, kelerius metus mažinę alkoholio suvartojimą, pernai lietuviai vėl gėrė daugiau ir mirė dėl to dažniau. Tiesa, pamažu auga skaičius ir tų, kurie alkoholio nevartoja visai.

Tai rodo penktadienį paskelbti naujausi Lietuvos statistikos departamento ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenys.

Išgerta daugiau

„Pernai šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 15,3 tūkst. dekalitrų daugiau nei 2019 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 3,7 mln. dekalitrų, arba 274,3 tūkst. dekalitrų daugiau.

Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 22,2 mln. dekalitrų, arba 594,1 tūkst. dekalitrų daugiau nei 2019 m.“ – skelbia Statistikos departamentas.

Pristatydama metinius alkoholio vartojimo skaičius, jo generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė atkreipia dėmesį, kad po truputį daugėja žmonių, kurie visai nevartoja alkoholio.

„2019 m. bene trečdalis apklausos dalyvių iki 15 metų teigė per metus iki apklausos nevartoję alkoholio. Palyginti su 2014 metais šis skaičius išaugo 4 proc.“ – sako J. Petrauskienė.

Ji prideda, kad Lietuvoje daugiausiai visgi išgeriama alaus.

„Prekybos vietose pernai parduota 220 mln. litrų alaus – su tiek užpildytume 88 olimpinius baseinus“, – patikslina J. Petrauskienė. Ji prideda, kad antras dažniausiai įsigyjamas alkoholinis gėrimas pernai buvo vynas – jo per metus parduota 30 mln. litrų.

J. Petrauskienė prideda, kad per pastaruosius metus augo ir alkoholinių gėrimų kainos – jų didėjimą lėmė pradėtas taikyti didesnis alkoholinių gėrimų akcizų tarifas.

Jaučiamos pasekmės

Statistikos departamento vadovė įvardija ir dažniausias alkoholio vartojimo pasekmes.

„Tai alkoholinė priklausomybė, alkoholinė psichozė. Dažniausiai serga vyrai, miestuose didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau nei kaimuose – nuo daugmaž 45 metų“, – sako J. Petrauskienė.

REKLAMA

Išankstiniais duomenimis, 2020 m. vyrų mirtingumas dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų 3,2 karto viršijo moterų, praneša Statistikos departamentas.

„Pernai 100 tūkst. miesto gyventojų teko 19,3 mirusiųjų dėl šių su alkoholio vartojimu susijusių ligų (2019 m. – 18,3), kaimo – 25,7 (2019 m. – 23,3)“, – skelbiama Statistikos departamento pranešime žiniasklaidai.

Departamento generalinė direktorė taip pat prideda, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos ir nusikalstamumo šalyje rodikliams, mat pernai daugiausiai nusikalstamų veiklų padarė būtent neblaivūs asmenys.

„Kas 13 eismo įvykį įvykdė neblaivus asmuo. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų auto įvykių pernai žuvo 20 žmonių, dar 287 buvo sužeisti. Pernai neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių padidėjo kiek daugiau nei ketvirtadaliu – 26 proc. – nei 2019 m.“ – sako J. Petrauskienė.

Vartojimo skaičiai neturėtų gąsdinti

Vis dėlto Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) vadovas Renaldas Čiužas sako, kad padidėję skaičiai – suprantami, nes alkoholio vartojimo aplinkybės turbūt keitėsi su Covid-19 aplinkybėmis.

„Buvo įvairių ribojimų, nebuvo galimybės gyventojams apsipirkti Lenkijoje ar Baltarusijoje. Žinoma, kalbant apie išgertą kiekį mes Europos vidurkį vis dar viršijame ženkliai, bet ligų sumažėjimas, matome, kad yra“, – sako R. Čiužas.

Specialistas visgi atkreipia dėmesį, kad keli dalykai kelia nerimą.

„Nerimą kelia tai, kad padaugėjo su alkoholio vartojimu susijusių eismo įvykių. Atrodo, kad prevencinių priemonių yra, bet, matyt, kad čia yra ką padaryti dar geriau.

Dėl abstinencijos rodiklių – esame labai artimi europiniam vidurkiui. Pastebima, kad vis daugiau žmonių dažniau renkasi silpnesnį alkoholį arba jo visai nevartoja – siekia gyventi sveikiau“, – teigia R. Čiužas.

Svaigalai brangs

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad praėjusią savaitę Finansų ministerija registravo Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis numatoma per artimiausius trejus metus padidinti šį mokestį tiek visiems alkoholiniams gėrimams, tiek tabako gaminiams.

REKLAMA

Skirtingo stiprumo vynai ir kiti fermentuoti gėrimai, taip pat tarpiniai produktai (iki 15 proc. stiprumo) kiekvienais metais pradedant nuo 2022 m. turėtų brangti po 0,09–0,12 euro už 0,5 l butelį. Taigi po trejų metų dėl akcizų šio gėrimo butelis bus apie 0,3 euro brangesnis.

Stiprių gėrimų 0,5 l butelis kiekvienais metais po 0,26–0,29 euro. Tuo metu puslitris alaus kasmet brangs po 0,02–0,03 euro. Po trejų metų stiprių gėrimų butelis bus brangesnis beveik 1 euru, o alus – iki 0,1 euro.

Padidinus akcizus pakelis cigarečių turėtų kiekvienais metais turėtų brangti po 0,15–0,19 euro. Vadinasi, po trejų metų cigaretės bus per 0,5 euro brangesnės.

Kaitinamo tabako gaminiai po akcizų padidinimo brangs po 0,17–0,20 euro už 20 vienetų pakelį kiekvienais metais. Elektroninių cigarečių skystis kasmet brangs po 0,05–0,10 euro.

Tikisi surinkti dešimtis milijonų eurų

„Siūlomas akcizų tarifų etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams bei tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams padidinimas galėtų turėti įtakos asmenų paskatoms bandyti šiuos produktus įvežti nelegaliai iš trečiųjų šalių, kuriose jų kainos yra mažesnės nei Lietuvoje“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Jame taip pat viliamasi, kad institucijų tinkami veiksmai padės išvengti kontrabandos ir šešėlinės prekybos išaugimo.

Kodėl branginti alkoholį ir rūkalus norima branginti trejus metus iš eilės, Finansų ministerija aiškina taip:

„Nuosaikus ir nuoseklus etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų bei tabako produktų ir jiems alternatyvių produktų apmokestinimo lygio didėjimas vietoj vienkartinio itin ryškaus padidinimo leis ūkio subjektams išvengti staigaus neigiamo poveikio, iš anksto prisitaikyti prie numatomų pakeitimų bei tinkamai susiplanuoti savo veiklą.“

Dėl etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams taikomų akcizų tarifų padidinimo valstybės biudžetas 2022 m. papildomai galėtų gauti apie 16 mln. eurų pajamų, 2023 m. – apie 20,5 mln. eurų, 2024 m. – apie 21,8 mln. eurų, skaičiuoja ministerija.

REKLAMA

Dėl tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams taikomų akcizų tarifo padidinimo valstybės biudžetas 2022 m. papildomai galėtų gauti apie 10,8 mln. eurų pajamų, 2023 m. – apie 12,5 mln. eurų, 2024 m. – apie 13,4 mln. eurų.

Akcizų įstatymo pakeitimus pirmiausia turės patvirtinti Vyriausybė. Vėliau už juos bus balsuojama Seime.


Rašyti komentarą...
Z
Zita
2021-05-28 10:08:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
Negeria, kurie savo cisterną jau išgėrė. Ypač mūsų '' žvaigždės ''
Atsakyti
0

I
I
2021-05-28 10:45:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai, kad palyginus su atlyginimais, pas mus alkoholis ir taip brangus.
Atsakyti
0

E
Einu
2021-05-28 09:27:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
I priekybcentri alaus
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų