REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo projektui. Jo metu išsiskyrė institucijų nuomonės dėl baudų prekybos tinklams. Konkurencijos taryba jas norėtų didinti, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija tam priešaravo.

Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo projektui. Jo metu išsiskyrė institucijų nuomonės dėl baudų prekybos tinklams. Konkurencijos taryba jas norėtų didinti, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija tam priešaravo.

REKLAMA

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovė Ieva Valeškaitė aiškino, kad dabartiniame įstatyme yra numatyta, kad už draudžiamus veiksmus didelę rinkos galią turinčiai prekybos įmonei gali būti skiriama bauda iki 120 tūkst. eurų.

„Įstatymo projekte siekiama baudą padidinti iki 0,7 proc. nuo praėjusių finansinių metų pardavimo pajamų. Procesinis baudos dydis pasirinktas tam, kad baudos būtų sąžiningos, tuo atveju kai ūkio subjektai turi ne vienodas apyvartas. Tai reiškia fiksuotas baudos dydis labiau kirstų mažesnėms įmonėms.

Už vėluojančius atsiskaitymus nustatyta ne mažesnė nei 200 eurų ir ne didesnė nei 20 proc. nuo pradelstos sumos bauda“, – aiškino I. Valeškaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jos, šiais siūlymais siekiama reglamentuoti ne tik didžiuosius prekybos tinklus, bet ir visą tiekimo grandinę.

Siūlomos baudos per mažos?

Konkurencijos tarybos atstovas Šarūnas Kesarauskas sakė, kad siūlomas reglamentavimas, anot prekybos, tinklų yra diskriminacinis, o siūlomos baudos yra per didelės ir žlugdančios.

REKLAMA

„Tačiau juk diskriminacija tai, kai objektai yra vienodoje pozicijoje, bet kažkam yra taikomos skirtingos sąlygos arba kai objektai yra skirtingose aplinkybėse, bet jiems taikomi vienodos sąlygos. Tai irgi diskriminacija. Tačiau prekybos tinklų atžvilgiu diskriminacijos nėra. Jie turi išskirtinę rinkos galią. Todėl visi tiekimo grandinės dalyviai yra skirtingoje padėtyje.

Be to, dabar egzistuojantis baudų dydis neatlieka atgrasančios funkcijos. 120 tūkst. bauda yra labai reta. Ją galima paskirti tik tam tikromis sąlygomis. Realios baudos yra kur kas mažesnės. Baudos turi būti iki 1 proc. nuo metinių bendrųjų pajamų“, – aiškino Š. Kesarauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Jis nesutiko su siūloma 0,7 proc. nuo metinių pajamų bauda įstatymą pažeidžiantiems prekybininkams.

„Juk prekybos tinklai nori kuo mažesnių baudų, o geriausiu atveju jokių. Prekybos tinklai teigia, kad baudos juos žlugdys. Tačiau maksimali bauda juk būtų skiriama išskirtiniais atvejais.

Be to, mūsų patirtis rodo, kad tipiškas pažeidimo profilis nenumato, kad būtų skiriamos didžiausios baudos. Pagal naują siūlymą bauda už pastarąjį prekybos tinklo nusižengimą būtų skirta 73 tūkst. eurų, o pagal dabartinius įstatymus galėjome skirti 78 tūkst.

Todėl siūlomas reguliavimas numatytų dar mažesnes baudas, negu tas, kurias galime dabar nustatyti. Kritiškai reikia vertinti prekybos tinklų poziciją, kad baudos juos žlugdytų“, – komentavo Š. Kesarauskas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovė aiškino, kad po poros metų baudos dydis bus peržiūrėtas, nustatant, ar jis yra adekvatus.

„Buvo sudėtinga nuspręsti baudos dydį, todėl jis buvo nustatytas kompromiso būdu“, – pažymėjo I. Valeškaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų