Vežėjų vadovas apie pinigus vairuotojams: tai tik šluotos laikytojai tarp vairo ir sėdynės

Nemažai verslininkų nuolat skundžiasi, kad trūksta darbuotojų. Tačiau mokėti jiems didesnes algas ar rūpintis visomis socialinėmis garantijomis neskuba. Vežėjai nenori daugiau savo pelno ar pajamų pasidalyti su jiems sunkiai dirbančiais vairuotojais, kurie esą niekaip prie verslo plėtros neprisideda.

Bent jau taip įsitikinęs asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas. Jo nuomone, vairuotojai nėra verti didesnių algų ar socialinių garantijų, nes šiaip ar taip 3 mėnesius darbdaviams neneša jokios naudos.

Pasak asociacijos vadovo, jeigu tik galės, joks verslininkas nemokės daugiau mokesčių valstybei, kurią sudaro ne šalies gyventojai, o kažkas neapibrėžto, kas nenusipelno pagarbos.

Interviu portalui tv3.lt R. Austinskas sakė, kad šiaip ar taip vairuotojai tėra tik „šluotos laikytojai“, atliekantys paprastą operaciją – „nuvairuojantys mašiną iš taško A į tašką B“.

Madas esą diktuoja didieji

Kai kurie vežėjai viešai vis pasiskundžia, kokioje sunkioje padėtyje yra jų verslas. Tačiau per pastaruosius penkerius metus vairuotojai tapo populiariausia specialybe Lietuvoje – jų skaičius išaugo kone dvigubai iki beveik 77 tūkst. Jeigu taip sunkiai sekasi verslas, kaip paaiškinti tokį spartų darbuotojų skaičiaus augimą?

Ne Lietuva transporto madas demonstruoja. Šiandien Lietuvos transporto verslo indėlis į šalies bendrąjį vidaus produktą yra 2,5–3 kartus didesnis negu Europos Sąjungoje. Ką tai reiškia? Perkaitimą. Lygiai tas, kaip su statybos rinka, kvadratinio metro kaina. Čia yra rizika.

Tai, vadinasi, transporto sektoriui gerai sekasi?

Kad transporto sektoriui sekėsi gerai, tai nėra paslaptis. Ar seksis toliau – abejoju. Abejoju todėl, kad vis labiau jaunimas nenori dirbti šito darbo. Mūsų vairuotojai, kurie dar dirba, bet kuriems yra apie 60 metų ar daugiau, apie lietuvius kalbu, jaunimas sunkiai įsijungia ir juos pakeičia. Ir tokia tendencija ne tik Lietuvoje.

REKLAMA

Pats turiu transporto kompaniją, kuriai jau bus 33 metai, pradėjau nuo kooperatyvo. Tai nėra didelė bendrovė, dirba apie 50–60 žmonių, ir, kiek dirbu transporto srityje, pas mane tik lietuviai. Bet nematau, kas nori dirbti ir geba tai daryti.

Taigi, iššūkiai mūsų laukia dideli. Visos tendencijos, kas darosi transporto rinkose, tai yra paklausa ir pasiūla, čia normalu. Visada dominuos konkurencija ir kaip, kas gebės joje nugalėti ir įsitvirtinti. Šitoje vietoje tikriausiai laimės didieji, mažieji nelaimės.

Jeigu kalbėtume apie vežėjus verslininkus, darbdavius, kurie turi 10–25 mašinas, jiems šiandien labai sudėtinga ir bankrutavimas yra labai realus. Jeigu dirbi su savo mašinomis, tai neatnaujini parko pagal dabartines kainas. O jei neatnaujini parko, tai tavo ateitis – nekokia. Vairuotojai, kurie dirba, nieko nepraloš, jie kaip buvo reikalingi, taip ir liks.

Kodėl nedidinami atlyginimai

Sakote, trūksta vairuotojų. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinis sunkvežimių vairuotojų atlyginimas yra maždaug 943 eurai neatskaičius mokesčių (dienpinigiai nėra ir negali būti laikoma atlyginimo dalimi). Tuo metu vidutinis atlyginimas Lietuvoje viršija 1,5 tūkst. eurų. Gal dėl to nenorima dirbti, kad per maži atlyginimai?

Verslas visada dirbo ir dirba konkurencinėje aplinkoje. Jeigu šiandien gyvenimas, įstatymai, taisyklės, mokesčiai yra tokie, kur tu gali „tarptautininkui“ vairuotojui mokėti minimalią algą (padaugintą iš koeficiento) 1,65 ir komandiruotpinigius sumažinti iki 50 proc., tai tą verslas ir daro. Jeigu rinka pasakys, kad šitos kainos neužtenka, mokės daugiau.

Bet jei norima, kad netrūktų darbuotojų, gal verta padidinti atlyginimus?

Mano įmonė yra krovinių pervežimas, aš vežioju pavojingus krovinius ir dirbu tik su autocisternomis. 90–95 proc. užsakovų, mokėtojų yra vakariečiai, ne lietuviai. Ir vairuotojams, kurie dirba kadencijomis, aš moku 100 eurų per dieną.

REKLAMA

Aš nesulaukiu dirbančių lietuvių, kurie mokėtų, kurie galėtų vežioti pavojingus krovinius.

Čia dienpinigiais 100 eurų ar tik normali alga?

Negali dienpinigių išmokėti daugiau kaip 63 eurus. Visa kita yra alga. Turiu pakankamai pažįstamų žmonių, kurie dirba Olandijoje. Sako, mano metinis kontraktas yra 25–27 tūkst. eurų.

Aš jau esu netoli tos ribos, moku 23–25 tūkst. eurų. Kai mokėsiu 27 tūkst. eurų, man čia Lietuvoje laikyti verslą neapsimokės.

Dienpinigiai – normali praktika

Dienpinigių paskirtis – kompensuoti su komandiruote susijusias darbuotojų maitinimo ir nakvynės išlaidas. Kodėl dažnam vairuotojui maksimali dienpinigių sumą vežėjai mažina 50 proc.? Kodėl paplitusi tokia praktika?

Jeigu rinka, pasiūla ir paklausa, dar suderinama, tai taip yra. Dabar, kai baigsis kvotos, vairuotojų įvežimas iš trečiųjų šalių, ir kai Lietuva kvotos nepadidins, o panašu, kad taip ir padarys, nes turime 260 tūkst. bedarbių, tai ką mes padarysime?

Mes pradėsime vienas iš kito perpirkinėti tą patį žmogų. Lygiai tas pat kaip normaliame darbe – žurnalistą gali perpirkti, darbuotoją, kasininką, vadybininką mokėdami daugiau. Žmogus atsistoja ir išeina.

Iš principo mes nieko naujo nesukursime tik padidinsime kainas. Tai viskas yra gerai, nes kaina kyla? Bet transporto verslas yra toks, kad didžiosios kompanijos diriguoja ir užsako muziką, ne mes mažiukai čia žaidžiame.

Mes turime daug mažų įmonių, kalbant apie „Linavos“ narius – apie 85 yra mažos įmonių. Bet pagal transporto priemonių ir darbuotojų kiekį likę 10–15 užima didesnę dalį.

Kai pats vykstate į komandiruotę, jūs irgi susimažinate sau dienpinigius?

Ne, aš visą laiką sumoku 100 proc. ir man už viešbutį moka. Ir turbūt nė vienas darbdavys nemažina. Šioje vietoje moku viską, bet kalbu labiau kaip įmonės šeimininkas, vadovas.

Bet aš kalbu apie save ir savo įmonę. Šiandien mums, kaip „Linavai“, niekas neatsiskaitinėja, bet kad dienpinigiai mažinami vairuotojams, tai iš viešosios aišku, patikrinimai tą sako. Ir niekas to negina.

REKLAMA

„Linava“ galėtų pasisakyti už tai, kad dienpinigiai nebūtų mažinami.

Taip, „Linava“ gali pasisakyti, kad mokėkite ir europietiškus įkainius už paslaugas. Kaip galvojate, koks pelningumas transporto įmonių Lietuvoje? 5–7 proc., o Europoje, kur viskas gerai skaičiuojama, pelningumas yra 3 proc. Bet „lošia“ kiekiai. Jei apyvarta keli milijonai, tai tie 3 proc. sudaro neblogą skaičių, bet jeigu apyvarta yra labai maža, tai to pelno skaičių nėra. Mes su Europa konkuruojame tik darbo jėga, daugiau niekuo.

Lietuvių vairuotojų beveik neliko

Norite pasakyti, tik dėl to pas mus maži atlyginimai, kad lietuviai vairuotojai yra pigūs?

Ne, lietuviai nėra pigūs. Jeigu kalbame apie tarptautinius pervežimus, šiame sektoriuje jų dirba gal tik 5 proc.

Tai gal lietuviai dėl to ir išvažiuoja iš Lietuvos, nes čia negauna socialinių garantijų?

Taip, lietuvis vairuotojas yra brangesnis. Pastoviai dedu skelbimus, kad reikia vairuotojų ir jų nėra. Man skambina baltarusiai, ukrainiečiai, prašo priimti į darbą. Bet lietuviai neskambina.

Gal per mažai mokate?

Ne, neturi kompetencijų. Man reikalingas vairuotojas, kuris turi ADR pažymėjimą, patirtį ir kalbantis anglų kalba. Ne diplomatine kalba, bet ir susikalbantis. Be kalbos pas mane niekas „nekrauna“. Vairuotojas, veždamas pavojingus krovinius, turi laikyti egzaminus. Kiekvienoje naujoje vietoje atvažiavęs turi išsilaikyti saugaus pakrovimo, elgsenos.

Tai lietuviai negabūs, nedarbštūs?

Lietuviai gabūs, bet jų vis mažėja. Žinokite, kad tarptautinių pervežimų vairuotojų darbas yra labai sunkus. Jums atrodo, kad ta romantika yra, kad tie automobiliai gražūs. Bet kai eina savaitės, kai turi dirbti mėnesiais, turbūt persipildo ne tik kiti organai, bet ir smegenys. Čia tikrai mes turime problemą. Ji akivaizdi.

Dar kita problema, kad visi vairuotojai dirba kadencijomis. Nė vienas „tarptautininkas“ nedirba 11 mėnesių, o 12-ą atostogauja. Jie dirba 4 arba 6 savaites su 2 ar 3 savaitėmis poilsio. Ir tas vairuotojas per metus darbdaviui nedirba 3–4 mėnesius. Mėnesis atostogų priklauso oficialiai, o dar 3 jis dar nedirba. Ir koks mūsų darbo efektyvumas?

REKLAMA

Gal kas nors ir gali pažeisti darbo ir poilsio režimą, bet Europoje baudos – ne lietuviškos, abejoju, ar kas nors rizikuoja.

Verslas visada norės mokėti mažiau

Dalį atlyginimo gaudami dienpinigiais vairuotojai praranda socialines garantijas, o vežėjai gali mokėti neva didesnius „atlyginimus“, nes nuo dienpinigių dažnai nereikia mokėti gyventojų pajamų mokesčio. Kai kuriais vertinimais tai yra kaštų perkėlimas: užuot prie darbuotojų garantijų ir mokesčių prisidėję kaip kitos įmonės, vežėjai sutaupo ar veikiau uždirba kitų mokesčių mokėtojų sąskaita. Kaip atsakytumėte į tokius priekaištus?

Čia ir „užbuksuosime“, nes mes turime skirtingus požiūrius. Verslas niekada nemokės mokesčių, jeigu galima nemokėti. Niekados nemokės mokesčių. Galiu drąsiai pasakyti kaip pilietis. Jeigu galėsiu nemokėti, tai ir nemokėsiu. Valstybės šiandien nepadarė pagarbos, garbės ir malonumo mokėti mokesčius, pradėkime nuo to.

Bet ką jūs laikote valstybe? Tokio negyvo daikto, kaip valstybė nėra. Mes patys esame valstybė. Arba aš sumoku daugiau mokesčių, arba jūs sumokate.

Mes galime paskaičiuoti, kas daugiau susimokėjęs.

Aš teoriškai kalbu.

(Juokiasi.) Verslas visada ieškos, kaip optimizuoti mokesčius. Kalbėsimės su Valstybine mokesčių inspekcija ir paklausime, kiek mokesčių yra paslėpta transporto sektoriuje.

Galiu garantuoti 100 proc., visos didžiosios ir mažosios įmonės, niekas nenusižengia darbo tvarkai ir įstatymams, visi moka kaip priklauso. Ir jeigu yra galimybė dienpinigius sumažinti 50 proc., tai ir sumažina.

O jeigu tokios galimybės nebūtų?

Kas išgalės mokės, kas neišgalės, tie nemokės. Čia, matyt, prieisime ir prie atlyginimų mokėjimo grynaisiais pinigais. Negaliu kalbėti už visą sektorių, tik už save. Neturiu tų dalykų, pas mane seniai yra bankiniai atsiskaitymai. Tą patį galiu pasakyti apie kitas didžiąsias įmones. Tai yra mano nuomonė, bet „Linava“ turi 800 narių. O aš pats į korteles pervedu jau 15 ar 20 metų.

REKLAMA

Vairuotojai tėra šluotos laikytojai?

Kodėl kiti „Linavos“ nariai nori mokėti algas grynaisiais pinigais?

Jų reikėtų ir klausti. Bet kiek pasikalbame, atsakymai yra tokie: trečiųjų šalių piliečiams yra sunkiau gauti bankų korteles ir pinigų išsigryninimas savo valstybėse jiems kainuoja nemažus pinigus procentais. Daugiau negaliu ką pasakyti, nes nežinau.

Kiekvienas moka pagal išgales ir labai myliu ir gerbiu asociacijos narius, bet kad jiems sunku, tą irgi sakau. Vis dėlto kiekvienas moka pagal išgales. Galbūt ir yra piktybiškumo.

Bet ką, Lietuvoje nėra policijos ir kalėjimų, ką mes visi šventieji ar angelai? Filmuką parodė apie transporto sektorių ir, atrodo, tragedija. Nuo tokio sektoriaus dirbančiųjų parodė 7–8 vairuotojus, kurie sėdėjo į kamerą nugara.

Aš atsisėdęs su „pufaike“ tiek pripasakočiau, kad būtų „bestseleris“.

Paskutinis klausimas. Kodėl Lietuvos vežėjai labiau nesidalija pajamomis ir pelnu su savo darbuotojais?

Žiūrėkite, tik socdemai tai sako, kad reikia dalintis, niekas to nesako, jokiame įstatyme neparašyta, kad su kažkuo turiu dalytis pelnu. Juo turiu dalytis tik su valstybe, turiu sumokėti 15 proc. pelno mokestį. Ir tai mes sakome, kad valstybė skatintų ir reinvestuojamam pelnui taikytų 0 proc.

O kodėl aš turiu dalytis su šluotos laikytoju? Jūs man atsakykite? Kas yra vairuotojas? Tai yra operatorius, atsisėdęs tarp vairo ir sėdynės. Kokia jo yra investicija į verslo sėkmę? Jis vairuoja mašiną nuo taško A iki taško B. Ir viskas. O ką jis sukuria? Kas verslą sukuria, vairuotojas? Ne vairuotojai sukuria verslą, o darbdaviai.


Rašyti komentarą...
R
Rimantas
2021-05-26 06:45:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
O tu atsisesk prie vairo pamiegok kabinoje pasiprausk iš bakelio mėnesių mėnesius nepabuk su šeima ir tada pažiūrėsiu į kokią šluota tu pavirsti kas tu be žmonių nulis
Atsakyti
-16

A
Andžej
2021-05-26 06:06:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tipinis lietuvos verslininkas sbarbiausia navaras ir kalti visi bet ne aš...
Atsakyti
-8

P
Prisidejimas
2021-05-26 06:58:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
Prie verslo plėtros, pagal jį, reiškia neimti atlyginimo už darbą?
Atsakyti
-10

SKAITYTI KOMENTARUS (140)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų