Lietuvos verslas

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) pranešė, kad klimato kaitos planai turėtų būti įgyvendinti iki 2050 metų. Ekonomisto teigimu, šis sprendimas lems, kad Vakarų šalys stabdys naftos gavybą, o Rusija ir kitos Rytų šalys didins įtaką naftos rinkoje, todėl nafta brangs. Tad Lietuva jau šiandien turėtų skatinti elektromobilių pirkimą.

Vyriausybei trečiadienį leidus nuo kitos savaitės valanda ilgiau dirbti kavinėms ir restoranams, Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas teigia nesuprantantis, kodėl laikas ribojamas ir turintiems galimybių pasą.  „Tai, kad leidžia ilgiau dirbti, mums patinka, galime daugiau suprekiauti, bet kodėl valanda – koks argumentas – negirdėjome, nežinome, nesuprantame. Kitas dalykas – galimybių pasas.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino dviejų elektros tinklų sinchronizavimui su žemynine Europa projektų infrastruktūros vystymo planus. 330 kV elektros perdavimo linijų Kruonio HAE-Bitėnai ir Darbėnai-Bitėnai statyba yra du iš 14 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizavimo projektų. „Vystymo planų patvirtinimas yra viena esminių sąlygų siekiant įgyvendinti elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą“, – teigiama Vyriausybės kanceliarijos pažymoje.

Pokyčiai artėja ─ jau nuo liepos 1 d. visoje Europos Sąjungoje (ES) nebelieka PVM lengvatos mažavertėms siuntoms, kurios Bendriją pasiekia iš trečiųjų šalių. Tai reiškia, kad tokios siuntos mums ne tik brangs, bet jas dar turėsime deklaruoti. Tam Muitinės departamentas (MD) žada parengti savitarnos portalą, tačiau siuntų gabentojai perspėja – portalo rengimas vėluoja ir todėl sunku prognozuoti kas bus su mūsų siuntomis prasidėjus pokyčiams, rašoma pranešima spaudai.

Savivaldybėms turėtų būti leidžiama daugiau skolintis, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.  Tai jis trečiadienį aptarė su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.  „Centrinė valdžia sau leidžia skolintis, o savivaldai draudžia. Savivaldos skola nuosekliai mažėja ir pastaruosius dešimt metų yra mažiausia, o valstybės skola pakankamai progresyviai auga“, – žurnalistams Seime sakė M. Sinkevičius.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda oficialiai pateikė Seimui svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimo projektą. Jeigu jis būtų priimtas ir įsigaliotų, mažiausių pajamų gavėjams pinigų į rankas po mokesčių liktų daugiau. Bet ar papildomi 10 eurų uždirbantiems mažiausiai ką nors pakeistų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistais Mariumi Dubnikovu ir Nerijumi Mačiuliu.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės pastatų ir kitų objektų apsaugos konkursą laimėjusi bendrovė „Ekskomisarų biuras“ siūlys įdarbinti atleidžiamus „Lietuvos geležinkelių“ grupės apsaugos įmonės „Saugos paslaugos“ darbuotojus.

Pramonės lūkesčiai antrajam šių metų ketvirčiui yra pozityvūs, prognozuojamas augimas, tačiau iššūkių kelia sparčiai augančios žaliavų kainos, rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudarytas Lietuvos gamintojų lūkesčių indeksas.  Pasak jo, gamybos apimtys balandį-birželį didės visose pramonės šakose, ypač elektronikos, plastikų ir chemijos pramonėje.

Nešiojamąjį arba stacionarų kompiuterį naudojame kasdien – dirbdami, mokydamiesi ar ilsėdamiesi. Jei norime, kad įrenginys tarnautų ilgiau, svarbu tinkamai juo rūpintis. Visgi kai kurie mūsų naudojimosi kompiuteriu įpročiai gali pridaryti žalos, tad verčiau jų atsisakyti, rašoma pranešime spaudai. Jūsų dėmesiui – Tomas Šakys, „Tele2“ priklausančio įrenginių serviso „Smart Master“ ekspertas, pataria, kaip išvengti septynių dažniausiai vartotojų daromų klaidų naudojantis kompiuteriu.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) rinka kaip reikiant įkaito. Išaugusi paklausa, nepakankama pasiūla, brangstančios statybinės medžiagos ir darbai itin sparčiai augino būsto kainas. Pasak specialistų, kol kas situacija yra įšilusi, bet jau ir kelia susirūpinimą. Trečiadienį apie tai diskutuota Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Posėdyje dalyvavę Lietuvos banko (LB) atstovai daug gerų žinių neturėjo.

Laikydamiesi saugumo reikalavimų Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) atnaujina visus karšto vandens skaitiklių priežiūros darbus, t.y. plombavimas, keitimas metrologinei patikrai, gedimų šalinimas ir rodmenų nurašymas, praneša bendrovė. „Per karantiną dėl klientų ir darbuotojų saugumo buvome priversti laikinai stabdyti priežiūros darbus klientų namuose. Natūralu, kad per visą laikotarpį susikaupė nemažas šių darbų kiekis.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams nupirkta daugiau nei 1,4 tūkst. kompiuterių, kurie įstaigas pasieks dar šį mėnesį, trečiadienį praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Nacionalinė švietimo agentūra įrangą paskirstė šalies savivaldybių darželių ir mokyklų ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo pedagogams. Naujai nupirktos įrangos komplektą sudaro nešiojamasis kompiuteris ir laminavimo aparatas. Vienas komplektas bus skirtas naudoti vienam mokytojui.

Nuo šių metų gegužės 3 iki birželio 30 d. ūkininkai, auginantys daržoves, prieskonius, gyvulius, uogas ar kitus žemės ūkio produktus bei juos perdirbantys, kviečiami modernizuoti ir plėsti savo ūkį pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Nurodytu laikotarpiu galima kreiptis ne tik paramai gauti, bet ir dėl lengvatinės paskolos.

Vilniaus miesto vyriausiojo architekto patarėjai nėra deklaravę savo ryšių su įvairiais architektūros ir urbanistikos verslais. Portalas delfi.lt rašo, kad pernai gruodį vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio patarėju tapo Tadas Jonauskis. Nors Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jis interesų deklaracijos nėra pateikęs, tačiau, Registrų centro duomenimis, nuo 2014 metų jis vadovauja mažajai bendrijai „Pupa – strateginė urbanistika", kurią pats ir įsteigė.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teigia, kad dėl jos sprendimų kainodaros srityje vartotojai pernai sutaupė 32,12 mln. eurų.  Iš jų elektros sektoriuje – 16,3 mln. eurų, dujų – 12,02 mln. eurų, šilumos – 5,4 mln. eurų, o  vandens sektoriuje – 0,4 mln. eurų. Pernai taryba skelbė, kad 2019 metais vartotojai sutaupė 54,86 mln. eurų, o 2018 metais – 50,75 mln. eurų.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti atverti prekybos centrus savaitgaliais, taip pat – ilginti kavinių ir barų darbą. Tai antradienį žurnalistams Seime patvirtino premjerė Ingrida Šimonytė, tačiau ji siūlymų nekonkretizavo. „Rytoj Vyriausybė spręs ir bus sprendimas, projekto aš nemačiau, bet apie tai diskusija buvo, tai tikiuosi, kad siūlymai bus pateikti“, – sakė premjerė. Vyriausybės vadovė neatmetė, kad gali būti siūlomi pakeitimai ir dėl šeimos ūkių bendravimo.

Darbo rinka Lietuvoje atsigauna. Specialistai pastebi, kad darbo pasiūlymų skaičius išaugo. Tačiau gyventojų jais nesidomi, ypač jeigu siūlomas minimalus atlygis. Tačiau ir dideles iki 6 tūkst. eurų algas siūlanti IT įmonė taip pat susiduria su darbuotojų trūkumu, nes Lietuvoje reikiamų specialistų paprasčiausiai nėra. Darbo paieškos portalo „CV-online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė teigė, kad šiuo metu sparčiai auga darbo skelbimų skaičius.

Skandalinga pernai nuskambėjusi greitųjų COVID-19 testų už 6 mln. eurų pirkimo istorija dar net nepriartėjo prie pabaigos. Tačiau jos dalyviai jau peržengė teismo slenkstį, kur valstybei iš verslininkų bandoma prisiteisti daugiau nei 4 mln. eurų. Savo ruožtu verslininkai kelia klausimą, kodėl jie kaltinami už tai, kad valstybinė institucija už greituosius testus sutiko mokėti jų nustatytą kainą. Pernai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ėmėsi tirti 6 mln.

Kai pastarosiomis dienomis buvo paskelbta apie Vokietijos pareigūnų įtarimus, kad per vieną iš Lietuvos fintech įmonių buvo išplauti 100 mln. eurų, kilo klausimų, ar Lietuvos bankas (LB) tinkamai prižiūri sektorių, kuriame naudojamasi elektroniniais pinigais. Atsakydami į šį klausimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai kritikos LB negailėjo.

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis siūloma palankiau skaičiuoti motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas tėvams, kurių draudžiamosios pajamos sumažėjo dėl prastovų per pandemiją. Pagal teikiamas naujas nuostatas minėtos išmokos būtų apskaičiuojamos iš laikotarpio, buvusio iki pirmo karantino paskelbimo. Tai galiotų ir visiems dirbantiems savarankiškai, kurių pajamos karantino metu sumažėjo.

Jau netrukus Lietuvoje gali būti įvestas draudimas gyventojams atsiskaityti grynaisiais pinigais, jeigu pirkinio ar paslaugų suma viršys 10 tūkst. eurų sumą. Apie tai tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ prabilo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas. Jo teigimu, taip bus siekiama pažaboti šešėlinės ekonomikos mastą ir įgyvendinti Europos Komisijos (EK) rekomendacijas.

Panevėžio „Cido“ arena ir renginių organizatorius „Seven Live“ antradienį išsiuntė oficialų laišką Lietuvos Vyriausybei su prašymu paaiškinti kodėl praėjusį savaitgalį buvo leista vykti „Didžiajam šeimų gynimo maršui“ su 10 tūkst. dalyvių bei teikti maitinimo paslaugas, tuo metu renginių organizatoriai negali viršyti 150 žiūrovų per renginį ribos, o maistas ir gėrimai renginio metu yra griežtai draudžiami.

Antradienį Seime pristatytas patobulintas kitų metų biudžetas ir jį lydintys kiti projektai. Diskusijoje parlamentarai negailėjo ir aštresnių pasisakymų apie tai, kam kiek papildomų pinigų bus išleista ir iš kur jų bus paimta naujiems įsipareigojimams finansuoti.

Seimas sutiko svarstyti valstiečių siūlymą leisti vaiko priežiūros išmoką mokėti ir proseneliams – į ją galėtų pretenduoti tik darbingo amžiaus ir draudžiamųjų pajamų turintys žmonės.  Už, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisą Seimas svarstytų, balsavo 61 parlamentaras, 12 – prieš ir 47 susilaikė. Toliau pataisas Seimas svarstys rudens sesijoje.  Vyriausybės paprašyta pateikti išvadą dėl pataisų.

Vyriausybei trečiadienį ketinant svarstyti leidimą atidaryti prekybos centrus ir savaitgaliais bei ilginti kavinių ir barų darbo laiką, verslo atstovai sako, kad toks sprendimas išlygintų lankytojų srautus ir padidintų saugumą.

Gegužės 1-oji – diena, kai Lietuvoje įsigalėjo nauja automobilių registravimo ir deklaravimo tvarka. Nuo šiol savininkai savo automobilius parduoti ar registruoti galės tik tuo atveju, jei turės unikalų savininko deklaravimo kodą (SDK). Nors tai jau privaloma, žmonės skundžiasi, kad dėl sistemos trukdžių tą padaryti sunku. Automobilių savininkams nauja sistema tapo tikru galvos skausmu.

Dėl Lietuvos įmonės „Finolita Unio“, kuri įtariama „Wirecard“ pinigų plovimo skandale, Lietuvos bankas sulaukė Vokietijos politikų kritikos. Vokietijos Žaliųjų partijos europarlamentaras Svenas Giegoldas leidiniui „Financial Times“, kuris pirmasis pranešė apie per „Finolitą“ atliktus įtartinus pinigų pervedimus, kritikavo Lietuvos banką, kad šis nepanaikino įmonės licencijos, vos sužinojęs apie šiuos sandorius.

Užsimoję uždrausti grynaisiais pinigais mokėti atlyginimus, seimūnai žada priversti Lietuvos bankus pristatyti daugiau bankomatų. Įvairių frakcijų nariai jau po metų reikalaus, kad daugumai gyventojų nuo namų bankomatas būtų ne toliau kaip už 5 kilometrų. Bet ar tankesnis bankomatų tinklas lietuvius paskatins atsisakyti grynųjų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariais Mykolu Majausku ir Valiumi Ąžuolu.

Vyriausybė yra nusiteikusi didinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) finansavimą, bet jau kitų metų biudžete, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Tikrai Vyriausybė yra nusiteikusi stiprinti (centrą) ir mano, kad reikėtų stiprinti ir tyrinėjimus, kuriuos atlieka centras, ir kurie yra labai svarbūs, ir tie patys tyrinėjimai Antakalnio kapinėse, ir daugelį kitų veikų, kuriuos centras atlieka“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Seimui antradienį teikiamas pakoreguotas šių metų biudžetas. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad atnaujinti biudžetą prireikė dėl papildomų išlaidų, susijusių su pandemine situacija. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis valstybės skolos augimą pavadino nepadoriu, tačiau I. Šimonytė atkerta, kad praėjusi Vyriausybė buvo numačiusi dar didesnę skolą.

Antradienį Seime pradedamas svarstyti patobulintas šių metų valstybės biudžeto projektas. Jį reikia patobulinti tam, kad nepritrūktų pinigų pandemijai suvaldyti ir iš jos sėkmingai išeiti. Po pateikimo projektą nagrinės visi Seimo komitetai, vėliau jo svarstymas grįš į posėdžių salę. Projektą pristačiusi finansų ministrė Gintarė Skaistė vylėsi, kad dėl masinės vakcinacijos, šiemet pavyks grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gegužės 18 dieną nuo 21.00 iki 19 dienos 06.00 val. vykdys neplaninius remonto darbus Kauno Aleksoto transformatorių pastotėje, kurių metu 1145 Kauno klientams nakties metu elektra laikinai nebus tiekiama.  Kaip rašoma „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai, šiuo metu rekonstruojamoje 110 kV tinklo Aleksoto transformatorių pastotėje bus keičiamas matavimo transformatorius.

Nepaisant besitęsiančios pademijos ir buvusių suvaržymų, pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augo daugiau kaip dešimtadaliu. Tačiau išaugo ir pajamų nelygybė: daugiau pinigų gavo tie, kurie ir taip jų gauna daugiau, o uždirbantys mažiau turėjo tenkintis mažesniu atlyginimų augimu. Tai rodo antradienį paskelbtas „Sodros“ tyrimas. Jo duomenys rodo, kad didėjo ne tik vidutinis darbo užmokestis, bet ir dirbančių, socialinio draudimo įmokas mokančių asmenų skaičius.

„Ikea“ iš rinkos atšaukia HEROISK ir TALRIKA lėkštes, dubenėlius ir puodelius bei ragina vartotojus jais nebesinaudoti. Šių indų įsigiję pirkėjai kviečiami grąžinti juos į „Ikea“ parduotuvę Vilniuje arba į prekių užsakymo ir atsiėmimo vietas Kaune ar Klaipėdoje bei atgauti sumokėtus pinigus. Grąžinant prekę, kasos kvito pateikti nereikės, rašoma pranešime spaudai. Pirkėjų saugumas yra svarbiausias „Ikea“ prioritetas, skelbė bendrovė.

Investuotojai pasižymi tuo, kad stengiasi pažvelgti į tolimesnę ateitį, siekiančią bent kelerius metus ar visą dešimtmetį. Todėl augantis jų dėmesys tvarioms investicijoms yra suprantamas, rašoma pranešime spaudai. Praėjusius metus galima laikyti tam tikru lūžio momentu, nes per pasaulį nusirito tvarių investicijų banga. Lietuvoje jų proveržį galėtų paskatinti pensijų fondai, valdantys reikšmingą dalį šalies gyventojų finansinio turto.

Naudoti nebetinkančios, atlieka virstančios padangos tampa dideliu galvos skausmu valstybei. Kasmet oficialiai Lietuvoje realizuojama apie 30 tūkst. tonų padangų, dar panašiai pusė tiek parduodama nelegaliai. Padangų gamintojai ir importuotai organizuoja ir finansuoja naudotų padangų, virtusių atlieka sutvarkymą, tačiau už padangas, kurios į rinką pateko nelegaliai, nemoka niekas.

Seimui antradienį pateikiama pelno mokesčio lengvata, leisianti  pernai dėl pandemijos patirtus nuostolius perkelti ne tik į ateinančius metus, bet ir į 2019-uosius ir tokiu būdu 2020 metų nuostoliais susimažintų 2019 metų pelną. Tuo galės pasinaudoti apie 10 tūkst. Lietuvos įmonių – naudos gaus ir stambusis verslas, ir mažosios įmonė, kurioms lengvata leis nebankrutuoti. Skaičiuojama, kad vidutiniškai įmonės galėtų susigrąžinti po 6,6 tūkst. eurų, iš viso 66 mln. eurų.

Lietuvos įmonės jau realiai išbando trumpesnę darbo savaitę, o per ją darbuotojai dirba ne 5, bet 4 dienas. Nors darbo valandos trumpėja, tačiau atlyginimas lieka toks pat. Kai kurie darbdaviai prognozuoja, kad anksčiau ar vėliau visos įmonės pereis prie trumpesnės darbo savaitės. Tačiau abejojama, ar tai turi būti įtvirtinta įstatymu. Trumpesnę darbo savaitė išbandžiusi akcinė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai džiaugiasi išaugusiu darbuotojų našumu.

Pusantrų metų Lietuvoje veikianti maisto pristatymo į namus platforma „Bolt Food“ paslaugą ima teikti vis daugiau šalies miestų. Vos prieš mėnesį platforma tapo prieinama Marijampolėje, o nuo gegužės 17 d. „Bolt Food“ kurjeriai maistą pristato ir Mažeikiuose. Maistą tieks 10 maitinimo vietų „Bolt Food“ plėtrą Mažeikiuose lėmė jau esamų platformos partnerių susidomėjimas maisto pristatymo paslauga šiame mieste.

Vyriausybė pirmadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui dalyvauti Europos Komisijos (EK) derybose dėl tolesnių COVID-19 vakcinų įsigijimo bei pirkti 5,58 mln. „Pfizer“ ir  „BioNTech“ vakcinų dozių 2022-2023 metais. Kaip teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, Europos Komisija paprašė Lietuvos apsispręsti dėl papildomų vakcinų iki pirmadienio. „Turime informuoti, ar mus tenkintų atitinkamos sąlygos: pro rata principą, mums tektų 5,58 mln.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda oficialiai pateikė Seimui svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimo projektą. Jeigu jis būtų priimtas ir įsigaliotų, mažiausių pajamų gavėjams pinigų į rankas po mokesčių liktų daugiau. Įstatymo projektu siūloma 50 eurų pakelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Jam pakilus nuo dabartinių 400 eurų iki 450 eurų, skirtumą labiausiai pajustų uždirbantys mažiausias algas.

Teismas nuo 7,56 mln. iki 3,02 mln. eurų sumažino Aplinkos apsaugos departamento (AAD) skirtą baudą Vilniaus savivaldybės vandentvarkos įmonei „Vilniaus vandenys“ už taršą ftalatais ir fenoliais. „Vilniaus vandenų“ pranešime teigiama, kad teismas konstatavo, jog bendrovė nesiekė tyčia ir sąmoningai nuslėpti mokesčio už aplinkos teršimą.

Verslininko Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ grynieji nuostoliai pernai siekė 52 mln. eurų, o apyvarta mažėjo 35 proc. iki 709 mln. eurų. Įmonės teigimu, neigiamos įtakos rezultatams turėjo 54 mln. eurų vienkartinės išlaidos, susijusios su nutrauktomis veiklomis ir su COVID-19 susijusiais atidėjimais turto vertės sumažėjimui. Dėl to grynasis metinis pelnas prieš vienkartines išlaidas siekė 2 mln.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame penkerių su puse metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 1709 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 30 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,174 procento. Ši VVP emisija pradėta platinti pernai liepos 20 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione balandžio 12 dieną obligacijų išplatinta už 65 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,246 procento.

„Swedbank“ saugumo ekspertai perspėja, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo sukčių skambučių šalies gyventojams. Šiuo atveju skambučiai išsiskiria tuo, kad dažniausiai sukčiai bendrauja rusų kalba, skambinama per pokalbių programėlę „Viber“, rašoma pranešime. Sukčiavimo taktika paremta tuo, kad apsimesdami banko darbuotojais sukčiai pašnekovo dėmesį bando patraukti neva užfiksuotu neteisėtu lėšų judėjimu asmeninėje sąskaitoje, kurį būtina sustabdyti.

Veiklą pradedantis Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras prevenciją stiprins nacionaliniu lygmeniu, taip pat bus siekiama ugdyti aukšto lygio pinigų prevencijos specialistus bei stiprinti regioninį ir tarptautinį bendravimą, sako centro vadovas. Anot Eimanto Vytuvio, prevenciją bus siekiama stiprinti į procesą įtraukiant tiek viešąjį, tiek privatų sektorių. „Svarbiausias, mano nuomone, žodis yra nacionaliniu lygmeniu.

Nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui iki pirmadienio jau patvirtinta 122,7 mln. eurų paramos. Subsidijoms skirta 86 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 29,4 mln. eurų, turgavietės mokesčio kompensacijoms – 2,01 mln. eurų, o savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 5,25 mln. eurų subsidijų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Daugiausiai subsidijų (31 proc.) skirta prekybos sektoriaus įmonėms, kurioms paskirstyta 26,7 mln. eurų. Antroje vietoje (26 proc.

Lietuvoje registruota fintech įmonė „Finolita Unio“ įtariama dalyvavusi praėjusiais metais žlugusios Vokietijos kompanijos „Wirecard“ pinigų plovimo skandale. Apie tai pirmasis pranešė leidinys „Financial Times“ (FT). Anot jo, per „Finolita Unio“ atlikta daugiau nei 100 mln. eurų vertės mokėjimų, kurie atsidūrė Vokietijos prokurorų akiratyje. Lietuvos bankas „Finolita Unio“ elektroninių pinigų įstaigos licenciją išdavė 2019-ųjų vasarį.

Valstybės valdomų  „Lietuvos geležinkelių“ apsaugos įmonė „Saugos paslaugos“ numato atleisti beveik visus darbuotojus.  „Saugos paslaugos“ Užimtumo tarnybai pranešė apie atleidimą įspėjusi  315 darbuotojų. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 342 darbuotojai.