Lietuvos verslas

Deklaruotos alkoholio akcizo įplaukos per šių metų keturis mėnesius buvo 116,935 mln. eurų – 2,4 proc. daugiau nei 2020-ųjų sausio-balandžio mėnesiais, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Spiritinių gėrimų akcizai per šių metų keturis mėnesius padidėjo 1,3 proc. iki 77,014 mln. eurų, alaus – 0,8 proc. iki 24,609 mln. eurų, vyno – 15,4 proc. iki 13,238 mln. eurų, tuo metu tarpinių produktų – sumenko 6,9 proc. iki 2,075 mln. eurų.

Nuo karantino nukentėjusiam verslui iki pirmadienio patvirtinta 138,9 mln. eurų paramos. Subsidijoms iki gegužės 24 dienos skirta 101,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 29,6 mln., turgavietės mokesčio kompensacijoms – 2,08 mln.,  savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims – 5,38 mln. eurų subsidijų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Daugiausia subsidijų (29,7 mln.

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje per šių metų keturis mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu–balandžiu, palyginamosiomis kainomis išaugo 15,2 proc. iki 8,1 mlrd. eurų. Nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, metinis pramonės augimas siekė 13,6 procento. Vien balandžio mėnesį mėnesį, palyginti su kovu, pramonės gamyba ir pardavimai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumenko 2,4 proc. iki 2,1 mlrd. eurų (nepašalinus – smuko 7,9 proc.

Lietuvos žemės ūkio investicijų bendrovės „Linas Agro Group“ grupės įmonė „Linas Agro“ už importuotas rusiškas trąšas turės sumokėti beveik 750 tūkst. eurų antidempingo muitą, mokesčių ir baudų, nusprendė teismas.  Vilniaus apygardos administracinis teismas gegužės 20 dieną atmetė „Linas Agro“ skundą – įmonė prašė įpareigoti Muitinės departamentą ir Mokestinių ginčių komisiją panaikinti sprendimus mokėti muitą.

Būsto kainos šalyje kopia į viršų taip smarkiai, kad ekonomistai vis dažniau užsimena apie perkaitimą. Esą jei taip ir toliau, tuomet būsto kainų metinis augimas pralenks didėjančius atlyginimus, o tai jau tampa pavojinga. Kaip atšaldyti įkaitusią nekilnojamojo turto rinką, galvas suka ir valdantieji. Premjerė Ingrida Šimonytė jau prakalbo apie naują mokestį. Tiesa, koks bus nekilnojamojo turto mokestis – ar visuotinis,  ar pagal turimus objektus, kol kas dar neaišku.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdyba, atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl galimo investicijų įmonių „Forekslitas“ ir UAB „FX sprendimai“ sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kviečia atsiliepti gyventojus, nukentėjusius nuo šių bendrovių galimai neteisėtos veiklos ir praradusius savo pinigines lėšas.

Pirmadienį pradeda veikti Galimybių pasas, kuris COVID-19 persirgusiems, nuo viruso pasiskiepijusiems ar testus atlikusiems gyventojams atvers daugiau veiklų. Galimybių pasas – QR kodas, kurį kiekvienas gyventojas gali gauti internetu.  Nuo gegužės 24 dienos tiek gauti, tiek patikrinti Galimybių pasą bus galima interneto puslapyje gpasas.lt.  Kas gali gauti Galimybių pasą? Persirgę.

Jeigu galvojate, kad užtenka sąžiningai dirbti ir mokėti mokesčius, kad atėjus laikui gautumėte užtarnautą pensiją, tai klystate. Bent dalį savo pinigų prarasite nepaprašę jų laiku. Norint gauti pensiją, į „Sodrą“ galima kreiptis jau prieš 3 mėnesius iki sukaks pensinis amžius, tačiau jeigu pavėluosite pusę metų, to laikotarpio pensiją prarasite. Todėl ekonomistas siūlo šį laikotarpį pratęsti. Anot jo, 6 mėnesiai yra per trumpas laikas.

Gyventojai jau keletą metų skundžiasi, kad neturi, kur statyti automobilių. Tačiau anot jų, daugiabutį administruojanti įmonė siūlo ne stovėjimo vietas, bet naujas smėlio dėžes. Vis dėlto ši tikino, kad padės išspręsti gyventojams visas problemas. O savivaldybė apskritai pasiūlė iš automobilių persėsti į autobusus. Vilniuje, Perkūnkiemio mikrorajono gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ piktinosi daugiabučių kiemų infrastruktūra, Gyventojai gavo balsavimo biuletenius.

Vyriausybei atlaisvinant vis daugiau veiklų, šią savaitę patvirtintas leidimas organizuoti ir vasaros stovyklas. Jose vienoje grupėje galės dalyvauti ne daugiau nei 15 vaikų, užtikrinant 5 kv. metrų ploto reikalavimą. Vasaros stovyklų organizatorius tokie reikalavimai veikia skirtingai – vieni įpratę dirbti tokio dydžio grupėmis sako pokyčio nejusią, kiti planuoja ieškoti patalpų alternatyvų. Vis dėlto kai kurie stacionarių stovyklų (su nakvyne – aut. past.

Nekilnojamo turto (NT) rinka Lietuvoje įkaitusi. todėl Lietuvos bankas ją siūlo atvėsinti privalomai įregistruojant preliminarias sutartis, o Finansų ministerija dar svarsto ir antro, trečio būsto apmokestinimą. NT specialistai šiuos siūlymus vertina skirtingai. Jie tikina, kad spekuliantų sumažės, tačiau papildomi mokesčiai didins būsto nuomos kainas.

Pasaulį sukausčiusi koronaviruso pandemija pakeitė ir dirbančių žmonių gyvenimus – nemažai daliai jų tenka dirbti iš namų, o kai kurie darbuotis nusprendžia net iš užsienio šalių.   Atsirandant vis daugiau darbuotojų, kurie nori dirbti būnant užsienyje, natūraliai kyla klausimas, kaip įforminti tokias atostogas.

Seimas pradėjo svarstymus dėl gydomojo ir negydomojo masažo paslaugų atskyrimo. Tai padaryti siūloma jau nuo lapkričio.  Tačiau Lietuvos masažuotojų asociacija baiminasi, kad tokiu atveju paprasti masažistai gali likti be jokių kvalifikacinių reikalavimų. Jie būtų keliami tik gydomojo masažo specialistams.  Parlamentarai šią savaitę priėmė svarstyti Sveikatos komiteto narių parengtas Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo pataisas ir toliau jas svarstys birželio 8-ąją.

Lietuvoje nuo pirmadienio įsigaliojant galimybių pasui, atversiančiam daugiau veiklų ir paslaugų nuo koronaviruso pasiskiepijusiems žmonėms, dalis apgyvendinimo ir renginių verslo atstovų sako vis dar tebeturintys neatsakytų klausimų. Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė sako, kad verslui trūksta informacijos ir aiškumo apie galimybių pasą, be to, per trumpas laikas pasiruošti.

Seime – siūlymas šalyje plėsti bankomatų tinklą: taip siekiama regionuose gyvenantiems žmonėms sudaryti galimybę lengviau išsigryninti pinigų. Kylant diskusijoms, ar verta didinti grynųjų prieinamumą, nemaža dalis visuomenės tvirtina, kad vyresnio amžiaus žmonėms naudotis technologijomis nėra patogu, todėl mažinti grynųjų prieinamumą – neprotinga. O štai ekonomistai atšauna, kad skatinant grynuosius pinigus sudaroma galimybė klestėti šešėliniam verslui.

Jau rytoj skambės „Eurovizijos“ dainų konkurso finalas. Lietuvai kai kurie ekspertai šiemet prognozuoja itin aukštą vietą ar net pergalę. Tačiau ar iš tiesų Lietuvą būtų pajėgi surengti keliasdešimt milijonų kainuojantį konkursą? Ekonomistai sako jokių barjerų tokiam konkursui organizuoti nematantys, o didžiųjų miestų atstovai. Kaip rodo „Eurovizijos“ dainų konkursą organizavusių šalių patirtis, tokiam renginiui reikalingi mažiausiai 10 mln. eurų.

Dėl pandemijos lietuviams nemažą laiko dalį teko praleisti namuose, nebuvo leidžiama keliauti tarp savivaldybių be būtinos priežasties. Karantinui vis laisvėjant ir leidžiant laisvai keliauti tarp savivaldybių, poilsio ir atostogų ištroškę lietuviai suskubo rezervuoti vietas apgyvendinimui pajūryje.  Pajūrio apgyvendinimo paslaugų portalo priejūros.lt vadovas Laurynas Šertvyčius „Žinių radijui“ sako, kad iš tiesų jaučiamas atsigavęs gyventojų judėjimas į Lietuvos pajūrį.

Įdarbinimo specialistai pastebi, kad nekvalifikuotų darbų gyventojai dairosi ne Lietuvoje, bet užsienyje. Svetur žmones vilioja 3 kartus didesnė alga. Specialistai sako, kad karantinas algų nesumažino, o darbuotojų artėjant vasaros sezonui trūksta, tad darbdaviai yra pasiruošę apmokėti gyventojų kelionės išlaidas. Įmonės „Darbai svetur“ vadovė Gintarė Januškaitė pasakojo, kad šiuo metu dėl karantino įsidarbinti galima tik Europoje.

Šiuo metu daugelis gyventojų renkasi ir perka žoliapjovę ar vejapjovę. Prekybininkai pastebi, kad daug žmonių vis dar įsigyja benzininę vejapjovę, nors ir svajoja apie robotą. Anot jų, žmonės dar nepasitiki robotais, taip pat juos gąsdina kaina. Jeigu benzininę žoliapjovę gyventojai gali nusipirkti už 69,99 euro, robotų kainos prasideda nuo 749 eurų.

Vyriausybei atšaukus draudimą judėti tarp savivaldybių, prasidedant atostogoms, žmonės tarpmiestiniais autobusais keliauja dažniau, todėl vežėjai atnaujina vis daugiau reisų. Vis dėlto Vyriausybės reikalavimai dėl ribojimų autobusuose iki šiol neatšaukti – tai sukelia problemų tiek keleiviams, tiek autobusų vairuotojams, tiek ir keleivinio transporto įmonėms, rašoma Lietuvos keleivių vežimo asociacijos pranešime žiniasklaidai.

Artėjant moksleivių vasaros atostogoms, įsibėgėja aktyvi sezoninių darbų paieška: jaunieji darbuotojai planuoja ir ieško laikinų įdarbinimo vietų, norėdami užsidirbti asmeninių lėšų, išbandyti save naujoje srityje. Darbdaviams toks darbo rinkos naujokas padeda užpildyti trumpalaikes sezonines darbo vietas, tačiau darbinantis sezonui gali kilti šiokių tokių pavojų, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pranešime žiniasklaidai.

Jeigu jums iš tiesų būtų striuka su pajamomis, jeigu turėtumėte prašyti kitų žmonių paramos ar pirktumėte prabangų visureigį, kurio įprastinė pardavimo kaina viršija 80 tūkst. eurų? Veikiausiai ne, nes tam tikrai neturėtumėte pinigų. Tačiau tai galioja ne visiems. Seimo narių prašymu, šiuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), ar daugiau kaip 1,2 tūkst.

Tolesnė fintech sektoriaus plėtra Lietuvoje bus orientuota ne į kiekybę, o kokybę, sako finansų ministrė. Gintarė Skaistė teigia, kad Lietuva turi „būti ne tik vartai į Europą“. „Augant fintech sektoriui Lietuvoje ir besikuriant vis naujiems verslo modeliams, būtina parengti fintech sektoriaus strategiją, kuri būtų orientuota į kokybę, o ne kiekybę“, – po penktadienio įvykusio Finansų rinkų politikos formavimo patariamosios komisijos posėdžio išplatintame pranešime sakė G. Skaistė.

Susisiekimo ministras dar kartą patikino, kad Klaipėdoje statant naują geležinkelių infrastruktūrą, nebus kertamas Girulių miškas.  „Galiu dar kartą pareikšti, kad mes esame sutarę – tiek su aplinkos ministru, tiek Vyriausybėje, tiek su „Lietuvos geležinkelių“ vadovu, uosto vadovais ir kitais – kad ieškosime visų alternatyvų užtikrinti miško išsaugojimą“, – žurnalistams kalbėjo Klaipėdoje penktadienį apsilankęs Marius Skuodis.

Nuo pirmadienio Kauno „Akropolyje“ veiks restoranai, parduotuvės dirbs ir savaitgaliais, rašom pranešime spaudai. Vyriausybei apsisprendus dėl šalyje įvestų karantino ribojimų atlaisvinimo, Kauno „Akropolyje“ įsikūrę restoranai bei kavinės nuo pirmadienio priims visus „Galimybių pasus“ turinčius lankytojus, o prekybos centro parduotuvės veiklą vykdys ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais.

Seimo Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai penktadienį pritarė, kad nuo liepos būtų mokama vienišo žmogaus pensija.  Toks sprendimas priimtas, apsvarsčius Vienišo asmens išmokos įstatymo projektą, numatantį, kad 28,63 euro išmoką gautų visi vieniši senjorai ir neįgalieji, nepriklausomai nuo to, ar jie yra našliai, išsiskyrę ar niekada nesukūrę šeimos.

Praėjusią savaitę Šiaulių mieste įsikūrusi „Gustuko picerija“ pareiškė atsisakanti naudotis gegužės 24 d. startuosiančiu Galimybių pasu. Palaikydamos šią idėją picerijos pėdomis nusprendė pasekti ir dar 31 maitinimo įstaiga. Ragindamas kitus verslus kritiškiau žiūrėti į Galimybių pasą, palaikymą tokiam sprendimui išreiškė ir Šiaulių meras Artūras Visockas.

Oro bendrovė „Finnair“ praneša, kad nuo birželio 15 dienos atnaujina tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Helsinkio, rašoma pranešime spaudai. Skrydžiai Vilniaus oro uoste bus vykdomi keturis kartus per savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais.  „Džiaugiamės galėdami pranešti apie skrydžio Vilnius-Helsinkis atnaujinimą, o nuo liepos 19 d. skrydžius tarp Lietuvos bei Suomijos sostinių planuojame vykdyti kasdien.

Lietuvos oro uostai prisijungė prie Europos oro uostų iniciatyvos „Net Zero“ – ja siekiama vėliausiai iki 2050 metų pasiekti nulinį anglies dvideginio (CO2) išmetimą. Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus ir Tarptautinės oro uostų tarybos („ACI Europe“) valdybos nario Mariaus Gelžinio teigimu, šiuo metu Vilniaus oro uoste rengiamas planas, kaip į bendrą CO2 apskaitą įtraukti jame veikiančių partnerių emisijas bei jas palaipsniui mažinti, pranešė bendrovė.

Penktadienį Finansų ministerija registravo Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis numatoma per artimiausius trejus metus padidinti šį mokestį tiek visiems alkoholiniams gėrimams, tiek tabako gaminiams. Skirtingo stiprumo vynai ir kiti fermentuoti gėrimai, taip pat tarpiniai produktai (iki 15 proc. stiprumo) kiekvienais metais pradedant nuo 2022 m. turėtų brangti po 0,09–0,12 euro už 0,5 l butelį. Taigi po trejų metų dėl akcizų šio gėrimo butelis bus apie 0,3 euro brangesnis.

Lietuvoje sutriko mobiliojo parašo veikla. Apie tai klientus penktadienio rytą informavo „Seb“ bankas.  „Gerbiamieji Klientai, atsiprašome, laikinai prisijungti prie SEB interneto banko naudojantis mobiliuoju parašu nėra galimybės. Prašome naudoti kitą atpažinimo priemonę: programėlę „Smart-ID“ arba banko išduotą slaptažodžių generatorių. Tikimės techninius nesklandumus pašalinti artimiausiu metu“, – rašoma banko pranešime.

Alaus kūrėjai pristato naują nealkoholinio alaus receptą, kuriuo nuo šiol galės mėgautis ir glitimo netoleruojantys vartotojai. „Švyturio“ daryklos aludarė Dalia Jočytė ilgiau nei vienerius metus tobulino į sveikesnį vartojimą orientuoto nealkoholinio „GO Pilsner“ receptą, kurio atsiradimą paskatino naujausios tendencijos ir griežtėjantys vartotojų poreikiai. Pirmasis „GO Pilsner“ nealkoholinio alaus receptas buvo sukurtas prieš šešerius metus.

Per pandemiją daug žmonių Lietuvoje pradėjus dirbti nuotoliniu būdu, nemaža jų dalis į įprastą nuolatinį darbą biuruose bent kurį laiką negrįš – žinomos Lietuvos įmonės sako to kol kas neplanuojančios. Pirmadienį įsigaliosiantis galimybių pasas leidžia laisvai į įprastas darbo vietas grįžti paskiepytiems darbuotojams, kurie didžiąją pandemijos dalį praleido dirbdami nuotoliniu būdu.

Seimo Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai pritarė siūlymui atnaujinti poprastovinių subsidijų mokėjimą.  Komitetai bendru sutarimu penktadienį pritarė tokioms Užimtumo įstatymo pataisoms, dėl kurių valdantieji su opozicija jau yra sutarusios.      Jeigu Seimas pataisoms pritars, poprastovinės subsidijos bus mokamos mėnesiu ilgiau nei siūlė Vyriausybė, o subsidijos per prastovas – mėnesiu trumpiau.

Vilniečiai kyla į kovą prieš koncerno „Icor“ namų administratorius. Gyventojai širsta, kad nuolat turi brangiai mokėti už papildomus nereikalingus darbus, o paslaugų, kurių gyvybiškai reikia, niekaip nesulaukia. Telefonspynė sugedusi, per sienas sunkiasi lietaus vanduo – tačiau remonto namo administratorius esą nepadaro.

Per pastaruosius metus vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje didėjo daugiau kaip dešimtadaliu. Tačiau uždirbantys mažiausiai realiai to nepajuto – labiausiai augo ir taip didesnės algos. Taigi, darbuotojų atstovai teigia, kad nuo kitų metų minimumas turėtų kilti iki 750 eurų. Vis dėlto darbdaviai ir ekonomistai įspėja apie pavojus.

Nors Galimybių pasas padės viešojo maitinimo įstaigoms pritraukti daugiau klientų, verslininkai kritiškai vertina sprendimą ir toliau riboti jų darbo laiką. „Bendrai nuo mūsų viso sektoriaus pasakyčiau kelis rūpesčius, kurie mus slegia – žmonių ribojimas, kuris po vakar sprendimų sprendžiasi teigiamai. Bet, aišku, lieka laiko ribojimas. Ir tas laiko ribojimas neleis mums pilnavertiškai atsistoti ant kojų“, – žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo verslininkas, barų vadovas Saulius Galdikas.

Vienai didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ priklausanti bendrovė „Luminor investicijų valdymas“ steigia pirmą Lietuvoje žaliąjį trečios pakopos pensijų fondą „Luminor tvari ateitis index“. Lietuvos banko (LB) Finansų rinkos priežiūros tarnyba patvirtino „Luminor tvari ateitis index“ taisykles, pranešė centrinis bankas. Tai pirmasis į tvarias investicijas orientuotas trečios pakopos pensijų fondas Lietuvoje.

Seimui pristatytas patikslintas šių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas.    Už balsavo 89 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 34. Toliau projektą Seimas svarstys birželio 8-ąją.    Su pandemija kovojančių medikų atlyginimų priedams PSDF biudžete šiemet papildomai norima numatyti beveik 75 mln. eurų. 48,5 mln. eurų yra didinami valstybės biudžeto asignavimai, 37,2 mln. eurų numatyta PSDF biudžeto rezervui papildyti.

Seimas uždraudė bet kokiais būdais skatinti lošimus, įskaitant ir nuotolinius.   Už tokias Azartinių lošimų įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 105 Seimo nariai, o 14 susilaikė.  Pakeitimai numato, kad lošimų organizatoriai negalės rengti jokių bandomųjų lošimų, žetonų dalijimo ar kitokių akcijų, siūlyti dovanų arba nuolaidų, inicijuoti kitų skatinamųjų akcijų.

Netrukus darbo rinką užplūs tūkstančiai naujų šiais metais mokslus baigusių jaunuolių. Šiais metais situacija jiems ne itin dėkinga: dėl karantino ribojimų daugeliui nepavyko atlikti privalomų praktikų, kai kuriems – įgauti darbo patirties dirbant aptarnavimo, maitinimo sektoriuose, rašoma pranešime spaudai. Pirmąjį darbą susirasti bus lengviau, jei atsižvelgsite į pagrindines 5 taisykles.

Ketvirtadienį po pateikimo Seimas pritarė Gitano Nausėdos pateiktoms Gyventojų pajamų mokesčio pataisoms. Jomis siūloma didinti neapmokestinamas pajamas, dėl ko gaunantiems mažiausias algas pinigų kiekis į rankas padidėtų iki 10 eurų per mėnesį. Už pateiktą įstatymo projektą balsavo 74 Seimo narių, 4 buvo prieš, o susilaikė 35. Dabar jį svarstys Biudžeto ir finansų komitetas. Kad įstatymas būtų galutinai priimtas, už jį visi parlamentarai turės balsuoti dar bent du kartus.

Buvusiai dabar jau nugriautų Profsąjungų rūmų Vilniuje savininkei bendrovei „VIPC Vilnius“ nepavyko iš miesto savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos prisiteisti 4,3 mln. eurų žalos už neva per ilgai savivaldybės neperimtą pastatą. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) gegužės 17 dieną bylą nutraukė. Jo teigimu, jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas kitame panašiame ginče.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad atliekant kontrolės veiksmus pasitaiko atvejų, kai įmonės darbo užmokestį darbuotojams išmoka kompensacijų už kilnojamojo pobūdžio arba darbą lauko sąlygomis forma, rašoma pranešime spaudai. Tokios išmokos mokamos net ir biuro darbuotojams, pavyzdžiui, personalo vadovėms, buhalterėms, sekretorėms, valytojoms. Taip net pusė tokiu būdu darbuotojams už darbą išmokamo atlygio neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ir „Sodros“ įmokomis.

Turto padalijimas nutraukiant santuoką – gana dažnas procesas, vykdomas ne tik abipusiu sutarimu, bet ir teismo sprendimu. Visgi, turtą dalijasi ne tik tolimesnio bendro gyvenimo kelio nematančios poros, bet ir toliau santuokoje gyvenantys žmonės, tokį sprendimą patvirtinę notaro parašu. Vedybų sutarčių registro duomenimis, iš viso tokių turto padalijimo faktų per praeitus metus registruota 6,3 tūkst., o vien tik pirmąjį šių metų ketvirtį papildė dar 1,6 tūkst.

51,6 tūkst. eurų bauda už nesąžiningus veiksmus tiekėjų atžvilgiu vienai didžiausių mažmeninės prekybos bendrovių Lietuvoje „Maxima LT“ skirta teisingai, galutinai nutarė teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį atmetė „Maximos LT“ apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pripažinta, kad Konkurencijos taryba pagrįstai skyrė įmonei baudą, pranešė Konkurencijos taryba.

Ketvirtadienį prezidentūra pateikė Seimui prezidento Gitano Nausėdos siūlymą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Valstybės biudžetui tai kasmet kainuotų 40-80 mln. eurų. Šiuo pasiūlymu premjerė Ingrida Šimonytė abejoja. Premjerė I. Šimonytė ketvirtadienį sako, kad  prezidentūros siūlymas keisti NPD nėra prasmingas dabar ir tai sukeltų tik dar daugiau chaoso. „Aš manau, kad tokie keitimai metų viduryje turi labai mažai pridėtinės vertės.

Rodos, dar vakar kalbėjome apie sunkią ekonominę krizę, o šiandien jau baiminamės ekonomikos perkaitimo. Tačiau šis nerimas gali būti perdėtas − augančios pramoninės metalo, maisto žaliavų ir transporto išlaidos yra laikino pobūdžio ir nerodo, kad artėja neišvengiama ilgalaikė infliacijos banga. Be to, daugeliui Europos valstybių tikrai nepakenktų spartesnis atlyginimų augimas ir ekonominės temperatūros kilimas.

Seimui teikiamas prezidento Gitano Nausėdos siūlymas 50 eurų – iki 450 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).   Valstybės biudžetui tai kainuotų 40-80 mln. eurų per metus. Jei Gyventojų pajamų mokesčio pataisa įsigaliotų nuo liepos, kaip siūlo prezidentas, naujas NPD būtų retrospektyviai taikomas visoms metų pajamoms.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra išreiškusi abejonę, ar tokį siūlymą Seimas galėtų svarstyti su jau Seimui pateiktu tikslinti šių metu biudžetu.