Lietuvos verslas

Vienas didžiausių mažmeninės prekybos tinklų Lietuvoje „Iki“ pradeda elektroninę prekybą – jai tarpininkaus lietuvių startuolis, maisto ir kasdienių prekių pristatymo platforma „LastMile“. Prekes internetu kol kas galės užsisakyti tik Vilniaus gyventojai, vėliau bendrovė ketina plėstis į kitus Lietuvos miestus, pranešė „Iki“.  „LastMile“ direktorius Tadas Norušaitis sako, jog prekes savo transportu pristatys nepriklausomi kurjeriai – tam atrinkti ir apmokyti miesto gyventojai.

Vyriausybei trečiadienį patvirtinus 2020-ųjų valstybės biudžeto projektą, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad jis yra subalansuotas, o didžiausia jo išlaidų dalis tenka socialinėms reikmėms.  „Mes laikomės to paties principo, esame atsakinga Vyriausybė, laikomės fiskalinės drausmės, nesame populistų Vyriausybė.

Vyriausybė trečiadienį pristato 2020 metų biudžetą. Finansų ministerija didžiuojasi, kad biudžetas subalansuotas, tvarus ir augantis. Biudžete ypač daug dėmesio skiriama socialinėms reikmėms – pensijų ir vaiko pinigų didinimui. Tačiau ekonomistams ir ekspertams kyla daug klausimų dėl mūsų naujojo biudžeto. Štai Nerijus Mačiulis tvirtina, kad užuot mažinę mokesčius ir skolinęsi su neigiamomis palūkanomis, kaip dabar daro Vakarų valstybės, mes didinime mokesčius.

Kitų metų biudžeto projektas – kontroversiškas, nes daroma daug veiksmų, kurie smogs tai pačiai grupei žmonių, kuri reikalauja paramos, teigia Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. „Priekaištai, kad NPD didinimas yra lėtinamas, mainais į tai siūlomi vaiko pinigai.

Neformaliai ministrų kabinetas yra apsvarstęs ir pritaręs Seimo narių registruotiems naujiems mokesčiams, kurie būtų taikomi finansų įstaigoms ir prekybos tinklams. Tai po trečiadienį vykusio Vyriausybės posėdžio, kuriame pritarta kitų metų valstybės, „Sodros“ ir sveikatos draudimo biudžetams, patvirtino ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas kitų metų biudžete planuojamą kiek mažesnį išlaidų nei pajamų augimą vertina teigiamai – anot jo, net ir sumažėjus ekonomikos augimui, deficitas neturėtų išaugti. Tačiau jam nerimą kelia planuojamos pajamos iš naujų mokesčių, kurių valstybė gali ir negauti.  Anot jo, teigiama tai, kad biudžeto išlaidose pateikti kompromisiniai variantai, nebus perteklinių išlaidavimų.

Savarankiškai dirbantiems asmenims siūloma taikyti tokias pat įmokų lubas kaip ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Tokiai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisai trečiadienį pritarė Vyriausybė, tvirtinusi valstybės, savivaldybių ir „Sodros“ biudžetų projektus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Remiantis teisės akto pataisa, 2020 m. savarankiškai dirbantiems asmenims įmokų lubas siūloma nustatyti ties 60 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių riba.

Trečiadienį Vyriausybė vienbalsiai pritarė kitų metų valstybės, „Sodros“ ir kitiems biudžetams. Nuo jų priklausys, kiek didės įvairios išmokos ir kiek joms finansuoti turėsime sumokėti mokesčių. Finansų ministerija skaičiuoja, kad 2020 m. į valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetus bus surinkta daugiau kaip 22 mlrd. eurų. Planuojamos bendros jų išlaidos – 22,5 mlrd. eurų.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius žada, kad iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos 2020 metų rudenį bus įvykdytas pažadas per 4 metus išasfaltuoti 1654 kilometrus žvyrkelių.  Pasak jo, vien kitais metais šalyje asfaltu bus padengta apie 500 km žvyrkelių. Per trejus pastaruosius metus jų išasfaltuota apie 1100 km.   „Tai labai rimtas iššūkis (...). Iki kadencijos pabaigos pasitempsime“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete pareiškė ministras.

Pasaulio ekonomikos augimas grėsmingai lėtėja – šiemet jis bus vangiausias nuo krizės laikų. Augimą palaikyti padeda centrinių bankų įgyvendinama skatinamoji pinigų politika, tačiau vien šių priemonių nebepakanka, todėl veiksmų augimui gaivinti privalo imtis ir šalių vyriausybės, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, dalyvausiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose Vašingtone.

Vienas iš mokestinių pakeitimų, kuriuos nuo kitų metų siūlo Finansų ministerija, yra susijęs su dienpinigių apmokestinimu. Ministerija siūlo juos apmokestinti labiau ir taip užtikrinti didesnes darbuotojų garantijas. Tačiau verslas įspėja, kad pakeitimus įgyvendinus pasipils bankrotai ir verslo perkėlimas į kitas šalis. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra beveik 80 tūkst. sunkvežimių vairuotojų. Nemaža jų dalis krovinius vežioja užsienyje.

Vyriausybė, prezidentas ir Seimo nariai pateikė pluoštą pasiūlymų, kaip keisti mokesčius nuo kitų metų. Dalis jų paveiktų tik gyventojus, tačiau kai kurie turės ir nemažai įtakos skirtingiems verslams. Pavyzdžiui, nemažai diskutuota apie naują mokestį bankams arba prekybos tinklams. Tačiau ne ką mažiau įtakos didelei daliai verslo turės ir dienpinigių apmokestinimo pakeitimas.

Gedimino Žiemelio valdoma aviacijos grupė „Avia Solutions Group” įsigijo Didžiosios Britanijos užsakomųjų skrydžių bendrovę „Champan Freeborn”. Sandorio, kuris baigtas praėjusį penktadienį, vertės „Avia Solutions Group“ neskelbia. 100 proc. „Chapman Freeborn“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta birželio 14 dieną Londone.

Vieną didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje valdančios „Vilniaus prekybos“ grupės įmonei „Eurovaistinė“ už klaidinančią reklamą skirta 6,5 tūkst. bauda, pranešė Konkurencijos taryba. „Eurovaistinė“ savo ruožtu tikina neklaidinanti vartotojų, o situaciją aiškina žmogiškąja klaida. Tarybos teigimu, „Eurovaistinės“ reklama apie mamos ir kūdikių prekėms taikomas nuolaidas klaidino vartotojus. Konkurencijos tarybos nutarimas gali būti skundžiamas teismui.

Į Lietuvą atvykstant vis daugiau imigrantų iš trečiųjų šalių, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad šaliai reikia  aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų iš užsienio.  „Ateitis yra susijusi su pramonės revoliucija, aukštesnės kokybės darbo vietomis. Tai, be abejo, prioritetas turėtų būti aukštesnės kvalifikacijos imigracija.

Lietuvos savivaldybių indekse šiemet į pirmąją vietą sugrįžo Vilnius, nedideliu skirtumu aplenkęs Klaipėdą. Toliau rikiuojasi Šiauliai ir Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antroje pozicijoje yra Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių rajono savivaldybės, pranešė indeksą skaičiavęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).  „2018 metais į priekį išsiveržęs Vilnius yra investicijų traukos centras, ...

Dabar galiojanti tvarka leidžia gyventojams atgaline data pakeisti savo pajamas ir sumokėjus palyginti nedidelę sumą bent porai metų užsitikrinti tūkstantines pajamas. „Sodra“ pripažįsta, kad dalis gyventojų akivaizdžiai naudojasi tokia sistema. Jeigu jūsų šeima planuoja turėti vaiką, pats metas būtų pagalvoti apie individualią veiklą. Ypač jeigu neturite pastovaus darbo ar pajamų.

Nuo kitų metų Lietuvoje ruošiama ne viena mokestinė naujovė: prezidento Gitano Nausėdos siūlymai jau tampa konkrečiais skaičiais. Seimui ruošiantis svarstyti 2020 m. Lietuvos biudžetą, darosi aiškiau, kaip kitąmet siūloma didinti pensijas, kiek lėčiau augs uždirbančių mažiausiai atlyginimai ir kokie Lietuvoje galimi akcizų pakeitimai.

Ne tik Vyriausybės, atskiri Seimo nariai, bet ir prezidentas pateikė pluoštą pasiūlymų, kaip kitais metais keisti mokesčius. Šalies vadovas labiau nei ministrų kabinetas siūlo didinti akcizą žymėtam dyzelinui, taip pat labiau apmokestinti kai kurias pajamas ir papildomai kelti mažiausias pensijas. Šiuo metu 1 tūkst. litrų žymėto dyzelino taikomas 56 eurų akcizas už 1 tūkst. litrų. Tai reiškia, kad įsipildamas vieną litrą šių degalų, žmogus sumoka 5,6 cento akcizo.

Kai kuriems SEB banko klientams dėl techninės klaidos nurašyti pinigai grąžinti tą pačią dieną SEB banko klientams, kuriems spalio 13 d. (sekmadienį) dėl techninės klaidos bankas dar kartą nurašė lėšas už liepos mėnesį atliktas finansines operacijas, pinigai grąžinti tą pačią dieną, pranešė SEB bankas. „Dėl techninės klaidos sekmadienį dalis finansinių operacijų, kurias kai kurie klientai atliko liepos 8 dieną, buvo sudubliuotos ir lėšos nurašytos dar kartą.

Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmonių asociacijos „Infobalt“ vadovu tapo Mindaugas Ubartas, iki šių metų pavasario vadovavęs bendrovės „Telia Lietuva“ Verslo klientų padaliniui. Jis pakeitė liepą pasitraukusį Paulių Vertelką, asociacijai vadovavusį ketverius metus, pranešė „Infobalt“. Nuo tol jai laikinai vadovavo skaitmeninės politikos vadovė Rūta Šatrovaitė.

Pasaulyje įsisuka ekonominė krizė, bet lietuviai jos nejaučia. Ne tik nejaučia, bet ir nereaguoja į pranešimus apie artėjantį sunkmetį. Tai, pasak specialistų, neturėtų stebinti, nes vartotojai informaciją apie artėjantį sunkmetį susirenka ne tik iš žiniasklaidos ir ekspertų, bet ir iš kaimynų, šeimos narių, nuogirdų. Žinių, pasak ekonomistų ir viešųjų ryšių specialistų, tikrai daug, bet ji žmonių lūkesčių neveikia taip, kaip galėtų.

Vienas didžiausių šalyje bankų „Swedbank“ pradeda  momentinius mokėjimus klientams, atliekantiems pinigų pervedimus interneto banke. Pasak „Swedbank“, pinigų pervedimai iki 15 tūkst. eurų į kitus vietos bankus, prisijungusius prie momentinių mokėjimų sistemos – SEB, Šiaulių bankas ir „Paysera“, – bus įvykdyti per kelias sekundes. „Momentinius mokėjimus savo klientams pirmą kartą pasiūlėme su bandomąja „Swedbank“ išmaniosios programėlės versija praėjusių metų rudenį.

Artėjant Vėlinėms – naujas siūlymas Seime. Konservatorius Mykolas Majauskas kviečia panaikinti lapkričio 2-ąją ir gegužės 1-ąją kaip šventes, bet už tai dviem dienomis pailginti atostogas. Darbdaviams tokie mainai patinka. Tačiau profsąjungoms švenčių ir atostogų dar per maža. Jos reikalauja palikti įteisintas šventes, ir ilginti atostogas. Bendrovės „Telia” skyriuje pasikeisdami žmonės dirba ištisą parą.

Per dvidešimt metų Lietuvai taip ir nepavyko išsikapanoti iš skurdo duobės. Jei prieš du dešimtmečius skaičiuota, kad skurdo kas šeštas šalies gyventojas, dabar – beveik kas ketvirtas. Ekonomistų manymu, dabartinių politikų veiksmų kovoti su skurdu neužtenka. 1999 metais Lietuvoje skurdo šeštadalis šalies gyventojų, rodė statistika. Tai daugiausiai kaimo žmonės, jaunos daugiavaikės šeimos, pensininkai.

Seime skinasi kelią pataisos, kurios leis šimtams besimokančių ar studijuojančių tėvų dukart ilgiau – dvejus, o ne vienerius metus – gauti vaiko priežiūros išmoką. Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė tokiai Išmokų vaikams įstatymo pataisai. Paskutinis balsavimas dėl jos numatomas dar šį mėnesį.    Socialdarbietis Antanas Vinkus tikino, kad pataisa leis dar studijuojantiems jauniems žmonėms auginti vaikus.

Vyriausybė skelbia saulės energijos revoliucijos Lietuvoje startą. Jei norite elektros iš saulės energijos, jau nebūtina modulius vilkti ant stogo ar ieškoti vietos šalia namo. Galite juos pasistatyti kad ir kitame Lietuvos gale, o elektrą į namus gauti per tuos pačius valstybei priklausančius elektros tinklus. Valstybinė energetikos milžinė „Ignitis“ jau ragina gyventojus ne tik vartoti, bet ir patiems prekiauti tokia elektra ir tam siūlo naudoti naują interneto parduotuvę.

Kol dalis lietuvių dar tik ruošiasi Visų šventųjų ir Vėlinių dienoms, perka parduotuvėse žvakes, kiti jau planuoja Kalėdas. Žaliaskarių žaisliukus išvydę dalis pirkėjų nustemba,  kiti gi noriai perka ne tik dovanas, bet ir pačias eglutes.  „Sako, kad roges reikia ruošti vasarą, tai gal mes dar truputį vėluojam. Ruduo – jau pats laikas“, – mano pirkėja. Spalį vilnietė Ramunė kartu su savo anūke į parduotuvės vežimėlį jau įsikrovė Kalėdų eglutę ir dar įsidėjo žaisliukų.

Valdančiųjų kalbos apmokestinti bankus, panašu, virsta darbais. Penktadienį Seime registruotas naujas Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektas. Jį registravo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignev Jedinskij. Projekte numatoma, kad naują mokestį mokėtų ne tik šalies bankai, bet ir Lietuvoje veikiantys užsienio bankų filialai, kredito unijos, vartojimo kredito davėjai.

Prekybininkams, kurių apyvarta viršija 2 mln. eurų per mėnesį, jau nuo kitų metų būtų taikomas 1 proc. apyvartos mokestis. Tai numatantį visiškai naujo įstatymo projektą penktadienį registravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausantys Seimo nariai Tomas Tomilinas, Virgilijus Poderys, ir Jonas Jarutis. Apie galimybę apmokestinti prekybos tinklus ne kartą viešai yra kalbėjęs ir partijos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Nepaisant to, kad yra labai išsilavinusios ir dirba, Lietuvos moterys vis tiek uždirba mažiau nei vyrai, daugelis jų renkasi profesijas pagal lytį, pastebimas moterų trūkumas vadovaujančiose pozicijose, rodo Lietuvoje atlikta studija.

Rugsėjo mėnuo kaip niekad sėkmingas buvo vaizdo transliacijų platformai TVPlay ir naujienų portalui tv3.lt. Abi interneto platformas šį mėnesį rinkosi rekordinis skaičius Lietuvos gyventojų, kurie ne tik žiūrėjo krepšinį, bet ir skaitė bei žiūrėjo svarbiausias šalies naujienas.  „Gemius Baltic“ duomenimis rugsėjo mėnesį vaizdo transliacijų internetu platforma TVPlay pagal praleidžiamą laiką žiūrint video (angl. streaming time share) buvo Nr.

Per tris šių metų ketvirčius antras pakopos pensijų fondai vidutiniškai uždirbo 14 proc. grąžą, o trečios pakopos fondų vidutinė grąža siekė beveik 11 proc., skelbia Lietuvos bankas. Anot jo, daugiausia uždirbo tie fondai, kurių didžiąją investicinio krepšelio dalį sudaro akcijos. „Pradėjus taikyti gyvenimo ciklo investavimo strategiją, antros pakopos pensijų fondų valdytojai didesnę pensijų fondų turto dalį galėjo nukreipti į rizikingesnius aktyvus – akcijas.

Vilniečius metų pradžia pasitiks naujove dėl atliekų tvarkymo. Nuo šių metų sausio 1-osios Vilniaus miesto savivaldybėje įsigalios naujos atliekų tvarkymo taisyklės, pagal kurias nebus galima naudoti šiukšlių išmetimo šachtų, o šalia daugiabučių įrenginėjamos požeminių arba pusiau požeminių konteinerių aikštelės.

Kartu su naujais mokesčiais Finansų ministerija siūlo kitais metais didinti akcizus degalams, tabako gaminiams ir alkoholiui. Kai kurie verslo atstovai įspėja, kad šie pakeitimai gali sumažinti legalių prekių pirkimą ir padidinti šešėlį. Kaip jau skelbta, ministerija planuoja akcizą alkoholiui didinti nuo 1832 iki 2025 eurų (už hektolitrą arba 100 litrų); benzinui nuo 434,43 iki 466 eurų (už 1 tūkst. litrų); gazoliams (dyzeliniam kurui) nuo 347 iki 372 eurų (už 1 tūkst.

Jeigu bus pritarta Finansų ministerijos pasiūlymams, kitais metais statybininkai, automobilių meistrai ir vaikų auklės negalės veikti už fiksuotą sumą nusipirkę verslo liudijimus. Norėdami verstis legaliai jie turės registruoti individualią veiklą.

Vyriausybės siūlomi nauji mokesčiai: kokie jų trūkumai ir privalumai, apie tai ketvirtadienį naujienų portalo tv3.lt studijoje bus kalbinamas „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija.

Nors planuota traukinių eismą tarp Kauno geležinkelio stoties ir Palemono atnaujinti dar vasaros pabaigoje, terminas pratęstas iki rudens pabaigos. Kaip portalui tv3.lt sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovė skaudai Justina Molytė, „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės tiesimo darbai pratęsti, todėl traukiniu Kauną kaip įprastai pasieksime ne anksčiau nei rudens pabaigoje. Tikimasi, kad įprastu grafiku traukiniai pradės kursuoti nuo lapkričio antros pusės.

Šiuo metu viešojoje erdvėje suintensyvėjus diskusijoms dėl naujų mokestinių pasiūlymų, konkrečiai liečiančių žemės sklypų ir statinių (NT) apmokestinimą, Registrų centras pateikia aktualią informaciją NT savininkams apie tai, kaip apskaičiuojamos mokestinės vertės ir pagal ką yra mokami NT mokesčiai, rašoma Registrų centro pranešime žiniasklaidai. Pateiktomis nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisomis siūloma plėsti gyventojų nekomercinės paskirties NT apmokestinimo bazę.

Pirmieji recesijos ženklai ėmė gaubti Vokietijos ekonomiką, prekybos karų paliaubų horizonte taip pat nesimato, o Jungtinė karalystė vis dar neranda jokios išeities iš užburto „Brexit“ rato. Neapibrėžtumas, kuris yra vienas iš didžiausių ekonominės žalos šaltinių, pasaulį gaubia nuo pat šių metų pradžios. Kaip bebūtų, Lietuva būdama viena atviriausių pasaulio ekonomikų, kurioje eksportas šiuo metu sudaro net 81 proc.

Lietuviai savo pensija rūpinasi mažiausiai Baltijos šalyse. Naujausi bankų atlikti tyrimai rodo, kad kas penktas Lietuvos gyventojas papildomai pinigų senatvei neatsideda. Netaupančių žmonių tiek Latvijoje, tiek Estijoje perpus mažiau. Bankų atstovai atkreipia dėmesį, kad lietuviai nepasitiki nuolat Lietuvoje kintančia pensijų sistema. Štai, ką sako patys lietuviai: „Taupau, tai aš pasiėmęs draudimą, gyvybės investicinį.“ „Būtinai reikia taupyti. Kas ten žino, kas tavęs laukia.

Teisingumo ministerijos parengtuose naujuose notarų įkainiuose numatyta, kad jaunoms šeimoms, perkančioms butą už skolintas lėšas, nereikėtų mokėti notarams jokio mokesčio už nekilnojamo turto įkeitimą (hipoteką), o našlaičiams, globojamiems vaikams kai kurios notarų paslaugos būtų nemokamos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šis teisės aktas pateiktas derinti Finansų ministerijai.

Taršaus automobilio turėjimas ateityje gyventojams kainuos brangiau, o planuojamu įvesti taršos mokesčiu procesas nesibaigs, sako finansų ministras Vilius Šapoka.  „Tai yra pasverti, paskaičiuoti sprendimai, kurie nukreipti į žmonių elgsenos pokyčius, nes signalas visuomenei yra duotas labai aiškus – ateityje taršaus automobilio turėjimas tikrai kainuos brangiau. Tais mokesčiais, kurie pateikti, procesas tikrai nesibaigs. Dėl to jau dabar matome sujudimą automobilių rinkoje.

Vokietijos automobilių dalių gamintoja „Continental“ ketvirtadienį pradėjo gamybą naujoje gamykloje Kauno rajone. Pirmąją jos gamybos liniją įjungė prezidentas Gitanas Nausėda.  „Tai išties istorinis momentas – didžiausios automobilių gamyklos mūsų šalies istorijoje atidarymas. Daugiau kaip 95 mln.

Valstiečių ir žaliųjų partijos vadovas Ramūnas Karbauskis, kalbėdamas apie būsimus mokesčius ir tai, kaip siekiama papildyti valstybės iždą, aiškino, kad įvedant taršių automobilių arba nekilnojamojo turto (NT) mokesčius bus atsižvelgta į mažesnes pajamas gaunančius, socialiai labiau pažeidžiamus piliečius. O bankai ir prekybos centrai, pasak politiko, turės susitaikyti su tuo, kad veikia ne aborigenų valstybėje, todėl taip pat turės mokėti mokesčius.

Didesni akcizai, didesnis gyventojų pajamų mokestis savarankiškai dirbantiems bei daugiau uždirbantiems samdomiems darbuotojams, lėčiau augantis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), didesnis žemės mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, sparčiai artėjantis visuotinio link, ir dar puokštė kitų naujų nematytų mokesčių, rašoma išplatintame „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto dr. Nerijaus Mačiulio pranešime. Tai tik keletas iš pastarųjų savaičių pasiūlymų.

Rugsėjį Lietuvoje fiksuota rekordinė emigracija, tačiau migracijos rodikliai išlieka teigiami, trečiadienį paskelbė Statistikos departamentas. Jo duomenimis, praėjusį mėnesį į Lietuvą atvyko 141 žmonėmis daugiau, nei išvyko. Į šalį imigravo 4389 asmenys, emigravo 4284 žmonės.

Elektroninės prekybos bendrovė „Pigu“ ir automobilių istorijos ataskaitų teikėja „Autodna“ nubaustos už nebendravimą su vartotojais.  Anot Vartotojų teisių apsaugos tarnybos pranešimo, bendrovėms skirtos baudos po 72 eurus.  Vartotojai informavo, kad siekdami taikiai išspręsti ginčus, kai prekės bei paslaugos neatitiko užsakymų ar buvo netinkamos kokybės, kreipėsi į verslininkus su pretenzijomis, tačiau nė viena bendrovė neatsakė. „Pigu“ baudžiama ne pirmą kartą – šiemet 4 tūkst.

2019 metų rugsėjo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse palyginus su rugpjūčio mėnesiu pabrango 1,06 Eur, ir kainavo 4,66 (9,1 proc.) eurų brangiau nei metų pradžioje, skelbia pricer.lt. Spalio ir lapkričio mėnesiams taip pat prognozuojamas kainų kilimas.