Lietuvos verslas

Vyriausybė siūlys apkarpyti kai kurias kitų metų išlaidas, jeigu Seimas nepritars naujiems mokesčiams ar jų pakeitimams, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Jeigu dalis Seimo narių į biudžetą pasižiūrės tik kaip į išlaidas, o į mokesčius pasižiūrės kaip į kažkokį atskirą dalyką, tai jeigu mokestiniams pakeitimas nebus pritarta, tokiu atveju siūlysime karpyti išlaidų augimą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė ministras.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad mokesčių didinimas lėtėjant ekonomikai yra klaida ir primena bolševizmo laikus. Anot jos, didinti mokesčius verta tik esant labai giliai krizei. „Žinant, jog ekonomika traukiasi ir bus lėtesnis vystymasis, didinti mokesčius apskritai yra klaida, todėl, kad didesni mokesčiai reiškia, mes didinsime spaudimą vartojimui, o tai reiškia atitinkamai ir kainų kilimą ir ekonomikos dar didesnį sulėtėjimą.

Lietuva ir Japonija dvišaliame verslo forume Tokijuje pasirašė du bendradarbiavimo memorandumus energetikos ir informacinių technologijų (IT) srityse, trečiadienį pranešė Lietuvos Prezidentūra.  Energetikos memorandume numatytas energetinio saugumo ir energijos šaltinių bei tiekimo diversifikavimo skatinimas, elektros tiekimo saugumo didinimas, tolesnis bendradarbiavimas dėl branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimo ir išmontavimo.

Pagal dabar galiojantį įstatymą, nuo kitų metų pradžios alkoholiniais gėrimais nebus galima prekiauti laikinose prekybos vietose paviljonuose ir paplūdimiuose. Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo tokią nuostatą švelninti. Šiuo metu Alkoholio kontrolės įstatymas numato, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. nebeliks nestacionarių alkoholio prekybos vietų, kurioms savivaldybė išduoda atskiras licencijas kurortinio sezono metu.

Seimas priėmė svarstyti valdančiųjų „valstiečių“ siūlymą nuo 2020 metų įvesti naują prekybos mokestį, kurį mokėtų  daugiau kaip 2 mln. eurų mėnesio apyvartą (be pridėtinės vertės mokesčio) pasiekę mažmenininkai.   Už tai, kad Seimas pradėtų svarstyti apyvartos mokesčio įvedimą numatantį Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektą antradienį balsavo 46 Seimo nariai, prieš – 11, o susilaikė 16. Toliau Seimas pakeitimų imsis lapkričio 21-ąją.

Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo didinama darbo užmokesčio riba, nuo kurios priklauso darbuotojo gaunamų dienpinigių apmokestinimas. Tai reiškia, kad darbdaviai, siekdami, jog visa darbuotojui išmokama dienpinigių suma būtų neapmokestinta, turės nustatyti ne mažesnį nei 1002 eurų dydžio darbo užmokestį „ant popieriaus“ arba ne mažesnį nei 6,14 eurų valandinį atlygį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Antradienį Seimui buvo pristatytas Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektas, kuriam jau pritarė Vyriausybė. Parlamentarai nusprendė, kad ministrų kabineto pateiktas projektas yra tobulintinas. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Seimo nariams posėdyje pristatė Transporto priemonių taršos mokesčio ir su juo susijusį Mokesčių administravimo įstatymo projektus.. Ministras priminė, kad apie automobilių apmokestinimą jau kalbama ne vienerius metus.

Antradienį po pateikimo Seimas pritarė Vyriausybės teiktoms Žemės mokesčio įstatymo pataisoms. Joms įsigaliojus už žemės ūkio paskirties žemę reikės mokėti daugiau. Už didesnį žemės apmokestinimą balsavo 55 Seimo nariai, 9 buvo prieš, o 45 susilaikė. Dabar įstatymo projektas bus svarstomas komitetuose, o vėliau už jį dar du kartus turės būti balsuojama plenariniame posėdyje. Įstatymas įsigalios, jeigu jį pasirašys prezidentas.

Antradienį po pateikimo Seimas atmetė Vyriausybės pasiūlytas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas. Jos grąžintos tobulinti. Už įstatymo projektą balsavo 41 Seimo narys, 26 buvo prieš, o 25 susilaikė. Projektas buvo grąžintas jį tobulinti. Primename, kad Vyriausybės parengtose nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisų projekte siūloma sumažinti gyventojų nekomercinės paskirties NT taikomą neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst.

Antradienį, kartu su valstybės biudžetu Seime buvo pristatyti mokesčių įstatymų pakeitimai. Jeigu jiems galutinai pritars Seimas, kitais metais brangs benzinas, dyzelinas, žymėtas dyzelinas, alkoholis ir kaitinamojo tabako gaminiai.

Konkurencijos taryba nustatė, kad bendrovė „Maxima LT“ pažeidė Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, kai sutartyse su maisto prekių ir gėrimų tiekėjais numatė jiems mokėti tam tikro dydžio rinkodaros lėšas už pardavimo skatinimą, taip pat baudas ar kompensacijas – už įsipareigojimų nevykdymą. Konkurencijos taryba bendrovei skyrė 51 600 Eur baudą.

Seimas kol kas nepradės svarstyti siūlymo apmokestinti didesnės kaip 300 mln. eurų vertės bankų, unijų bei kitų paskolų bendrovių turtą.  Tokį sprendimą Seimas priėmė, atsižvelgęs į Teisės departamento išvadą, kad toks siūlymas gali prieštarauti Konstitucijai.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikina, jog Lietuva imsis visų priemonių, kad į šalies rinką nepatektų Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektra.  „Tikslas, kad nė viena kilovatvalandė nepatektų į mūsų elektros energijos biržą ir jeigu reikės, imsimės visų reikiamų instrumentų.

Antradienį plenariniame Seimo posėdyje finansų ministras Vilius Šapoka pristato Vyriausybės patvirtintą kitų metų valstybės biudžeto projektą ir kitus su juo susijus įstatymų projektus. Bene daugiausia diskusijų visuomenėje sukėlė Vyriausybės planai įvesti naujus mokesčius ir padidinti kai kuriuos esamus.

Galutinių naudos gavėjų registras Lietuvoje turėtų startuoti nuo 2021-ųjų – kitų metų biudžete numatytos lėšos jam sukurti, nors pagal Europos Sąjungos (ES) teisę jis Lietuvoje turėjo veikti šiemet, rašo „Verslo žinios“. Pernai ES priėmė 5-ąją pinigų plovimo prevencijos direktyvą, kuri sugriežtino pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus. Lietuvai į savo teisę ją reikia perkelti iki 2020-ųjų.

Kiekvienais metais kartu su „Sodros“ biudžetu yra tvirtinami ir skirtingų draudimo rūšių dydžiai. Sprendžiant iš kitų metų biudžeto projekto, 2020 m. didės nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifas daliai įmonių. Dabar įstatyme numatyti keturios nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupės.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui praėjusią savaitę įvedus muitus 7,5 mlrd. JAV dolerių vertės importui iš Europos Sąjungos (ES), naujosios sankcijos paveiks tik 1,8 mln. dolerių vertės, arba 0,12 proc. Lietuvos eksporto į Jungtines Valstijas. Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), 25 proc. muito tarifas bus pritaikytas kai kuriems sūriams ir daliai kiaulienos produktų. Tačiau didžioji dalis sūrių ir toliau galės būti be muitų  vežama į JAV.

Lietuva, siekdama spręsti nenaudojamų padangų surinkimo problemą, svarsto galimybę jas įtraukti į užstato sistemą.  „Svarstome kurti užstato sistemą padangų srityje“, – Seime pirmadienį vykstančioje konferencijoje apie pakuočių tvarkymą sakė Aplinkos ministerijos atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė. Pasak jos, apklausų duomenimis, į užstato sistemą įtraukti padangas siūlo ir gyventojai.

Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui. Oficialiai pabrėžiama, kad didžiausi jo prioritetai – socialinė apsauga ir skurdo mažinimas. Tačiau panagrinėjus, kam kiek žadama skirti pinigų kitais metais, klausimų gali kilti įvairių. Šiais metais valstybės biudžeto išlaidos turėtų siekti 11,7 mlrd. eurų. Planuojama, kad 2020 m. jos turėtų išaugti 8 proc. – iki 12,6 mlrd. eurų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šią savaitę neskundžiama nutartimi patvirtino naktinės alkoholio prekybos draudimą Palangos bare „Laukinių vakarų salūnas“. Palangos savivaldybės taryba alkoholio prekybos ribojimą nuo 1 iki 8 valandos pastate įvedė 2018 metų liepą. Vėliau šis sprendimas buvo apskųstas teismui ir jis šių metų kovą tarybos sprendimą panaikino.

Lietuvos skurdo rodikliai ir toliau lieka vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje, o su skurdo ar socialinės atskirties rizika susiduria kas penktas šalies gyventojas, teigia Europos Sąjungos statistikos taryba. Kai kurie ekspertai sako, kad ši statistika rodo, kiek žmonių negali gyventi visavertiškai, kiti teigia, jog rodiklis gali būti klaidinantis. Eurostatas skaičiuoja, kad Lietuvoje yra 28,3 proc. žmonių, kurie yra skurdo ar socialinės atskirties rizikoje.

Alytaus Ekstremalių situacijų komisija sekmadienį uždraudė dirbti Pramonės rajone, kur toliau nepavyksta užgesinti gaisro padangų perdirbimo gamykloje, esančioms įmonėms. Toks spendimas priimtas čia esančioms įmonės nesilaikant komisijos rekomendacijos nevykdyti veiklos, pranešė Alytaus savivaldybė „Facebook“ paskyroje. Pramonės rajone galės dirbti tik bendrovė „Šilumos tinklai“, čia atvykstantys įmonės „Dzūkijos vandenys“ ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojai.

Didžiausią lietuvių išlaidų dalį sudaro išlaidos maistui. „Eurostat“ duomenimis, lietuviai maistui skiriama pajamų dalimi lenkia kitų Baltijos šalių gyventojus. Pirkėjai daugiausia išleidžia kasdien naudojamiems maisto produktams, o dažniausiai perkama maisto preke jau kurį laiką išlieka bananai. „Eurostat“ duomenimis, 2018 metais vidutinės pajamos, neatskaičius mokesčių, Lietuvoje buvo 927 eurai, Latvijoje – 990, o Estijoje – 1342 eurai.

Seimo nariai siūlo nuo 2020 metų gegužės dar labiau griežtinti alkoholio prekybos priežiūrą.   Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pareigūnams siūloma leisti atlikti kontrolinius pirkimus, nepranešant apie tai iš anksto. Tokio pirkimo metu gali būti daromi vaizdo ir garso įrašai.  Laikinoji departamento vadovė Gražina Belian BNS teigė, kad kai kuriais atvejais galima įspėti prekybininkus apie patikrą, pavyzdžiui, tikrinant dokumentus.

Bene šimtą metų neremontuota Krekenavos bažnyčia sulaukė statybininkų. Iš šventovės kunigas tikisi iškuopti sovietinį palikimą ir uždengti dar bažnyčioms menkai matytą – varinį stogą. Miestelio maldos namai ne tik nusidažys naujomis spalvomis, autentišku dekoru, bet tikimasi, kad taps turistų traukos centru – po remonto viename iš bokštų atsiras speciali apylinkių apžvalgos aikštelė. Beje, lupant senąjį stogą statybininkai aptiko netikėtą lobį.

Elnienos, stumbrienos, bebrų ir briedžių dešrų mėgėjai Lietuvoje tikina, kad tai – pati geriausia mėsa: be hormonų, antibiotikų, be riebalų, o ir energijos užtaisas suvalgius – žymiai didesnis nei iš mėsos parduotuvėje. Tačiau tai, kad žvėrieną valgyti yra gerai mano toli gražu ne visi. Atsiranda gyvūnų teisių gynėjų, kurie reikalauja uždrausti medžioklę kaip žiaurų elgesį su gyvūnais.

Finansų ministras Vilius Šapoka vizito Vašingtone metu susitiko su Pasaulio banko sudaromo reitingo „Doing Business“ atstovais aptarti Lietuvos pažangą, kuriant palankias sąlygas verslo plėtrai šalyje. Susitikimo metu aptartos reformos, turėsiančios įtakos šalies verslo aplinkai. Šiuo metu Lietuva „Doing Business“ reitinge užima 14 vietą. „Dar prieš porą metų Vyriausybės tikslas patekti į 15-uką buvo vadinamas ambicingumu, tačiau mums pavyko ne tik jį pasiekti, bet ir pagerinti.

Lietuvoje įsibėgėja chrizantemų prekyba. Su kapinių karalienėmis prieš Vėlines varžytis įstengia nebent tik viržiai. Jais dažniausiai užsodinami kapai dar iki didžiojo kapinių lankymo. Na, o jau prieš pat Vėlines dauguma kapų pasipuošia ryškiaspalvėmis chrizantemomis. Nors šių gėlių augintojai rudeniniais ir pirmajam šaltukui pakančiais žiedais nebijo puošti ir ištuštėjusių kiemų. Panevėžiečio Eugenijaus šeimos ūkio šiltnamiuose šiuo metu žydi šimtai vazoninių chrizantemų.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nauji JAV muitai Europos Sąjungai pakenks ekonomikai abejose Atlanto pusėse, įskaitant ir Lietuvos verslą. „Tai, žinoma, žalinga visiems, tiek pačioms JAV, tiek Europai. Lietuvai tai taip pat nėra naudingas sprendimas, kadangi pastaruoju metu JAV buvo įdomi ir dinamiškai auganti rinka mūsų prekėms“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

Jungtinės Amerikos Valstijos įvedė 25 proc. importo muitus lietuviškiems pieno produktams. Apmokestinami iš Lietuvos importuojami sūriai, jogurtai ir kiti produktai, nurodoma JAV Federaliniame registre. Pasak eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ tyrimų vadovo Vadimo Ivanovo, muitai lietuviškoms prekėms neigiamai paveiks sūrių ir pieno produktų eksportą. „Mūsų sūriai ten pabrangs. Konkurencingumas mūsų prekės sumažės. 25 proc.

Elektra buitiniams vartotojams nuo kitų metų sausio gali brangti iki 15 proc., tačiau maždaug tiek pat, tikėtina, atpigs gamtinės dujos, prognozuoja energetikos ministras.  Žygimanto Vaičiūno teigimu, dėl augančių rinkos kainų elektra turėtų brangti panašiai, kaip ir šių metų pradžioje.  „Tikiuosi ir manau, kad mes neturėtume perlipti praeitų metų kainų didėjimo lygio – 15 proc.

Lietuvos pieno perdirbėjai teigia jau spėję pajusti nuo penktadienio didėjančių muitų produktams, eksportuojamiems iš Europos Sąjungos (ES) į Jungtines valstijas (JAV), poveikį, rašo portalas lrt.lt.

Ketvirtadienį Seime po pateikimo buvo pritarta prezidento pasiūlymui žymėtą dyzelinį kurą branginti labiau nei siūlo Vyriausybė. Primename, kad Vyriausybės registruotas Akcizų įstatymo pakeitimas numato, kad kitais metais gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, būtų taikomas ne 56, bet 81 euro už 1 tūkst. litrų produkto akcizų tarifas.

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) elektros skirstymo paslaugų kainų viršutinės ribos 2020 metams didėja, tai turėtų padidinti ir galutinį tarifą vartotojams.    Pasak bendrovės, kainos augimą, be kita ko, lemia žemės servitutų vienkartinių kompensacijų mokėjimo ir administravimo išlaidos.

Vienas didžiausių mažmeninės prekybos tinklų Lietuvoje „Iki“ pradeda elektroninę prekybą – jai tarpininkaus lietuvių startuolis, maisto ir kasdienių prekių pristatymo platforma „LastMile“. Prekes internetu kol kas galės užsisakyti tik Vilniaus gyventojai, vėliau bendrovė ketina plėstis į kitus Lietuvos miestus, pranešė „Iki“.  „LastMile“ direktorius Tadas Norušaitis sako, jog prekes savo transportu pristatys nepriklausomi kurjeriai – tam atrinkti ir apmokyti miesto gyventojai.

Vyriausybei trečiadienį patvirtinus 2020-ųjų valstybės biudžeto projektą, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad jis yra subalansuotas, o didžiausia jo išlaidų dalis tenka socialinėms reikmėms.  „Mes laikomės to paties principo, esame atsakinga Vyriausybė, laikomės fiskalinės drausmės, nesame populistų Vyriausybė.

Vyriausybė trečiadienį pristato 2020 metų biudžetą. Finansų ministerija didžiuojasi, kad biudžetas subalansuotas, tvarus ir augantis. Biudžete ypač daug dėmesio skiriama socialinėms reikmėms – pensijų ir vaiko pinigų didinimui. Tačiau ekonomistams ir ekspertams kyla daug klausimų dėl mūsų naujojo biudžeto. Štai Nerijus Mačiulis tvirtina, kad užuot mažinę mokesčius ir skolinęsi su neigiamomis palūkanomis, kaip dabar daro Vakarų valstybės, mes didinime mokesčius.

Kitų metų biudžeto projektas – kontroversiškas, nes daroma daug veiksmų, kurie smogs tai pačiai grupei žmonių, kuri reikalauja paramos, teigia Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. „Priekaištai, kad NPD didinimas yra lėtinamas, mainais į tai siūlomi vaiko pinigai.

Neformaliai ministrų kabinetas yra apsvarstęs ir pritaręs Seimo narių registruotiems naujiems mokesčiams, kurie būtų taikomi finansų įstaigoms ir prekybos tinklams. Tai po trečiadienį vykusio Vyriausybės posėdžio, kuriame pritarta kitų metų valstybės, „Sodros“ ir sveikatos draudimo biudžetams, patvirtino ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas kitų metų biudžete planuojamą kiek mažesnį išlaidų nei pajamų augimą vertina teigiamai – anot jo, net ir sumažėjus ekonomikos augimui, deficitas neturėtų išaugti. Tačiau jam nerimą kelia planuojamos pajamos iš naujų mokesčių, kurių valstybė gali ir negauti.  Anot jo, teigiama tai, kad biudžeto išlaidose pateikti kompromisiniai variantai, nebus perteklinių išlaidavimų.

Savarankiškai dirbantiems asmenims siūloma taikyti tokias pat įmokų lubas kaip ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Tokiai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisai trečiadienį pritarė Vyriausybė, tvirtinusi valstybės, savivaldybių ir „Sodros“ biudžetų projektus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Remiantis teisės akto pataisa, 2020 m. savarankiškai dirbantiems asmenims įmokų lubas siūloma nustatyti ties 60 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių riba.

Trečiadienį Vyriausybė vienbalsiai pritarė kitų metų valstybės, „Sodros“ ir kitiems biudžetams. Nuo jų priklausys, kiek didės įvairios išmokos ir kiek joms finansuoti turėsime sumokėti mokesčių. Finansų ministerija skaičiuoja, kad 2020 m. į valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetus bus surinkta daugiau kaip 22 mlrd. eurų. Planuojamos bendros jų išlaidos – 22,5 mlrd. eurų.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius žada, kad iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos 2020 metų rudenį bus įvykdytas pažadas per 4 metus išasfaltuoti 1654 kilometrus žvyrkelių.  Pasak jo, vien kitais metais šalyje asfaltu bus padengta apie 500 km žvyrkelių. Per trejus pastaruosius metus jų išasfaltuota apie 1100 km.   „Tai labai rimtas iššūkis (...). Iki kadencijos pabaigos pasitempsime“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete pareiškė ministras.

Pasaulio ekonomikos augimas grėsmingai lėtėja – šiemet jis bus vangiausias nuo krizės laikų. Augimą palaikyti padeda centrinių bankų įgyvendinama skatinamoji pinigų politika, tačiau vien šių priemonių nebepakanka, todėl veiksmų augimui gaivinti privalo imtis ir šalių vyriausybės, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, dalyvausiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose Vašingtone.

Vienas iš mokestinių pakeitimų, kuriuos nuo kitų metų siūlo Finansų ministerija, yra susijęs su dienpinigių apmokestinimu. Ministerija siūlo juos apmokestinti labiau ir taip užtikrinti didesnes darbuotojų garantijas. Tačiau verslas įspėja, kad pakeitimus įgyvendinus pasipils bankrotai ir verslo perkėlimas į kitas šalis. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra beveik 80 tūkst. sunkvežimių vairuotojų. Nemaža jų dalis krovinius vežioja užsienyje.

Vyriausybė, prezidentas ir Seimo nariai pateikė pluoštą pasiūlymų, kaip keisti mokesčius nuo kitų metų. Dalis jų paveiktų tik gyventojus, tačiau kai kurie turės ir nemažai įtakos skirtingiems verslams. Pavyzdžiui, nemažai diskutuota apie naują mokestį bankams arba prekybos tinklams. Tačiau ne ką mažiau įtakos didelei daliai verslo turės ir dienpinigių apmokestinimo pakeitimas.

Gedimino Žiemelio valdoma aviacijos grupė „Avia Solutions Group” įsigijo Didžiosios Britanijos užsakomųjų skrydžių bendrovę „Champan Freeborn”. Sandorio, kuris baigtas praėjusį penktadienį, vertės „Avia Solutions Group“ neskelbia. 100 proc. „Chapman Freeborn“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta birželio 14 dieną Londone.

Vieną didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje valdančios „Vilniaus prekybos“ grupės įmonei „Eurovaistinė“ už klaidinančią reklamą skirta 6,5 tūkst. bauda, pranešė Konkurencijos taryba. „Eurovaistinė“ savo ruožtu tikina neklaidinanti vartotojų, o situaciją aiškina žmogiškąja klaida. Tarybos teigimu, „Eurovaistinės“ reklama apie mamos ir kūdikių prekėms taikomas nuolaidas klaidino vartotojus. Konkurencijos tarybos nutarimas gali būti skundžiamas teismui.

Į Lietuvą atvykstant vis daugiau imigrantų iš trečiųjų šalių, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad šaliai reikia  aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų iš užsienio.  „Ateitis yra susijusi su pramonės revoliucija, aukštesnės kokybės darbo vietomis. Tai, be abejo, prioritetas turėtų būti aukštesnės kvalifikacijos imigracija.